Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Medžiotojai, medžioklės ypatumai ir naujovės

Šiais laikais medžiokle yra laikoma žmogaus veikla, kuria jis lemia laukinių žvėrių ir paukščių populiaciją, taip pats betarpiškai kišdamasis ir reguliuodamas gyvojoje gamtoje natūraliai vykstančius procesus. Lietuvoje galiojantis Medžioklės įstatymas medžioklę apibrėžia kaip medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir racionalų naudojimą vadovaujantis šiuo įstatymu, taip kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais ir, be abejo, etikos normomis ir šalies medžioklės kultūros tradicijomis. Tas pats įstatymas skelbia, kad „medžiojimas yra laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant“.

 

Tikriems medžiotojams medžioklė yra tam tikrų procesų, papročių ir bendravimo su kolegomis visuma.Medžioklė – ne tik šūvis ir laimikis
Kalbinami medžiotojai teigia, kad medžioklė jiems yra ne tik medžiojamo paukščio ar žvėries tykojimas ir šūvio paleidimas, bet ir tam tikrų procesų, papročių ir bendravimo su kolegomis visuma.
Medžiotojai laukdami medžiok­lės sezono ar konkrečios medžiok­lės jai rengiasi, žvalgydami žvėrių buveines, medžioklės plotuose statydami ar remontuodami žvėrių tykojimo bokštelius, ruošdami šaulių linijų vietas, rinkdamiesi medžioklės būdą. Iki šūvio medžiotojai susilieja su gamta, stebi miške ar laukuose vykstančius gamtos procesus. Pasirodžius žvėriui ar paukščiui, medžiotojai teigia patiriantys tik jiems suprantamą jaudulį, o po sėkmingo šūvio laikydamiesi senų tradicijų pagerbia sumedžiotą žvėrį, atlieka medžiotojams privalomas procedūras. Po to – laimikio dalybos, dar vėliau įvairių patiekalų gaminimas iš žvėrienos ir jų ragavimas su bičiuliais.

Proprotėviai buvo medžiotojai
Medžioklės istorijoje teigiama, kad žmogus medžiojo dar prieš tapdamas Homo sapiens, t. y. protinga, mąstančia būtybe. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje medžioti pradėta mezolito, vidurinio akmens amžiaus laikais, ir tolimiems mūsų protėviams iki žemdirbystės ir gyvulininkystės paplitimo (V–VIII a.) tai buvo vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių. Teigiama, kad žemiausių luomų žmonių gyvenimas ilgus amžius priklausė nuo medžioklės sėkmės. Mat jie maitindavosi sugautų, nudobtų žvėrių ar paukščių mėsa, o už parduotus žvėrių kailius įsigydavo turto. Kailių ir mėsos supirkimu dažniausia vertėsi vidurinysis sluoksnis, o kilmingieji dvarininkai medžiojo ir pramogai, ir dvariškiams maitinti.

Pirmieji teisės aktai – dar viduramžiais
Pirmasis žinomas teisės aktas, kuriuo medžioklę pradėta reguliuoti teisiškai, buvo 1557 m. valakų įstatymas. Daug dėmesio medžioklei buvo skirta ir 1529, 1566 bei 1588 metų Lietuvos statutuose. Juose buvo aptartos žemės savininko teisės į žvėrį, numatoma daugybė apribojimų ir bausmių už medžiok­lės tvarkos nesilaikymą, taip pat ir už kai kurių žvėrių ar paukščių naikinimą.
1795–1914 m., išskyrus Klaipėdos kraštą, Lietuvos teritorijoje galiojo Rusijos medžioklės įstatymai. Klaipėdos krašte galiojo Vokietijos medžioklės įstatymai.

