Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Viščiukams svarbiausia šiluma, vanduo, lesalas ir šviesa

Prieš 20 metų pradėjęs prekybą vištomis ir viščiukais verslininkas Romas Katilius turi daug patirties, kaip juos auginti. Per tuos metus vyras perprato ir žmonių poreikius. „Visi nori kuo greičiau užauginti paukštį iki reikiamo skersti svorio, tačiau ne visi naudojasi patarimais, todėl laukto rezultato ir nepasiekia“, – pastebi jis.

Per 20 prekybos metų Romas Katilius perprato ir vištų auginimo subtilybes, ir pirkėjų pageidavimus.Per vasarą – dvi vados broilerių
Vienadienius mėsinius „Cobb-500“ veislės viščiukus R. Katilius parsiveža iš UAB Rumšiškių paukštyno (buvęs Dovainonių paukštynas) peryklos, kurioje per metus išperinama iki 10 milijonų viščiukų. Pradėjęs prieš du dešimtmečius prekiauti viščiukais jis sako kiekvieną pavasario šeštadienį V. Kudirkos g. esančiame turguje parduodavęs po tūkstantį vienadienių viščiukų. Tada žmonės griebėsi ūkininkauti, kiekviename ūkyje vaikščiodavo pulkai vištų.
Pastaraisiais metais paukščių augintojų kaskart vis mažiau. Pagrindinis broilerių pirkimas būna balandžio–gegužės mėnesiais. Viščiukai ir vėl perkami liepą. Taip per vasarą žmonės užsiaugina dvi paukščių vadas.
– Prekyba vienadieniais broileriais prasideda vasario pabaigoje, kovo mėnesį, o šiemet – netgi balandžiui įpusėjus pirkti neskubama. Kovą spustelėjo šalčiai, tad niekas nerizikavo pirkti ankstyvų paukščių, – pastebi Romas. Norintiems užsiauginti dvi broilerių vadas jis pataria auginimą planuoti taip, kad iki vasaros karščių vieni spėtų užaugti, o į ištuštėjusias ir dezinfekuotas patalpas vasaros pabaigoje, kai orai jau būna šiek tiek vėsesni, galėtų parvežti naujus viščiukus.
Sparčiai augantys paukščiai per 2–2,5 mėn. užauga iki 3 kg ir daugiau penėti nereikia, nes tokių mėsa – pati geriausia. Auginant ilgiau broileris neauga taip sparčiai, pasidaro nerangus, sunkiai vaikšto arba visai nejuda, pasidaro jautrus laikymo sąlygoms ir lesalams, lengvai užsikrečia įvairiomis ligomis, ypač jei šalia yra vyresnių paukščių.

Ypatingas dėmesys – pirmomis savaitėmis
Prekiaudamas viščiukais Romas prisiklauso įvairiausių nuomonių apie paukščių auginimą. Vieni lesina tik savais pašarais, kiti – tik Lietuvos gamintojų ruoštais, treti – tik lenkiškais. Pasak jo, ir lietuviški, ir iš kaimynų pirkti lesalai yra kokybiški ir jų sudėtis ta pati, tačiau dėl kainų skirtumo ir jis pats renkasi pigesnius lenkiškus, juolab kad viščiukai juos noriai lesa ir gerai auga. Broileris – labai lepus paukštis, ypač pirmomis auginimo savaitėmis. Viendieniams viščiukams, kurie iš peryklos parvežami maždaug 40–45 gramų, svarbiausia yra šiluma, vanduo, lesalas ir šviesa.
Kad būtų šilčiau...– Vienadieniams viščiukams ir dieną, ir naktį, ir netgi vasarą, kol jie visiškai apsiplunksnuoja, apie 15–20 dienų, reikalinga šviesa ir šiluma. Mažylių patalpą šildau elektrine kaitinimo lempa. Optimali temperatūra po šildytuvu pirmomis dienomis turi būti 32–35 laipsniai šilumos, tačiau būtina stebėti viščiukų elgesį: jeigu jiems per karšta – jie pasitraukia toliau, jeigu per šalta – susispaudžia į krūvelę po lempa. Vėliau temperatūra palaipsniui mažinama keliant lempą aukštyn. Kai viščiukai apsiplunksnuoja, o termometro stulpelis patalpoje nenukrenta žemiau 18 laipsnių, šildymą galima nutraukti, – pataria R. Katilius.
„Cobb 500“ veislės viščiukai pirmas 2–3 savaites auga labai intensyviai. Kad sutvirtėtų skeletas ir ypač kojų kaulai, specialistai rekomenduoja jų augimą kiek pristabdyti, šiek tiek ribojant apšvietimą nakties metu. O laikyti mėsinius paukščius reikia sausoje patalpoje. Kraikui geriausia naudoti sausas pjuvenas, sausas durpes ar smulkintus šiaudus.

