Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medžioklė būna visokia

Selemonas PALTANAVIČIUS Gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, knygų autoriusSvarstant Medžioklės įstatymo pataisas ir siūlant įteisinti medžioklę su lanku, kyla daug diskusijų. Diskusijos, kaip sakė senovės romėnai – sveikų ir protingų žmonių pokalbis. Taigi tebūnie jis toks. Tačiau diskusija galima, kai kalbėtojai žino viską arba, kai žino, ką nori pasakyti. Štai ir dabar sugrįžtame prie seno klausimo – medžioklės su lankais. Kodėl sugrįžtame? Taigi, 1992 metais šis būdas buvo įteisintas. Ar jis buvo kultivuojamas? Tikrai ne. Todėl toliau apie tai kalbame tikėdamiesi, kad atsiras, kas kalbės kitaip. Gal taip išsivystys diskusija?
Šiandien kalbėti apie medžiok­lę ir jos prigimtį lyg ir keista: žinoma, kad tik pradėję medžioti ir valgyti mėsą mūsų tolimi protėviai tapo Homo sapiens, taigi, protingaisiais žmonėmis. Jie patys to nežinojo, tačiau jų nervinės veiklos skatinami veiksmai leido jiems tobulėti. Šeimos vyrai medžiotojai buvo ne tik garantija genčiai, bet ir stimulas tobulėti protingajai žmonijai. Kaip seniai tai buvo, tiesa? Tačiau, jei pažvelgsime plačiau – visai neseniai, nes tai neskaičiuojama milijonais metų, o paprastas žvirblis (kaip rūšis) yra daug kartų „vyresnis“ už medžiojantį žmogų.
Lankas, ietis, pagaliau paraku užtaisomas šautuvas buvo jau kitokio progreso ženklai. Šiandien galvojame, kad visa tai tapo praeitimi. Tačiau taip sakydami klaidiname save ir visuomenę. Be to, tie, kas neigia medžioklę, negali pripažinti, kad žmonija padarė klaidų, kurias ištaisyti, ko gero, nepavyks net to aktyviai siekiant. Kokios jos?
Pasirodo, kad dėl žmogaus veik­los pakeistoje aplinkoje (kai kur tikrajai gamtai likę vos keli procentai natūralios gamtos) neliko nieko kito, kaip žaisti pagal netikusias taisykles – reguliuoti žmogui žalą darančių gyvūnų populiaciją arba veisti tuos, kuriuos žmogus išnaikino. Ar galima sustoti ir to nedaryti? Ko gero, šiandien tai jau neįmanoma. Taigi medžioklė, kaip vienų rūšių gausos ir kitų rūšių apsaugos priemonė, turi gyvuoti. Kol kas niekas nepasiūlė nė vieno racionalaus būdo šiai problemai kitaip spręsti. Siūlymas nedaryti nieko yra bandymas pabėgti nuo atsakomybės. O mums tokių žmonių ir tokių pareiškimų nereikia.
Grįžkime prie dabar mums neįprasto medžioklės būdo – lankininkystės arba medžiojimo naudojant lanką. Turėtume manyti, kad tai, panašiai kaip ir medžioklė su ietimi, su spąstais ir tinklais, yra labai senas amatas. Tačiau pripažįstant jo archaiškumą reikia pasakyti, kad medžioklinis (ir sportinis) lankas modifikavosi, pasikeitė. Tie, kas nežino tokios medžioklės principų, gali susidaryti nuomonę, kad žmogaus rankose laikomas lankas pavirsta superginklu, galinčiu grobį pažeisti už šimtų metrų. Tačiau tai – tik neišsipildžiusių vaikystės svajonių vaisius. Iš tiesų medžioklinis lankas yra tik protingo, labai mokyto, labai pasiruošusio medžiotojo įrankis. Ar šiandien jį galime laikyti konkurentu šaunamajam ginklui?
