AD

Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Pasipuodeliavimas su Nomeda: svarbu nepamiršti šypsenos

Gegužės 26-ąją Marijampolės „Miesto dienų“ šventėje lankysis Lietuvoje garsi ir mylima keramikė Nomeda Marčėnaitė. Sveikatos ir harmonijos oazėje, kuri bus įsikūrusi Poezijos parke, Nomeda surengs marijampolietėms šiltą ir jaukią indų dekoravimo pamokėlę. Ir ne tik tai. Kūrybos valandėlė su pačia nuoširdžiausia moterimi šalyje – savotiškas terapijos seansas, harmonijos, savęs paieškos, smagūs pašnekesiai. Užsiėmimai nemokami. Tai Marijampolės savivaldybės administracijos dovana moterims.
Skaitytojams pateikiame trumpą pokalbį su Nomeda apie tai, ko moterys gali tikėtis iš pasimatymo su ja.

 Nomeda Marčėnaitė– Nomeda, kas Jus sieja su Marijampole, kad taip entuziastingai sutikote atvykti į mūsų miesto šventę ir marijampolietėms dovanoti puodeliavimo pamokėles?
– Mėgstu jūsų tarmę, ji man be galo graži, aiški, lengva, tokia valingų žmonių kalba. Man visos tarmės patinka, bet suvalkietiška – pati gražiausia.
Dar vienas dalykas, kuris jums turbūt jau žinomas, mano marti kilusi iš Marijampolės. Aš ją labai myliu. Galvoju, jeigu šiame mieste užaugo tokia nuostabi moteris, tai ir pats miestas ypatingas.
– Kas yra puodeliavimas ir ką reikia žinoti prieš ateinant į porcelianinių puodelių dekoravimo užsiėmimą?
– Puodeliavimas – tai toks pat neįpareigojantis ir smagus užsiėmimas kaip grybavimas, uogavimas ar obuoliavimas. Jam nereikia ruoštis, nieko žinoti ar specialiai domėtis porceliano dekoravimo ypatumais.
Ir vis dėlto yra keli dalykai, kuriuos verta žinoti prieš pradedant šią pramogą. Pirmiausia, patikėti, kad visi žmonės talentingi, imlūs ir išradingi, kad nerimti užsiėmimai, tokie kaip puodeliavimas, prailgina gyvenimą, nes suteikia jam naujų atspalvių ir paįvairina smegenų vingius. Žinokite, nėra negabių, netalentingų žmonių, tiesiog nebuvo sąlygų talentui atsiskleisti. Šią tiesą aš atradau savo užsiėmimuose, kur turiu galimybę su žmonėmis bendrauti tiesiogiai. Nėra buvę, kad žmogus padarytų negražų puodelį. Turiu keletą metodų, kurie kuriančiajam padeda atsiskleisti. Tai meno terapija. Joje žmogus išlaisvėja. Aš stebiuosi, kaip iš 100 proc. piešti mokančių vaikų tampama 100 proc. nemokančiais piešti suaugusiais. Tai todėl, kad vaikai gimsta kūrybingi ir nereikia jų ugdyti – tik nežlugdyti. O nepagirti, lyginami su kitais jie praranda įgimtą kūrybos dovaną ir įgyja baimę pasirodyti esą kitokie, todėl jiems ir atrodo, kad nemoka piešti. Šie užsiėmimai padeda pamatyti save kitu kampu.
– Nomeda, kaip atradote puodeliavimą, kiek laiko šiuo stebuk-lu jau gyvenate?