Lietuvos medžiotojus pirmasis subūrė T. Ivanauskas
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1920 m. spalio 27 d. profesorius Tadas Ivanauskas su bendraminčiais Kauno miesto ir apskrities viršininkui pateikė prašymą įsteigti Lietuvos medžiotojų draugiją. Tais pačiais metais buvo išleistos laikinosios medžioklės taisyklės, o 1921 m. spalio 7 d. įkurta Lietuvos medžiotojų draugija. Dar po metų Lietuvoje pradėta medžioklei nuomoti valstybinius miškus.
1926-aisiais priimtas pirmasis Medžioklės įstatymas. 1930 m. Lietuva tapo Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos nare. Oficialią medžiojamų gyvūnų apskaitą Lietuvoje pradėta vesti 1934-aisiais ir ji vedama iki šiol. 1937 m. išleistos medžioklės taisyklės.
Po Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje nuo 1947 m. medžioklės reikalais rūpinosi Medžioklės ūkio valdyba, kuri 1957-aisiais buvo pertvarkyta į Gamtos apsaugos komitetą. Naujos, vis papildomos ir tikslinamos Medžiok­lės taisyklės buvo priimtos 1946 m. 1960 m. prisijungus žvejų draugijai Lietuvoje įsteigta Medžiotojų ir žvejų draugija.
Medžioklės istorija ir tradicijomis besidomintys seni medžiotojai teigia, kad sovietmečiu Lietuvos miškai garsėjo medžiojamų žvėrių, ypač kanopinių, gausa. Tačiau tuo pat laikotarpiu susiformavo uždara medžioklės kultūra su išskirtinėmis vienintelės partijos vadų ir kitų nomenklatūrinių medžiotojų teisėmis, taip pat žvėrienos eksportui organizuojamomis medžioklėmis, kuriose, sako, dažnai buvo nepaisoma nei medžioklės tradicijų, nei kultūros, nei medžiotojų etikos.
1990 m. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje medžiotojai vėl grįžo prie vakarietiškų medžioklės tradicijų. Šiuo metu Lietuvoje veikia trys medžiotojus ir medžiotojų pirmines organizacijas (klubus, būrelius) vienijančios asociacijos: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjunga. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių medžiotojų.

Medžioklės įstatymo laukia pataisos
Visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, nustato 2002-aisiais priimtas Medžioklės įstatymas. Šiuo metu Seimui yra pateiktas Medžioklės įstatymo 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurį rengė ir mūsų krašto žmonių į Seimą išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Įstatymo pakeitimo projekte – daugybė įvairių pasiūlymų nuo medžioklės reglamentavimo ir valstybės, savivaldybių institucijų bei medžiotojų asociacijų, vienijančių klubus ir būrelius, kompetencijos iki medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimo. Šiuos pasiūlymus visuomenė, taip pat ir medžiotojai sutiko gana ramiai.
Diskusijos prasidėjo ir didelis sujudimas kilo, kai grupė Seimo narių („valstiečiai“ Kęstutis Mažeika, Jonas Jarutis, Viktoras Rinkevičius ir Dainius Gaižauskas, socialdemokratas darbietis Andrius Palionis, liberalas Simonas Gentvilas (jis vėliau savo parašą atšaukė) ir konservatorius Paulius Saudargas) šių metų kovo pabaigoje pateikė pasiūlymus išplėsti leistinų medžioklės ginklų sąrašą ir priimti Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis medžiotojams siūloma leisti naudoti lankus, o su medžiokliniais prožektoriais medžioti ne tik šernus, bet ir kitus plėšrius gyvūnus. Įdomu, kad dabartinis Medžioklės įstatymas nenumato, su kokiais ginklais galima medžioti. Jie surašyti Aplinkos ministerijos patvirtintose medžioklės taisyklėse.
Savo pasiūlymą Seimo nariai argumentuoja tuo, kad šiuo metu veikiantis Medžioklės įstatymas nereglamentuoja pagrindinių medžioklės įrankių – medžioklinių ginklų naudojimo, taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje yra draudžiama medžioti lanku, nors tai, pasak Seimo narių, yra tylios medžioklės įrankis.
„Tylus šūvis kaip lanko yra privalumas medžioklėje, ypač prie gyvenamųjų teritorijų, – pateikdami šį pasiūlymą teigė Seimo nariai. – Tyli medžioklė yra praktikuojama daugelyje šalių, ir tai yra būdas apsaugoti gyventojus nuo šūvių keliamo triukšmo. (…) Medžioklė su lanku yra populiari daugelyje šalių, ir iš tų šalių nebuvo girdėti tokių patirčių, jog lankas būtų kaip nors susijęs, kaip nelegalios medžioklės įrankis. Šį įrankį naudoja medžiotojai dėl visai kitų priežasčių: nauji iššūkiai, gilesnis kontaktas su gamta ir medžiojamu gyvūnu, nauji medžioklės metodai ir būdai.“

