Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Mokyti saugoti gamtą nuo mažens

Kad žmogaus veikla daro įtaką aplinkos pokyčiams, o tai veikia gyvąją gamtą ir žmonių sveikatą, turbūt nereikia daug aiškinti, daugelis tai žino ir suvokia. Kitas klausimas, ar elgiasi taip, kad tas neigiamas poveikis aplinkai būtų mažinamas, ar žino, kokiais būdais ir priemonėmis tai daryti? Teisingus vartojimo įpročius geriausia diegti jauname amžiuje, dar mokykloje.
Aplinkosaugos temos yra ir ugdymo programose, ir neformalioje veikloje. Aplinkosauginį ugdymą mokyklose vykdo ir pradinių klasių mokytojos, ir klasių auklėtojos, ir kiti pedagogai.
Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinėje mokykloje su vyresnių klasių mokiniais gamtosaugines temas nagrinėja chemijos ir biologijos mokytoja Laima Žakienė, taip pat biologijos ir technologijų mokytoja Rita Dijokienė. Su abiem pedagogėmis ir kalbėjomės apie tai, kaip šis ugdymas vyksta, kokios jo formos yra paveikiausios.

Mokytojos Laima Žakienė ir Rita Dijokienė sako, kad vaikams praktinė veikla įdomiau, negu sausos paskaitos.Išteklių tausojimas prasideda nuo paprastų dalykų
L. Žakienė gamtos užterštumą nagrinėja per chemijos ir biologijos pamokas su vyresniais mokiniais. R. Dijokienė pasakojo, kad natūraliai išeina: yra gamtosauginės temos, o prie jų galima pritraukti neformaliąsias veiklas, projektus, renginius ar kitus darbus. Mokykloje populiarūs aplinkosauginiai projektai. Vaikai mokosi suprasti, jog būtina saugoti gamtą, jog svarbu, ką paliksime po savęs. Labai svarbu vaikus išmokyti suvokti, kad tai, ką darome dabar, turi didelę įtaką ateičiai. Vaikai tą žinojimą perduoda ir tėvams. Pedagogės sako, kad šiukšlių rūšiavimas turi būti įsisąmonintas kaip kasdienis dantų valymas. Nuolat privalu galvoti, ką darai. Ir išteklių tausojimas prasideda nuo paprastų dalykų: šviesos išjungimo, rašymo ant lapo iš kitos pusės, dėvėjimo brolių ar sesių išaugtų drabužių, vadovėlių tausojimo, kad galėtų pasinaudoti kiti. Šie dalykai pamažu įdiegiami ir formuojasi jau kitoks vaikų požiūris. Jie mokomi, kad būtina mažinti vartojimą, nes net ir pakuotės nuo žaislų daro poveikį aplinkai. Jie palengva suvokia, jog šiukšlių gausinimas labai žalingas planetai ir mums visiems.
Mokiniai labiau įsitraukia, jeigu gauna savarankiškų užduočių, pavyzdžiui, surinkti informaciją patys. Taip apie plastiko maišelius ieškojo informacijos ir jų rasta balinio vėžlio, kuris užsimovė šiukšlę – plastiko žiedą, nuotrauka įsiminė ilgam.
„Stengiamės praktinių veiklų daugiau organizuoti, dažniau tai daryti išvažiuojant iš mokyklos. Štai vykome į didelių gabaritų atliekų sąvartyną, kad matytų, kaip vyksta rūšiavimas, kiek tų šiukšlių ten kaupiasi.
Jiems reikia lengvo sukrėtimo, tada geriau įsimena, – sako mokytoja R. Dijokienė, pabrėždama, kad geriausiai mokomasi per asmeninę patirtį. – Paklausia savęs, kiek asmeniškai per dieną išmeta šiukšlių. Kai mato, kokiu greičiu auga šiukšlių kalnas Marijampolės apskrities sąvartyne, geriau suvokia užteršimo mastus ir grėsmę.“

Vyksta integruota pamoka: mokomasi ne tik kelių dalykų vienu metu, bet ir dirbti komandoje.Darbeliai iš atliekų
Lengviausiai mokykloje padaroma veikla – antrinių žaliavų perdirbimas, antrinis panaudojimas. Tą gali daryti net darželinukai. Ir tam nereikalingos didelės lėšos.
Kurti darbelius iš antrinių žaliavų – paveiki ugdymo forma, ypač jaunesniame amžiuje. O jeigu tai daroma bendrai, dar smagiau. Taip mokykloje gimė iš kamštelių sukurta šypsena – dalyvavimo „Kamštelių vajuje“ rezultatas. Ir voras buvo sukurtas iš žolių, šakelių, kuris jau keleri metai tebekabo tarp beržų mokyklos teritorijoje. Taip vaikai mato, kad šiukšlė gali turėti išliekamąją vertę ir tapti graži.
R. Dijokienė sako, kad labai integruojasi technologijos ir biologija: „Per technologijų pamokas rengėme debatus, ar prekėms reikia įspūdingų pakuočių. Patys vaikai savaitę ieškojo argumentų. Vienas kitą papildė ir nustebo, ką atrado šia tema naujo internete. Tai jiems įtaigiau, negu kad mokytojas pasako. Kai patys pasigilina, paieško, ilgam atsimena.“ Tiesa, jiems lengva pasiklysti tarp informacijos gausos, tad mokytojui kartais reikia juos nukreipti, paskatinti – surasti tą viduriuką, kad domėtųsi ir būtų aktyvūs.
Yra mokykloje rūšiavimo šiukšlių dėžės. Kartais vaikai klausia, į kurią dėžę mesti. Būna, kad ir mokytoja ne visada atsako. Štai kompaktinės plokštelės net ir jai klausimą sukėlė – pasirodo, negalima mesti nė į vieną dėžę, o reikia kaupti atskirai. Ir tokie vaikų klausimai padeda ieškoti informacijos, plečia žinių bagažą visiems kartu.