Lanko su temple ir strėlėmis laikyti praeities ginklu negalima. Jis yra labai galingas, o naudojant technines priemones – ir labai pavojingas. Europoje kai kur jis tebenaudojamas praktiškai nuo akmens amžiaus (tik modernizuotas), tačiau kadangi medžioklė seniai nėra išgyvenimo laidas, lankas yra tik sporto įrankis. Šiandien Europos teisė leidžia medžioklę su lanku ir strėlėmis. Primenu, kad Lietuvoje ši medžioklės rūšis buvo leista 1992 m., bet po kiek laiko buvo panaikinta. Beveik visos Europos Sąjungos valstybės tokią medžioklę leidžia. Paskutinės tokį sprendimą 2017 m. priėmė Danija, taip pat ir Suomija, leidusi su lankais medžioti kanopinius žvėris, išskyrus briedžius.
Norint apžvelgti visą medžiok­lės su lankais praktiką ir ją reglamentuojančią teisę, prireiktų daug laiko. Ar Lietuva netaps kitokia, nei visos Europos valstybės, ar čia nesubujos lankininkų armija? Kai kas mano, kad taip ir bus. Tačiau pastarieji turbūt niekada rankose nelaikė lanko ir neskaitė knygų apie indėnus. Net ir didžiausi skeptikai mano, kad optimalus medžiotojų su lanku skaičius Lietuvoje neviršys 50. Optimistai sako: jų bus 30. Žinoma, tam bus sukurta tiekimo sistema, aptarnavimo. Verslui tai bus nemenkas stimulas.
Pažiūrėkime į medžiotojus-lankininkus kitose valstybėse. Kad ir JAV, Didžiosios Britanijos salose. Jiems keliami reikalavimai yra kur kas aukštesni, nei medžiotojams su šaunamuoju ginklu. Tam jie turi ilgai ruoštis, išlaikyti egzaminus, mokėti begalę biologinių dalykų. O po to sėlinti, tykoti, kol žvėris ar paukštis (kad ir laukinis kalakutas) prieis per 25–30 metrų. Tikrai niekas nemedžioja žvėries, esančio už 50 ar 70 metrų, nes iš tokio atstumo tikimybė jį nukauti yra niekinė. O sužeistas ir nerastas žvėris yra ne tik gėda, bet ir galimybė netekti teisės medžioti šiuo būdu. Visos strėlės yra su medžiotojo žymomis, tad tokia strėle sužeistas, kritęs žvėris yra labai svarbus įrodymas.
Tačiau grįžkime į Lietuvą. Nepanašu, kad medžiotojų su lanku staiga atsirastų daug. Nepamirškime, kad leidžiamas medžioklės būdas su plėšriaisiais paukščiais postūmio atsirasti sakalininkams nedavė. Čekai, beje, su plėšriais paukščiais medžioja ir seniai, ir aktyviai. Britai – taip pat. Taigi, ar mūsų bandymai ginčytis dėl tokio medžioklės būdo dar kartą nerodo, kad mes kalbame ne apie esminius dalykus? O jei kalbame, ar tikrai turime argumentų, ar gaudome palankų vėją? Jei neturime, gal nekalbėkime. Čia panašiai, kaip su ta menama vilkų poveikio tyrimo praktika – jeigu eisime miesto (kad ir Vilniaus) centrine gatve ir praeivių klausime, ar nebijote vilko, gausime visai įdomų, bet nieko nesakantį rezultatą. Taip, tie, kas vaikšto miesto gatve, tikrai jo nebijo. Tačiau paklauskite tiek pat pamiškės gyventojų, kur vilkas vasarą išpjovė avis, ožkas ir dar nugvelbė keletą veršiukų, ir rezultatas bus kitoks. Tai ko mums reikia: apklausos rezultato, ar protingo sprendimo?

