Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dabarčiai ir ateičiai: džiaukimės ir saugokime

Miestų gyvenimas neįsivaizduojamas be žalumos – gėlynų, parkų, kurie jį ne tik puošia. Augmenija, kaip ir visa, kas gyva, didelę įtaką daro ir čia gyvenantiems žmonėms. Miestiečiai vis daugiau laisvalaikio praleidžia gamtoje, ypač pavasarį, kai medžiai pabunda, jų energija ypač sustiprėja. Ir natūraliosios medicinos žinovai, ir tradicinės šalininkai, ir bioterapeutai tikina, kad aplink medį susidaręs energinis laukas turi gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, todėl kiekvienam rekomenduoja turėti savo medį, kuris skleistų gerą energiją, teiktų jėgų.
Apie Marijampolės žaliuosius plotus, tvarkomų erdvių estetinį vaizdą ir jų išsaugojimą ateities kartoms papasakojo savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius.

Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius sako, kad sodindami medžius kuriame savo ateitį.Chaotiško sodinimo klaidos nekartojamos
– Esame išsikėlę vienintelį tikslą – kad Marijampolė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Prioritetą teikiame parkams, gatvių želdiniams, viešųjų erdvių tvarkymui daugiabučių kvartaluose, miesto gėlynams, – akcentuoja pašnekovas.
Kad užaugusiais medžiais džiaugtųsi ir ateities kartos, dabar žalieji plotai kuriami paisant apželdinimo reikalavimų.
– Senuosiuose miesto kvartaluose sodinant medžius pridaryta daug klaidų – jie susodinti chaotiškai, taip, kaip tuomet žmonėms atrodė. Prieš kelis dešimtmečius, per vadinamąsias leninines talkas pasodinti maži medeliai, į žemę juos kišant bet kokiame laisvame plotelyje, dabar sukelia daug rūpesčių ir nepatogumų. Jie užaugo ir užstelbė butų langus, jų šaknys ardo komunikacijų trasas, sudūlėję kamienai kelia grėsmę žmonėms ir pastatams. Susidarius tokiai situacijai, daugiabučių gyventojai dabar prašo leidimų senuosius medžius iškirsti. O išduodant leidimą nukirsti medį yra privaloma sąlyga – pasodinti kitą.
Iškirstų medžių atsodinimui Aplinkos ministerija yra skyrusi tikslines lėšas. Nuo 2012 metų iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos lėšų senų ir naujų plotų apželdinimas vyksta visoje Marijampolės savivaldybėje – miesto ir kaimų seniūnijose. Želdynų plotai kasmet didėja – pirmais metais pasodinta apie tūkstantis medžių, vėlesniais – kasmet apie pusantro tūkstančio medelių.

Ne visi senieji medžiai iškertami
Vieni senųjų medžių pakeitimu naujais džiaugiasi, kiti pyksta. Ypač aistringai diskutuojama tvarkant centrines gatves – taip buvo rekonstruojant Vytauto gatvę, lygiai taip pat akylai stebimi Kauno gatvėje vykstantys darbai.
– Be abejo žmonių kovojimas už želdinius, ypač tuos, kuriuos patys kažkada sodino, buvo ir bus, – sako M. Lelešius. – Tai sveikintina, tačiau viskam ateina laikas. Dėl pačių gyventojų saugumo senuosius me­dž­ius, kurie persigėrę užteršto oro, automobilių smogo pradeda pūti, džiūti ir neatlieka savo gyvybiškų funkcijų, tenka šalinti. Sveiki medžiai, augantys toliau nuo važiuojamosios dalies, netgi vykstant gatvių rekonstrukcijoms, yra paliekami. Išsaugoti dideli ąžuolai tvarkant Vytauto gatvę, liks senųjų medžių ir rekonstruojant Kauno gatvę. Kad jų šaknys neardytų šaligatvių ir medis būtų saugus, įrengiami požeminiai konteineriai.
O kad prie gatvių esančių daugiabučių kiemai neliktų be žalumos, neatsivertų iškirtus medžius judri gatvė ir žmonės būtų apsaugoti nuo triukšmo, sodinami nauji dideli medžiai – 5 metrų aukščio, 4–6 cm storio kamienais.

