Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medžiotojai, medžioklės ypatumai ir naujovės

Šiais laikais medžiokle yra laikoma žmogaus veikla, kuria jis lemia laukinių žvėrių ir paukščių populiaciją, taip pats betarpiškai kišdamasis ir reguliuodamas gyvojoje gamtoje natūraliai vykstančius procesus. Lietuvoje galiojantis Medžioklės įstatymas medžioklę apibrėžia kaip medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir racionalų naudojimą vadovaujantis šiuo įstatymu, taip kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais ir, be abejo, etikos normomis ir šalies medžioklės kultūros tradicijomis. Tas pats įstatymas skelbia, kad „medžiojimas yra laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant“.

 

Tikriems medžiotojams medžioklė yra tam tikrų procesų, papročių ir bendravimo su kolegomis visuma.Medžioklė – ne tik šūvis ir laimikis
Kalbinami medžiotojai teigia, kad medžioklė jiems yra ne tik medžiojamo paukščio ar žvėries tykojimas ir šūvio paleidimas, bet ir tam tikrų procesų, papročių ir bendravimo su kolegomis visuma.
Medžiotojai laukdami medžiok­lės sezono ar konkrečios medžiok­lės jai rengiasi, žvalgydami žvėrių buveines, medžioklės plotuose statydami ar remontuodami žvėrių tykojimo bokštelius, ruošdami šaulių linijų vietas, rinkdamiesi medžioklės būdą. Iki šūvio medžiotojai susilieja su gamta, stebi miške ar laukuose vykstančius gamtos procesus. Pasirodžius žvėriui ar paukščiui, medžiotojai teigia patiriantys tik jiems suprantamą jaudulį, o po sėkmingo šūvio laikydamiesi senų tradicijų pagerbia sumedžiotą žvėrį, atlieka medžiotojams privalomas procedūras. Po to – laimikio dalybos, dar vėliau įvairių patiekalų gaminimas iš žvėrienos ir jų ragavimas su bičiuliais.

Proprotėviai buvo medžiotojai
Medžioklės istorijoje teigiama, kad žmogus medžiojo dar prieš tapdamas Homo sapiens, t. y. protinga, mąstančia būtybe. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje medžioti pradėta mezolito, vidurinio akmens amžiaus laikais, ir tolimiems mūsų protėviams iki žemdirbystės ir gyvulininkystės paplitimo (V–VIII a.) tai buvo vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių. Teigiama, kad žemiausių luomų žmonių gyvenimas ilgus amžius priklausė nuo medžioklės sėkmės. Mat jie maitindavosi sugautų, nudobtų žvėrių ar paukščių mėsa, o už parduotus žvėrių kailius įsigydavo turto. Kailių ir mėsos supirkimu dažniausia vertėsi vidurinysis sluoksnis, o kilmingieji dvarininkai medžiojo ir pramogai, ir dvariškiams maitinti.

Pirmieji teisės aktai – dar viduramžiais
Pirmasis žinomas teisės aktas, kuriuo medžioklę pradėta reguliuoti teisiškai, buvo 1557 m. valakų įstatymas. Daug dėmesio medžioklei buvo skirta ir 1529, 1566 bei 1588 metų Lietuvos statutuose. Juose buvo aptartos žemės savininko teisės į žvėrį, numatoma daugybė apribojimų ir bausmių už medžiok­lės tvarkos nesilaikymą, taip pat ir už kai kurių žvėrių ar paukščių naikinimą.
1795–1914 m., išskyrus Klaipėdos kraštą, Lietuvos teritorijoje galiojo Rusijos medžioklės įstatymai. Klaipėdos krašte galiojo Vokietijos medžioklės įstatymai.

Lietuvos medžiotojus pirmasis subūrė T. Ivanauskas
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1920 m. spalio 27 d. profesorius Tadas Ivanauskas su bendraminčiais Kauno miesto ir apskrities viršininkui pateikė prašymą įsteigti Lietuvos medžiotojų draugiją. Tais pačiais metais buvo išleistos laikinosios medžioklės taisyklės, o 1921 m. spalio 7 d. įkurta Lietuvos medžiotojų draugija. Dar po metų Lietuvoje pradėta medžioklei nuomoti valstybinius miškus.
1926-aisiais priimtas pirmasis Medžioklės įstatymas. 1930 m. Lietuva tapo Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos nare. Oficialią medžiojamų gyvūnų apskaitą Lietuvoje pradėta vesti 1934-aisiais ir ji vedama iki šiol. 1937 m. išleistos medžioklės taisyklės.
Po Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje nuo 1947 m. medžioklės reikalais rūpinosi Medžioklės ūkio valdyba, kuri 1957-aisiais buvo pertvarkyta į Gamtos apsaugos komitetą. Naujos, vis papildomos ir tikslinamos Medžiok­lės taisyklės buvo priimtos 1946 m. 1960 m. prisijungus žvejų draugijai Lietuvoje įsteigta Medžiotojų ir žvejų draugija.
Medžioklės istorija ir tradicijomis besidomintys seni medžiotojai teigia, kad sovietmečiu Lietuvos miškai garsėjo medžiojamų žvėrių, ypač kanopinių, gausa. Tačiau tuo pat laikotarpiu susiformavo uždara medžioklės kultūra su išskirtinėmis vienintelės partijos vadų ir kitų nomenklatūrinių medžiotojų teisėmis, taip pat žvėrienos eksportui organizuojamomis medžioklėmis, kuriose, sako, dažnai buvo nepaisoma nei medžioklės tradicijų, nei kultūros, nei medžiotojų etikos.
1990 m. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje medžiotojai vėl grįžo prie vakarietiškų medžioklės tradicijų. Šiuo metu Lietuvoje veikia trys medžiotojus ir medžiotojų pirmines organizacijas (klubus, būrelius) vienijančios asociacijos: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjunga. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių medžiotojų.

