Augant vartojimui, o prie to daug prisideda reklama, buitinių atliekų kiekiai didėja kasmet labai sparčiai. Įvairūs šaltiniai nurodo skirtingai, bet vidutiniškai Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų. Vienas šalies gyventojas kasdien vidutiniškai išmeta po 1 kg atliekų.
Bet kuri žmogaus veikla yra susijusi su atliekų susidarymu. Šiukšlės kraunamos sąvartynuose. Netvarkingas sąvartynas skleidžia dulkes, smarvę, jame veisiasi pavojingų ligų platintojai – žiurkės, pelės, musės. Skaidantis organinėms atliekoms, susidaro puvimo dujos. Jos gali užsidegti ir netgi sukelti sprogimus. Degančios šiukšlės teršia orą, kelia gaisrų pavojų. Lietus išplauna iš sąvartynų kenksmingas medžiagas, kurios sunkiasi į dirvožemį ir požeminius vandenis. Žalinga sąvartyno įtaka aplinkai kartais pasireiškia net praėjus 20–30 metų po jo uždarymo.
Buitinių atliekų kiekių didėjimo priežastys yra kelios: kylantis gyvenimo lygis, didėjantys žmonių poreikiai, vienkartinio naudojimo daiktų gamybos augimas, namų apyvokos reikmenų dažnas keitimas, susijęs su mada ar pan., prekėms įpakuoti naudojama vis daugiau įvairių medžiagų ir dažniausiai vien reklamos tikslais.
Šiukšlių kiekį galima sumažinti jas deginant specialiuose įrenginiuose, kompostuojant organines atliekas, naudojant atliekas pakartotinai.
Taršai atliekomis sumažinti nepakanka vien ekonominių priemonių, būtina, kad visa visuomenė dalyvautų šiame procese. Pagrindinis pakartotinio atliekų panaudojimo etapas yra jų rūšiavimas susidarymo vietose. Daug šioje srityje gali nuveikti gyventojai ir ypač mokiniai.
Mokyklos uždavinys būtų padėti vaikams suprasti taršos problemas ir išmokti ieškoti būdų jas sumažinti. Svarbu nuo pat mažens ugdyti supratimą, jog būtina išsaugoti švarią aplinką, diegti atsakomybę už savo elgesį. Tam gali pasitarnauti kuo aktyvesnis mokytojų ir mokinių, visos mokyklos bendruomenės dalyvavimas aplinkosauginėje veikloje. Labai svarbu suteikti vaikams informacijos, kaip tvarkomos, rūšiuojamos, perdirbamos atliekos. Tai padės suvokti, kad kiekvienas savo elgesiu prisidedame prie aplinkos taršos arba jos mažinimo.
Mokykla gali ugdyti vaikų ekologinį sąmoningumą, formuoti aplinkosaugines nuostatas per savarankišką praktinę veiklą, mokyti bendradarbiauti, ieškant problemų sprendimo būdų, skatinti vaikų kritinį mąstymą, kūrybiškumą, lavinti vaizduotę.
Taip pat padėti suvokti buitinių atliekų kiekio didėjimo problemą, išmokyti rūšiuoti atliekas perdirbimui, skatinti mokinius ir bendruomenę dalyvauti aplinkosaugos darbe, jausti atsakomybę už savo elgesį gamtoje, gilinti žinias apie mokslinių tyrimų metodus, informacijos rinkimą, apibendrinimą ir išvadų formavimą. Mokiniams būtina padėti suprasti, kad kiekvienas iš mūsų prisideda prie aplinkos taršos ir išaiškinti, kokiais būdais tą taršą galima mažinti.
* * *
Roma Koncevičienė, Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro metodininkė, biologė, edukologijos magistrė papasakojo, kad didesnis dėmesys aplinkosauginiam švietimui mokyklose atsirado 2009–2010 metais, kai buvo pradėtos įgyvendinti Bendrosios ugdymo programos. Visų gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) turinys buvo susietas su naujomis technologijomis ir jų taikymu ekologijos, sveikos gyvensenos, demografijos, gamtonaudos, etikos problemomis. Be to, programose daugiau dėmesio skirta gamtamokslinei veiklai: projektams, eksperimentams, rezultatų analizei ir pan. Visa tai sudaro sąlygas mokiniams ugdytis mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoti kritinį mąstymą ir geriau suvokti supančio pasaulio vientisumą.
2012 m. buvo patvirtinta Žmogaus saugos bendroji programa, kuri taip pat prisideda prie mokinių aplinkosauginių kompetencijų ugdymo.
Be formaliojo aplinkosauginio švietimo, mokyklose vyksta ir neformalusis aplinkosauginis švietimas, kurio svarbą kiekviena švietimo institucija pasirenka individualiai (skiria neformaliojo švietimo pamokų, rengia ir įgyvendina įvarius projektus, organizuoja akcijas, konkursus ir pan.).
Kiekvienais mokslo metais Marijampolės savivaldybės biologijos mokytojų metodinis būrelis organizuoja įvairaus pobūdžio renginius, skirtus Pasaulinei Žemės dienai paminėti (kovo 20 d.), šiuose renginiuose ypač daug dėmesio skiriama žmogaus daromai įtakai gamtai.
Vaikų ir jaunų žmonių sąmoningumas labai priklauso ir nuo suaugusiųjų (tėvų, mokytojų, auklėtojų, bendruomenės narių) požiūrio bei veiksmų. Patikimai nustatyta, kad vaikų mokymosi ir elgesio sėkmę didžia dalimi lemia tėvų mokymosi ir elgesio sėkmė.
Kalbant apie Marijampolės savivaldybės neformalųjį suaugusiųjų švietimą, tai aplinkosauginės temos tarp besimokančių suaugusiųjų nėra labai populiarios.
Aplinkosauginis švietimas ikimokyklinio amžiaus grupėse vyksta įvairiomis formomis: parodos, antrinių žaliavų panaudojimo galimybių seminarai, gerosios patirties sklaida, įvairios akcijos ir pan.