Prieš 20 metų pradėjęs prekybą vištomis ir viščiukais verslininkas Romas Katilius turi daug patirties, kaip juos auginti. Per tuos metus vyras perprato ir žmonių poreikius. „Visi nori kuo greičiau užauginti paukštį iki reikiamo skersti svorio, tačiau ne visi naudojasi patarimais, todėl laukto rezultato ir nepasiekia“, – pastebi jis.

Per vasarą – dvi vados broilerių
Vienadienius mėsinius „Cobb-500“ veislės viščiukus R. Katilius parsiveža iš UAB Rumšiškių paukštyno (buvęs Dovainonių paukštynas) peryklos, kurioje per metus išperinama iki 10 milijonų viščiukų. Pradėjęs prieš du dešimtmečius prekiauti viščiukais jis sako kiekvieną pavasario šeštadienį V. Kudirkos g. esančiame turguje parduodavęs po tūkstantį vienadienių viščiukų. Tada žmonės griebėsi ūkininkauti, kiekviename ūkyje vaikščiodavo pulkai vištų.
Pastaraisiais metais paukščių augintojų kaskart vis mažiau. Pagrindinis broilerių pirkimas būna balandžio–gegužės mėnesiais. Viščiukai ir vėl perkami liepą. Taip per vasarą žmonės užsiaugina dvi paukščių vadas.
– Prekyba vienadieniais broileriais prasideda vasario pabaigoje, kovo mėnesį, o šiemet – netgi balandžiui įpusėjus pirkti neskubama. Kovą spustelėjo šalčiai, tad niekas nerizikavo pirkti ankstyvų paukščių, – pastebi Romas. Norintiems užsiauginti dvi broilerių vadas jis pataria auginimą planuoti taip, kad iki vasaros karščių vieni spėtų užaugti, o į ištuštėjusias ir dezinfekuotas patalpas vasaros pabaigoje, kai orai jau būna šiek tiek vėsesni, galėtų parvežti naujus viščiukus.
Sparčiai augantys paukščiai per 2–2,5 mėn. užauga iki 3 kg ir daugiau penėti nereikia, nes tokių mėsa – pati geriausia. Auginant ilgiau broileris neauga taip sparčiai, pasidaro nerangus, sunkiai vaikšto arba visai nejuda, pasidaro jautrus laikymo sąlygoms ir lesalams, lengvai užsikrečia įvairiomis ligomis, ypač jei šalia yra vyresnių paukščių.

Ypatingas dėmesys – pirmomis savaitėmis
Prekiaudamas viščiukais Romas prisiklauso įvairiausių nuomonių apie paukščių auginimą. Vieni lesina tik savais pašarais, kiti – tik Lietuvos gamintojų ruoštais, treti – tik lenkiškais. Pasak jo, ir lietuviški, ir iš kaimynų pirkti lesalai yra kokybiški ir jų sudėtis ta pati, tačiau dėl kainų skirtumo ir jis pats renkasi pigesnius lenkiškus, juolab kad viščiukai juos noriai lesa ir gerai auga. Broileris – labai lepus paukštis, ypač pirmomis auginimo savaitėmis. Viendieniams viščiukams, kurie iš peryklos parvežami maždaug 40–45 gramų, svarbiausia yra šiluma, vanduo, lesalas ir šviesa.
– Vienadieniams viščiukams ir dieną, ir naktį, ir netgi vasarą, kol jie visiškai apsiplunksnuoja, apie 15–20 dienų, reikalinga šviesa ir šiluma. Mažylių patalpą šildau elektrine kaitinimo lempa. Optimali temperatūra po šildytuvu pirmomis dienomis turi būti 32–35 laipsniai šilumos, tačiau būtina stebėti viščiukų elgesį: jeigu jiems per karšta – jie pasitraukia toliau, jeigu per šalta – susispaudžia į krūvelę po lempa. Vėliau temperatūra palaipsniui mažinama keliant lempą aukštyn. Kai viščiukai apsiplunksnuoja, o termometro stulpelis patalpoje nenukrenta žemiau 18 laipsnių, šildymą galima nutraukti, – pataria R. Katilius.
„Cobb 500“ veislės viščiukai pirmas 2–3 savaites auga labai intensyviai. Kad sutvirtėtų skeletas ir ypač kojų kaulai, specialistai rekomenduoja jų augimą kiek pristabdyti, šiek tiek ribojant apšvietimą nakties metu. O laikyti mėsinius paukščius reikia sausoje patalpoje. Kraikui geriausia naudoti sausas pjuvenas, sausas durpes ar smulkintus šiaudus.

