Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dabarčiai ir ateičiai: džiaukimės ir saugokime

Miestų gyvenimas neįsivaizduojamas be žalumos – gėlynų, parkų, kurie jį ne tik puošia. Augmenija, kaip ir visa, kas gyva, didelę įtaką daro ir čia gyvenantiems žmonėms. Miestiečiai vis daugiau laisvalaikio praleidžia gamtoje, ypač pavasarį, kai medžiai pabunda, jų energija ypač sustiprėja. Ir natūraliosios medicinos žinovai, ir tradicinės šalininkai, ir bioterapeutai tikina, kad aplink medį susidaręs energinis laukas turi gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, todėl kiekvienam rekomenduoja turėti savo medį, kuris skleistų gerą energiją, teiktų jėgų.
Apie Marijampolės žaliuosius plotus, tvarkomų erdvių estetinį vaizdą ir jų išsaugojimą ateities kartoms papasakojo savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius.

Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius sako, kad sodindami medžius kuriame savo ateitį.Chaotiško sodinimo klaidos nekartojamos
– Esame išsikėlę vienintelį tikslą – kad Marijampolė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Prioritetą teikiame parkams, gatvių želdiniams, viešųjų erdvių tvarkymui daugiabučių kvartaluose, miesto gėlynams, – akcentuoja pašnekovas.
Kad užaugusiais medžiais džiaugtųsi ir ateities kartos, dabar žalieji plotai kuriami paisant apželdinimo reikalavimų.
– Senuosiuose miesto kvartaluose sodinant medžius pridaryta daug klaidų – jie susodinti chaotiškai, taip, kaip tuomet žmonėms atrodė. Prieš kelis dešimtmečius, per vadinamąsias leninines talkas pasodinti maži medeliai, į žemę juos kišant bet kokiame laisvame plotelyje, dabar sukelia daug rūpesčių ir nepatogumų. Jie užaugo ir užstelbė butų langus, jų šaknys ardo komunikacijų trasas, sudūlėję kamienai kelia grėsmę žmonėms ir pastatams. Susidarius tokiai situacijai, daugiabučių gyventojai dabar prašo leidimų senuosius medžius iškirsti. O išduodant leidimą nukirsti medį yra privaloma sąlyga – pasodinti kitą.
Iškirstų medžių atsodinimui Aplinkos ministerija yra skyrusi tikslines lėšas. Nuo 2012 metų iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos lėšų senų ir naujų plotų apželdinimas vyksta visoje Marijampolės savivaldybėje – miesto ir kaimų seniūnijose. Želdynų plotai kasmet didėja – pirmais metais pasodinta apie tūkstantis medžių, vėlesniais – kasmet apie pusantro tūkstančio medelių.

Ne visi senieji medžiai iškertami
Vieni senųjų medžių pakeitimu naujais džiaugiasi, kiti pyksta. Ypač aistringai diskutuojama tvarkant centrines gatves – taip buvo rekonstruojant Vytauto gatvę, lygiai taip pat akylai stebimi Kauno gatvėje vykstantys darbai.
– Be abejo žmonių kovojimas už želdinius, ypač tuos, kuriuos patys kažkada sodino, buvo ir bus, – sako M. Lelešius. – Tai sveikintina, tačiau viskam ateina laikas. Dėl pačių gyventojų saugumo senuosius me­dž­ius, kurie persigėrę užteršto oro, automobilių smogo pradeda pūti, džiūti ir neatlieka savo gyvybiškų funkcijų, tenka šalinti. Sveiki medžiai, augantys toliau nuo važiuojamosios dalies, netgi vykstant gatvių rekonstrukcijoms, yra paliekami. Išsaugoti dideli ąžuolai tvarkant Vytauto gatvę, liks senųjų medžių ir rekonstruojant Kauno gatvę. Kad jų šaknys neardytų šaligatvių ir medis būtų saugus, įrengiami požeminiai konteineriai.
O kad prie gatvių esančių daugiabučių kiemai neliktų be žalumos, neatsivertų iškirtus medžius judri gatvė ir žmonės būtų apsaugoti nuo triukšmo, sodinami nauji dideli medžiai – 5 metrų aukščio, 4–6 cm storio kamienais.

