Tradicinis festivalis, Šimtmečio žygis ir seniausios Marijampolės fotografijos
Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Džiūgaukim… Aleliuja“, tradiciškai antrąją šv. Velykų dieną jau devynioliktą kartą pakvietęs į atidarymo koncertą, ne tik visus balandžio, bet ir būsimus savaitgalius ženklina geriausių Lietuvos chorų (ir ne tik) pasirodymais įvairiose erdvėse. Sakralinė muzika skamba maldos namuose, kitose scenose kviečiama pasiklausyti pasaulietinės muzikos, kolektyvai dalijasi patirtimi muzikinėse svetainėse. Viena jose gvildenamų temų – artėjančios Šimtmečio dainų šventės repertuaras.
Šalia tradicinio – ir pirmą kartą surengtas pravoslavų bažnytinio giedojimo festivalis „Velykų skambesys“, surengtas rusakalbių klubo „Mozaika“ iniciatyva. Tarp išskirtinių vyksmų – per Lietuvą iš miesto į miestą keliaujančio žygio „Vardan tos…“ diena Marijampolėje. Balandžio 7-ąją varpo garsas ir Jono Basanavičiaus aikštėje susirinkusieji paskelbė: pritariame šiai idėjai, prisidedame prie šimtų tūkstančių lietuvių visame pasaulyje, liepos 6-ąją pasiruošusių vieningai sugiedoti „Tautišką giesmę“… Ne tik tą dieną pritarti šiai iniciatyvai ir parodyti, kaip ruošiasi Šimtmečio dainų šventei susirinkusieji skambiai dainavo ir nuotaikingai muzikavo bei šoko: įvairių žanrų kolektyvai šventės repertuarą šlifuoja nuolat ir pasitikrina įvairiuose renginiuose bei apžiūrose.
Šis mėnuo kultūros žmonėms ypatingas: balandžio 15-ąją minima Tarptautinė kultūros diena, keliama Taikos vėliava, o paskutinė savaitė jau aštuonioliktą kartą paskelbta Nacionaline Lietuvos bibliotekų savaite. Marijampolės kultūros centras nebe pirmą kartą Kultūros dienos proga surengė tris dienas vykusią akciją „Vaikų taikos delnai“, marijampoliečiai kviesti į nemokamus renginius: koncertą ir šokio spektaklį.
Intensyvus ir įvairus mėnuo buvo tiems, kas domisi vizualiaisiais menais ar patys kuria. Kultūros centro erdvėse ekspozicijos keitėsi itin intensyviai. Prisimenant, kad balandžio pirmoji – Juokų diena, mūsų mieste turėjusi dešimtmečių tradicijas (pastaruoju metu nunykusias) buvo surengta vieno ryškiausių Lietuvos kūrėjų – dailininko ir fotografo Algio Griškevičiaus fotografijų paroda „Mikališkio stebuklai“ bei trumpalaikė retroekspozicija, primenanti, kad kažkada mokėjome labiau linksmintis… Sūduvos krašto moksleivių kūrybos paroda „Sidabro vainikėlis“ ne tik parodė, kaip jaunieji amatininkai, liaudies meno tradicijų puoselėtojai, savo pedagogams padedant, perima ir tęsia tradicijas – paaiškėjo, kas iš jų atstovaus šiam kraštui respublikinėje parodoje. Šią ekspoziciją jau pakeitė kita: moksleivių ir mokytojų kūrybos paroda „Laikas keičiasi ir keičia“. Skulptorius Kęstutis Balčiūnas pakvietė į jubiliejinę parodą „Kūryba fotografijose“ M. B. Stankūnienės menų galerijoje. Mėnuo svarbus tautodailininkams: Zyplių dvare vykusioje atrankinėje dainų šventės parodoje daugiau nei dviejų dešimčių regiono meistrų darbai atrinkti į didžiąją parodą Vilniuje (tarp jų – septyni marijampoliečiai).
Punske vykusioje velykinėje tarptautinėje parodoje-konkurse keletas mūsų miesto kūrėjų pelnė išskirtinį vertintojų dėmesį ir buvo apdovanoti.
Nors šiemet dominuoja Lietuvos 100-mečio tema, nemažai renginių tiesiogiai siejasi su istoriniais įvykiais, juos atspindi ar kviečia pažvelgti į žinomus faktus ir teiginius naujai. Įvyko susitikimas su profesoriumi Liudu Mažyliu, Kraštotyros muziejus parengė ir atidarė visus metus veiksiančią parodą „100 metų: herojai iš Marijampolės“, pristatė knygą „100 miesto gyvenimo metų“. Įdomi paroda „Naujai surastos senosios Marijampolės miesto nuotraukos ir kitos XIX a. fotografijos įdomybės“ pristatyta Prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje. Fotografijos istorikas Dainius Junevičius pristatė ne tik nematytas, bet ir pačias seniausias miesto fotografijas, kitus retus eksponatus… Su istorija siejasi ir knygų pristatymai. Sauliaus Spurgos romanas „Iliuzijos – irgi gėlės“ nukelia į XVIII amžių, Abiejų Tautų Respublikos laikus. Aldonos Ruseckaitės romanas „Dūžtančios formos“ skirtas tragiško likimo poetui Vytautui Mačerniui: istorijos virsmai lėmė jo ir visos kartos lietuvių inteligentijos (o kartu – ir visos kultūros) situaciją XX amžiaus viduryje. Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, be kitų šią savaitę vykstančių renginių, ir XXVII knygos bičiulių draugijos metraščio VI tomo pristatymas. Jame tęsiama tradicija apžvelgti istorijos ir kultūros vyksmą per laiką, praėjusį nuo ankstesnio leidinio, o šiemet ypatingas dėmesys – Lietuvos jubiliejui.
Dar vienas šio mėnesio Kultūros sostinės renginių (visų tikrai nesuminėjome) – kaleidoskopą spalvomis papildantis ir užbaigiantis šiuolaikinio šokio festivalis „Vizijos“, truksiantis net tris dienas. Be daugybės įvairių pasirodymų, kuriuose dalyvaus Lietuvos, užsienio kolektyvai, ir seminarai, meistriškumo pamokos…
Balandžio fotomįslė. Skaitytojų klausėme, prie kokios kuriamos skulptūros nufotografuotas Kęstutis Balčiūnas, kuriais metais, kur ji yra. Kai kam iš bandžiusių spėti pasirodė, kad tai – paminklo „Kalbai ir Tautai“ dalis – suklaidino raitelis, kur tikrasis paminklas yra, atsakė tik vienas žmogus. Tai – Akvelina Paškauskienė, parašiusi, kad tai – Šv. Jurgio paminklas, sukurtas 2005 metais. Jis yra Vilniuje, Gedimino prospekte Nr. 20, ant stogo… Dėkojame visiems skaitantiems, besidomintiems.
Nijolė LINIONIENĖ
Redos BRAZYTĖS nuotraukos