Pasiūlymas įteisinti medžioklę lankais sukėlė ažiotažą
K. Mažeiką nustebino dėl pasiūlymo leisti medžioti lankais kilęs ažiotažas.„Suvalkiečio“ pakalbintas Seimo narys K. Mažeika neslėpė, kad jį šiek tiek nustebino dėl minėto pasiūlymo visuomenėje kilęs ažio­tažas, o D. Gaižauskas pasisakė, kad savo parašą dėl šio pasiūlymo atšaukė. „Pasirašydamas po juo aš atsižvelgiau į kolegų, taip pat ir Kęstučio Mažeikos pateiktus argumentus bei motyvus, – teigė D. Gaižauskas. – Tuo pačiu aš solidarizavausi su kolegomis, nes pasiekti, kad pateikti pasiūlymai būtų priimti, taptų įstatymu, nėra taip paprasta, kaip galbūt kai kam atrodo. Tačiau vėliau ėmęs gilintis į šį pasiūlymą, pasigedau pačių medžiotojų iniciatyvos bei argumentų, ir savo parašą atšaukiau.“
K. Mažeika kalbėdamas apie pasiūlymus keisti Medžioklės įstatymą ir leisti vėl Lietuvoje medžioti lankais, teigė, kad, jei toks įstatymas būtų priimtas, juo pasinaudotų vos kelios dešimtys žmonių. „Medžiok­linis lankas yra labai brangus, kelis tūkstančius eurų kainuojantis ginklas, – teigė parlamentaras. – Mano skaičiavimais, vien tik šūvis strėle medžiotojui atsieitų apie 30 eurų. Kitas dalykas, kad bet kas paėmęs į rankas lanką juo strėlės nepaleis. Lankininkai privalo daug treniruotis, kol įgyja įgūdžių taikliai strėlei paleisti. Be to, reikia išmokti prie taip medžiojamo žvėries ar paukščio per keliasdešimt metrų prisėlinti, jo tykoti.“

Seimo nario teigimu, tyli medžioklė lankais yra didelis privalumas, pavyzdžiui, gyvenamosiose teritorijose medžiojant bebrus ar kitus plėšrūnus. Dar vienas tokios medžioklės pliusas – galimybė medžioti į Lietuvą pritraukti turtingus užsienio šalių medžiotojus ir taip užsidirbti papildomų pajamų.
Pokalbio metu Seimo nariui taip pat pateikiau visuomenėje plačiai eskaluotą argumentą, kad strėle sužaloti gyvūnai ilgai kankinsis, kol mirtinai nukraujuos ir nugaiš. K. Mažeika į tai atsakė, tvirtindamas, kad tiksliai paleistos strėlės paliestas paukštis ar žvėris žus akimirksniu. „Manote, kad medžioklės metu šratais suvarpyti žvėrys mažiau kankindavosi, kol nugaišdavo?“ – klausimu mano argumentą atrėmė parlamentaras. – Kitas dalykas, kad pavyko pasiekti, jog medžioklė šratais būtų uždrausta.“
Naudodamasi galimybe su K. Mažeika aptarėme dar vieną aktualiją – vilkų daromą žalą kaimo gyventojų ūkiams ir vilkų sumedžiojimo limitus. Seimo nario pateiktais duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje padaryta vilkų žala kasmet mažėja. Pernai, palyginus su 2016-aisiais, iki rugsėjo 1 dienos vilkai užpuolė 20 proc. mažiau naminių gyvulių nei užpernai.