Visą vasarą triūsiama prie miesto gėlynų.Prie kiekvieno daugiabučio – žalioji zona
– Prie daugiabučių privalo būti žaliosios zonos. Jos, kaip ir automobilių aikštelės, taip pat numatytos detaliuosiuose daugiabučių planuose, nesvarbu, ar tai gyvenamųjų butų bendrija, ar butų ūkiui priklausantis namas. Norėčiau, kad Savivaldybės taryba suteiktų paramą medžių pirkimui daugiabučių namų gyventojams, kad jie savo teritorijas apželdintų gyvatvorėmis. Smaragdinės tujos, skroblo ar buko gyvatvorė atskirtų teritorijas, suteiktų kiemui privatumo, saugumo, puoštų aplinką, sumažintų gatvės triukšmą ir sulaikytų dulkes. Augalais žmonės galėtų sukurti įdomias kompozicijas, suteiktų kiemui intrigos, intymumo ir paslaptingumo, o joje apsigyvenę paukščiai ir smulkūs gyvūnėliai – jaukumo. Tokioje žalioje zonoje būtų vietos ir vaikų žaidimų aikštelei, ir suoliukams vyresnio amžiaus žmonėms atsisėsti, – gyvatvorės privalumus vardija pašnekovas.
Kokią gyvatvorę sodinti, daugiabučio gyventojai sprendžia patys. M. Lelešius pastebi, kad nors gatvei nuo gyvenamųjų namų atitverti gali būti sodinami ir lapuočiai: plačialapiai klevai, liepos, uosiai, ąžuolai, daugelis gyventojų renkasi pušis. Tai, matyt, dėl rudenį rūpesčių keliančių lapų, kuriuos, pasak aplinkosaugininko, apie 95 procentai daugiabučių gyventojų vadina šiukšlėmis. Vienas svarbiausių daugumos spygliuočių medžių privalumų yra tai, kad jie, skirtingai nei mūsų klimato zonoje paplitę lapuočiai, yra visžaliai. Paprastųjų, veimutinių, kalninių, juodųjų pušų skleidžiamas kvapas, visus metus džiuginanti žaluma žmonėms yra priimtinesnis variantas gyvatvorei.
Beje, patariama sodinti didesnius augalus. „Ir netiesa, kad pušys auga tik smėlėtose vietose. Normaliai prigyja, gražiai auga jos ir mūsų dirvoje, tik sunkesnėje žemėje būtina iškasti didesnę duobę, į ją priberti derlingos. Kad laja gražiai augtų, vienodai sutankėtų, reikia išlaikyti atitinkamus atstumus tarp sodinamų medžių.

O kad pušys gražiai formuotųsi, pavasarį, gegužės mėnesį, ištįsusius viršūninius pumpurus reikia nukirpti per pusę“, – pataria M. Lelešius.

Vytauto parkas kasmet vis gražesnis.Vytauto parke – lietuviški medžiai
Šiemet toliau tvarkomas Vytauto parkas. Vykdant rekonstrukcijos darbus jame buvo iškirsta daug medžių. Suformavus gėlynus, iškirstųjų medžių vietoje sodinami nauji.
– Vytauto parke nėra vietos egzotikai, čia sodiname tik lietuviškus medžius. Nuo Vytauto gatvės link Vytauto Didžiojo paminklo augalais kuriamas piramidinis arba laiptinis efektas: parinkti 8 metų rutuliniai klevai, didžiuliai – 5–6 metrų koloniniai skroblai. Praėjusią savaitę pasodinome 30 ąžuoliukų, didesnė jų dalis – taip pat koloniniai. Taip prisijungėme prie iniciatyvos „Milijonas ąžuolų Lietuvai“, kuria siekiama, kad kiekvienas lietuvis pasodintų ąžuoliuką, kaip savo šaknų stiprybės ir tvirto ryšio su Lietuva simbolį. Ąžuoliukams parinkome erdvias vietas, kad užaugtų tvirti, plačiašakiai medžiai.
Pasodintas čia ir lėtai augantis ąžuoliukas „Salfast“ netipiniais lapais. Bus ir daugiau lietuviškų veislių medžių.