Medžioklės įstatymo laukia pataisos
Visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, nustato 2002-aisiais priimtas Medžioklės įstatymas. Šiuo metu Seimui yra pateiktas Medžioklės įstatymo 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurį rengė ir mūsų krašto žmonių į Seimą išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Įstatymo pakeitimo projekte – daugybė įvairių pasiūlymų nuo medžioklės reglamentavimo ir valstybės, savivaldybių institucijų bei medžiotojų asociacijų, vienijančių klubus ir būrelius, kompetencijos iki medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimo. Šiuos pasiūlymus visuomenė, taip pat ir medžiotojai sutiko gana ramiai.
Diskusijos prasidėjo ir didelis sujudimas kilo, kai grupė Seimo narių („valstiečiai“ Kęstutis Mažeika, Jonas Jarutis, Viktoras Rinkevičius ir Dainius Gaižauskas, socialdemokratas darbietis Andrius Palionis, liberalas Simonas Gentvilas (jis vėliau savo parašą atšaukė) ir konservatorius Paulius Saudargas) šių metų kovo pabaigoje pateikė pasiūlymus išplėsti leistinų medžioklės ginklų sąrašą ir priimti Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis medžiotojams siūloma leisti naudoti lankus, o su medžiokliniais prožektoriais medžioti ne tik šernus, bet ir kitus plėšrius gyvūnus. Įdomu, kad dabartinis Medžioklės įstatymas nenumato, su kokiais ginklais galima medžioti. Jie surašyti Aplinkos ministerijos patvirtintose medžioklės taisyklėse.
Savo pasiūlymą Seimo nariai argumentuoja tuo, kad šiuo metu veikiantis Medžioklės įstatymas nereglamentuoja pagrindinių medžioklės įrankių – medžioklinių ginklų naudojimo, taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje yra draudžiama medžioti lanku, nors tai, pasak Seimo narių, yra tylios medžioklės įrankis.
„Tylus šūvis kaip lanko yra privalumas medžioklėje, ypač prie gyvenamųjų teritorijų, – pateikdami šį pasiūlymą teigė Seimo nariai. – Tyli medžioklė yra praktikuojama daugelyje šalių, ir tai yra būdas apsaugoti gyventojus nuo šūvių keliamo triukšmo. (…) Medžioklė su lanku yra populiari daugelyje šalių, ir iš tų šalių nebuvo girdėti tokių patirčių, jog lankas būtų kaip nors susijęs, kaip nelegalios medžioklės įrankis. Šį įrankį naudoja medžiotojai dėl visai kitų priežasčių: nauji iššūkiai, gilesnis kontaktas su gamta ir medžiojamu gyvūnu, nauji medžioklės metodai ir būdai.“

Pasiūlymas įteisinti medžioklę lankais sukėlė ažiotažą
K. Mažeiką nustebino dėl pasiūlymo leisti medžioti lankais kilęs ažiotažas.„Suvalkiečio“ pakalbintas Seimo narys K. Mažeika neslėpė, kad jį šiek tiek nustebino dėl minėto pasiūlymo visuomenėje kilęs ažio­tažas, o D. Gaižauskas pasisakė, kad savo parašą dėl šio pasiūlymo atšaukė. „Pasirašydamas po juo aš atsižvelgiau į kolegų, taip pat ir Kęstučio Mažeikos pateiktus argumentus bei motyvus, – teigė D. Gaižauskas. – Tuo pačiu aš solidarizavausi su kolegomis, nes pasiekti, kad pateikti pasiūlymai būtų priimti, taptų įstatymu, nėra taip paprasta, kaip galbūt kai kam atrodo. Tačiau vėliau ėmęs gilintis į šį pasiūlymą, pasigedau pačių medžiotojų iniciatyvos bei argumentų, ir savo parašą atšaukiau.“
K. Mažeika kalbėdamas apie pasiūlymus keisti Medžioklės įstatymą ir leisti vėl Lietuvoje medžioti lankais, teigė, kad, jei toks įstatymas būtų priimtas, juo pasinaudotų vos kelios dešimtys žmonių. „Medžiok­linis lankas yra labai brangus, kelis tūkstančius eurų kainuojantis ginklas, – teigė parlamentaras. – Mano skaičiavimais, vien tik šūvis strėle medžiotojui atsieitų apie 30 eurų. Kitas dalykas, kad bet kas paėmęs į rankas lanką juo strėlės nepaleis. Lankininkai privalo daug treniruotis, kol įgyja įgūdžių taikliai strėlei paleisti. Be to, reikia išmokti prie taip medžiojamo žvėries ar paukščio per keliasdešimt metrų prisėlinti, jo tykoti.“