Permainos ir naujovės priimtinos ne visiems
Nuo 2002 m. medžiojantis Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas, Viešosios įstaigos Sūduvos mokomojo šaudymo centro direktorius Paulius Uleckas, pakalbintas apie tai, kas šiuo metu yra aktualu medžiotojams, teigė, kad Seimui pateiktos Medžioklės įstatymo pataisos išties yra aktualios. P. Uleckas pažymėjo, kad jo pažiūros ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos programa medžioklės ir gamtos apsaugos klausimais yra labai artimos. Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad prie Aplinkos ministerijos yra įkurta Medžiok­lės reikalų tvarkymo patariamoji komisija, kurios darbe dalyvauja medžiotojai, miškininkai, aplinkosaugininkai, veterinarijos gydytojai ir kiti specialistai.
„Ši komisija turi tik patariamąjį balsą, tačiau, mano nuomone, vis dėlto yra gerai, kad mes, medžiotojai, turime galimybę išsakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus, duoti patarimų, – sakė P. Uleckas. – Pavyzdžiui, Sūduvos medžiotojų sąjungos vardu esame išsakę nuomonę, kad medžioklės dokumentai – medžiotojo bilietas ir medžioklės lapas galėtų būti šiuolaikiškesni. Medžiotojai iki šiol nešiojasi popierines knygutes kietais kartoniniais viršeliais, su daug puslapių ir įvairių grafų, žymų, parašų ir antspaudų. Mano akimis žiūrint, tai grynai sovietinis reliktas, kuriame tie visokie parašai ir antspaudai užgožia visą esmę. Be to, medžiotojui, kuriam tenka braidyti po pelkes, vaikščioti po visokius brūzgynus, nešiotis tokią popierinę knygelę apskritai nepatogu. Jam kur kas labiau praverstų asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo ar banko kortelės tipo dokumentas. Juolab kad šiuolaikinės elektroninės nuskaitymo sistemos leidžia tokiais dokumentais naudotis bet kurioje vietoje. Aš netgi buvau parašęs straipsnį, kuriame siūliau medžiotojams visiškai atsisakyti dokumentų – tu turi savo kodą ir inspektorius pagal jį prisijungęs į atitinkamą virtualią duomenų bazę joje apie tave ras visą reikiamą informaciją. Tačiau kortelę galbūt su kažkokiais logotipais iš tiesų yra smagu turėti, ir šiam pasiūlymui iš pradžių buvo pritarta. Vėliau šios idėjos įgyvendinimas įstrigo, nes Lietuvoje medžiotojų interesams atstovauja trys didelės ir tarsi partijos skirtingos organizacijos: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kuriai vadovauja buvęs Seimo narys Bronius Bradauskas, 1999-aisiais įkurta Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, vadovaujama Raimondo Ribačiausko, ir tais pačiais metais įkurta mūsų Sūduvos medžiotojų sąjunga. Pastarosios dvi buvo įkurtos dėl nesutarimų su pirmąja. Todėl, turbūt, natūralu, kad ir dabar jų požiūriuose į medžioklę yra skirtumų. Pavyzdžiui, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nariai nenori atsisakyti popierinių medžiotojų bilietų, nes jiems toks dokumentas kelia kažkokių sentimentų, o mes jau norime šiuolaikinių dokumentų. Kitas svarbus medžioklės dokumentas yra popierinis medžioklės lapas. Mūsų nuomone, šitie reikalai irgi gali būti tvarkomi šiuolaikiškai ir kur kas paprasčiau, elektroniniu būdu. Vilniuje sėdintis inspektorius galėtų matyti, pavyzdžiui, kiek medžiotojų ir kur tuo metu visoje Lietuvoje medžioja. Kol kas šie mūsų pasiūlymai yra įstrigę. Tačiau turime ir tokių pasiūlymų, į kuriuos buvo atsižvelgta. Pavyzdžiui, jau artimiausiu metu ministras turėtų pasirašyti potvarkį dėl medžiokliniams šunims privalomų ryškiaspalvių liemenių. Dabar ilgą laiką vyksta, mano nuomone, visiškai tuščia diskusija dėl to, kokių veislių šunys gali būti naudojami medžioklėje. Ji kilo, sakyčiau, vaikantis madų, nes esą kažkas kažkur užsienyje matė, kad medžiotojai į medžiok­lę vedasi kiemsargius šunis.“

P. Ulecko nuomone, nors tradicijos ir papročiai medžiotojams yra labai svarbūs, medžiotojams jau būtų laikas atsisakyti popierinių medžioklės dokumentų.Dėl medžioklės lankais grėsmės neįžvelgia
P. Uleckas teigė į medžioklę žiūrintis, kaip į tam tikrų tradicijų rinkinį. „Žmogus medžioja jau apie 70 tūkst. metų ir net mokslininkai sako, kad medžioklė į mūsų genus yra taip giliai įsispaudusi, kad reikės ne vieno tūkstantmečio, kol ta žymė mūsų genuose bus ištrinta, – teigia Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas. – Kitas dalykas, kad gerai, kai medžioklėje, kaip ir visur kitur, paisoma etikos ir tam tikrų taisyklių.“
Paklaustas apie Seime įregistruotą pasiūlymo leisti medžioti lankais, P. Uleckas teigė šiuo klausimu tvirtos nuomonės neturintis, o pats medžioti su lanku neketinantis.
„Aš manau, kad žmonių, kurie, jei tas įstatymas bus priimtas, pradės medžioti lankais, bus labai mažai ir dėl to neverta nė diskutuoti, – sakė Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas. – Aš, pavyzdžiui, nepažįstu nė vieno medžiotojo, kuris norėtų medžioti lanku.“
Pasiūlymui leisti naudoti prožektorius medžiojant ne tik šernus, bet ir plėšrūnus, P. Uleckas taip pat teigė pritariantis, nes naudoti prožektorius, pavyzdžiui, medžiojant lapes, Europoje daug kur leidžiama.
„Nepritarčiau, jei naudoti prožektorius būtų leidžiama kilnių žvėrių – elnių, stirnų, briedžių medžioklėje, – sakė Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas. – Apskritai visur, taip pat ir miške, reikia paisyti etikos ir moralės. Ne veltui sakoma, kad kaip girioje šaukia, taip pamiškėje atsišaukia. To ir linkėčiau visiems kolegoms medžiotojams.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...
  • Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas

