Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Ypač aukšti reikalavimai keliami lesalams (Eksperto komentaras)

Kas lemia viščiuko greitą augimą? Ar turi įtakos produktyvumui ir mėsos kokybei auginimo sąlygos? Koks yra pašarų sudėties poveikis paukščio organizmui? Ar pašarų sudėtyje yra augimo stimuliatorių, hormonų, kitų preparatų? Kaip jie veikia paukščio vystymąsi ir ar turi įtakos žmogaus sveikatai? Kodėl masinei prekybai auginami gyvuliai užauga dukart greičiau, nei auginami kaimo ūkininkų?
Į šiuos klausimus atsakyti paprašėme zooinžinierių, habilituotą biomedicinos mokslų daktarą, profesorių Romą GRUŽAUSKĄ.

Romas GRUŽAUSKASViščiukų broilerių auginimą pas mus reglamentuoja Lietuvos Respublikos veterinarijos, taip pat Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame nurodyta, kaip turi būti auginami ir laikomi viščiukai broileriai. Mūsų šalyje taip pat laikomasi 2007 m. birželio 28 d. ES Tarybos direktyvos 2007/43/EB, nustatančios būtiniausias broilerių apsaugos taisykles. Tai apima ne tik auginimo sąlygas, bet ir darbuotojų specialistų, kurie prižiūri paukščius, kompetenciją.
Kad viščiukus užaugintumėte greitai ir sėk­mingai, labai svarbu užtik­rinti tinkamas jų auginimo sąlygas. Būtina parinkti tinkamą ir kokybišką visavertį lesalą, kuriame būtų visų viščiukams augti ir stiprėti reikalingų medžiagų – baltymų, energijos, aminorūgščių, ypač seleno ir vitamino E. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad viščiukai visada gautų švaraus vandens, kurio temperatūra būtų apie 25–27 °C. Kad viščiukai jį greičiau išgertų, siūloma pirmosiomis auginimo dienomis į vandenį įdėti šiek tiek cukraus ir vitamino C. Girdyklas rekomenduojama plauti 2–3 kartus per parą, visada pasižiūrėti, kad vandens būtų dvigubai daugiau nei lesalo.
Ekologiškai ir neekologiškai auginamų gyvulių tapatinti negalima – skiriasi veislės, lygiai taip pat kaip neįmanoma lyginti vidutinės klasės automobilio su „Formulės“ klasės automobiliu.
Stebintis, kodėl dabar broileriai greitai užauga, o jų mėsa būna kokybiška, pirmiausiai reikėtų žinoti, kad tai priklauso nuo intensyvus mėsinių paukščių – ir tėvinių pulkų, ir viščiukų broilerių – veisimo. Prieš 20 metų auginimo trukmė buvo apie 63–70 dienų, norint pasiekti 2,3–2,5 kg svorį, o dabar viščiukams užaugti prireikia 38–39 dienų. Prognozuojama, kad 2050 m. augimas truks dar mažiau, t. y. 2,4–2,5 kg svorį pasieks per 32–35 dienas. Nors toks stiprus laiko trumpėjimas gali atrodyti grėsmingai, visa tai tėra paprasčiausia intensyvi selekcija, optimalios auginimo sąlygos ir lesalų kokybė – kiekvienas lesalas yra optimizuojamas net pagal 110 kiekybinių ir kokybinių rodiklių! Dabar auginant viščiukus yra keturi lesalai pagal jų tipus, ateityje galbūt bus penki ar septyni lesalų tipai. Tikslas – „pataikyti“ į kiekvieną viščiuko broilerio fiziologinį poreikį, kuris keičiasi kas 5–7 dienas.
Atidžiau patyrinėjus Lietuvoje gaminamų lesalų sudėtį matyti vienas paprastas ir visiems suprantamas faktas – gaminant lesalus taikomas ISO 22000 standartas. Lygiai toks pats standartas taikomas ir maisto pramonėje, nes lesalai yra sudedamoji paukštienos gamybos dalis, tad šiuo atveju jiems pagaminti keliami ypač aukšti reikalavimai. B grupės ir kiti vitaminai, įvairūs makro- ir mikroelementai (Na, K, Ca, Mg, P, Fe), fermentai, probiotikai ir visos tradicinės žaliavos: kviečiai, rapsų išspaudos, žirniai, kukurūzai, soja, – visa tai lesa lietuviški viščiukai broileriai.