– Puodeliavimo atsiradimo istorija juokinga. Beje, ir pat terminas puodeliavimas – naujadaras, mano pačios sugalvotas ir sėkmingai prigijęs. Prieš septynerius ar aštuonerius metus aš sulaukiau skambučio iš vienos „piaro“ agentūros, kuri ieškojo galimybių, kaip pareklamuoti „Jacobs“ kavą. Tuomet aš pasiūliau idėją sukurti personalizuotus puodelius. Ji pateisino lūkesčius. Puodeliai buvo paklausūs. Bet prasidėjo juokingi dalykai. Man į namus ėmė skambinti žmonės teiraudamiesi, gal aš turiu tų puodelių. Atsakiau, kad jie ne mano, aš juos tik dekoravau ir atidaviau. Po kokio penkiasdešimto skambučio supratau, kad lengvai neišsisuksiu. Taip gimė idėja dekoruoti puodelius. Po kurio laiko pajutau, kad vienai tai daryti ne taip įdomu, norisi pasidalinti su kitais džiaugsmu, kurį aš jaučiu kurdama. Atsirado grupiniai užsiėmimai, gimė naujadaras „puodeliauti“, kuris sėkmingai prigijo.
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo– Ar daug mūsų šalyje puodelių, kuriuos dekoruoti padėjote jūs?
– Suskaičiuoti neįmanoma. Tūkstančių tūkstančiai. Aš su puodeliavimo idėjomis supažindinusi vos ne visą Lietuvą. Vien šį pavasarį buvau Panevėžyje, Birštone, dabar Marijampolėje. Smagu pasimatyti, jaukiai pasikalbėti, išlaisvinti fantaziją, kūrybingumą, svajones. Mes gyvename trumpai, bet, manau, kad daug ilgiau gyventume, jeigu laiką leistume kūrybiškiau, spalvingiau, būtume laisvesni, drąsesni. Kai daliniesi širdimi, tiki gėriu, puoselėji grožį, sulauki grįžtamojo ryšio. Man labai patinka pasaka apie pamotę, jos dukrą ir podukrą. Podukra buvo meili, nepaprastai geros širdies, jautri. Šių savybių ji neprarado net skriaudžiama, vargdama. Pamotės dukra, priešingai, buvo pikta, pagiežinga, pavydi. Žmonės negalėjo atsistebėti, kai prakalbus podukrai iš burnos rožių žiedlapiai byrėdavo. Prabilus pamotės dukrai, rupūžės iš burnos virsdavo. Tikiu, kad taip yra ir gyvenime. Jeigu mūsų mintys pozityvios, galvojame, kad gyvenimas gražus, iš tiesų mums ir sekasi, mes jaučiamės gerai. Jeigu galvojame vien apie negerus dalykus, nesėkmes, blogai ir gyvename.
– Kiek laiko truks pamokėlė, ką reikia turėti? Ar atsinešti savo puodelių? Kaip vyks užsiėmimai, ar reikia iš anksto registruotis? Kiek moterų gali dalyvauti?
– Užsiėmimų pradžia – gegužės 26 dieną 12 valandą. Mums numatyta vieta Marijampolės Poezijos parke, Sveikatos ir harmonijos oazėje, palapinė bus parko centre, prie pagrindinio fontano. Vienu metu joje galės susėsti apie 20 moterų. Nieko atsinešti nereikia. Visais nuobodžiais techniniais dalykais – porceliano puodeliais, profesionaliomis dekoravimo priemonėmis – aš jau pasirūpinau. Priimsiu visas moteris, kiek tik ateis, būsiu tol, kol bus norinčių bendrauti. Kol viena grupė dekoruos puodelius, kitos moterys galės pasivaikštinėti, pasikalbėti. Vienai grupei baigus darbus, priimsiu kitą.
Noriu priminti moterims nepamiršti paties svarbiausio dalyko – iš namų pasiimti šypsenos ir geros nuotaikos, o jeigu pamiršote, kas tai yra, ateikite pasipuodeliauti ir išeisite atsipalaidavę ir pasipuošę nauja šypsena. Tiesa, keliaudami namo rankoje nešitės šviežiai dekoruotą porceliano puodelį, ir tik parašas įrodys namiškiams bei nepatikliems kaimynams, jog šį stebuklą sukūrėte jūs.

