Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dabarčiai ir ateičiai: džiaukimės ir saugokime

Miestų gyvenimas neįsivaizduojamas be žalumos – gėlynų, parkų, kurie jį ne tik puošia. Augmenija, kaip ir visa, kas gyva, didelę įtaką daro ir čia gyvenantiems žmonėms. Miestiečiai vis daugiau laisvalaikio praleidžia gamtoje, ypač pavasarį, kai medžiai pabunda, jų energija ypač sustiprėja. Ir natūraliosios medicinos žinovai, ir tradicinės šalininkai, ir bioterapeutai tikina, kad aplink medį susidaręs energinis laukas turi gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, todėl kiekvienam rekomenduoja turėti savo medį, kuris skleistų gerą energiją, teiktų jėgų.
Apie Marijampolės žaliuosius plotus, tvarkomų erdvių estetinį vaizdą ir jų išsaugojimą ateities kartoms papasakojo savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius.

Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius sako, kad sodindami medžius kuriame savo ateitį.Chaotiško sodinimo klaidos nekartojamos
– Esame išsikėlę vienintelį tikslą – kad Marijampolė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Prioritetą teikiame parkams, gatvių želdiniams, viešųjų erdvių tvarkymui daugiabučių kvartaluose, miesto gėlynams, – akcentuoja pašnekovas.
Kad užaugusiais medžiais džiaugtųsi ir ateities kartos, dabar žalieji plotai kuriami paisant apželdinimo reikalavimų.
– Senuosiuose miesto kvartaluose sodinant medžius pridaryta daug klaidų – jie susodinti chaotiškai, taip, kaip tuomet žmonėms atrodė. Prieš kelis dešimtmečius, per vadinamąsias leninines talkas pasodinti maži medeliai, į žemę juos kišant bet kokiame laisvame plotelyje, dabar sukelia daug rūpesčių ir nepatogumų. Jie užaugo ir užstelbė butų langus, jų šaknys ardo komunikacijų trasas, sudūlėję kamienai kelia grėsmę žmonėms ir pastatams. Susidarius tokiai situacijai, daugiabučių gyventojai dabar prašo leidimų senuosius medžius iškirsti. O išduodant leidimą nukirsti medį yra privaloma sąlyga – pasodinti kitą.
Iškirstų medžių atsodinimui Aplinkos ministerija yra skyrusi tikslines lėšas. Nuo 2012 metų iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos lėšų senų ir naujų plotų apželdinimas vyksta visoje Marijampolės savivaldybėje – miesto ir kaimų seniūnijose. Želdynų plotai kasmet didėja – pirmais metais pasodinta apie tūkstantis medžių, vėlesniais – kasmet apie pusantro tūkstančio medelių.

Ne visi senieji medžiai iškertami
Vieni senųjų medžių pakeitimu naujais džiaugiasi, kiti pyksta. Ypač aistringai diskutuojama tvarkant centrines gatves – taip buvo rekonstruojant Vytauto gatvę, lygiai taip pat akylai stebimi Kauno gatvėje vykstantys darbai.
– Be abejo žmonių kovojimas už želdinius, ypač tuos, kuriuos patys kažkada sodino, buvo ir bus, – sako M. Lelešius. – Tai sveikintina, tačiau viskam ateina laikas. Dėl pačių gyventojų saugumo senuosius me­dž­ius, kurie persigėrę užteršto oro, automobilių smogo pradeda pūti, džiūti ir neatlieka savo gyvybiškų funkcijų, tenka šalinti. Sveiki medžiai, augantys toliau nuo važiuojamosios dalies, netgi vykstant gatvių rekonstrukcijoms, yra paliekami. Išsaugoti dideli ąžuolai tvarkant Vytauto gatvę, liks senųjų medžių ir rekonstruojant Kauno gatvę. Kad jų šaknys neardytų šaligatvių ir medis būtų saugus, įrengiami požeminiai konteineriai.
O kad prie gatvių esančių daugiabučių kiemai neliktų be žalumos, neatsivertų iškirtus medžius judri gatvė ir žmonės būtų apsaugoti nuo triukšmo, sodinami nauji dideli medžiai – 5 metrų aukščio, 4–6 cm storio kamienais.

