Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Koks medis turi augti mieste?

Žmogaus poveikis aplinkai ir gyvajai gamtai nuo seno yra karštų diskusijų tema. Štai po 1930–1933 metais Marijampolėje vykusios Vytauto Didžiojo parko rekonstrukcijos ir centrinės miesto dalies tvarkymo 1935 m. rugpjūtį tuometinis „Lietuvos aidas“ Marijampolę išpeikė, rašydamas, kad tvarkant miestą gražiausia Vytauto Didžiojo gatvė buvo palikta kaip nuoga, nes buvo iškirstos liepaitės, o atnaujintas centrinis miesto parkas, nors po rekonstrukcijos praėjo dveji metai, esą vis dar atrodė gana apleistas.
Šiandien savo pastabomis visiems aktualia tema su „Suvalkiečio“ skaitytojais dalinasi garsus kraštietis, žinomas gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas ir daugybės knygų autorius Selemonas PALTANAVIČIUS.

Selemonas PALTANAVIČIUS.Sodybos, gyvenvietės ar miesto želdiniai – viena svarbesnių mūsų gyvenamosios aplinkos erdves formuojančių detalių. Tik labai retai tokiose vietose auga natūraliai išdygę medžiai ar krūmai. Paprastai juos sodinome mes ar mūsų tėvai, net seneliai. Deja, Lietuvoje negalime didžiuotis nei senomis sodybomis, kurioms bent 200 metų, ar daugybe miestų, kurie savo struktūrą ir architektūrą, kraštovaizdį saugo dar nuo Vytauto laikų.
Mūsų miestuose medžiai dažnai dar seni ir vos apglėbiami, bet yra ir daug jaunų, nuolat atnaujinamų. Toks nesibaigiantis procesas yra būtinas vystant miestų plėtrą, ypač performuojant gatves, viešąsias erdves. Tačiau toks procesas visada sutinkamas audringai, nes medžių kirtimas lietuviui yra skausmingas veiksmas. Daug kas įžvelgia, kad tokiais veiksmais kenkiama miestui ir medžiams. Todėl ir noriu pasvarstyti, kaip gali augti šimtamečiai miesto medžiai? Kada jų vertė didžiausia? Kokie medžiai turi augti mieste, sodybose, kaime, gyvenvietėse?
Pirmiausia turime vėl grįžti prie fakto, kad mieste augantis medis yra pasodintas žmogaus ir iš esmės yra miesto kraštovaizdžio, bet ne gamtos dalis. Jei architektai ir kraštovaizdžio specialistai būtų profesionalūs ir toliaregiai, jie želdinių sodinimo vietas suplanuotų taip, kad medžių ar kitos augmenijos nereikėtų kas dvidešimtį metų pjauti, o paskui vietoje jų naujus sodinti tokiose vietose, kurios ir vėl po kažkiek metų bus „peržiūrėtos“. Juolab kad dar prisimename mūsų miestams didelės žalos padariusius politinius įvykius ir žinome ne vieną atvejį, kai medžiai nukentėdavo tik dėl to, kad juos sodino, pavyzdžiui, „buržuazinės“ gimnazijos moksleiviai…
Tačiau grįžkime į šią dieną ir pasvarstykime: jei medžiai mieste nėra gamtos dalis, kas gali spręsti, kaip juos saugoti ir prižiūrėti? Tai – savivaldybės reikalas. Kadangi savivaldybę renka patys miestiečiai, turėtume manyti, kad jie turi būti ir išgirsti. Tiesa, bet kuris „beldimasis“ į savivaldos sąžinę irgi privalo būti labai apgalvotas: ar tikrai kiekvienas medis gali būti išsaugotas, o gal kaip tik reikia siūlyti alternatyvas, kuo naudingesnius (galbūt ir pigesnius) būdus miesto medžiams išsaugoti. Juolab kad šiandien galima daug kas – išmanusis genėjimas, suaugusių medžių persodinimas. Tačiau, žinoma, svarbiausia yra puoselėti palikimą, tinkamai jį įvertinti ir apsaugoti.
Kas gali pasakyti, koks medis miestui ar sodybai yra vertingiausias? Skalės ar tvarkos, pagal kurią galima būtų tą daryti, deja, nėra. Miesto medžiai gali būti brangūs ir vertingi savo istorija, unikalumu. Pagaliau – bendru visų lūkesčiu, nes buvo sodinti kartu, siekiant suteikti miestui žalumos ir grožio.
Žinoma, mums brangiausi yra mūsų krašto medžiai, tačiau miesto žaliosios erdvės gali būti formuojamos ir iš mums svetimų kraštų rūšių. Tai leistina. Beje, prieš sodinant visada svarbu mažame medelyje matyti medį, kuris užaugs kada nors. Kaip jis jausis ankštame skvere, ar neužstos vertingų architektūros detalių? Ar medeliai sodinami ne per tankiai, ar…
Tokių klausimų kils kiekvienam, bandančiam įsivaizduoti šiuos medžius, čia augančius po 50 ar 100 metų. Dendrologai tą turėtų įvertinti profesionaliai ir nupiešti perspektyvą, kuri galėtų tapti visų miestiečių svarstymo objektu.
Ne mažiau svarbus dalykas – medžių (taip pat ir krūmų) rūšių parinkimas. Žvalgantis po Marijampolę, Vilkaviškį, Kalvariją, Kazlų Rūdą ir mažesnius miestelius, tenka pripažinti, kad nemažai medžių čia pasodinti ne vietoje, o rūšys parinktos visai tam netinkamos.
Kadangi miestai gyvuoja ilgai, juose negali būti sodinamos tuopos, drebulės, tuo labiau uosialapiai klevai, t. y. medžiai, kurie gyvena labai trumpai.
Gluosniai, tuopos, drebulės jau vadinami avariniais tuomet, kai tuo pat metu pasodinti ąžuolai, klevai dar tik stiprėja. Minkštosios medienos rūšių šakos lūžinėja ir kelia grėsmę. Ne mažiau pavojinga greitai apmirštanti šaknų sistema, nes tokie medžiai virsta, lūžta net ir be audros ar škvalo. Svarstytinas ir liepos tinkamumas. Gali būti, kad geriausia rinktis tik mūsiškę, mažalapę liepą, kuri užauga tvirtas medis.
Miestų želdynams turi būti sodinami ąžuolai, klevai, beržai, guobos, vinkšnos, įvežtiniai bukai ar riešutmedžiai. Labai patraukliai atrodo eglės ir pušys, tik jokiu būdu ne tujos (ir joms artimos rūšys), kurios mūsų kraštovaizdžiui nebūdingos. Tikrai nereikia sodinti pūslenio, baltauogių meškyčių. Prastai atrodo ir trumpaamžis juodauogis šeivamedis, vėlyvoji ieva. Tačiau be reikalo pamiršti mūsų, vietiniai (ne įvežtiniai) šermukšniai, taip pat pavasarį puikiai žydinčios įvairios vyšnios, migdolai.
Vienas pavasaris mieste tikrai neišspręs visų su jo želdiniais siejamų problemų. Bet nedaryti nieko būtų nedovanotina – juk metai prabėgs nieko nenuveikus. Suvalkiečiams toks laiko švaistymas tikrai negali būti suprantamas. Tačiau skubėti, kaip sakė romėnų išminčiai, reikia lėtai. Panašiai, kaip auga ąžuolas ar uosis…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Miškus naudingiau užsiauginti patiems