Vytauto parke augs ir „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos moksleivių pasodintas ąžuolas.Pušynai – ateities kartoms
Žaliųjų plotų kasmet vis daugėja. Šiuo atžvilgiu lig šiol labiausiai nuskriausti buvo jauniausi Marijampolėje Mokolų ir Kosmonautų g. mikrorajonai. Šiemet situacija keičiasi – apželdinimo darbai suintensyvėjo. Praėjusią savaitę Savivaldybės administracija organizavo talką Mokolų mikrorajone, į kurią susirinko daugiau kaip 100 rajono gyventojų. Ant Uosupio gatvės šlaito jie pasodino 500 kalninių pušelių, o šlaito apačioje – tarp teniso kortų ir mokyklos stadiono – 50 paprastųjų pušų. Be to, kad vaikai neprarastų žiemos malonumų – nusileisti nuo kalniuko su rogutėmis, sodinant tarp medelių palikti 30 m pločio tarpai čiuožykloms.
– Sodinti medelius kviečiame tų pačių mikrorajonų gyventojus. Tada ir atsakomybė kita – gyventojai saugo, kad piktavaliai nenulaužtų liauno augalo, rūpinasi, laisto, kad jis prigytų, stebi, kaip auga, ateina aplankyti savo medelio su vaikais ir anūkais, – sako M. Lelešius.
Ateityje pušimis apsodinta žalia zona bus rengiama kvartale tarp Kosmonautų g. ir Vokiečių g., medžių alėja taip pat atsiras ir tarp Balsupių g. ir Vokiečių g., kurioje, kaip žinia, iškils sporto arena.

Kad nežūtų, medžiai užmigdomi
Mieste sodinami ne tik lietuviški, bet ir egzotiški, pasak M. Lelešiaus, architektų rekomenduoti medžiai. Pagrindinis reikalavimas atvežtiniams medžiams – kad Lietuvoje būtų augę mažiausiai dvejus metus. Tik toks patikrintas jau sodinamas į jam numatytą vietą mieste.
Deja, pirmų žiemų neatlaikė kai kurios rausvažiedės gudobelės P. Butlerienės gatvėje. Išsiaiškinome, kad medžiai tiesiog sušalo. Mat augdamas medis, iš dirvožemio šaknimis pasiėmęs drėgmę ir maistingąsias medžiagas, jomis maitina visas šakeles iki pat viršaus. Pradėjus šalti ir vandeniui nespėjus sugrįžti į šaknis, šakelės pradeda sproginėti, nevykdo gyvybinių funkcijų. Kad taip nebūtų, rudenį prieš šalnas augalas užmigdomas anksčiau, taip paruošiamas žiemai. Ypač tai aktualu skiepytiems medžiams.
Kol kas nenustatyta, kas šiemet atsitiko vienai iš šešių sakurų Kačių kiemelyje. Beje, japoninių vyšnių alėja kitąmet planuojama pasodinti Poezijos parke, pašešupyje, prie tako link bažnyčios.

