Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Gyventojų mylimi ir garbinami medžiai privalo būti saugūs aplinkai ir žmonėms

Vilkaviškyje gyvenantį Renaldą Žilinską mūsų krašte pažįsta ne tik gana daug jo gimtojo miesto gyventojų – kaimynai, mokyklos ir jaunystės draugai, bičiuliai, bet ir buvę kolegos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, pasieniečiai ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, ir, žinoma, ne savo noru su juo privalėję bendrauti, kaip sakoma, įvairaus plauko žmonės, kurie, švelniai tariant, nelinkę paisyti Lietuvoje galiojančių įstatymų normų.
Dar vieną, kasmet vis didėjantį Renaldo pažįstamų ratą sudaro profesionaliomis jo, kaip arboristo, paslaugomis naudojęsi krašto žmonės ir įvairių įmonių atstovai. Mat daugiau kaip 10 metų vidaus reikalų sistemoje tarnavęs, o paskui su Muitinės kriminalinės tarnyboje dirbusiais kolegomis su kontrabandininkais „kariavęs“ vilkaviškietis užsiima medžių ir krūmų genėjimu, kitaip tariant, dirba arboristu, o šiuo metu netgi vadovauja arboristikos principus ir arboristų teises ginančiai Lietuvos arboristų asociacijai (LAA).

R. Žilinskas neslepia, kad jam džiugu, jog daugeliui Lietuvos žmonių medžiai yra tarsi broliai, tačiau liūdna, kad nenorima priimti mokslininkų išvadomis pagrįstų naujovių.Kas yra arboristas?
Lotynų kalboje arbor yra medis. Taigi, arboristai yra aukštos kvalifikacijos medžių priežiūros specialistai, kurie ne tik praktiškai prižiūri medžius, bet ir diagnozuoja jų ligas, taip pat siekia medžiams bei krūmams sudaryti ilgo, sveiko ir saugaus gyvenimo sąlygas.
LAA nariai teigia, kad plačiąja prasme arboristika prasideda nuo darbų su kastuvu rankose, nuo sėklų brandinimo ir daiginimo. Nuo sėklos teisingai išauginti arba vegetatyviniu būdu padauginti sodinuką arboristams reiškia tolimesnį sėkmingą to augalo gyvenimą. Mat arboristikoje yra labai svarbu, koks ir kokioje aplinkoje medžio sodinukas ar netgi medis bus pasodintas, kaip jis bus prižiūrimas. Juolab kad arboristai dalyvauja kraštovaizdžio formavimo procesuose, projektuoja ir restauruoja esamus parkus, skverus ir želdynus.
Kitas dalykas, kad arboristams dažnai tenka tiesiog gelbėti medžius, kuriuos yra sužaloję kažkada nemokšiškai genėjimo darbus atlikę „specialistai“. Įvairioms klaidoms ištaisyti dažnai reikia ir daug laiko, ir daugybės pastangų, ir, žinoma, finansinių išteklių. Tačiau arboristai teigia, kad pradėjus medį ar kitą augalą tinkamai prižiūrėti, galima ne tik ištaisyti praeities priežiūros klaidas, bet ir prailginti medžio gyvenimą.
Dar vienas niuansas – arboristai medžius prižiūri ir geni tik su sertifikuotais įrenginiais. Tiesa, dėl to jų paslaugos yra brangesnės, tačiau tuo pačiu ir kokybiškesnės.
Kalbėdamas šiuo klausimu R. Žilinskas teigia, kad tinkamai arboristų prižiūrimi medžiai yra investicija į ateitį, nes arboristų tikslas – ne iškirsti medį, o jį prižiūrėti ir sutvarkyti taip, kad tas medis ar kitas augalas būtų saugus ir žmonėms, ir aplinkai. Deja, dar gana dažnai dėl nemokšiškos medžių priežiūros ar nepriežiūros tenka priimti drastiškus sprendimus ir tokius medžius iškirsti.