Lesalų sudėtis ir lesalų priedai griežtai normuojami, atsižvelgiant į paukščių rūšį, amžių ir produktyvumą, todėl lesalus būtina naudoti tik pagal paskirtį, nes kitaip paukščiai neaugs, pablogės jų sveikatingumas ir jie prastai pasisavins lesaluose esančias maistines medžiagas. Sudėjus auginimo sąlygas, veisimo ir selekcijos pasiekimus, mitybos reikalavimus, gauname intensyviai augančius paukščius, kurie pasižymi geromis augimo savybėmis ir paukštienos maistine verte.
Apie tai, kad paukščiai lesinami hormonais ir antibiotikais, negali būti ir kalbos. Tai – mitas! Tokie dalykai nei fiziologiškai, nei ekonomiškai nebūtų pateisinami. Žmonės nežino ar tiesiog sunkiai suvokia šiuolaikinio mokslo laimėjimus – visa tai susiję su specialių paukščių veislių selekcija, idealiomis auginimo sąlygomis ir subalansuota mityba. Dėl to paukščiai intensyviai auga, per gana trumpą laikotarpį pasiekia norimą svorį, o jų mėsa yra kokybiška. Vištos ir viščiukai greitai užauga ne antibiotikais, o „gudriais“ lesalais.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1831/2003, 2003 m. rugsėjo 22 d. dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, yra nurodyti visi priedai, leistini lesalų mityboje. Nė vienos iš jūsų minėtų medžiagų ten nėra, tad mūsų šalyje auginamų paukščių mėsa tikrai yra saugi. Visoje Europos Sąjungoje, o tai reiškia – ir Lietuvoje, hormonai apskritai niekada nebuvo leistini paukščių mityboje, o augimo stimuliatoriai uždrausti 2006 m.
Tad vištiena ne tik nepavojinga sveikatai, bet gali ir ją pagerinti, mat paukščių lesaluose yra priedų, kurie teigiamai veikia žmonių sveikatingumą. Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ir užsienio mokslininkai yra ištyrę vitamino E ir seleno poveikį paukščių produktyvumui, paukštienos kokybei. Vitaminas E ir selenas yra natūralūs antioksidantai, kurie gerina viščiuko sveikatingumą, spartina jo augimą ir daro mėsą kokybiškesnę. Valgant tokią vištieną, teigiamai veikiama ir žmonių sveikata. Taip pat į lesalų sudėtį gali būti įtraukiama žmogui naudingų įvairių aliejų, subalansuotas santykis omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių.
Močiučių išmintis, kad anūkėliams vos pradėjus skųstis bet kokiais negalavimais – skrandžio skausmais, perštinčia gerkle ar sloga, gelbsti vištienos sultinys – ne iš piršto laužta, reikia ja pasitikėti. Kad viščiukų lesaluose nebūtų draudžiamų medžiagų, kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o vištieną gaminančios lietuviškos bendrovės, kaip žinia, dar ir pačios rūpinasi profilaktika – siunčia mėginius į akredituotas laboratorijas, atidžiai renkasi tiekėjus ir naudoja tik tokias žaliavas, kurios patikrintos tyrimais. O kaip kitaip? Juk jei bent šiek tiek atlaidžiau pažiūrėsi į gamybos procesą, gali grėsti didžiulės baudos. Taip stipriai rizikuoti nenori nė vienas verslininkas, juk nesaugi žaliava, lesalai ar net paruošti gaminiai gali būti tiesiog sunaikinami, tad ne tik bauda, bet ir nuostoliai būtų didžiuliai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...
  • Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje

