Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ypač aukšti reikalavimai keliami lesalams (Eksperto komentaras)

Kas lemia viščiuko greitą augimą? Ar turi įtakos produktyvumui ir mėsos kokybei auginimo sąlygos? Koks yra pašarų sudėties poveikis paukščio organizmui? Ar pašarų sudėtyje yra augimo stimuliatorių, hormonų, kitų preparatų? Kaip jie veikia paukščio vystymąsi ir ar turi įtakos žmogaus sveikatai? Kodėl masinei prekybai auginami gyvuliai užauga dukart greičiau, nei auginami kaimo ūkininkų?
Į šiuos klausimus atsakyti paprašėme zooinžinierių, habilituotą biomedicinos mokslų daktarą, profesorių Romą GRUŽAUSKĄ.

Romas GRUŽAUSKASViščiukų broilerių auginimą pas mus reglamentuoja Lietuvos Respublikos veterinarijos, taip pat Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame nurodyta, kaip turi būti auginami ir laikomi viščiukai broileriai. Mūsų šalyje taip pat laikomasi 2007 m. birželio 28 d. ES Tarybos direktyvos 2007/43/EB, nustatančios būtiniausias broilerių apsaugos taisykles. Tai apima ne tik auginimo sąlygas, bet ir darbuotojų specialistų, kurie prižiūri paukščius, kompetenciją.
Kad viščiukus užaugintumėte greitai ir sėk­mingai, labai svarbu užtik­rinti tinkamas jų auginimo sąlygas. Būtina parinkti tinkamą ir kokybišką visavertį lesalą, kuriame būtų visų viščiukams augti ir stiprėti reikalingų medžiagų – baltymų, energijos, aminorūgščių, ypač seleno ir vitamino E. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad viščiukai visada gautų švaraus vandens, kurio temperatūra būtų apie 25–27 °C. Kad viščiukai jį greičiau išgertų, siūloma pirmosiomis auginimo dienomis į vandenį įdėti šiek tiek cukraus ir vitamino C. Girdyklas rekomenduojama plauti 2–3 kartus per parą, visada pasižiūrėti, kad vandens būtų dvigubai daugiau nei lesalo.
Ekologiškai ir neekologiškai auginamų gyvulių tapatinti negalima – skiriasi veislės, lygiai taip pat kaip neįmanoma lyginti vidutinės klasės automobilio su „Formulės“ klasės automobiliu.
Stebintis, kodėl dabar broileriai greitai užauga, o jų mėsa būna kokybiška, pirmiausiai reikėtų žinoti, kad tai priklauso nuo intensyvus mėsinių paukščių – ir tėvinių pulkų, ir viščiukų broilerių – veisimo. Prieš 20 metų auginimo trukmė buvo apie 63–70 dienų, norint pasiekti 2,3–2,5 kg svorį, o dabar viščiukams užaugti prireikia 38–39 dienų. Prognozuojama, kad 2050 m. augimas truks dar mažiau, t. y. 2,4–2,5 kg svorį pasieks per 32–35 dienas. Nors toks stiprus laiko trumpėjimas gali atrodyti grėsmingai, visa tai tėra paprasčiausia intensyvi selekcija, optimalios auginimo sąlygos ir lesalų kokybė – kiekvienas lesalas yra optimizuojamas net pagal 110 kiekybinių ir kokybinių rodiklių! Dabar auginant viščiukus yra keturi lesalai pagal jų tipus, ateityje galbūt bus penki ar septyni lesalų tipai. Tikslas – „pataikyti“ į kiekvieną viščiuko broilerio fiziologinį poreikį, kuris keičiasi kas 5–7 dienas.