Daugeliui marijampoliečių prieš kelerius metus buvo sunku emociškai susitaikyti su tuo, kad kapitaliai tuomet rekonstruojamoje Vytauto gatvėje buvo išpjauti brandūs medžiai. Šiandien daugelis pripažįsta, kad rekonstruota ir naujais medžiais apsodinta gatvė labai graži ir puošia miestą.Norėjo išsivalyti sielą – atrado verslo gyslelę
R. Žilinskas, kalbinamas „Suvalkiečio“ apie įdomų profesinį posūkį nuo kovos su įstatymų pažeidėjais iki karstymosi po medžius ir jų šakų genėjimo, teigė, kad tapęs vidaus reikalų sistemos pensininku, jis pajuto poreikį pravėdinti galvą ir apvalyti sielą nuo purvo, kuris viduje, Renaldo teigimu, susikaupė, kai jam teko tirti įvairius nusikaltimus ir tarnybos reikalais bendrauti su vadinamaisiais užribio žmonėmis.
„Tiesiog, matyt, taip sutapo, kad tuo metu skaitant vieną laikraštį man į akis krito skelbimas, jog nereikalingai augmenijai po elektros oro linijomis genėti ir valyti reikia darbuotojų, – pasakojo Renaldas. – Susidomėjau, ir lipimas į medžius, jų šakų genėjimas mane užkabino. Juolab kad įlipęs į medį, gali su juo pasikalbėti ir pamiršti visus rūpesčius bei problemas. Būnant medyje ir galva, ir siela praskaidrėja. Jau mūsų protėviai žinojo, kad medžiai turi netgi gydomąją galią. Pavyzdžiui, stipriausi energetikai yra pušis ir akacija, o beržas ir liepa veikia raminančiai. Be to, iš liepos galima pasisemti moteriškos energijos. Tuo tarpu eglė ir drebulė yra medžiai – energetiniai vampyrai.“
R. Žilinskas pasakojo, kad ėmęsis naujos veiklos, jis netrukus ėmė svarstyti, jog medžių ir kitos augmenijos priežiūros, genėjimo darbai gali tapti niša savo verslui.
„Pradėjau domėtis medžių genėjimu, studijuoti prieinamą literatūrą, – pasakojo Renaldas. – Taip ir sužinojau, kad yra toks dalykas kaip arboristika, ir susiradau Arboristikos centrą. 2012-aisiais į jį atvyko Latvijos arboristai. Jie tokiems, kaip aš, surengė kursus ir juose suteikė arboristikos pradžiamokslio žinių. Aš toje srityje tada darbavausi įsigijęs verslo liudijimą. Dar po trejų metų, 2015-aisiais, įsteigiau uždarąją akcinę bendrovę „Arbovita ir Ko“. Šiuo metu joje, be manęs, dirba dar vienas specialistas.“

Kartais medžius išpjauti tenka dėl to, kad kažkada jie buvo netinkamai ir neprofesionaliai genimi ar visai neprižiūrimi.Svarbiausias kriterijus – profesionalumas
Šiandien profesionalios medžių ir krūmų priežiūros, jų genėjimo klausimais pakalbintas R. Žilinskas galėtų ištisas valandas kalbėti ir diskutuoti įvairiomis šios srities temomis. Viena bėda – kad dabar Renaldas yra labai užimtas ir kalboms bei diskusijoms tiesiog sunkiai randa laiko. Štai pastarosios savaitės R. Žilinsko darbų geografija: Skuodas, Šilutė, taip pat seminaras Birštone. Todėl, norėdama kai ką pasitikslinti, Renaldui skambinau gana vėlai vakare, nes tik tuo metu jis galėjo atsakyti į iškilusius klausimus.
„Žmonėms, kurie norėtų verstis medžių priežiūra, šiuo metu įgyti arboristo pažymėjimą nėra būtina, – sako Renaldas. – Jiems pakanka turėti aukštalipio ir pjūklininko pažymėjimus. Juolab kad ir, mano akimis žiūrint, beviltiškai pasenusiame Želdynų priežiūros įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos, kad genėti ir prižiūrėti medžius privalo ir gali tik arboristai. Tačiau, mano nuomone, tie, kurie nori tokius darbus atlikti išties profesionaliai ir kokybiškai, turėtų tapti arboristais.“
Pats R. Žilinskas pasirinko būtent pastarąjį, nors ir sudėtingesnį, tačiau ir kur kas įdomesnį kelią. Dar 2013-ųjų vasarą Latvijoje veikiančioje Baltijos šalyse vienintelėje arboristų mokykloje Renaldas išlaikė profesijos egzaminą ir įgijo arboristo diplomą. Po to jis dalyvavo garsiausioje Latvijos medžių priežiūros įmonėje „Labi koki“ visą mėnesį trukusioje stažuotėje, vyko į įvairius seminarus. Dar po metų R. Žilinskas du mėnesius buvo Čekijoje vykusioje stažuotėje, kurios metu darbavosi senuose parkuose.
„Domiuosi naujovėmis, nuolat mokausi ir stengiuosi tobulėti“, – pakalbintas „Suvalkiečio“ teigė Renaldas. Šiuo metu Kauno miškų ūkio ir inžinerijos kolegijoje jis studijuoja miestų želdynų tvarkymą, nuolat skaito specialią literatūrą, kuri daugiausia anglų kalba.
Pernai vasarą R. Žilinskui buvo suteiktas visose Europos Sąjungos šalyse apie aukščiausią profesinę kvalifikaciją liudijantis ETW (Europien Tree Worker, lietuviškai Europos medžių darbuotojo, – aut. pastaba) sertifikatas. Beje, tokį sertifikatą tarp LAA priklausančių arboristų šiuo metu turi tik R. Žilinskas.