    2022-05-12Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas
    Šunskų seniūnijoje Dielinės kaime gėles auginanti ir jomis prekiaujanti Eglė Kičaitė sako, kad beveik visas pavasarines gėles, daugiausia našlaites, jau pardavė prieš Motinos dieną. Šiemet itin populiaru buvo komponuoti mėlynos ir geltonos spalvos našlaites, primenančias Ukrainos vėliavos spalvas. Dabar pas gėlininkus likę tik vienas kitas krūmelis šių gėlių. Pavasarinės gėlės vietą po saule užleidžia vasarinėms, sezonas jau prasideda. Eglės Kičaitės ir Aido Jasiulevičiaus gėlių ūkyje – šeši šiltnamiai įvairiausių gėlių, kuriomis vasarą puošiasi mūsų miestai, gyventojų sodybos, namai, poilsiavietės. Pasak Eglės, net sunku suskaičiuoti, bet šiltnamiuose vasaros sezonui auginama daugiau kaip 40 tūkstančių įvairių dydžių vazoninių gėlių ir skirtingų rūšių daigelių. ...
  • Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

    2022-05-12Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”
    Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi? Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei ...
  • Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą

    2022-05-11Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą
    Kazlų Rūdos savivaldybė kviečia Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Dalyvaujantiems apšvietimo projekte numatomas skatinimas (kompensacija už apšvietimo įrengimą): kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne mažiau kaip 500 Eur ir ne daugiau nei 1000 Eur. Bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma fiziniams asmenims – 2000 Eur, verslo atstovams – 3000 Eur. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos: 1. Apšviesto pastato fasadas turi aiškiai matytis nuo adreso gatvės (nutolęs ne daugiau kaip 50 m). 2. Prioritetas yra teikiamas pagrindinėse miesto gatvėse esantiems pastatams (Vytauto, Borisevičiaus, Žemaitės, Marijampolės, S. Daukanto, Vilniaus, Čiurlionio g.). 3. Prioritetas teikiamas ...
  • Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos

    2022-05-11Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos
    Baigėsi laikas, iki kurio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai galėjo siųsti savo idėjas, siekdami pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. – Džiaugiamės visais į kvietimą atsiliepusiais ir savo gyvenamajai aplinkai neabejingais žmonėmis. Tokie žmonės galvoja ne tik apie save, bet ir apie kaimynus, bendruomenę ar net visą mūsų savivaldybę. Žmonių iniciatyvas ir įsitraukimą labai vertiname ir esame jiems dėkingi, – sakė savivaldybės meras Mantas Varaška. Visos idėjos buvo pateiktos savivaldybės specialistams sąmatoms patikslinti, įvertinti, ar projekto sprendiniai neprieštaraus toje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kitiems Savivaldybės projektų sprendiniams, ar jie netrukdys esamiems inžineriniams tinklams, komunikacijų sistemoms eksploatuoti ir pan. Kadangi trys seniūnijos ...
  • V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų

    2022-05-11V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų
    Ūkininkas Valentinas Genys juokauja: visą darbą už dyką jo ūkyje nudirba dirvožemio bendruomenė. Jam reikia tik stebėti ir pasirūpinti tais milijardais gyvasties, kurie aprūpina mus visus kokybišku maistu. Tą jis savo gamtą tausojančiame, ekologiniame ūkyje daro jau kelis dešimtmečius, neardamas žemės ir nenaudodamas jokių chemikalų.„Ekologiniu ūkininkavimu domiuosi jau tris dešimtmečius, nes esu įsitikinęs, kad ūkininkas turi labai svarbią pareigą pasirūpinti viešuoju interesu. Būtent jis atsako už tris strateginius dalykus: orą, vandenį ir maistą. Juk eurais nepakvėpuosi, jų neatsigersi ir nepavalgysi. Tai sukuria atsakomybę rūpintis savo Tėviške ir su pagarba, meile globoti žemę“, – sako V. Genys.Jis vertina, kad ir valstybė ...
  • Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?