Seimo nario teigimu, tyli medžioklė lankais yra didelis privalumas, pavyzdžiui, gyvenamosiose teritorijose medžiojant bebrus ar kitus plėšrūnus. Dar vienas tokios medžioklės pliusas – galimybė medžioti į Lietuvą pritraukti turtingus užsienio šalių medžiotojus ir taip užsidirbti papildomų pajamų.
Pokalbio metu Seimo nariui taip pat pateikiau visuomenėje plačiai eskaluotą argumentą, kad strėle sužaloti gyvūnai ilgai kankinsis, kol mirtinai nukraujuos ir nugaiš. K. Mažeika į tai atsakė, tvirtindamas, kad tiksliai paleistos strėlės paliestas paukštis ar žvėris žus akimirksniu. „Manote, kad medžioklės metu šratais suvarpyti žvėrys mažiau kankindavosi, kol nugaišdavo?“ – klausimu mano argumentą atrėmė parlamentaras. – Kitas dalykas, kad pavyko pasiekti, jog medžioklė šratais būtų uždrausta.“
Naudodamasi galimybe su K. Mažeika aptarėme dar vieną aktualiją – vilkų daromą žalą kaimo gyventojų ūkiams ir vilkų sumedžiojimo limitus. Seimo nario pateiktais duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje padaryta vilkų žala kasmet mažėja. Pernai, palyginus su 2016-aisiais, iki rugsėjo 1 dienos vilkai užpuolė 20 proc. mažiau naminių gyvulių nei užpernai.

Permainos ir naujovės priimtinos ne visiems
Nuo 2002 m. medžiojantis Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas, Viešosios įstaigos Sūduvos mokomojo šaudymo centro direktorius Paulius Uleckas, pakalbintas apie tai, kas šiuo metu yra aktualu medžiotojams, teigė, kad Seimui pateiktos Medžioklės įstatymo pataisos išties yra aktualios. P. Uleckas pažymėjo, kad jo pažiūros ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos programa medžioklės ir gamtos apsaugos klausimais yra labai artimos. Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad prie Aplinkos ministerijos yra įkurta Medžiok­lės reikalų tvarkymo patariamoji komisija, kurios darbe dalyvauja medžiotojai, miškininkai, aplinkosaugininkai, veterinarijos gydytojai ir kiti specialistai.
„Ši komisija turi tik patariamąjį balsą, tačiau, mano nuomone, vis dėlto yra gerai, kad mes, medžiotojai, turime galimybę išsakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus, duoti patarimų, – sakė P. Uleckas. – Pavyzdžiui, Sūduvos medžiotojų sąjungos vardu esame išsakę nuomonę, kad medžioklės dokumentai – medžiotojo bilietas ir medžioklės lapas galėtų būti šiuolaikiškesni. Medžiotojai iki šiol nešiojasi popierines knygutes kietais kartoniniais viršeliais, su daug puslapių ir įvairių grafų, žymų, parašų ir antspaudų. Mano akimis žiūrint, tai grynai sovietinis reliktas, kuriame tie visokie parašai ir antspaudai užgožia visą esmę. Be to, medžiotojui, kuriam tenka braidyti po pelkes, vaikščioti po visokius brūzgynus, nešiotis tokią popierinę knygelę apskritai nepatogu. Jam kur kas labiau praverstų asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo ar banko kortelės tipo dokumentas. Juolab kad šiuolaikinės elektroninės nuskaitymo sistemos leidžia tokiais dokumentais naudotis bet kurioje vietoje. Aš netgi buvau parašęs straipsnį, kuriame siūliau medžiotojams visiškai atsisakyti dokumentų – tu turi savo kodą ir inspektorius pagal jį prisijungęs į atitinkamą virtualią duomenų bazę joje apie tave ras visą reikiamą informaciją. Tačiau kortelę galbūt su kažkokiais logotipais iš tiesų yra smagu turėti, ir šiam pasiūlymui iš pradžių buvo pritarta. Vėliau šios idėjos įgyvendinimas įstrigo, nes Lietuvoje medžiotojų interesams atstovauja trys didelės ir tarsi partijos skirtingos organizacijos: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kuriai vadovauja buvęs Seimo narys Bronius Bradauskas, 1999-aisiais įkurta Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, vadovaujama Raimondo Ribačiausko, ir tais pačiais metais įkurta mūsų Sūduvos medžiotojų sąjunga. Pastarosios dvi buvo įkurtos dėl nesutarimų su pirmąja. Todėl, turbūt, natūralu, kad ir dabar jų požiūriuose į medžioklę yra skirtumų. Pavyzdžiui, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nariai nenori atsisakyti popierinių medžiotojų bilietų, nes jiems toks dokumentas kelia kažkokių sentimentų, o mes jau norime šiuolaikinių dokumentų. Kitas svarbus medžioklės dokumentas yra popierinis medžioklės lapas. Mūsų nuomone, šitie reikalai irgi gali būti tvarkomi šiuolaikiškai ir kur kas paprasčiau, elektroniniu būdu. Vilniuje sėdintis inspektorius galėtų matyti, pavyzdžiui, kiek medžiotojų ir kur tuo metu visoje Lietuvoje medžioja. Kol kas šie mūsų pasiūlymai yra įstrigę. Tačiau turime ir tokių pasiūlymų, į kuriuos buvo atsižvelgta. Pavyzdžiui, jau artimiausiu metu ministras turėtų pasirašyti potvarkį dėl medžiokliniams šunims privalomų ryškiaspalvių liemenių. Dabar ilgą laiką vyksta, mano nuomone, visiškai tuščia diskusija dėl to, kokių veislių šunys gali būti naudojami medžioklėje. Ji kilo, sakyčiau, vaikantis madų, nes esą kažkas kažkur užsienyje matė, kad medžiotojai į medžiok­lę vedasi kiemsargius šunis.“