    2020-10-24Miškus naudingiau užsiauginti patiems
    Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Pasodinęs – nenueisi „Nėra taip, kad pasodinai medžius ir ...
  • Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį

    2020-10-24Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
    Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo ...
  • Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina

    2020-10-24Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina
    Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokią emocinę ir psichologinę pagalbą galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje. Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos ...
  • Spalio 24 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-23
      Kruvina vilkų puota BuktojeŪkininko Rolando Storpirščio avių ūkis yra netoli Buktos miško. Ūkininkas pripažino su nerimu skaitydavęs naujienas apie vilkų surengtas karvių ar avių skerdynes ir vis tikėdavosi, kad jo augintinėms pavyks išvengti tokios baisios lemties. Aštuoniolika metų pavyko, tačiau šios savaitės trečiadienio rytas buvo lemtingas. Vilkai Rolando ūkyje surengė ...
  • Plėtoti verslus kaime drąsina parama

    2020-10-21Plėtoti verslus kaime drąsina parama
    Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas. „Pajūrio medis“ vis auga Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo ...
  • COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama

    2020-10-21COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama
      Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio ...
  • Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles

    2020-10-21Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles
    Prieš dešimtmetį didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių į socialinius tinklus žvelgė tarsi į vaikų žaidimus. 74 metų kaunietis Vytautas anksčiau irgi buvo skeptiškas: „Maniau, kad socialiniai tinklai yra mados reikalas, kuris greitai baigsis. Bet dabar pats jau porą metų naudojuosi „Facebook“, kur bendrauju su savo vaikais ir anūkais, matau, ką ...
  • Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata

    2020-10-21Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata
    Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ...
  • Spalio 21 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-20
        Koronavirusas plinta ir SuvalkijojeCOVID-19 sparčiai plinta. Praėjusią savaitę dar džiaugėmės, kad Suvalkijoje koronavirusu sergamumas palyginti mažas. Marijampolės savivaldybėje turėjome tik 10 asmenų, sergančių šia liga, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse COVID-19 nebuvo registruota. Po dešimties dienų situacija pasikeitė, ir ne į gera. Visose Marijampolės regiono savivaldybėse jau yra sergančiųjų koronavirusu.   Norėdami ...
  • Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja

    2020-10-17Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja
    Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, ...
  • Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

    2020-10-17Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų
    Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, ...
  • Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą

    2020-10-17Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą
    Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje. Mobiliosios krizių įveikimo komandos Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Psichologinę ...
  • Spalio 17 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-16
      COVID-19 įsisuko į Marijampolės specialiuosius socialinės globos namus Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose – nepaprastoji padėtis. Koronaviruso infekcija šiuo metu serga net 13 gyventojų ir 4 darbuotojai. Visi sergantys globotiniai gydomi globos namuose. Nei Marijampolės ligoninė, nei Kauno klinikos sergančiųjų nepriėmė.       Po penkių pasimatymų – 50 metų kartu Gražus ir jaukus Marijampolės poezijos ...
  • Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“

    2020-10-14Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“
    Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių – kibernetiniai nusikaltėliai mūsų šalies gyventojus atakuoja tais pačiais ginklais ir manevrais kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija. „Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo ...
  • Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

    2020-10-14Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)
    Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta ...

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.