Visą vasarą triūsiama prie miesto gėlynų.Prie kiekvieno daugiabučio – žalioji zona
– Prie daugiabučių privalo būti žaliosios zonos. Jos, kaip ir automobilių aikštelės, taip pat numatytos detaliuosiuose daugiabučių planuose, nesvarbu, ar tai gyvenamųjų butų bendrija, ar butų ūkiui priklausantis namas. Norėčiau, kad Savivaldybės taryba suteiktų paramą medžių pirkimui daugiabučių namų gyventojams, kad jie savo teritorijas apželdintų gyvatvorėmis. Smaragdinės tujos, skroblo ar buko gyvatvorė atskirtų teritorijas, suteiktų kiemui privatumo, saugumo, puoštų aplinką, sumažintų gatvės triukšmą ir sulaikytų dulkes. Augalais žmonės galėtų sukurti įdomias kompozicijas, suteiktų kiemui intrigos, intymumo ir paslaptingumo, o joje apsigyvenę paukščiai ir smulkūs gyvūnėliai – jaukumo. Tokioje žalioje zonoje būtų vietos ir vaikų žaidimų aikštelei, ir suoliukams vyresnio amžiaus žmonėms atsisėsti, – gyvatvorės privalumus vardija pašnekovas.
Kokią gyvatvorę sodinti, daugiabučio gyventojai sprendžia patys. M. Lelešius pastebi, kad nors gatvei nuo gyvenamųjų namų atitverti gali būti sodinami ir lapuočiai: plačialapiai klevai, liepos, uosiai, ąžuolai, daugelis gyventojų renkasi pušis. Tai, matyt, dėl rudenį rūpesčių keliančių lapų, kuriuos, pasak aplinkosaugininko, apie 95 procentai daugiabučių gyventojų vadina šiukšlėmis. Vienas svarbiausių daugumos spygliuočių medžių privalumų yra tai, kad jie, skirtingai nei mūsų klimato zonoje paplitę lapuočiai, yra visžaliai. Paprastųjų, veimutinių, kalninių, juodųjų pušų skleidžiamas kvapas, visus metus džiuginanti žaluma žmonėms yra priimtinesnis variantas gyvatvorei.
Beje, patariama sodinti didesnius augalus. „Ir netiesa, kad pušys auga tik smėlėtose vietose. Normaliai prigyja, gražiai auga jos ir mūsų dirvoje, tik sunkesnėje žemėje būtina iškasti didesnę duobę, į ją priberti derlingos. Kad laja gražiai augtų, vienodai sutankėtų, reikia išlaikyti atitinkamus atstumus tarp sodinamų medžių.

O kad pušys gražiai formuotųsi, pavasarį, gegužės mėnesį, ištįsusius viršūninius pumpurus reikia nukirpti per pusę“, – pataria M. Lelešius.

Vytauto parkas kasmet vis gražesnis.Vytauto parke – lietuviški medžiai
Šiemet toliau tvarkomas Vytauto parkas. Vykdant rekonstrukcijos darbus jame buvo iškirsta daug medžių. Suformavus gėlynus, iškirstųjų medžių vietoje sodinami nauji.
– Vytauto parke nėra vietos egzotikai, čia sodiname tik lietuviškus medžius. Nuo Vytauto gatvės link Vytauto Didžiojo paminklo augalais kuriamas piramidinis arba laiptinis efektas: parinkti 8 metų rutuliniai klevai, didžiuliai – 5–6 metrų koloniniai skroblai. Praėjusią savaitę pasodinome 30 ąžuoliukų, didesnė jų dalis – taip pat koloniniai. Taip prisijungėme prie iniciatyvos „Milijonas ąžuolų Lietuvai“, kuria siekiama, kad kiekvienas lietuvis pasodintų ąžuoliuką, kaip savo šaknų stiprybės ir tvirto ryšio su Lietuva simbolį. Ąžuoliukams parinkome erdvias vietas, kad užaugtų tvirti, plačiašakiai medžiai.
Pasodintas čia ir lėtai augantis ąžuoliukas „Salfast“ netipiniais lapais. Bus ir daugiau lietuviškų veislių medžių.