P. Ulecko nuomone, nors tradicijos ir papročiai medžiotojams yra labai svarbūs, medžiotojams jau būtų laikas atsisakyti popierinių medžioklės dokumentų.Dėl medžioklės lankais grėsmės neįžvelgia
P. Uleckas teigė į medžioklę žiūrintis, kaip į tam tikrų tradicijų rinkinį. „Žmogus medžioja jau apie 70 tūkst. metų ir net mokslininkai sako, kad medžioklė į mūsų genus yra taip giliai įsispaudusi, kad reikės ne vieno tūkstantmečio, kol ta žymė mūsų genuose bus ištrinta, – teigia Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas. – Kitas dalykas, kad gerai, kai medžioklėje, kaip ir visur kitur, paisoma etikos ir tam tikrų taisyklių.“
Paklaustas apie Seime įregistruotą pasiūlymo leisti medžioti lankais, P. Uleckas teigė šiuo klausimu tvirtos nuomonės neturintis, o pats medžioti su lanku neketinantis.
„Aš manau, kad žmonių, kurie, jei tas įstatymas bus priimtas, pradės medžioti lankais, bus labai mažai ir dėl to neverta nė diskutuoti, – sakė Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas. – Aš, pavyzdžiui, nepažįstu nė vieno medžiotojo, kuris norėtų medžioti lanku.“
Pasiūlymui leisti naudoti prožektorius medžiojant ne tik šernus, bet ir plėšrūnus, P. Uleckas taip pat teigė pritariantis, nes naudoti prožektorius, pavyzdžiui, medžiojant lapes, Europoje daug kur leidžiama.
„Nepritarčiau, jei naudoti prožektorius būtų leidžiama kilnių žvėrių – elnių, stirnų, briedžių medžioklėje, – sakė Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas. – Apskritai visur, taip pat ir miške, reikia paisyti etikos ir moralės. Ne veltui sakoma, kad kaip girioje šaukia, taip pamiškėje atsišaukia. To ir linkėčiau visiems kolegoms medžiotojams.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Gera žinia norintiems renovuoti daugiabutį

    2021-01-19Gera žinia norintiems  renovuoti daugiabutį
    Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „2020 metais modernizuotų daugiabučių namų skaičius rodo, kad karantinas turėjo įtakos renovacijai, tačiau jos nesustabdė. Praėjusiais metais darbo sąlygos buvo kitokios nei įprasta, ir tai kėlė tam tikrų sunkumų. Aplinkos ministerijai paskelbus naują kvietimą teikti naujas paraiškas daugiabučių namų modernizavimui buvo pastebėta, kad dėl pandemijos yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma daugiabučių namų gyventojams susirinkti ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas atidėti paraiškų teikimo terminą vėlesniam laikotarpiui“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Pailgintas paraiškų kvietimo terminas Terminas paraiškoms teikti yra pratęstas dėl didelio daugiabučių gyventojų susidomėjimo ir ilgesnio nutarimų priėmimo laiko karantino laikotarpiu.2020 metais Marijampolės savivaldybėje buvo atnaujinti 8 daugiabučiai, tai yra net šešiais daugiau nei 2019 m. Į daugiausia per 2020 metus modernizavusių daugiabučių savivaldybių penketuką patenka Klaipėdos miesto savivaldybė – 28, Kauno miesto savivaldybė – 21, Jonavos rajono savivaldybė – 17, Palangos miesto savivaldybė – 17, Molėtų ...
  • Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)