Visą vasarą triūsiama prie miesto gėlynų.Prie kiekvieno daugiabučio – žalioji zona
– Prie daugiabučių privalo būti žaliosios zonos. Jos, kaip ir automobilių aikštelės, taip pat numatytos detaliuosiuose daugiabučių planuose, nesvarbu, ar tai gyvenamųjų butų bendrija, ar butų ūkiui priklausantis namas. Norėčiau, kad Savivaldybės taryba suteiktų paramą medžių pirkimui daugiabučių namų gyventojams, kad jie savo teritorijas apželdintų gyvatvorėmis. Smaragdinės tujos, skroblo ar buko gyvatvorė atskirtų teritorijas, suteiktų kiemui privatumo, saugumo, puoštų aplinką, sumažintų gatvės triukšmą ir sulaikytų dulkes. Augalais žmonės galėtų sukurti įdomias kompozicijas, suteiktų kiemui intrigos, intymumo ir paslaptingumo, o joje apsigyvenę paukščiai ir smulkūs gyvūnėliai – jaukumo. Tokioje žalioje zonoje būtų vietos ir vaikų žaidimų aikštelei, ir suoliukams vyresnio amžiaus žmonėms atsisėsti, – gyvatvorės privalumus vardija pašnekovas.
Kokią gyvatvorę sodinti, daugiabučio gyventojai sprendžia patys. M. Lelešius pastebi, kad nors gatvei nuo gyvenamųjų namų atitverti gali būti sodinami ir lapuočiai: plačialapiai klevai, liepos, uosiai, ąžuolai, daugelis gyventojų renkasi pušis. Tai, matyt, dėl rudenį rūpesčių keliančių lapų, kuriuos, pasak aplinkosaugininko, apie 95 procentai daugiabučių gyventojų vadina šiukšlėmis. Vienas svarbiausių daugumos spygliuočių medžių privalumų yra tai, kad jie, skirtingai nei mūsų klimato zonoje paplitę lapuočiai, yra visžaliai. Paprastųjų, veimutinių, kalninių, juodųjų pušų skleidžiamas kvapas, visus metus džiuginanti žaluma žmonėms yra priimtinesnis variantas gyvatvorei.
Beje, patariama sodinti didesnius augalus. „Ir netiesa, kad pušys auga tik smėlėtose vietose. Normaliai prigyja, gražiai auga jos ir mūsų dirvoje, tik sunkesnėje žemėje būtina iškasti didesnę duobę, į ją priberti derlingos. Kad laja gražiai augtų, vienodai sutankėtų, reikia išlaikyti atitinkamus atstumus tarp sodinamų medžių.

O kad pušys gražiai formuotųsi, pavasarį, gegužės mėnesį, ištįsusius viršūninius pumpurus reikia nukirpti per pusę“, – pataria M. Lelešius.

Vytauto parkas kasmet vis gražesnis.Vytauto parke – lietuviški medžiai
Šiemet toliau tvarkomas Vytauto parkas. Vykdant rekonstrukcijos darbus jame buvo iškirsta daug medžių. Suformavus gėlynus, iškirstųjų medžių vietoje sodinami nauji.
– Vytauto parke nėra vietos egzotikai, čia sodiname tik lietuviškus medžius. Nuo Vytauto gatvės link Vytauto Didžiojo paminklo augalais kuriamas piramidinis arba laiptinis efektas: parinkti 8 metų rutuliniai klevai, didžiuliai – 5–6 metrų koloniniai skroblai. Praėjusią savaitę pasodinome 30 ąžuoliukų, didesnė jų dalis – taip pat koloniniai. Taip prisijungėme prie iniciatyvos „Milijonas ąžuolų Lietuvai“, kuria siekiama, kad kiekvienas lietuvis pasodintų ąžuoliuką, kaip savo šaknų stiprybės ir tvirto ryšio su Lietuva simbolį. Ąžuoliukams parinkome erdvias vietas, kad užaugtų tvirti, plačiašakiai medžiai.
Pasodintas čia ir lėtai augantis ąžuoliukas „Salfast“ netipiniais lapais. Bus ir daugiau lietuviškų veislių medžių.