Vytauto parke augs ir „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos moksleivių pasodintas ąžuolas.Pušynai – ateities kartoms
Žaliųjų plotų kasmet vis daugėja. Šiuo atžvilgiu lig šiol labiausiai nuskriausti buvo jauniausi Marijampolėje Mokolų ir Kosmonautų g. mikrorajonai. Šiemet situacija keičiasi – apželdinimo darbai suintensyvėjo. Praėjusią savaitę Savivaldybės administracija organizavo talką Mokolų mikrorajone, į kurią susirinko daugiau kaip 100 rajono gyventojų. Ant Uosupio gatvės šlaito jie pasodino 500 kalninių pušelių, o šlaito apačioje – tarp teniso kortų ir mokyklos stadiono – 50 paprastųjų pušų. Be to, kad vaikai neprarastų žiemos malonumų – nusileisti nuo kalniuko su rogutėmis, sodinant tarp medelių palikti 30 m pločio tarpai čiuožykloms.
– Sodinti medelius kviečiame tų pačių mikrorajonų gyventojus. Tada ir atsakomybė kita – gyventojai saugo, kad piktavaliai nenulaužtų liauno augalo, rūpinasi, laisto, kad jis prigytų, stebi, kaip auga, ateina aplankyti savo medelio su vaikais ir anūkais, – sako M. Lelešius.
Ateityje pušimis apsodinta žalia zona bus rengiama kvartale tarp Kosmonautų g. ir Vokiečių g., medžių alėja taip pat atsiras ir tarp Balsupių g. ir Vokiečių g., kurioje, kaip žinia, iškils sporto arena.

Kad nežūtų, medžiai užmigdomi
Mieste sodinami ne tik lietuviški, bet ir egzotiški, pasak M. Lelešiaus, architektų rekomenduoti medžiai. Pagrindinis reikalavimas atvežtiniams medžiams – kad Lietuvoje būtų augę mažiausiai dvejus metus. Tik toks patikrintas jau sodinamas į jam numatytą vietą mieste.
Deja, pirmų žiemų neatlaikė kai kurios rausvažiedės gudobelės P. Butlerienės gatvėje. Išsiaiškinome, kad medžiai tiesiog sušalo. Mat augdamas medis, iš dirvožemio šaknimis pasiėmęs drėgmę ir maistingąsias medžiagas, jomis maitina visas šakeles iki pat viršaus. Pradėjus šalti ir vandeniui nespėjus sugrįžti į šaknis, šakelės pradeda sproginėti, nevykdo gyvybinių funkcijų. Kad taip nebūtų, rudenį prieš šalnas augalas užmigdomas anksčiau, taip paruošiamas žiemai. Ypač tai aktualu skiepytiems medžiams.
Kol kas nenustatyta, kas šiemet atsitiko vienai iš šešių sakurų Kačių kiemelyje. Beje, japoninių vyšnių alėja kitąmet planuojama pasodinti Poezijos parke, pašešupyje, prie tako link bažnyčios.