    2021-01-16Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)
    Kas galėtų pasakyti, kad ieškantys profesionalaus meno Marijampolėje jo negali rasti? Keliose parodų erdvėse ir keičiamų, ir nuolatinių ekspozicijų ne viena ar dvi. Daugiausia, be abejo, Kultūros centre. Jau 15 metų – nuo 2006-ųjų veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerija (beje, sausio 5-ąją minėjome 96-ąjį mecenatės gimtadienį), nuo 2008 m. – Marijampolės dailės galerija. Čia rengiamos profesionalaus meno parodos, susitikimai su žymiais menininkais. Nijolė LINIONIENĖ Per metus Kultūros centre surengiama 10–12 profesionalaus meno parodų, dar 3–4 – regione. Kartą metuose atidaroma ir visus metus lankytojus kviečia jubiliejinė visų laikų žymiausių menininkų, kilusių iš Sūduvos, kūrybos paroda, jai eksponatus skolina Lietuvos nacionalinis ir M. K. Čiurlionio dailės muziejai bei patys autoriai. Marijampoliečiai per tą laiką turėjo progos susipažinti su 70 autorių, kilusių iš šio krašto, gyvenusių ir gyvenančių ne tik Lietuvoje, kūryba. Viena krypčių, propaguojant profesionalųjį meną – gilinimasis į šių kūrėjų gyvenimą, jų įamžinimas ir kūrybos sklaida. Vis dėlto įvertinus pastarųjų metų veiklą konstatuota, kad profesionalusis menas turėtų būti labiau žinomas, propaguojamas, prieinamas ...
  • Mano beržų karalystėje – ruduo, žiema… (Kasdienė lyrika)

    2021-01-16Mano beržų karalystėje –  ruduo, žiema... (Kasdienė lyrika)
    Per karantiną atradome laimę ir galimybę stebėti gamtą, nes kiemai, gatvės ir takeliai – tušti. Jokio žmogaus. Ir vaikai kažkur dingo… Prie lango gali tik automobilius skaičiuoti: kiek jų liko ryte bei kiek sugrįžo vakare po darbų. Dar pamatai, kaip šunys išveda savo šeimininkus pasivaikščioti… Gera gyventi Kazlų Rūdoje, kurią iš visų pusių supa giria. Tačiau ir joje nesutinki nei žvėrelio, nei žmogaus. Ir saulės jau kelintas mėnuo nematome, belieka stebėti beržus. Man jie – patys gražiausi ir tauriausi medžiai. O jų sula pavasarį! Koks gardumas! * * * Ruduo… Nuo daugumos beržų jau nudraskyti lapai. Šiandien jie stovi susigūžę, merkiami lietaus. Vienas beržas dar stipriai laikosi, nors lapai jau pageltę, pavargę, tik šiltos vasaros prisiminimai neleidžia pasiduoti rudens melancholijai.Už lango – rudenėja…Mano žali beržai gelsvėja Ir šakomis jau šaukia vėją, O jis – paklydėlis, išdykėlisIš šiaurės nesugrįžo, Manus namus pamiršo –Neparėjo…   * * * Šiomis dienomis tik prabėgau pro savo beržus, nes buvo tiek veik-los! Tačiau ryte pro langą spėjau pažvelgti: beržai baigia ...
  • Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)

    2021-01-13Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinys (Draugystės biblio-teka) šalies mastu išrinkta kūrybiškiausia biblioteka. Ši nominacija mūsų miesto bibliotekai atiteko praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtame konkurse. Rezultatai buvo paskelbti ir apdovanojimai įteikti besibaigiant 2020-iesiems. Nominaciją Draugystės biblioteka laimėjo Viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Moderni biblioteka visai šeimai Modernią biblioteką, nors ji įsikūrusi ne pačiame miesto centre, marijampoliečiai labai mėgsta. Draugystės biblioteka – tai bib-lioteka visai šeimai. Tokį tikslą jos darbuotojai išsikėlė nuo pat bibliotekos įsikūrimo ir sėkmingai jį įgyvendina. Dar vienas bibliotekos tikslas, dėl kurio jai ir atiteko kūrybiškiausios bibliotekos nominacija, – įtraukti lankytojus į kūrybinę veiklą. Praėjusiais metais tokia veikla tiesiog virė… Draugystės biblioteka traukia lankytojus atvira ir neformalia erdve. Seniai praėjo laikai, kai žmonės čia užsukdavo tik pasikeisti knygų. Bibliotekoje vyksta daug ir įvairių meninių veiklų. Kai kurios iš jų – labai originalios. Organizuojamos ne tik skaitymo popietės, knygų pristatymai, paro-dos suaugusiems ir vaikams, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Mokomasi piešti, iliustruoti, naudotis grafikos planšetėmis ir kita modernia įranga. Praėjusiais ...
  • Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata

    2021-01-13Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata
    Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos išplatino pranešimą, kuriame medikai reiškia susirūpinimą, kad gyventojai daug rečiau kreipiasi į specialistus dėl įvairių negalavimų. Tai rodo, kad žmonės mažiau prižiūri savo sveikatą, o tai nėra gera tendencija. Medikai išreiškė susirūpinimą Santaros klinikų direktoriaus medicinai doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, pastaruoju metu labai sumažėjo į specialistus besikreipiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu susirgusių pacientų. Direktorius pabrėžia, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įsivyravus baimei dėl galimybės užsikrėsti virusu, gydymo įstaigose sumažėjo ligonių, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. 2019 m. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo nustatomi 646 miokardo infarkto atvejai, o karantino periodu – 448 atvejai, tai yra 38 proc. mažiau. „Su dideliu nerimu stebime augančią mirtingumo statistiką šalyje, tačiau užtikriname, kad esame pasirengę suteikti gydymą sunkių ligų turintiems pacientams. Raginame širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų sunkių ligų turinčius žmones, pajutus bent menkiausius sveikatos negalavimus, nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sako ...
  • Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?