Atidžiau patyrinėjus Lietuvoje gaminamų lesalų sudėtį matyti vienas paprastas ir visiems suprantamas faktas – gaminant lesalus taikomas ISO 22000 standartas. Lygiai toks pats standartas taikomas ir maisto pramonėje, nes lesalai yra sudedamoji paukštienos gamybos dalis, tad šiuo atveju jiems pagaminti keliami ypač aukšti reikalavimai. B grupės ir kiti vitaminai, įvairūs makro- ir mikroelementai (Na, K, Ca, Mg, P, Fe), fermentai, probiotikai ir visos tradicinės žaliavos: kviečiai, rapsų išspaudos, žirniai, kukurūzai, soja, – visa tai lesa lietuviški viščiukai broileriai.
Lesalų sudėtis ir lesalų priedai griežtai normuojami, atsižvelgiant į paukščių rūšį, amžių ir produktyvumą, todėl lesalus būtina naudoti tik pagal paskirtį, nes kitaip paukščiai neaugs, pablogės jų sveikatingumas ir jie prastai pasisavins lesaluose esančias maistines medžiagas. Sudėjus auginimo sąlygas, veisimo ir selekcijos pasiekimus, mitybos reikalavimus, gauname intensyviai augančius paukščius, kurie pasižymi geromis augimo savybėmis ir paukštienos maistine verte.
Apie tai, kad paukščiai lesinami hormonais ir antibiotikais, negali būti ir kalbos. Tai – mitas! Tokie dalykai nei fiziologiškai, nei ekonomiškai nebūtų pateisinami. Žmonės nežino ar tiesiog sunkiai suvokia šiuolaikinio mokslo laimėjimus – visa tai susiję su specialių paukščių veislių selekcija, idealiomis auginimo sąlygomis ir subalansuota mityba. Dėl to paukščiai intensyviai auga, per gana trumpą laikotarpį pasiekia norimą svorį, o jų mėsa yra kokybiška. Vištos ir viščiukai greitai užauga ne antibiotikais, o „gudriais“ lesalais.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1831/2003, 2003 m. rugsėjo 22 d. dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, yra nurodyti visi priedai, leistini lesalų mityboje. Nė vienos iš jūsų minėtų medžiagų ten nėra, tad mūsų šalyje auginamų paukščių mėsa tikrai yra saugi. Visoje Europos Sąjungoje, o tai reiškia – ir Lietuvoje, hormonai apskritai niekada nebuvo leistini paukščių mityboje, o augimo stimuliatoriai uždrausti 2006 m.
Tad vištiena ne tik nepavojinga sveikatai, bet gali ir ją pagerinti, mat paukščių lesaluose yra priedų, kurie teigiamai veikia žmonių sveikatingumą. Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ir užsienio mokslininkai yra ištyrę vitamino E ir seleno poveikį paukščių produktyvumui, paukštienos kokybei. Vitaminas E ir selenas yra natūralūs antioksidantai, kurie gerina viščiuko sveikatingumą, spartina jo augimą ir daro mėsą kokybiškesnę. Valgant tokią vištieną, teigiamai veikiama ir žmonių sveikata. Taip pat į lesalų sudėtį gali būti įtraukiama žmogui naudingų įvairių aliejų, subalansuotas santykis omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių.
Močiučių išmintis, kad anūkėliams vos pradėjus skųstis bet kokiais negalavimais – skrandžio skausmais, perštinčia gerkle ar sloga, gelbsti vištienos sultinys – ne iš piršto laužta, reikia ja pasitikėti. Kad viščiukų lesaluose nebūtų draudžiamų medžiagų, kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o vištieną gaminančios lietuviškos bendrovės, kaip žinia, dar ir pačios rūpinasi profilaktika – siunčia mėginius į akredituotas laboratorijas, atidžiai renkasi tiekėjus ir naudoja tik tokias žaliavas, kurios patikrintos tyrimais. O kaip kitaip? Juk jei bent šiek tiek atlaidžiau pažiūrėsi į gamybos procesą, gali grėsti didžiulės baudos. Taip stipriai rizikuoti nenori nė vienas verslininkas, juk nesaugi žaliava, lesalai ar net paruošti gaminiai gali būti tiesiog sunaikinami, tad ne tik bauda, bet ir nuostoliai būtų didžiuliai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...