Šiemet Vytauto parke pasodinti rutuliniai klevai.Pašešupyje – gamtos pažinimo pamokos
Vykdant kraštotvarkos projektą, tvarkomas Pašešupio parkas. Besidomintiems gamtotyra marijampoliečiams, jų svečiams bus sukurtos saugios sąlygos rekreacijai, edukacinėms ekskursijoms. Siekiama, kad vaikai kuo daugiau laiko praleistų parkuose, susipažintų su medžiais, gėlėmis, kitais augalais, kad būtų sukurtos rekreacinės zonos, kur vyktų gamtos pažinimo, biologijos pamokos – joms bus skirta atskira oazė. Aplink ją bus natūrali nešienaujama pieva – jai bus parinkti vieni kitus keičiantys žydintys augalai. Bus ir akmenų kubai, ant kurių galima atsisėsti, pailsėti, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, upės čiurlenimo, pakvėpuoti grynu oru. Čia, kaip ir Vytauto parke, prie kiekvieno medelio ar prie atskirų grupių lietuviškų medžių taip pat bus lentelės su jų pavadinimais lietuvių ir lotynų kalbomis.
– Pašešupyje bus ir vaismedžių sodas – išliks geros senosios obelys, bus pasodinta vyšnių, slyvų, kad žmonės pasidžiaugtų jų žydėjimu ir nusiskintų vaisių, – sako M. Lelešius.

Miestą puoš žydintys gyvūnai
Šiemet miestas ir vėl puošiasi spalvomis. Paskelbus konkursą „Marijampolė – žydintis miestas“ visi gyventojai, įstaigos skatinami apželdinti savo teritorijas.
– Bus renkama gražiausia gėlynų teritorija. Jau tradiciškai Marijampolės savivaldybės administracijos, policijos komisariato ir kultūros centro iniciatyva gėlėmis apsodintas tiltas per Šešupę Vilkaviškio gatvėje. Savivaldybės lėšomis pražys ir tiltas R. Juknevičiaus gatvėje. Didelis ačiū Profesinio rengimo centro floristėms ir „Kelrangos“ darbuotojams už profesionalią pagalbą, – dėkoja M. Lelešius.
Svyrančių gėlių girliandos papuoš ir apsaugines tvoreles prie kultūros centro, Laisvės gatvėje. Jau įprastose ir šiemet naujose vietose bus pastatyta 10 pustrečio metro aukščio gėlių piramidžių, trijų aukščių stovai 15-oje miesto vietų. Jie bus ne tik miesto centre, bet ir seniūnijų teritorijose, parkuose, kad šiais spalvingais akcentais pasidžiaugtų visi. Taip pat miestas pasipuoš naujomis metalo ir gėlių kompozicijomis – žydinčiais gyvūnais: katinais ir gervėmis. Tai – Marijampolės pataisos namų dovana miestui.
– Norime, kad gėlių stovai, loveliai turėtų išliekamąją vertę, kad ne vienus metus jais galėtume gėrėtis. Aikštėje jie bus pastatyti žaliojoje zonoje, kad netrukdytų miesto renginiams ir visų būtų matomi. Gėlės juose ir klombose bus įvairesnės, spalvingesnės negu ankstesniais metais, jas derinsime su jau augančiais smilginiais augalais, – pasakoja M. Lelešius.
Medžių sodinukus šiemet Marijampolei tiekia alytiškių, gėles – kėdainiečių įmonės. Augalai, jų kolekcijos iš buvusios miesto Laisvalaikio ir užimtumo centro oranžerijos, pasak M. Lelešiaus, padovanoti Kauno botanikos sodui ir Marijampolės kolegijai, taip pat savivaldybės švietimo įstaigoms, vaikų darželiams.
– Gėlėms, gėlynų priežiūrai Savivaldybė šiemet skyrė apie 40 tūkst. eurų. Dar apie 9 tūkstančius plius PVM kainuos gėlių piramidės, loveliai, stovai. Norėtųsi, kad šios investicijos, žmonių darbas, skirtas laikas būtų įvertintas miestiečių. Prisidėkime visi prie miesto gražinimo, saugokime želdinius, sudrauskime niokotojus, – ragina miesto Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...