Nuo pirmų dienų – startinis pašaras
– Būna, kad žmonės priekaištauja, jog namo parsivežti paukščiai sustoja augę, – pastebi R. Katilius. – Tai tiesa. Aplinkos pasikeitimas, kai augęs šiltoje patalpoje mažas viščiukas parsivežtas namo ir paleidžiamas kieme, be abejo, pristabdo augimą. Ir visai nebūtina juos lesinti kruopukėmis ar virtais susmulkintais kiaušiniais – kaip šeimininkės lepina namuose išperintus viščiukus. Broilerius nuo pirmų dienų reikia lesinti jiems skirtais pašarais. Šiltą dieną galima išnešti į saulę, bet vėjuotą to daryti nepatariu, nes viščiukams pavojingi skersvėjai. Saugiau jie jausis prie vištos, vedžiojančios pulką namie išperintų viščiukų, tačiau ir vėlgi – augs prasčiau.
Pagrindinis viščiukų pašaras – pagal amžių subalansuoti kombinuotieji pašarai. Nuo pirmos dienos dvi savaites būtinas startinis pašaras. R. Katilius sako lesinantis visaverčiais startiniais pašarais „Hendrix“, skirtais broileriams nuo 1 iki 14 d. Tai kviečių, sojų rupinių, kukurūzų mišinys, kurio sudėtyje yra vitaminų A ir E, mikroelementų: vario, geležies, mangano, cinko, seleno. Visos šios medžiagos būtinos mažo paukštelio sustiprėjimui ir geram būsimam augimui. Kaip parašyta „Hedrix brojler starter KR“ informaciniame lapelyje, šių kombinuotųjų pašarų sudėtyje yra ir virškinimo stipriklių, ir konservantų, ir antioksidantų.
Jokių priedų į pašarą dėti pradžioje nereikia, pakanka, kad viščiukai visą parą iki soties turėtų lesalo ir vandens – bet kuriuo metu patenkintų savo organizmo poreikius. R. Katiliaus fermoje įrengtos „nipelinės“ girdyklos, tad vanduo jose neužsistovi, visada būna šviežias, o viščiukas blizgantį lašą randa labai greitai.
Rūpestingai prižiūrint per pirmą savaitę broilerio svoris padidėja net keturis kartus, tačiau tinkamai juo nesirūpinant augimas sulėtėja.
– Nuo trečios savaitės galima pradėti duoti kitokių lesalų: skaldytų grūdų, smulkintos žolės. Tik nereikia iš karto vieną pašarą nutraukti, o pradėti lesinti kitu. Pašarų keitimas negali būti staigus, prie naujų pereiti reikia pamažu – į senuosius vis įmaišyti naujų. Ta pati taisyklė galioja ir keičiant pašarus pagal amžių, ir keičiant kito gamintojo pašarus. Be to, į pašarą reikia įmaišyti ir žvyro arba kviečių, kad stiprėtų skrandžio raumuo ir lengviau įsisavintų lesalą, – pataria Romas ir rekomenduoja penkias dienas prieš skerdimą broilerių kombinuotaisiais pašarais visai nešerti.

Vyresni – ir didesni, ir stipresni
Norintiems išvengti rūpesčių su vienadieniais paukščiais Romas pataria pirkti jau šiek tiek ūgtelėjusius – kad ir savaitės – didesnius ir stipresnius viščiukus:
– Nors ir brangesni, bet tokie sveria jau 160–180 gramų, su jais mažiau vargo. Žinoma, galima nusipirkti ir dar didesnius – dviejų ar trijų savaičių viščiukus, kurie užaugs gerokai greičiau. Nuolatiniai pirkėjai, kurie broilerius augina kasmet, pirkti viščiukų nevažiuoja į turgus, o atvažiuoja tiesiai į fermą ir iš čia juos tiesiai gabenasi namo. Taip išvengiama skersvėjų, nėra grėsmės susirgti.
Atsižvelgdamas į poreikius, R. Katilius į turgus dabar vežasi po nedaug viščiukų, ir vienadienių tarp jų mažai – jie iš paukštyno būna parsivežti prieš 3–5 dienas. Tų paukščių, kurie iš turgaus sugrįžta atgal, jis į tą pačią patalpą su likusiais neleidžia, saugodamasis galimo ligų pernešimo. Dėl paukščių sveikatos verslininkas sako nepritariantis ir jų vežiojimui po kaimus, kai per dieną autobusėlio durys atidaromos dešimtis kartų, paukštis patiria temperatūros kaitą, stresą ir, tikėtina, pirmomis dienomis naujoje vietoje adaptuojasi sunkiau.

Kiaušiniai – kasdien visus metus
Augina R. Katilius ir dedeklių vištų, kurių produktyviausias amžius, pasak jo, 1–2 metai. Iš Žaslių miestelio ūkininko Mariaus Steponavičiaus periodiškai papildydamas jų būrį jaunomis vištaitėmis, R. Katilius visus metus kasdien surenka daugiau kaip šimtą kiaušinių.
Dėti kiaušinius pradedančioms jaunoms – 6 mėnesių – vištaitėms duoda morkų, kad gautų pakankamai karotino. Kad geriau virškintų, dedekles vištas lesina skaldytais kviečiais, kukurūzais ir pašariniais runkeliais.
Vyresni paukščiai turi turėti galimybę išeiti į gryną orą, pabūti saulėje, nes patalpoje jiems paprasčiausiai gali būti per karšta, o dėl to jie gali kristi.
Beje, žmonės neturėtų užmiršti, kad prieš parsivežant naujus paukščius patalpas privalu dezinfekuoti, bent išbaltinti.

Marija BURBIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos