Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Mokyti saugoti gamtą nuo mažens

Kad žmogaus veikla daro įtaką aplinkos pokyčiams, o tai veikia gyvąją gamtą ir žmonių sveikatą, turbūt nereikia daug aiškinti, daugelis tai žino ir suvokia. Kitas klausimas, ar elgiasi taip, kad tas neigiamas poveikis aplinkai būtų mažinamas, ar žino, kokiais būdais ir priemonėmis tai daryti? Teisingus vartojimo įpročius geriausia diegti jauname amžiuje, dar mokykloje.
Aplinkosaugos temos yra ir ugdymo programose, ir neformalioje veikloje. Aplinkosauginį ugdymą mokyklose vykdo ir pradinių klasių mokytojos, ir klasių auklėtojos, ir kiti pedagogai.
Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinėje mokykloje su vyresnių klasių mokiniais gamtosaugines temas nagrinėja chemijos ir biologijos mokytoja Laima Žakienė, taip pat biologijos ir technologijų mokytoja Rita Dijokienė. Su abiem pedagogėmis ir kalbėjomės apie tai, kaip šis ugdymas vyksta, kokios jo formos yra paveikiausios.

Mokytojos Laima Žakienė ir Rita Dijokienė sako, kad vaikams praktinė veikla įdomiau, negu sausos paskaitos.Išteklių tausojimas prasideda nuo paprastų dalykų
L. Žakienė gamtos užterštumą nagrinėja per chemijos ir biologijos pamokas su vyresniais mokiniais. R. Dijokienė pasakojo, kad natūraliai išeina: yra gamtosauginės temos, o prie jų galima pritraukti neformaliąsias veiklas, projektus, renginius ar kitus darbus. Mokykloje populiarūs aplinkosauginiai projektai. Vaikai mokosi suprasti, jog būtina saugoti gamtą, jog svarbu, ką paliksime po savęs. Labai svarbu vaikus išmokyti suvokti, kad tai, ką darome dabar, turi didelę įtaką ateičiai. Vaikai tą žinojimą perduoda ir tėvams. Pedagogės sako, kad šiukšlių rūšiavimas turi būti įsisąmonintas kaip kasdienis dantų valymas. Nuolat privalu galvoti, ką darai. Ir išteklių tausojimas prasideda nuo paprastų dalykų: šviesos išjungimo, rašymo ant lapo iš kitos pusės, dėvėjimo brolių ar sesių išaugtų drabužių, vadovėlių tausojimo, kad galėtų pasinaudoti kiti. Šie dalykai pamažu įdiegiami ir formuojasi jau kitoks vaikų požiūris. Jie mokomi, kad būtina mažinti vartojimą, nes net ir pakuotės nuo žaislų daro poveikį aplinkai. Jie palengva suvokia, jog šiukšlių gausinimas labai žalingas planetai ir mums visiems.
Mokiniai labiau įsitraukia, jeigu gauna savarankiškų užduočių, pavyzdžiui, surinkti informaciją patys. Taip apie plastiko maišelius ieškojo informacijos ir jų rasta balinio vėžlio, kuris užsimovė šiukšlę – plastiko žiedą, nuotrauka įsiminė ilgam.
„Stengiamės praktinių veiklų daugiau organizuoti, dažniau tai daryti išvažiuojant iš mokyklos. Štai vykome į didelių gabaritų atliekų sąvartyną, kad matytų, kaip vyksta rūšiavimas, kiek tų šiukšlių ten kaupiasi.
Jiems reikia lengvo sukrėtimo, tada geriau įsimena, – sako mokytoja R. Dijokienė, pabrėždama, kad geriausiai mokomasi per asmeninę patirtį. – Paklausia savęs, kiek asmeniškai per dieną išmeta šiukšlių. Kai mato, kokiu greičiu auga šiukšlių kalnas Marijampolės apskrities sąvartyne, geriau suvokia užteršimo mastus ir grėsmę.“

Vyksta integruota pamoka: mokomasi ne tik kelių dalykų vienu metu, bet ir dirbti komandoje.Darbeliai iš atliekų
Lengviausiai mokykloje padaroma veikla – antrinių žaliavų perdirbimas, antrinis panaudojimas. Tą gali daryti net darželinukai. Ir tam nereikalingos didelės lėšos.
Kurti darbelius iš antrinių žaliavų – paveiki ugdymo forma, ypač jaunesniame amžiuje. O jeigu tai daroma bendrai, dar smagiau. Taip mokykloje gimė iš kamštelių sukurta šypsena – dalyvavimo „Kamštelių vajuje“ rezultatas. Ir voras buvo sukurtas iš žolių, šakelių, kuris jau keleri metai tebekabo tarp beržų mokyklos teritorijoje. Taip vaikai mato, kad šiukšlė gali turėti išliekamąją vertę ir tapti graži.
R. Dijokienė sako, kad labai integruojasi technologijos ir biologija: „Per technologijų pamokas rengėme debatus, ar prekėms reikia įspūdingų pakuočių. Patys vaikai savaitę ieškojo argumentų. Vienas kitą papildė ir nustebo, ką atrado šia tema naujo internete. Tai jiems įtaigiau, negu kad mokytojas pasako. Kai patys pasigilina, paieško, ilgam atsimena.“ Tiesa, jiems lengva pasiklysti tarp informacijos gausos, tad mokytojui kartais reikia juos nukreipti, paskatinti – surasti tą viduriuką, kad domėtųsi ir būtų aktyvūs.
Yra mokykloje rūšiavimo šiukšlių dėžės. Kartais vaikai klausia, į kurią dėžę mesti. Būna, kad ir mokytoja ne visada atsako. Štai kompaktinės plokštelės net ir jai klausimą sukėlė – pasirodo, negalima mesti nė į vieną dėžę, o reikia kaupti atskirai. Ir tokie vaikų klausimai padeda ieškoti informacijos, plečia žinių bagažą visiems kartu.