Vytauto parke augs ir „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos moksleivių pasodintas ąžuolas.Pušynai – ateities kartoms
Žaliųjų plotų kasmet vis daugėja. Šiuo atžvilgiu lig šiol labiausiai nuskriausti buvo jauniausi Marijampolėje Mokolų ir Kosmonautų g. mikrorajonai. Šiemet situacija keičiasi – apželdinimo darbai suintensyvėjo. Praėjusią savaitę Savivaldybės administracija organizavo talką Mokolų mikrorajone, į kurią susirinko daugiau kaip 100 rajono gyventojų. Ant Uosupio gatvės šlaito jie pasodino 500 kalninių pušelių, o šlaito apačioje – tarp teniso kortų ir mokyklos stadiono – 50 paprastųjų pušų. Be to, kad vaikai neprarastų žiemos malonumų – nusileisti nuo kalniuko su rogutėmis, sodinant tarp medelių palikti 30 m pločio tarpai čiuožykloms.
– Sodinti medelius kviečiame tų pačių mikrorajonų gyventojus. Tada ir atsakomybė kita – gyventojai saugo, kad piktavaliai nenulaužtų liauno augalo, rūpinasi, laisto, kad jis prigytų, stebi, kaip auga, ateina aplankyti savo medelio su vaikais ir anūkais, – sako M. Lelešius.
Ateityje pušimis apsodinta žalia zona bus rengiama kvartale tarp Kosmonautų g. ir Vokiečių g., medžių alėja taip pat atsiras ir tarp Balsupių g. ir Vokiečių g., kurioje, kaip žinia, iškils sporto arena.

Kad nežūtų, medžiai užmigdomi
Mieste sodinami ne tik lietuviški, bet ir egzotiški, pasak M. Lelešiaus, architektų rekomenduoti medžiai. Pagrindinis reikalavimas atvežtiniams medžiams – kad Lietuvoje būtų augę mažiausiai dvejus metus. Tik toks patikrintas jau sodinamas į jam numatytą vietą mieste.
Deja, pirmų žiemų neatlaikė kai kurios rausvažiedės gudobelės P. Butlerienės gatvėje. Išsiaiškinome, kad medžiai tiesiog sušalo. Mat augdamas medis, iš dirvožemio šaknimis pasiėmęs drėgmę ir maistingąsias medžiagas, jomis maitina visas šakeles iki pat viršaus. Pradėjus šalti ir vandeniui nespėjus sugrįžti į šaknis, šakelės pradeda sproginėti, nevykdo gyvybinių funkcijų. Kad taip nebūtų, rudenį prieš šalnas augalas užmigdomas anksčiau, taip paruošiamas žiemai. Ypač tai aktualu skiepytiems medžiams.
Kol kas nenustatyta, kas šiemet atsitiko vienai iš šešių sakurų Kačių kiemelyje. Beje, japoninių vyšnių alėja kitąmet planuojama pasodinti Poezijos parke, pašešupyje, prie tako link bažnyčios.

