Nors atviroje dirvoje gyvybės dar nedaug, šiltnamiuose sodininkystės ir daržininkystės darbai jau verda. Šiltnamių pardavimams augalus auginantys žmonės juos jau persodina, dalija į indelius po vieną. Ankstyvos gėlės žydi, vėlyvesnės – krauna žiedus. Balsupių kaime gėlių ir daržovių sodinukus auginanti Almutė Biskienė sako netrukus pradėsianti jų prekybą. O kad įsigyti sodinukai augtų, bujotų ir duotų laukiamą rezultatą, svarbu atsakingai paruošti dirvą jų sodinimui ir tinkamai priežiūrėti.
Iš pradžių buvo tik hobis
Surasti Almutės Biskienės sodybą Balsupių kaime nesunku. Ją iš kitų skiria tarsi apsaugine tvora juosiantys šiltnamiai. Jie užima 9 arus sodybos. A. Biskienė nei profesionali daržininkė, nei gėlininkė, nei agronomė, tačiau ją galima drąsiai tituluoti šių sričių mėgėja eksperte. Mat jau beveik 10 metų gėlių ir daržovių sodinukais ji aprūpina ne tik Balsupių, aplinkinių kaimų, bet ir Marijampolės gyventojus.
– Augalus be galo myliu, man patinka būti jų augimo proceso dalimi – juos sėti, laistyti, pikiuoti, persodinti, sulaukti žiedų, vaisių. Ilgą laiką tai buvo tik hobis, papildoma veikla, atsipūtimas nuo darbų. Bėda ta, kad per savo meilę ir norą užauginti gausesnį, geresnį derlių visada visko prisisodindavau per daug. Būdavo, dalinu, vėliau po truputį ėmiau juos pardavinėti. Taip procesas tapo sunkiai valdomas. Reikėjo apsispręsti – arba imtis šios veiklos rimtai, arba liautis ir auginti visko tik tiek, kiek patiems reikia. Pasirinkau pirmąjį variantą ir iš savo reikmėms skirto šiltnamio išaugau iki komercinio, kuriame šiandien auga tūkstančiai skirtingų daržovių ir gėlių daigų, – kalbėjo A. Biskienė.
Daugiausia dėmesio – gėlėms
Didžiausią dalį Almutės šiltnamiuose šiandien užima gėlės. Visu gražumu jau žydi našlaitės, žiedus krauna ledinukai, serenčiai, gvazdikai. Netrukus sužydės begonijos, pelargonijos, surfinijos, petunijos, sužaliuos vijokliniai augalai. Kol kas jie visi dar šiltnamyje, tačiau netrukus našlaitės keliaus į kapines, gatvių, namų kiemuose sustatytus vazonus, balkonus. Artėjant Tėvo dienai paklausūs bus ledinukai. Jie kapinėse keis našlaites. Maždaug tuo pat metu žmonės susirūpins ir sodybų, balkonų želdinimu. „Ant bangos“ bus pelargonijos, begonijos, vijokliniai žydintys ir visžaliai augalai.
– Kad šiuo metu jau būtų žydinčių augalų, darbus šiltnamyje pradedame vasario mėnesį. Pirmiausia, žinoma, sėjame. Stengiamės naudoti tik kokybiškas sėklas, nes nuo to priklauso augalų kokybė, atsparumas ligoms. Gėlių sėkla labai svarbi dėl to, kad kuo ji kokybiškesnė, tuo gražesni, didesni, ryškesni, skaistesni būna žiedai. Atidžiai renkamės ir substratą, į kurį sodiname augalus. Visą jį perkame. Savo paruoštų mišinių nenaudojame. Taip pataria augalų apsaugos specialistai, o ir rizikuoti eksperimentuojant nenorime. Juk tuomet gali prisimesti įvairios ligos, sumažėti augalų atsparumas, kitaip tariant, kokybė.
Pirkėjams taip pat patariame atkreipti dėmesį į dirvožemį ir įvairias priežiūrios priemones. Mat nuo to gali priklausyti kaip augalai atrodys, žydės ir bujos, – samprotavo A. Biskienė.