Štai kokie kūriniai gimė „Kamštelių vajuje“.Su paskatinimu suveikia labiau
Pavykęs ir visus įtraukęs buvo elektrotechnikos platintojų rengtas konkursas „Mąstau, rūšiuoju, gyvuoju“. „Visa mokyklos bendruomenė rinkome stambiosios elektronikos atliekas. Kai tėvai su vežimukais atveža skalbimo mašinas, tai daro įspūdį visiems. Ir buvo didelė varomoji jėga vaikams. Kaip prizą gavome nemokamų bilietų į krepšinio varžybas, nemokamą autobusą, vaikams labai patiko. Jie tuoj klausė, kada vėl rinksime. Taip, su paskatinimu suveikia labiau ir yra atsakomoji reakcija, ne tik žinojimas, kad esu šaunus ir teisingai elgiuosi. Šiame konkurse dalyvavome 2015 ir 2016 metais“, – prisimena R. Dijokienė.
Mokykla yra pirmą vietą laimėjusi „Kamštelių vajuje“, taip pat skulptūrų iš buitinių atliekų konkurse „Drugelis“ laimėjo pirmą vietą savivaldybėje. Mokytojos sakė, kad tokiems konkursams paprastai daromas vienas didelis darbas, kuris paskui papuošia mokyklos teritoriją, o ne daugybė mažų.
L. Žakienė pasakojo, kad labiausiai susidomi tokius darbus daryti 5–7 klasių mokiniai, jiems patinka kūrybiniai projektai, o vyresni nori išvažiuoti į ekskursijas, pamatyti „tikrą gyvenimą“. „Buvome šiluminių tinklų įmonėje, domėjomės, kiek Marijampolė šildymui sunaudoja kuro. Vaikai pamatė kuro kiekius, jiems tai padarė didelį įspūdį. Vyresniems ir integruotos pamokos labai įdomios“, – pasakojo chemijos ir biologijos mokytoja.

Stebėti, kaip auga vaistažolės iš sėklyčių, kurias padovanojo regioninio parko darbuotojai, tikrai uždegantis dalykas – net ir tiems, kurie lieka tik stebėtojai.Praktinė veikla – įdomiau
Taip pat visiems patinka ir daro įspūdį išvykos, kai galima susipažinti gyvai su gamtos objektais. „Buvome Labanoro regioniniame parke, Metelių regioniniame parke, kad patys vaikai pajustų, jog gamtai keliame realų pavojų. Kai pamoką veda kitas žmogus, ne mokytojas, jiems įdomiau, o jei dar su charizma, įspūdžių būna keleriems metams. Pažinimas to, kas yra aplinkui, ką reikia saugoti, didina supratimą. Jiems įdomu ir smagu, jeigu atpažino žolę ar paukštį. Praktinė veikla vaikams įdomiau, negu sausos paskaitos“, – sako R. Dijokienė.
Šiukšlė gali turėti išliekamąją vertę ir tapti graži – apie tai byloja šis moksleivių ir mokytojų kūrinys.O ir abstrakčiai gamtą saugoti sunkiau, bet susipažinus artimiau su saugomu augalu ar paukščiu pajunti ryšį su juo. Regioniniai parkai dabar turi įdomių edukacinių veiklų: tai įvairios užduotys, mįslės ir kt. „Tik bėda, kad sunku išeiti su klase iš mokyklos, tam labai daug popierizmo reikia paruošti. Ir nors noras yra, bet kartais pritrūksta laiko. Kai įveiki šitą biurokratinį barjerą, būna gerai, sulauki grįžtamosios vaikų reakcijos“, – pasakojo R. Dijokienė.
Mokytojos sako, kad gerose, tvarkingose šeimose nekyla klausimų dėl rūšiavimo, taupymo, ir vaikai iš tėvų sužino apie atliekų perdirbimą, taupymą, racionalų išteklių naudojimą. Kai kurie vaikai noriai pasakoja, ką šeimose daro, būna, kad atneša patys namie padarę darbelių iš antrinių žaliavų ir net mokytojus nustebina. Tiesa, ne visi noriai atsiveria. Ir šeimų įvairių yra, kai kuriose tas tausojimas – paskutinėje vietoje.
Apie vartotojiškumo mažinimą daug kalbama per technologijų pamokas. Vaikai sužino, kiek produktų išmetama, daro apie tai skaidres, skaičiuoja, ir tie skaičiai juos šokiruoja.
Rengiamos akcijos vartotojiškumui mažinti, mokyklos bibliotekoje vyko viena tokių – dovanoti iš namų nereikalingas knygas. Vaikai jomis ir keitėsi tarpusavyje. Kai kurių namuose knygos tiesiog kaupiasi, tad mokytojos pataria pirkti tik tą, kurią skaitysi ne vieną kartą.

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš mokyklos archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...