Loreta TUMELIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Valentinas Juraitis: kiekvienas turėtų dalyvauti (Nuomonės, komentarai)

    2018-05-29
    (fotografas, leidėjas, dažnai besilankantis gimtojoje Marijampolėje, daug važinėjantis po Lietuvą) „Aš mėgstu mūsų miesto šventę, beveik kasmet čia dalyvauju, nors tenka atvažiuoti iš tolimesnio miesto. Šventėje yra galimybė dar kartą pamatyti draugus, pažįstamus, daugybę gražių žmonių aikštėje, gatvėse. Paprastą dieną jau po penktos valandos gatvės būna tuščios, lyg išmirusios… Kultūros prasme miesto šventė rengėjams – tai dar viena galimybė viską apžvelgti, atlikti savotišką reviziją – ką gero turime? O turime daug gražių, talentingų žmonių, kurių menas, pasirodymai džiugina. Manau, kad sulaukus šventės kiek-vienas marijampolietis turėtų pasakyti sau: surasiu bent vieną dieną (neiškeisiu į apsipirkimą Suvalkuose), nusiblizginsiu batus ir nueisiu į šventę, susitiksiu ...
  • Kiekvieną dieną – ir ne po vieną

    2018-05-29
    Gegužės mėnesio renginių apžvalga Net jei bandytume visus, gegužę Lietuvos kultūros sostinėje vykusius, renginius tik išvardinti, turėtume pateikti ilgą sąrašą (vien „Kultūros sostinės dienų“ programoje – per 40 pozicijų), kuriame kiekvienai dienai tenka ne po vieną ir net ne po du. Skambėjusius, pulsavusius spalvomis ir pilnus išradingo vyksmo – ne dėl skaičiaus ar „paukščiuko“ planuose, o nuoširdžiai organizuotus. Daug jų buvo paminėta, tad šį kartą – apie tuos, kurie per tą gausą mažiau apžvelgti. Pirmiausia tai – XIX tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Džiūgaukim… Aleliuja“, vykęs septynias savaites: prasidėjo antrąją Šv. Velykų dieną ir pasibaigė per Sekmines (kiti etapai dar vyks). Šį kartą ...
  • Kaip iš gausybės rago ir dar daugiau…

    2018-05-29Kaip iš gausybės rago ir dar daugiau...
      Taip galėtume įvardinti šiųmetės šventės, kuri išskirtinė jau tuo, kad tai – „Kultūros sostinės dienos“ – renginių gausą. Pagal oficialią programą ji prasidėjo gegužės 26-ąją, tačiau dar gerokai prieš tai buvo gražaus vyksmo ir svečių – gal tik mažesnėse erdvėse. Pirmasis – Bergiš Gladbacho kamerinio orkestro, Lauros Latvaitytės-Zaman ir Česlovo Sasnausko choro koncertas kultūros centre. …Kai šeštadienį Poezijos parke marijampoliečius kvietėme ne tik jėgas išbandyti įvairiose atrakcijose, bet ir pagalvoti, kaip galėtų vadintis šventinis reportažas, ne kartą skambėjo žodis „džiaugsmas“, „šimtmetis“, taip pat – „Karštos Marijampolės dienos“, „Superfestivalis“, „Tai bent kermošius“… Visiems ačiū. Karščio užteko, įvairovės irgi, o apie tai, kas ...
  • Nutinka neįtikėtinų dalykų (sugrįžimas po 60 metų)

    2018-05-29Nutinka neįtikėtinų dalykų (sugrįžimas po 60 metų)
    …Jeigu kas 1958-ųjų gegužės 18 dieną tuomečio Kapsuko lėlių teatro artistų, parodžiusių pirmąjį spektaklį, būtų paklausęs, kaip jie save įsivaizduoja po… 60 metų, ne vienas būtų tik nusijuokęs. Jiems, tokiems jauniems, tiek laiko atrodė amžinybė… Bet ne tik teatre, realybėje taip pat, įvyksta stebuklų: praėjus šešiems dešimt-mečiams, tą pačią dieną (paliudyta, kad ji ir tą kartą, kaip dabar, buvusi tokia pat saulėta ir graži) grupelė tų pačių žmonių vėl žengė Marijampolės dramos teatro laiptais į jaunystės prisiminimų sūkurį. Šis renginys – Kauno valstybinio lėlių teatro jubiliejaus minėjimo svarbus akcentas: iš mūsų miesto persikėlęs (perkeltas?) į Kauną mažiesiems skirtas teatras, ilgus metus ...
  • Parodos „Miesto dienų“ išvakarėse

    2018-05-29Parodos „Miesto dienų“ išvakarėse
    Fotografo Romo Linionio paroda tokia proga ypač reikalinga. Juk šis menininkas – Marijampolės metraštininkas, jau keletą dešimtmečių fiksuoja, kaip keičiasi miestas, jo fotografijose atsispindi svarbiausi miesto įvykiai. Senosios fotografijos turi išliekamąją vertę, tai – dokumentika. Ji ir dominavo pradėjusioje veikti parodoje „Miestas visada norėjo keistis“. Fotografijose fiksuoti pastarieji keturi miesto dešimtmečiai. Šalia dokumentinių kadrų – ir šiandieniai, parodantys, kokie ryškūs pokyčiai yra įvykę. Ir dar vienas esminis suvokimas žvelgiant į eksponuojamas nuotraukas – kokie bebuvo laikai, santvarkos, galimybės, bet visada stengtasi, kad miestas būtų gražus, daug ir su skoniu tvarkytasi. Nors, pasak R. Linionio, ir jam, kaip ir kiekvienam, kartais ...
  • Ką liudija senos fotografijos? (Fotomįslė)