    2021-01-13Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?
    Gyvename XXI amžiuje, kur kiekviena diena yra tarsi nauja pradžia ir nauja istorija. Atradimų ir išradimų kupinas pasaulis keičiasi nesustabdomu greičiu, prie kurio ritmo turime prisitaikyti visi – ir maži, ir dideli. Dienos režimas yra puikiai pažįstamas nuolat skubantiems ir lekiantiems suaugusiesiems, kurie stengiasi suderinti darbą ir šeimą, tačiau neretai vaikų dienos režimas yra paliekamas natūraliai tėkmei, tikimasi, kad jis susiformuos savaime, tačiau dėl tokio nusistatymo ateityje gali kilti problemų. Apie tai, kodėl svarbu vaikams nuo mažens formuoti dienos režimą ir kontroliuoti technologijų naudojimosi laiką, pasakoja vaikų psichologė Emilija Baltrūnaitė. Režimas reikalingas ne tik suaugusiesiems Dienotvarkė ir jos laikymasis sustato žmogaus gyvenimą į savotišką rutiną, dėl to galima sulaukti didžių rezultatų – atsiranda stabilumas, tikslumas, padidėja pozityvumas, koncentracija ir valia. Neretai galvojama, kad režimas, apsaugantis nuo pasyvaus laiko leidimo, reikalingas tik suaugusiesiems, tačiau tai taip pat reikalinga ir vaikams. Pradėti pažindinti vaikus su disciplina ir dienos režimu reikėtų dar tuomet, kai jų gyvenimo įpročiai nėra susiformavę. Vaikai turėtų aiškiai suvokti mokyklos ir popamokinės ...
  • „Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką

    2021-01-13„Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką
    Tęsdamas gražią tradiciją prieš Kalėdas Marijampolės savivaldybės Komunikacijos skyrius pakvietė prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo ir dalyvauti gražiausių kalėdinių papuošimų konkurse „Kalėdų virusas Marijampolėje“. Jo tikslas – pakviesti ir paskatinti gyventojus, bendruomenes, įstaigas ir įmones puošti sodybas, pastatus, viešąsias erdves, daryti gražius darbus, patiems kurti kalėdinę nuotaiką bei dovanoti didžiųjų švenčių laukimo džiaugsmą. Trečius metus organizuojamo konkurso dalyviai nestokojo gerų sumanymų, paskleidė tikrą šventinės puošybos „virusą“, o originalių puošmenų nuotraukomis, spinduliuojančiomis Kalėdų nuotaiką, savivaldybės „Facebook“ paskyroje dalinosi 37 dalyviai. Kalėdinės puošybos „virusas“ taip įsisiautėjo, kad ir palaikančiųjų skaičiumi konkurso dalyviai mėgino pranokti vienas kitą. Nuotraukas peržiūrėjo beveik 400000 „Facebook“ vartotojų, konkurso dalyvių nuotraukos surinko daugiau kaip 20000 „patinka“ paspaudimų. Tai rekordiškai daug – pamačiusių, balsavusių, pasidalinusių ir pasidžiaugusių. Kalėdinių puošmenų nuotraukos buvo vertinamos ne tik pagal balsavusiųjų rezultatus, jas peržiūrėjo bei savo favoritus išrinko ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuriai vadovavo mero patarėja Agnė Pavelčikienė. „Džiugu, kad kalėdinių papuošimų konkursas kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. O šventinė puošyba skleidžia šviesią ir džiugią ...
  • Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?

    2021-01-13Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?
    Išplitus pandemijai, visuomenę kamuoja vis daugiau klausimų. Vienas iš jų – ar COVID-19 liga persirgęs asmuo negali užkrėsti sveikųjų? Kada žmogus laikomas sveiku, nepavojingu visuomenei? Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi taisykles, kada asmuo laikomas pasveikusiu nuo koronaviruso. Taisyklės sudarytos remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir kitų šalių praktika, pagal tai nustatytas ir saviizoliacijos laikas. Mat pakartotinis testas asmeniui, kuriam buvo nustatytas COVID-19, jau nėra atliekamas. Pacientams, sergantiems lengva koronaviruso forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir per pastarąsias 24 val. nepasireiškė karščiavimas. Jei ligos simptomai išnyko po dešimtos susirgimo dienos, izoliacija gali būti nutraukta po simptomų išnykimo praėjus ne mažiau kaip 3 dienoms. Sergant sunkia koronaviruso forma izoliacija gali būti nutraukta po 20 dienų, jei išnyko ligai būdingi simptomai ir per 24 val. nepasireiškė karščiavimas nevartojant vaistų. Pacientams, sergantiems besimptome COVID-19 forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų po ligos nustatymo PGR metodu – kai pirmą kartą nosiaryklės mėginyje buvo aptiktas virusas. Praėjus ...
  • Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje

    2021-01-09Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje
    Sausio 14 dieną 14 val. galėsite stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus rotušės: archyvarų bendruomenė atidarys Archyvų metus. Praėjo šimtmetis nuo pirmo archyvo įkūrimo Lietuvos Respub­likoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais. Numatytų renginių ir iniciatyvų ciklą valstybės archyvai kviečia pradėti su žymiais šalies kultūros, mokslo ir politikos sričių atstovais, ištirti nepažintas „Atminties teritorijas“ ir paklaidžioti šviesos erdvėje. Nuo 1921-ųjų spalio 19-osios, kai tuometis Lietuvos Respublikos švietimo ministras Kazys Bizauskas patvirtino Centralinio valstybės archyvo statutą, iki šių dienų valstybės archyvai patyrė nemažai pertvarkų, reorganizacijų, buvo priskiriami tai vienai, tai kitai valstybės valdymo sričiai, tačiau esminė jų funkcija ir pagrindinė paskirtis per šimtą metų nepasikeitė – jie buvo ir tebėra valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai. Archyvų metų atidarymo renginio vedėjai Giedrius Masalskis ir Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė atvers vertingiausio šalies dokumentinio paveldo parodą „Archyvai – praeitis ateičiai“. Pirmoje parodos dalyje išvysime menininkų sukurtą šviesos instaliaciją, kurioje akcentuojama tautos dokumentinio paveldo svarba kuriant asmeninius ir kolektyvinius prisiminimus, archyvų vaidmuo įprasminant praeitį ir fiksuojant dabartį ...
  • Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)

    2021-01-09Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)
    Pernai, nepaisant du kartus buvusio karantino, išradingiausiai ir aktyviai dirbantys per keletą mėnesių surado būdų, kaip atsigriebti už prarastą laiką, ir spėjo daug nuveikti. Ypač daug kultūrinio, bendruomeninio vyksmo buvo Šunskuose, kur ne tik vietinius traukė ir tradiciniai, ir dar nebuvę renginiai. Vienas iš tokių – skulptorių pleneras (dalyvavo Raimundas Blažaitis, Juozas Videika, Artūras Zienka, Antanas Lastauskas ir Rimantas Lekeckas), jo rezultatais galime pasigėrėti stabtelėję miestelyje. Bet, pasirodo, plenero pabaiga anaiptol nereiškė, kad vyksmo čia nebebus. Baigiantis 2020-iesiems buvo padėtas dar vienas, iš karto gal ir nepastebimas „potėpis“ šioje erdvėje. Skulptūra „Mokslo šviesos simbolis – pelėda“ yra ypatinga. Marijampolės kultūros centro Šunskų skyriaus kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė sako: „Pelėda nutūpė lauko bibliotekėlės viršūnėje. Ji atspindi Šunskų krašto mokslo šviesuolius – mokytojų Tėvą Tomą Ferdinandą Žilinską, rašytoją Vincą Pietarį, žurnalistą Kazį Bridžių, knygnešį, „Sietyno“ draugijos įkūrėją, kraštotyrininką Vincą Šlekį ir kitus iš seniūnijos ir parapijos teritorijos kilusius šviesuolius. Nors Šunskuose mokykla neveikia nuo 2018 metų rugsėjo, mokslo šviesai čia sklisti ir sukurta ...
  • Vainikas Tautodailės metams

    2021-01-09Vainikas Tautodailės metams
    Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, jau penkiolika metų vis kitame mieste ar miestelyje susirinkdavo visos šalies geriausi tautodailininkai, kad iš gražaus būrio būtų išrinkti vertieji „Aukso vainiko“ – didžiausio įvertinimo šioje srityje. (Nors kas iš tiesų gali pasverti tokius dalykus kaip meniškumas, meistrystė, įtaiga, pamatuoti, kiek širdies įdėta…). Kaip bebūtų – tai visada šventė jau vien todėl, kad galima susitikti su bendraminčiais, įvertinti vieniems kitų darbus. Tad pernai 15-osios parodos, skirtos Tautodailės metų pradžiai, iškilmėse tradiciškai buvo atsisveikinta „iki kitų metų Trijų Karalių…“ Visi žinome, kokie buvo praėję metai, daugelio planuotų dalykų teko atsisakyti, bet Lietuvos nacionalinio kultūros centro sumanyta ir organizuojama respublikinė konkursinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas“ vis dėlto nebuvo atšaukta – per kelių mėnesių tarpsnį tarp dviejų karantinų regionuose vyko parodos (Marijampolėje irgi jau tradiciškai buvo susirinkę visos apskrities kūrėjai), kai kur tik atrinkta po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą. Pandemijai padiktavus naujas taisykles, kompetentinga komisija juos rinko ir virtualioje erdvėje. „Baigiamojoje konkursinėje „Aukso vainiko“ parodoje, skirtoje ...
  • Muziejus kviečia į virtualius turus