    2021-09-28Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje
    Beveik tris rugsėjo savaites Lietuvoje tęsėsi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Čikagos, atvykusio gydytojo ir žinomo menininko Audriaus Plioplio viešnagė. Netrukus jis grįš namo, į Ameriką, o per tą laiką savo protėvių krašte menininkas surengė nemažai parodų, susitikimų ir būtent Marijampolėje rugsėjo 14-ąją atšventė savo 70-ąjį gimtadienį. Menininkas išpildė pažadą sugrįžti Dr. A. Plioplys – Kanados Toronto mieste gimęs ir dabar Čikagoje gyvenantis, JAV savo medicininiais išradimais ir kūryba garsėjantis lietuvių kilmės neurologas ir menininkas. Jau daugiau kaip 40 metų jis savo veiklose derina dvi sritis – meną ir mediciną. Pastaraisiais metais A. Plioplys medicinos praktika jau neužsiima, bet neurologija yra palikusi gilų ...
  • Kaip išsirinkti roletus namams?

    2021-09-28Kaip išsirinkti roletus namams?
    Privatumas – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi užuolaidas ar kitus langų uždangalus. Tai taip pat gali būti ir jauki namų interjero detalė. Roletai – vieni iš populiariausių šiandienos langų uždangalų pasirinkimų. Juos galima montuoti tiek su užuolaidomis, tiek ir be jų. Roletų tipai ir audinių pasirinkimas Roletai gali būti skirtingų tipų, vidaus arba lauko – fasadiniai roletai. Jie yra puikus sprendimas bet kokiems langams tiek kambaryje, tiek virtuvėje ar sandėliuke. Taip pat tai vienas iš dažniausių stogo langams uždangalų pasirinkimų. Šiandien rinkoje siūlomi šimtai skirtingų audinių gaminiai, kurie lengvai pritaikomi prie bet kokio namų interjero. Galima rinktis nuo mums įprastų klasikinių ...
  • Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų

    2021-09-27Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų
    Pasvalio ir Marijampolės rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje savaitgalį buvo sulaikyti Azerbaidžano, Lenkijos, Irako ir Gruzijos piliečiai. Jie neteisėtai, įtariama, į Vakarų Europą gabeno 19 irakiečių migrantų. 13 iš jų yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje ir neteisėtai palikę šią šalį. Dar 6 gabenti irakiečiai, pirminiais duomenimis, buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (PPC) Rukloje, Jonavos rajone. Šeštadienio naktį Panevėžio policijos pareigūnai pagal VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pasieniečių informaciją Pasvalio rajone sulaikė leidimą gyventi Lenkijoje turintį Azebaidžano pilietį bei Lenkijos pilietę. Jie vairavo automobilius „Mercedes Benz S500“ rusiškais numeriais ir „Lexus“ lenkiškais numeriais. Užsieniečiai automobiliuose į Lietuvą gabeno 9 irakiečius, kurie Latvijoje yra pasiprašę prieglobsčio. ...
  • Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai

    2021-09-27Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai
    Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo kūną ir tuo pačiu sveikatą, kuri gali būti gera arba gali būti bloga ir dažniausiai tai yra susiję su prastais žmogaus gyvenimo įpročiais. Bet kuriuo atveju gera sveikata yra didelis lobis, kurį reikia laikyti savo rankose kuo tvirčiau. Apie tai kalbamės su Affidea klinikos specialistu, kuris tikina, kad lietuviai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Rūpintis savimi yra paprasta Kalbant apie didesnį dėmesį sau pirmiausia reikia pastebėti tai, jog šiuo metu rūpintis savimi yra tiesiog kur kas paprasčiau nei buvo prieš 10 metų. Yra ne tik daug klinikų, tačiau taip pat ir labai daug informacijos, kuri ...
  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.