Daržovėms – antraeilis vaidmuo
Nors gėlės – A. Biskienės šiltnamių karalienės, čia vietos yra ir daržovėms. Kol kas jų daigai dar maži, tačiau netrukus prasidės daržovių pikiavimas. Tuomet pirkėjai galės įsigyti kopūstų, porų, agurkų, pomidorų, įvairių salotų daigų.
– Nemažai žmonių norėtų įsigyti jau užaugintų daržovių, tačiau kol kas apsiribojame tik daigais. Tam, kad galėtume skinti agurkus, pomidorus, pardavinėti kopūstų galvas, reikia turėti didesnius šiltnamius. Didesni plotai reiškia ir didesnes darbo apimtis. Šiuo metu ir taip vos spėjame suktis, nors šiltnamiuose dirba visa šeima. Mano atsakomybė – surinkti augalų kolekciją, suruošti sėją, kūrenimo sezono metu prižiūrėti krosnį. Marti daugiausia rūpinasi laistymu, kuris, beje, vienas sunkiausių darbų šiltnamiuose. Daug padeda ir anūkai – ką nors atnešti, nunešti, paduoti, padėti ir pan. Sūnus taip pat turi svarbias pareigas – jis rūpinasi įvairiais technologiniais sprendimais – šiltnamių, krosnių konstrukcijomis, – darbų pasidalijimo struktūrą pasakojo A. Biskienė.
Kūrena smulkintomis šakomis
Kadangi darbai šiltnamiuose prasideda anksti, labai svarbus reikiamos temperatūros juose palaikymas. Pasak A. Biskienės, šiltnamių kūrenimas – atsakingas, sunkus ir, negana to, brangus procesas. Ilgą laiką kūrenusi malkomis, neseniai A. Biskienė šiltnamius pradėjo šildyti smulkintomis šakomis.
– Žinojome šią technologiją, tačiau investicijų, reikalingų šakų smulkinimui, neturėjome. Gerai, kad turiu išradingą sūnų, o marti – vyrą. Jis pats, savo rankomis, sukonstravo šakų smulkintuvą, kabinamą prie traktoriaus. Jo dėka turime beveik nemokamą kurą. Šakas atiduoda aplinkinių gyvenviečių žmonės, išgenėję sodus, pakeles, griovius. Mums belieka jas pasiimti ir susmulkinti. Tiesą pasakius, visas šakas net ne visada galime priimti – tiesiog neturime tiek vietos, – kalbėjo A. Biskienė.
Temperatūrą stebi iš miegamojo
Visai neseniai A. Biskienės šiltnamio kūrenimo darbai dar palengvėjo – nereikia, kaip anksčiau, keltis naktimis ir bėgti į šiltnamį tikrinti temperatūrą. Dabar ją stebi būdama savo miegamajame.
– Dėl to irgi ačiū sūnui. Jis sugebėjo sumontuoti termometrą, kuris miegamajame rodo šiltnamio temperatūrą. Pastebėjusi, kad laipsniai krenta, einu ir papildau krosnį smulkintomis šakomis. Jei naktis nebūna labai šalta, pakanka vieno kėlimosi. Termometro stulpeliui nukritus žemiau, tenka keltis dažniau, tačiau, kai žinau tikslią temperatūrą, išvengiu bereikalingo vaikščiojimo, – džiaugėsi A. Biskienė.
Nepaisant to, kad kūrenimo sezonas prasideda anksti, kad augalams būna šilta, sparčiausias, efektyviausias augalų vystymosi procesas prasidėjo dar visai neseniai. Tada, kai nušvito pavasarinė saulė.
– Gali kūrenti kiek nori, bet kol saulės nėra augimas vyksta vangiai. Prieš porą savaičių, kai pasirodė ryški saulės šviesa, atsigavo ir augalai. Jiems tai – vienas svarbiausių energijos šaltinių. Manau, iki balandžio 20 dienos augalai jau bus pakankamai sustiprėję, kad galėtumėme pradėti jų prekybą, – svarstė A. Biskienė.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