Šiemet Vytauto parke pasodinti rutuliniai klevai.Pašešupyje – gamtos pažinimo pamokos
Vykdant kraštotvarkos projektą, tvarkomas Pašešupio parkas. Besidomintiems gamtotyra marijampoliečiams, jų svečiams bus sukurtos saugios sąlygos rekreacijai, edukacinėms ekskursijoms. Siekiama, kad vaikai kuo daugiau laiko praleistų parkuose, susipažintų su medžiais, gėlėmis, kitais augalais, kad būtų sukurtos rekreacinės zonos, kur vyktų gamtos pažinimo, biologijos pamokos – joms bus skirta atskira oazė. Aplink ją bus natūrali nešienaujama pieva – jai bus parinkti vieni kitus keičiantys žydintys augalai. Bus ir akmenų kubai, ant kurių galima atsisėsti, pailsėti, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, upės čiurlenimo, pakvėpuoti grynu oru. Čia, kaip ir Vytauto parke, prie kiekvieno medelio ar prie atskirų grupių lietuviškų medžių taip pat bus lentelės su jų pavadinimais lietuvių ir lotynų kalbomis.
– Pašešupyje bus ir vaismedžių sodas – išliks geros senosios obelys, bus pasodinta vyšnių, slyvų, kad žmonės pasidžiaugtų jų žydėjimu ir nusiskintų vaisių, – sako M. Lelešius.

Miestą puoš žydintys gyvūnai
Šiemet miestas ir vėl puošiasi spalvomis. Paskelbus konkursą „Marijampolė – žydintis miestas“ visi gyventojai, įstaigos skatinami apželdinti savo teritorijas.
– Bus renkama gražiausia gėlynų teritorija. Jau tradiciškai Marijampolės savivaldybės administracijos, policijos komisariato ir kultūros centro iniciatyva gėlėmis apsodintas tiltas per Šešupę Vilkaviškio gatvėje. Savivaldybės lėšomis pražys ir tiltas R. Juknevičiaus gatvėje. Didelis ačiū Profesinio rengimo centro floristėms ir „Kelrangos“ darbuotojams už profesionalią pagalbą, – dėkoja M. Lelešius.
Svyrančių gėlių girliandos papuoš ir apsaugines tvoreles prie kultūros centro, Laisvės gatvėje. Jau įprastose ir šiemet naujose vietose bus pastatyta 10 pustrečio metro aukščio gėlių piramidžių, trijų aukščių stovai 15-oje miesto vietų. Jie bus ne tik miesto centre, bet ir seniūnijų teritorijose, parkuose, kad šiais spalvingais akcentais pasidžiaugtų visi. Taip pat miestas pasipuoš naujomis metalo ir gėlių kompozicijomis – žydinčiais gyvūnais: katinais ir gervėmis. Tai – Marijampolės pataisos namų dovana miestui.
– Norime, kad gėlių stovai, loveliai turėtų išliekamąją vertę, kad ne vienus metus jais galėtume gėrėtis. Aikštėje jie bus pastatyti žaliojoje zonoje, kad netrukdytų miesto renginiams ir visų būtų matomi. Gėlės juose ir klombose bus įvairesnės, spalvingesnės negu ankstesniais metais, jas derinsime su jau augančiais smilginiais augalais, – pasakoja M. Lelešius.
Medžių sodinukus šiemet Marijampolei tiekia alytiškių, gėles – kėdainiečių įmonės. Augalai, jų kolekcijos iš buvusios miesto Laisvalaikio ir užimtumo centro oranžerijos, pasak M. Lelešiaus, padovanoti Kauno botanikos sodui ir Marijampolės kolegijai, taip pat savivaldybės švietimo įstaigoms, vaikų darželiams.
– Gėlėms, gėlynų priežiūrai Savivaldybė šiemet skyrė apie 40 tūkst. eurų. Dar apie 9 tūkstančius plius PVM kainuos gėlių piramidės, loveliai, stovai. Norėtųsi, kad šios investicijos, žmonių darbas, skirtas laikas būtų įvertintas miestiečių. Prisidėkime visi prie miesto gražinimo, saugokime želdinius, sudrauskime niokotojus, – ragina miesto Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...