Selemonas PALTANAVIČIUS
Gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas,
knygų autorius

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...
  • Bibliotekų savaitės renginiai – ne tik virtualiai

    2021-04-28
    Kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė šioms kultūros įstaigoms. Šiemet jos šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia į šiandieninę situaciją, kai daugelis veiklų vyksta naujomis formomis: nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai. Jau daugiau kaip metai gyvename naujoje realybėje, tačiau ir tokiomis sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas bibliotekos jau pasiūlė ir dar siūlo bendruomenei aktualių, įdomių ir įtraukiančių renginių. Bibliotekų savaitė prasidėjo paro­da Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ...
  • ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka

    2021-04-28ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka
    Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse. Skatins gaminti tvariau Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra ...
  • Katarakta? Padėsime pasveikti.

    2021-04-27Katarakta? Padėsime pasveikti.
    Paprastai tariant, katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių visame pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia ją sėkmingai gydyti ir pasveikti. Pagrindinė priežastis – amžius Katarakta gali būti perduodama iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Bėgant metams vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į specialistą. Kaip pasireiškia liga? Sergant katarakta jokie akiniai ...
  • Įstatymų Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

    2021-04-26
    Tikriausiai esate girdėję apie labai įdomius ir išskirtinius įstatymus visame pasaulyje, tačiau ar kada pagalvojote, kaip jie atrodo Lietuvos atžvilgiu. O gal kaip tik, Lietuvoje yra tokių įstatymų, kurie kitose užsienio valstybėse atrodytų labai keistai? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis – čia palyginsime skirtingus Lietuvos įstatymus su užsienio šalimis ir aptarsime, kodėl taip ir yra ir kaip tai keičia visuomenės gyvenimą. Viena tema, kuri susilaukia daug diskusijų įvairiose pasaulio šalyse yra lošimai. Tikriausiai girdėjote, kad visai neseniai JAV buvo legalizuoti lošimai. Lietuvoje tai gali atrodyti itin keistai, kadangi tiek kazino salonai, tiek lažybų bendrovės čia veikia itin ilgai. Kai ...
  • „Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

    2021-04-24„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų
    Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus. Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus. Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną. – Prieš ...
  • Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?

    2021-04-24Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?
    Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio. Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet … Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima ...
  • Unikalūs pastatai primena senus žydų verslo klestėjimo metus

    2021-04-24
    Buvo metas, kuomet Kalvarijoje kone visos parduotuvės, pramonės dirbtuvėlės priklausė žydams. Taigi nenuostabu, kad miestelyje iškilo ir vienintelis šalyje toks žydų maldos namų – sinagogų – kompleksas. Šie maldos namai pradėti statyti po to, kai 1713 metais žydams buvo suteikta privilegija užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę nei bažnyčia sinagogą. XVIII amžiuje (tikslių datų nėra nustatyta) miesto centre išdygo barokinė Vasarinė bei eklektinė Žieminė sinagogos ir iki šiol nepakitusi Talmudo mokykla (rabino namas). Pastatai unikalūs, nes tai vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Lietuvoje. Vertingiausias statinys – barokinė Vasarinė sinagoga. Tai – vienas vertingiausių mūrinių žydų maldos namų ...
  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga

    2021-04-21Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga
    Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras. Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, ...
  • Ko galima išmokti Marijampolėje?

    2021-04-21Ko galima išmokti Marijampolėje?
    Inžinerija, dizainas, programavimas – kertinės mūsų miesto centre įsikūrusios neformaliojo švietimo mokyklos LISPA sritys. Viso to pradmenis galima įgyti čia. Rengiami mokymai grupėms, norintys labiau tobulėti mokosi individualiai – yra visos galimybės ir pakankama techninė bazė. Neseniai mokykla įsigijo naujos įrangos. Ji ypač naudinga besimokantiems inžinerijos pagrindų. Inžinerija – tai viena plačiausių disciplinų, joje taikomos, galima sakyti, visų mokslo šakų žinios. Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Ši sritis sparčiai tobulėja, todėl kartu su pačia sfera sparčiai tobulėti privalo ir visi profesijos atstovai – inžinieriai, kurių šiuo metu pasigendama. LISPA jau ...
  • Besidomintiems programavimu…

    2021-04-21Besidomintiems programavimu...
    Programavimas patrauklus šių dienų vaikams ir jaunimui. Ne vieną ši veikla įtraukia, o ir profesija yra paklausi. Tad ką verta žinoti besidomintiems programavimu vaikams, jaunimui ir jų tėvams, kad padėtų savo atžaloms realizuoti tikslus? Kodėl naudinga mokytis programavimo? Jei susidomime programavimu, turime iš pradžių patys suprasti, kodėl šiandien programavimas yra toks svarbus. Iš tiesų, programavimas primena mokymą, tik šiuo atveju konkrečios užduoties mokote kompiuterį, o kompiuteris jus supras ir jūsų klausys tik tuo atveju, jei mokėsite programavimo kalbą. Bėgant metams, programavimo kalbos keitėsi, tad vargu ar kas nors suprastų, kas buvo užprogramuota prieš 60 ar 70 metų. Iš pradžių programavimo kalba nė iš ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...