Vienadienių viščiukų aptvare pašaro loveliai niekada neištuštėja, o vandens jie atsigeria iš tiekimo sistemos.Nuo pirmų dienų – startinis pašaras
– Būna, kad žmonės priekaištauja, jog namo parsivežti paukščiai sustoja augę, – pastebi R. Katilius. – Tai tiesa. Aplinkos pasikeitimas, kai augęs šiltoje patalpoje mažas viščiukas parsivežtas namo ir paleidžiamas kieme, be abejo, pristabdo augimą. Ir visai nebūtina juos lesinti kruopukėmis ar virtais susmulkintais kiaušiniais – kaip šeimininkės lepina namuose išperintus viščiukus. Broilerius nuo pirmų dienų reikia lesinti jiems skirtais pašarais. Šiltą dieną galima išnešti į saulę, bet vėjuotą to daryti nepatariu, nes viščiukams pavojingi skersvėjai. Saugiau jie jausis prie vištos, vedžiojančios pulką namie išperintų viščiukų, tačiau ir vėlgi – augs prasčiau.
Pagrindinis viščiukų pašaras – pagal amžių subalansuoti kombinuotieji pašarai. Nuo pirmos dienos dvi savaites būtinas startinis pašaras. R. Katilius sako lesinantis visaverčiais startiniais pašarais „Hendrix“, skirtais broileriams nuo 1 iki 14 d. Tai kviečių, sojų rupinių, kukurūzų mišinys, kurio sudėtyje yra vitaminų A ir E, mikroelementų: vario, geležies, mangano, cinko, seleno. Visos šios medžiagos būtinos mažo paukštelio sustiprėjimui ir geram būsimam augimui. Kaip parašyta „Hedrix brojler starter KR“ informaciniame lapelyje, šių kombinuotųjų pašarų sudėtyje yra ir virškinimo stipriklių, ir konservantų, ir antioksidantų.
Jokių priedų į pašarą dėti pradžioje nereikia, pakanka, kad viščiukai visą parą iki soties turėtų lesalo ir vandens – bet kuriuo metu patenkintų savo organizmo poreikius. R. Katiliaus fermoje įrengtos „nipelinės“ girdyklos, tad vanduo jose neužsistovi, visada būna šviežias, o viščiukas blizgantį lašą randa labai greitai.
Rūpestingai prižiūrint per pirmą savaitę broilerio svoris padidėja net keturis kartus, tačiau tinkamai juo nesirūpinant augimas sulėtėja.
– Nuo trečios savaitės galima pradėti duoti kitokių lesalų: skaldytų grūdų, smulkintos žolės. Tik nereikia iš karto vieną pašarą nutraukti, o pradėti lesinti kitu. Pašarų keitimas negali būti staigus, prie naujų pereiti reikia pamažu – į senuosius vis įmaišyti naujų. Ta pati taisyklė galioja ir keičiant pašarus pagal amžių, ir keičiant kito gamintojo pašarus. Be to, į pašarą reikia įmaišyti ir žvyro arba kviečių, kad stiprėtų skrandžio raumuo ir lengviau įsisavintų lesalą, – pataria Romas ir rekomenduoja penkias dienas prieš skerdimą broilerių kombinuotaisiais pašarais visai nešerti.

Plastikinių šėryklų, kaip ir girdyklų, aukštis reguliuojamas pagal vištų ūgį. Vyresni – ir didesni, ir stipresni
Norintiems išvengti rūpesčių su vienadieniais paukščiais Romas pataria pirkti jau šiek tiek ūgtelėjusius – kad ir savaitės – didesnius ir stipresnius viščiukus:
– Nors ir brangesni, bet tokie sveria jau 160–180 gramų, su jais mažiau vargo. Žinoma, galima nusipirkti ir dar didesnius – dviejų ar trijų savaičių viščiukus, kurie užaugs gerokai greičiau. Nuolatiniai pirkėjai, kurie broilerius augina kasmet, pirkti viščiukų nevažiuoja į turgus, o atvažiuoja tiesiai į fermą ir iš čia juos tiesiai gabenasi namo. Taip išvengiama skersvėjų, nėra grėsmės susirgti.
Atsižvelgdamas į poreikius, R. Katilius į turgus dabar vežasi po nedaug viščiukų, ir vienadienių tarp jų mažai – jie iš paukštyno būna parsivežti prieš 3–5 dienas. Tų paukščių, kurie iš turgaus sugrįžta atgal, jis į tą pačią patalpą su likusiais neleidžia, saugodamasis galimo ligų pernešimo. Dėl paukščių sveikatos verslininkas sako nepritariantis ir jų vežiojimui po kaimus, kai per dieną autobusėlio durys atidaromos dešimtis kartų, paukštis patiria temperatūros kaitą, stresą ir, tikėtina, pirmomis dienomis naujoje vietoje adaptuojasi Aplinkos pasikeitimas, kai augęs šiltoje patalpoje mažas viščiukas parsivežamas namo ir paleidžiamas kieme, pristabdo augimą.sunkiau.