Štai kokie kūriniai gimė „Kamštelių vajuje“.Su paskatinimu suveikia labiau
Pavykęs ir visus įtraukęs buvo elektrotechnikos platintojų rengtas konkursas „Mąstau, rūšiuoju, gyvuoju“. „Visa mokyklos bendruomenė rinkome stambiosios elektronikos atliekas. Kai tėvai su vežimukais atveža skalbimo mašinas, tai daro įspūdį visiems. Ir buvo didelė varomoji jėga vaikams. Kaip prizą gavome nemokamų bilietų į krepšinio varžybas, nemokamą autobusą, vaikams labai patiko. Jie tuoj klausė, kada vėl rinksime. Taip, su paskatinimu suveikia labiau ir yra atsakomoji reakcija, ne tik žinojimas, kad esu šaunus ir teisingai elgiuosi. Šiame konkurse dalyvavome 2015 ir 2016 metais“, – prisimena R. Dijokienė.
Mokykla yra pirmą vietą laimėjusi „Kamštelių vajuje“, taip pat skulptūrų iš buitinių atliekų konkurse „Drugelis“ laimėjo pirmą vietą savivaldybėje. Mokytojos sakė, kad tokiems konkursams paprastai daromas vienas didelis darbas, kuris paskui papuošia mokyklos teritoriją, o ne daugybė mažų.
L. Žakienė pasakojo, kad labiausiai susidomi tokius darbus daryti 5–7 klasių mokiniai, jiems patinka kūrybiniai projektai, o vyresni nori išvažiuoti į ekskursijas, pamatyti „tikrą gyvenimą“. „Buvome šiluminių tinklų įmonėje, domėjomės, kiek Marijampolė šildymui sunaudoja kuro. Vaikai pamatė kuro kiekius, jiems tai padarė didelį įspūdį. Vyresniems ir integruotos pamokos labai įdomios“, – pasakojo chemijos ir biologijos mokytoja.

Stebėti, kaip auga vaistažolės iš sėklyčių, kurias padovanojo regioninio parko darbuotojai, tikrai uždegantis dalykas – net ir tiems, kurie lieka tik stebėtojai.Praktinė veikla – įdomiau
Taip pat visiems patinka ir daro įspūdį išvykos, kai galima susipažinti gyvai su gamtos objektais. „Buvome Labanoro regioniniame parke, Metelių regioniniame parke, kad patys vaikai pajustų, jog gamtai keliame realų pavojų. Kai pamoką veda kitas žmogus, ne mokytojas, jiems įdomiau, o jei dar su charizma, įspūdžių būna keleriems metams. Pažinimas to, kas yra aplinkui, ką reikia saugoti, didina supratimą. Jiems įdomu ir smagu, jeigu atpažino žolę ar paukštį. Praktinė veikla vaikams įdomiau, negu sausos paskaitos“, – sako R. Dijokienė.
Šiukšlė gali turėti išliekamąją vertę ir tapti graži – apie tai byloja šis moksleivių ir mokytojų kūrinys.O ir abstrakčiai gamtą saugoti sunkiau, bet susipažinus artimiau su saugomu augalu ar paukščiu pajunti ryšį su juo. Regioniniai parkai dabar turi įdomių edukacinių veiklų: tai įvairios užduotys, mįslės ir kt. „Tik bėda, kad sunku išeiti su klase iš mokyklos, tam labai daug popierizmo reikia paruošti. Ir nors noras yra, bet kartais pritrūksta laiko. Kai įveiki šitą biurokratinį barjerą, būna gerai, sulauki grįžtamosios vaikų reakcijos“, – pasakojo R. Dijokienė.
Mokytojos sako, kad gerose, tvarkingose šeimose nekyla klausimų dėl rūšiavimo, taupymo, ir vaikai iš tėvų sužino apie atliekų perdirbimą, taupymą, racionalų išteklių naudojimą. Kai kurie vaikai noriai pasakoja, ką šeimose daro, būna, kad atneša patys namie padarę darbelių iš antrinių žaliavų ir net mokytojus nustebina. Tiesa, ne visi noriai atsiveria. Ir šeimų įvairių yra, kai kuriose tas tausojimas – paskutinėje vietoje.
Apie vartotojiškumo mažinimą daug kalbama per technologijų pamokas. Vaikai sužino, kiek produktų išmetama, daro apie tai skaidres, skaičiuoja, ir tie skaičiai juos šokiruoja.
Rengiamos akcijos vartotojiškumui mažinti, mokyklos bibliotekoje vyko viena tokių – dovanoti iš namų nereikalingas knygas. Vaikai jomis ir keitėsi tarpusavyje. Kai kurių namuose knygos tiesiog kaupiasi, tad mokytojos pataria pirkti tik tą, kurią skaitysi ne vieną kartą.

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš mokyklos archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...