    2021-01-09Muziejus kviečia į virtualius turus
    Kaip jau esame informavę, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus parengė virtualų turą, skirtą garsiam mūsų krašto tautodailininkui, grafikui Romanui Krasninkevičiui. Užsukę į muziejaus interneto svetainę galėsite susipažinti su jo kūryba, svarbiais biografijos momentais, jo paties mintimis apie kūrybą ir gyvenimą, kuris buvo tikrai išskirtinis. Oficialus pristatymas bus surengtas ir R. Krasninkevičiaus darbų paroda pakvies tada, kai jau galėsime rinktis į renginius… Beje, muziejaus svetainėje galite rasti ir daugiau įdomių dalykų – pasidomėkite. „Suvalkiečio“ informacija Nuorodos R. Krasninkevičiaus turas https://turas.marijampolesmuziejus.lt Muziejaus turas: lietuvių kalba https://turai.limis.lt/marijampole-lt anglų kalba http://turai.limis.lt/marijampole-en
  • „Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius

    2021-01-07„Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius
    Su Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU kalbamės apie 2020-ųjų Savivaldybės administracijos darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, asmeninius lūkesčius. Loreta TUMELIENĖ – 2020 metais savivaldybėms teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybišką teikimą visuomenei, išsaugoti savo gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį sunkų etapą? – Praėję metai buvo iššūkis ir sveikatos, ir socialinei, ir švietimo sistemai. Turėjo persiorientuoti visas viešasis sektorius, nes pandemijos grėsmė labai greitai iš nuogąstavimų tapo realybe. Žinoma, didžiausias iššūkis teko medikams, visam medicinos personalui. Todėl noriu padėkoti visiems sveikatos sistemos darbuotojams: ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėms, Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvui už pasiaukojantį darbą visus šiuos metus, kai reikėjo žūtbūt užtikrinti paslaugų teikimą marijampoliečiams, kitų savivaldybių gyventojams, nors patys gydymo įstaigų darbuotojai neišvengė susirgimų. Dalis darbuotojų privalėjo izoliuotis, buvo didžiulis iššūkis ieškant, kuo juos pakeisti. Esame dėkingi, kad mūsų įstaigos sėkmingai bendradarbiavo, kad medicinos darbuotojai buvo pirmose eilėse ir savo darbe, ir mobiliajame punkte, ir Karščiavimo klinikoje, ir vykdami į iškvietimus. Noriu labai padėkoti ir ...
  • Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose

    2020-12-29Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie buvo nueinantys metai, pasidžiaugti realizuotais planais ir nuveiktais darbais, taip pat pasvarstyti ir paplanuoti, ką galima būtų nuveikti ateinančiais metais. Kuo turi pasidžiaugti apžvelgdamas 2020-uosius ir ko laukia iš 2021-ųjų, pasakoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? – Šie metai savivaldybei, kaip ir visam pasauliui, buvo sudėtingi dėl koronaviruso pandemijos. Ir ne tik dėl tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kas, aišku, kėlė didžiulį nerimą. Virusas sutrikdė labai daug įprastų savivaldybės gyvenimo procesų, įnešė neapibrėžtumo, nežinios. Turėjome ir turime sudėtingų situacijų ir net praradimų globos, slaugos, gydymo įstaigose, labai nukentėjo visas ugdymo procesas, stipriai apribota kultūra ir kūrėjai, itin sudėtingas tapo socialinių paslaugų teikimas, su daugybe sunkumų susidūrė verslas. Tad man, kaip Savivaldybės vadovui, buvo sunkūs metai. Be jokio atokvėpio, neteko šiemet nė vienos dienos atostogauti. Nuolat reikėjo įveikti daug nestandartinių ir sudėtingų situacijų, tartis ir posėdžiauti su specialistais, komunikuoti su visuomene ir žiniasklaida, ieškoti ir spręsti, kur ...
  • Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu

    2020-12-25Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu
    Kalėdos šiemet… susitraukė! Mažesnis šventinis stalas, virtualūs pokalbiai su šeima ir atidėtos kelionės po mylimą šalį. Vis dėlto, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais pasirūpino, kad atradimo džiaugsmas neaplenktų nė vienų namų ir siūlo šūsnį idėjų, ką nuveikti po šventinės vakarienės. „Tikra tiesa, kad Kalėdos šiemet mums visiems bus kuklios. Bet kuklios šventės tikrai neturi būti ir nuobodžios. Šiandien turime kaip niekada daug galimybių pažinti Lietuvą, planuoti keliones, plėsti žinojimą apie meną, istoriją, paveldą virtualiu būdu, tad labai kviečiu pasidaryti šventę sau ir artimiesiems – pasidovanokite ekskursiją po muziejų, kuriame niekad nebuvote, įsigykite meno kūrinį, kurį anksčiau matėte tik galerijos lange arba su mažaisiais pasinerkite į edukacinius žaidimus, apie kurios tiesiog nebuvote girdėję. Pamatysite, kelionės pačios ateis į jūsų namus“, – šypsosi „Keliauk Lietuvoje“ turinio projektų vadovė Snieguolė Valiaugaitė. Projektų vadovė priduria, kad virtualios kelionės ne tik yra puikus užsiėmimas karantino metu, bet ir pagalbinė priemonė planuojant keliones ateičiai. Kelios idėjos tam: 1. Leiskitės į ...