Gyventojus labiausiai liūdina ir piktina, kai miestų gatvėse ir parkuose pjaunami sveiki medžiai.Žmonės medžius myli, bet naujoves priima sunkiai
R. Žilinsko teigimu, Lietuvoje nėra priimto medžių genėjimo standarto ir mūsų šalyje dirbantys arboristai vadovaujasi Europos Sąjungos standartais.
„Nuo seno Lietuvoje mums buvo tiesiog įkalta į galvą, kad geriausias laikas medžiams genėti, jų vainikams formuoti, yra vėlyvas ruduo ir pavasaris, – teigė Renaldas. – Tačiau iš tiesų medis gyvybingiausias, stipriausias būna vasarą. Todėl dabar jau manoma, kad ir medžiams genėti geriausias laikas yra vasara. Tiesa, dėl įsisenėjusių nuostatų šiuo klausimu kai kurie žmonės, pamatę vasarą medžius geninčius specialistus, gali ir pirštu ties smilkiniu pasukioti. Tačiau, sakyčiau, kad tokios reakcijos baimintis nereikėtų, o tiesiog profesionaliai, vadovaujantis šiuolaikiniais mokslo pasiekimais atlikti savo darbą.“
R. Žilinskas neslepia, kad jį jaudina ir vis aštrėjanti konfrontacija tarp visuomenės ir medžius, skverus ir parkus prižiūrinčių specialistų. „Kol kas parengtų projektų viešinimas ir derinimas su visuomene yra labai formalus, – sako R. Žilinskas. – Gyventojai dažniausiai apie suplanuotus darbus ir parengtus projektus sužino tik prasidėjus realiems darbams, tai yra, kai projektai jau būna įsibėgėję. Todėl nenuostabu, kad yra žmonių, kurie piktinasi, skundžiasi ir panašiai, nes daugeliui iš jų iš tiesų skauda širdį dėl, pavyzdžiui, kertamų senų medžių. Kitas dalykas, kad tokia dėl prastos projektų užsakovų komunikacijos su visuomene susidarančia situacija gana dažnai linkę pasinaudoti žmonės iš šalies – nei ten gyvenantys, nei dėl to išgyvenantys. Jie „bangas kelia“ visai kitais tikslais – norėdami užsidirbti politinių dividendų. Kadangi 2019-aisiais Lietuvoje vyks net keleri rinkimai, manyčiau, kad šiais metais tokio pobūdžio skandalų tikrai nesumažės.“
Pats R. Žilinskas yra įtrauktas ir šiuo metu dalyvauja prie Aplinkos ministerijos dirbančioje darbo grupėje, kuri rengia pasiūlymus jau minėtam, anot Renaldo, beviltiškai pasenusiam Želdynų priežiūros įstatymui atnaujinti.
Parengė Birutė MONTVILIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...