Kiaušiniai – kasdien visus metus
Augina R. Katilius ir dedeklių vištų, kurių produktyviausias amžius, pasak jo, 1–2 metai. Iš Žaslių miestelio ūkininko Mariaus Steponavičiaus periodiškai papildydamas jų būrį jaunomis vištaitėmis, R. Katilius visus metus kasdien surenka daugiau kaip šimtą kiaušinių.
Dėti kiaušinius pradedančioms jaunoms – 6 mėnesių – vištaitėms duoda morkų, kad gautų pakankamai karotino. Kad geriau virškintų, dedekles vištas lesina skaldytais kviečiais, kukurūzais ir pašariniais runkeliais.
Vyresni paukščiai turi turėti galimybę išeiti į gryną orą, pabūti saulėje, nes patalpoje jiems paprasčiausiai gali būti per karšta, o dėl to jie gali kristi.
Beje, žmonės neturėtų užmiršti, kad prieš parsivežant naujus paukščius patalpas privalu dezinfekuoti, bent išbaltinti.

Marija BURBIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mokslininkai vieningi: vienintelis būdas įveikti COVID-19 – skiepai

    2021-03-10Mokslininkai vieningi: vienintelis  būdas įveikti COVID-19 – skiepai
    Visi metai praėjo nuo dienos, kai Lietuvoje buvo registruotas pirmas COVID-19 ligos atvejis. Metai, kai buvo įvestas pirmas karantinas. Jam pasibaigus daugelis iš mūsų tikrai netikėjo, kad liga dar neįveikta, ir rudenį pandemija vėl smogs taip stipriai, kad turėsime sėdėti uždaryti ir apriboti. Šiandien mažai kas abejoja, kad taip bus dar ilgai. Kiek – tegalime tik spėlioti. Viena aišku, kad mums visiems apribotas gyvenimas įgriso. Liko vienintelė viltis – pandemiją stabdyti skiepais. Gruodžio paskutinėmis dienomis gyventojų entuziastingai buvo sutiktos į Lietuvą atkeliavusios pirmos vakcinos nuo COVID-19 ligos. Šiandien mūsų šalyje skiepijama trijų gamintojų „Moderna“, „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis. Statistikos departamento duomenimis, ...
  • Skiepijama trimis vakcinomis

    2021-03-10Skiepijama trimis vakcinomis
    Pasak infekcinių ligų epidemiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dėstytojo Pauliaus Gradecko, šiandien mūsų šalyje skiepijama trimis Europos Sąjungoje įregistruotomis vakcinomis: „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. „Pasaulyje kovai su COVID-19 liga šiuo metu yra patvirtintos daugiau nei aštuonios vakcinos, mūsų žiniomis, kai kuriose šalyse naudojamos ir nepatvirtintos, kurios yra bandymų fazėje“, – pasakojo epidemiologas. Pasak jo, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ – informacinės, RNR pagrindu sukurtos vakcinos, dar kitaip jos vadinamos ledo vakcinos arba jautrios, kurios dėl savo ypatumų turi būti saugomos ilgą laiką ultražemoje temperatūroje. Taip yra dėl to, kad RNR, kaip informacinė medžiaga, geriausiai išlieka žemoje temperatūroje, apie 80 laipsnių ...
  • Kaip į galimybę skiepytis reaguoja savivaldybių gyventojai?