Šiemet Vytauto parke pasodinti rutuliniai klevai.Pašešupyje – gamtos pažinimo pamokos
Vykdant kraštotvarkos projektą, tvarkomas Pašešupio parkas. Besidomintiems gamtotyra marijampoliečiams, jų svečiams bus sukurtos saugios sąlygos rekreacijai, edukacinėms ekskursijoms. Siekiama, kad vaikai kuo daugiau laiko praleistų parkuose, susipažintų su medžiais, gėlėmis, kitais augalais, kad būtų sukurtos rekreacinės zonos, kur vyktų gamtos pažinimo, biologijos pamokos – joms bus skirta atskira oazė. Aplink ją bus natūrali nešienaujama pieva – jai bus parinkti vieni kitus keičiantys žydintys augalai. Bus ir akmenų kubai, ant kurių galima atsisėsti, pailsėti, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, upės čiurlenimo, pakvėpuoti grynu oru. Čia, kaip ir Vytauto parke, prie kiekvieno medelio ar prie atskirų grupių lietuviškų medžių taip pat bus lentelės su jų pavadinimais lietuvių ir lotynų kalbomis.
– Pašešupyje bus ir vaismedžių sodas – išliks geros senosios obelys, bus pasodinta vyšnių, slyvų, kad žmonės pasidžiaugtų jų žydėjimu ir nusiskintų vaisių, – sako M. Lelešius.

Miestą puoš žydintys gyvūnai
Šiemet miestas ir vėl puošiasi spalvomis. Paskelbus konkursą „Marijampolė – žydintis miestas“ visi gyventojai, įstaigos skatinami apželdinti savo teritorijas.
– Bus renkama gražiausia gėlynų teritorija. Jau tradiciškai Marijampolės savivaldybės administracijos, policijos komisariato ir kultūros centro iniciatyva gėlėmis apsodintas tiltas per Šešupę Vilkaviškio gatvėje. Savivaldybės lėšomis pražys ir tiltas R. Juknevičiaus gatvėje. Didelis ačiū Profesinio rengimo centro floristėms ir „Kelrangos“ darbuotojams už profesionalią pagalbą, – dėkoja M. Lelešius.
Svyrančių gėlių girliandos papuoš ir apsaugines tvoreles prie kultūros centro, Laisvės gatvėje. Jau įprastose ir šiemet naujose vietose bus pastatyta 10 pustrečio metro aukščio gėlių piramidžių, trijų aukščių stovai 15-oje miesto vietų. Jie bus ne tik miesto centre, bet ir seniūnijų teritorijose, parkuose, kad šiais spalvingais akcentais pasidžiaugtų visi. Taip pat miestas pasipuoš naujomis metalo ir gėlių kompozicijomis – žydinčiais gyvūnais: katinais ir gervėmis. Tai – Marijampolės pataisos namų dovana miestui.
– Norime, kad gėlių stovai, loveliai turėtų išliekamąją vertę, kad ne vienus metus jais galėtume gėrėtis. Aikštėje jie bus pastatyti žaliojoje zonoje, kad netrukdytų miesto renginiams ir visų būtų matomi. Gėlės juose ir klombose bus įvairesnės, spalvingesnės negu ankstesniais metais, jas derinsime su jau augančiais smilginiais augalais, – pasakoja M. Lelešius.
Medžių sodinukus šiemet Marijampolei tiekia alytiškių, gėles – kėdainiečių įmonės. Augalai, jų kolekcijos iš buvusios miesto Laisvalaikio ir užimtumo centro oranžerijos, pasak M. Lelešiaus, padovanoti Kauno botanikos sodui ir Marijampolės kolegijai, taip pat savivaldybės švietimo įstaigoms, vaikų darželiams.
– Gėlėms, gėlynų priežiūrai Savivaldybė šiemet skyrė apie 40 tūkst. eurų. Dar apie 9 tūkstančius plius PVM kainuos gėlių piramidės, loveliai, stovai. Norėtųsi, kad šios investicijos, žmonių darbas, skirtas laikas būtų įvertintas miestiečių. Prisidėkime visi prie miesto gražinimo, saugokime želdinius, sudrauskime niokotojus, – ragina miesto Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.