    2022-05-11Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?
    Lietuvoje iki 2050 m. planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, kurių energinis efektyvumas po modernizacijos padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau kaip 80 proc. Renovacijos apimtys šalyje sparčiai išaugo nuo 2013 metų, kai prie daugiabučių namų modernizavimo programos prisijungė savivaldybės. Peržvelkime, kaip šiuo metu renovacijos procesai vyksta Marijampolėje, kokie rezultatai pasiekti ir kokie yra artimiausi planai bei kylantys iššūkiai. Remiantis Aplinkos projektų agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento parengtu Lietuvos renovacijos žemėlapiu, šiuo metu Marijampolės savivaldybėje iš visų renovuotinų daugiabučių, atnaujinta yra 13 proc. – 79 gyvenamieji namai, o dar 14 šiuo metu yra atnaujinami. Savivaldybės teigimu, per ...
  • Kaip saugome tai, kas mums patikėta?

    2022-05-09Kaip saugome tai, kas mums patikėta?
    Paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“ Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veiks iki gegužės 20 dienos. Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (konferencijų salėje) veikia paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“, skirta Sūduvos metams. Ją su biblioteka parengė Kultūros paveldo departamentas ir Marijampolės regiono savivaldybių turizmo informaciniai centrai. Atidarant parodą Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo patarėja Violeta Kasperavičiūtė pasidžiaugė proga vienoje vietoje parodyti, kas nuveikta pastaraisiais metais. Parodoje pristatoma 14 atnaujintų, itin reikšmingų istoriniu, architektūriniu požiūriu regiono objektų, daug jų pritaikyta visuomenės poreikiams, įvairioms veikloms bei turizmui. Prie kiekvieno daug dirbta: tyrinėta, važinėta, tartasi ir diskutuota dar iki tol, kol prasidėjo darbai. Paveldas – ne vien ...
  • Tarsi burtų lazdele mostelėjus…

    2022-05-09Tarsi burtų lazdele mostelėjus...
    …tarsi iš niekur auksiniame, juodame fone, ant prabangios staltiesės ar paslaptingo užtiesalo, o kartais – tiesiog ore atsiranda fantastinių spalvų ir formų prabangūs indai, vaisių kompozicijos, prašmatnūs buteliai, seni instrumentai ar rankraščiai… O gal jus seka įdėmus ypatingos katės žvilgsnis – taip kiaurai veriantis, kad darosi nejauku. Arba – suintriguoja batelių pora, nes jau iš karto aišku, kad tie bateliai – ne bet kieno… Štai toks pirmasis įspūdis patekus tarp Raimondo Dailidavičiaus paveikslų, kurių paroda neseniai atidaryta Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte. Tai dar viena paroda, skirta Sūduvos metams. „Būtent šie metai paskatino kuo plačiau supažindinti marijampoliečius su šio krašto kūrėjais. ...
  • Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė

    2022-05-05Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė
    Visi mes tikimės, kad niekada neteks išgirsti onkologinės ligos diagnozės. Visgi, kiekvieną dieną su šia nauja realybe susiduria daugiau nei 50 šeimų, kuomet tiek patį asmenį, tiek jo artimuosius užplūsta nežinomybės ir netikrumo jausmas – kaip reikės išgyventi, ištverti gydymą, ar bus įmanoma toliau dirbti ir užsidirbti, kur ieškoti pagalbos, kas gali patarti, padėti susigaudyti gausiame informacijos sraute, kuo pasitikėti? Siekiant suteikti realią pagalbą – jau 10 metų veikianti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) onkologiniams pacientams išduoda POLA kortelę. Kaip pažymi POLA direktorė Neringa Čiakienė, tai kortelė, padedanti išgyventi tiek finansiškai, tiek emociškai. „Kai išgirsti kiekvieną eurą skaičiuojančio asmens ...
  • Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti

    2022-04-29Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.