    2021-03-10Kaip į galimybę skiepytis reaguoja savivaldybių gyventojai?
    Už vakcinavimą atsakingų savivaldybių gydytojų klausėme, kaip šie procesai vyksta, ar žmonės skiepijasi, su kokiomis problemomis susiduriama. Nemažai atsisako skiepytis Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės gydytojos Vaidos Sendžikienės, praėjusios savaitės duomenimis, paskiepyti 579 gyventojai: pirma doze – 579, antra doze – 198. Šiuo metu Kazlų Rūdos savivaldybėje skiepijama 65 metų ir vyresnių asmenų prioritetinė grupė. „Pirmiausia vakcinuojami 80 metų ir vyresni. Tokia tvarka nurodoma sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme. Iki šiol paskiepyti 208 asmenys, priklausantys minėtai grupei“, – pasakojo V. Sendžikienė. Anot savivaldybės gydytojos, vėliau planuojama skiepyti jaunesnius kaip 65 metų asmenis, turinčius tokius rizikos veiksnius: gaunančius imunosupresinį ar imunomoduliuojantį gydymą, sergančius cukriniu diabetu su ...
  • Norinčių pasiskiepyti daugiau, negu gaunama vakcinos

    2021-03-10Norinčių pasiskiepyti daugiau, negu gaunama vakcinos
    Pasak Vaidos Eidukaitienės, Marijampolės savivaldybės administracijos Sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės, laikinai atliekančios skyriaus vedėjos-savivaldybės gydytojos pareigines funkcijas, Marijampolės savivaldybėje, praėjusios savaitės duomenimis, pirma koronaviruso vakcinos doze paskiepyta 2700 žmonių, iš jų – 1170 jau ir antrąja. Praeitą savaitę antra doze buvo paskiepyta dar 400 asmenų. V. Eidukaitienės teigimu, šiuo metu skiepijami 65 metų ir vyresni, taip pat pacientai, sergantys remisijos nepasiekusia onkologinės ligos stadija, sergantys žmogaus imunodeficito viruso sukelta liga. Po šios grupės Marijampolės savivaldybėje planuojama skiepyti svarbias valstybei funkcijas atliekančių įstaigų darbuotojus (policijos, priešgaisrinės tarnybos, energetikos pramonės, maisto pramonės ir kt.) „Vakcinacijos procesą organizuoja Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras. Taip pat ...
  • Vakcinų pasirinkimo nėra

    2021-03-10Vakcinų pasirinkimo nėra
    Pasak Savivaldybės gydytojos Sigutės Matulevičiūtės-Jodelienės, Kalvarijos savivaldybėje COVID-19 vakcina, praėjusios savaitės duomenimis, paskiepyti 696 asmenys. Visą paketą, tai yra dvi vakcinos dozes, gavo 360 gyventojų. Šiuo metu Kalvarijos savivaldybėje skiepijami 65 m. ir vyresni asmenys. Pirmumas teikiamas 80 m. ir vyresniems. „Kokia prioritetinė grupė bus vakcinuojama po 65+ grupės, sunku pasakyti, nes Sveikatos apsaugos ministerija gana dažnai pateikia įsakymo pakeitimus, kuriuose keičiamos ir prioritetinės grupės vakcinacijai“, – kalbėjo gydytoja.Kalvarijos savivaldybėje vakcinacijos proceso koordinavimas pavestas Administracijos savivaldybės gydytojai. Pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) paskirtas vakcinaciją organizuojančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Pasak specialistės, norintys pasiskiepyti Kalvarijos savivaldybės gyventojai gali kreiptis į PSPC, į savo šeimos ...
  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę

    2021-03-03Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę
    Visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija pažėrė ne tik tiesiogiai su nepažįstama liga susijusių iššūkių, bet ir sukėlė gretutinių problemų. Sveikatos sektoriui dėmesį sutelkus į sergančiųjų koronavirusu gydymą ir prevenciją, sutriko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas ir prieinamumas. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Baimė užsikrėsti naujuoju koronavirusu, nerimas netekti artimųjų, karantino ribojimai, su tuo susijęs pajamų sumažėjimas, neužtikrintumas dėl ateities kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą, įtampą, o tai lemia ir suprastėjusią gyventojų psichinės sveikatos būklę. Sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami į situaciją, metų pradžioje atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ...
  • Svarbiausia – judėjimas ir teisingi pasirinkimai

    2021-03-03Svarbiausia – judėjimas  ir teisingi pasirinkimai
    Nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamai sveikatos būklę paveikė sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, o emocinę būklę – karantino ribojimai, mokslininkai kartu teigia, kad tie žmonės, kurie pandemijos metu stengiasi laikytis sveiko gyvenimo būdo, patiria mažiau nerimo ir gerina sveikatos būklę. Visuomenės sveikatos stiprinimu Marijampolės savivaldybėje rūpinasi Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovė Lina Laukaitienė papasakojo, kaip vertinama mūsų kraštiečių sveikatos būklė ir pasiūlė būdus, padėsiančius ją stiprinti. – Kokia dabar Marijampolės savivaldybės gyventojų sveikata? Kokios problemos – didžiausios? – Marijampolės savivaldybės gyventojams dažniausiai buvo diagnozuotos kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje – sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, trečią vietą užima endokrininiai susirgimai, ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...