    2018-05-22Ką liudija senos fotografijos? (Fotomįslė)
    Savo skaitytojų vėl klausiame: koks įvykis (renginys) užfiksuotas šioje fotografijoje (ji iš vienos šeimos albumo)? Kas, kur, kada vyko? Užfiksuoti įvykiai gali būti iš viso regiono. Atsakymų lauksime savaitę el. paštu kultura@suvalkietis.lt.
  • Pasipuodeliavimas su Nomeda: svarbu nepamiršti šypsenos

    2018-05-22Pasipuodeliavimas su Nomeda: svarbu nepamiršti šypsenos
    Gegužės 26-ąją Marijampolės „Miesto dienų“ šventėje lankysis Lietuvoje garsi ir mylima keramikė Nomeda Marčėnaitė. Sveikatos ir harmonijos oazėje, kuri bus įsikūrusi Poezijos parke, Nomeda surengs marijampolietėms šiltą ir jaukią indų dekoravimo pamokėlę. Ir ne tik tai. Kūrybos valandėlė su pačia nuoširdžiausia moterimi šalyje – savotiškas terapijos seansas, harmonijos, savęs paieškos, smagūs pašnekesiai. Užsiėmimai nemokami. Tai Marijampolės savivaldybės administracijos dovana moterims. Skaitytojams pateikiame trumpą pokalbį su Nomeda apie tai, ko moterys gali tikėtis iš pasimatymo su ja. – Nomeda, kas Jus sieja su Marijampole, kad taip entuziastingai sutikote atvykti į mūsų miesto šventę ir marijampolietėms dovanoti puodeliavimo pamokėles? – Mėgstu jūsų tarmę, ji ...
  • Muziejų naktį atgyja praeities vaizdai…

    2018-05-22Muziejų naktį atgyja praeities vaizdai...
    Jau keletą metų niekas ir Marijampolėje nenustemba pakviečiamas muziejus aplankyti… naktį (ar vakare). Prie kitų Europos šalių 2005 metais prisijungusi Lietuva Tarptautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją – kasmet kviečia į nemokamus renginius. Didieji muziejai vilioja ne tik vertybėmis, kurios tuomet ypatingai pateikiamos, atveriami fondai, bet ir galimybe sutaupyti nemažą sumelę už bilietus… Mažesnieji stengiasi nustebinti ar pradžiuginti naujais darbais, netikėtomis akcijomis. Šiemet gegužės 19-ąją naktinėti marijampoliečius kvietė Kraštotyros ir Tauro apygardos partizanų ir tremties, memorialinis Prezidento Kazio Griniaus, Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejai ir Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas (pernai pirmą kartą prisijungęs prie akcijos ir sulaukęs daug dėmesio). Žadėta ...
  • Pasodinti medį mieste – atsakinga užduotis (Eksperto komentaras)

    2018-05-22Pasodinti medį mieste – atsakinga užduotis (Eksperto komentaras)
    Apie tinkamiausius ir atspariausius miestams medžius pasakoja Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas, biologas dendrologas, želdynų ekspertas Arvydas RUTKAUSKAS. Medžiai pasirenkami pagal galimų neigiamų kriterijų kompleksą Miestuose tinkamų sodinti medžių yra nemažai rūšių. Pasirenkant medžių rūšį reikia žinoti, kokios kenksmingos augimo sąlygos bus labiausiai juntamos, pvz., kokio intensyvumo planuojama oro ir dirvos tarša dulkėmis, išmetamosiomis automobilių dujomis, druska ar kitais pramonės teršalais. Gal bus suslėgtas dirvožemis, šaknų augimo apribojimai. Koks dirvožemio rūgštingumas, ar jis bus sausas, nederlingas, ar kaip tik – per drėgnas ir sunkus? Ar naujiems medžiams netrukdys kitų medžių, ypač vyresnių, brandžių, šaknynas, lajos užtamsinimas? Ar vieta, kurioje sodinsime, nebus labai vėjuota, ...
  • Dabarčiai ir ateičiai: džiaukimės ir saugokime

    2018-05-22Dabarčiai ir ateičiai: džiaukimės ir saugokime
    Miestų gyvenimas neįsivaizduojamas be žalumos – gėlynų, parkų, kurie jį ne tik puošia. Augmenija, kaip ir visa, kas gyva, didelę įtaką daro ir čia gyvenantiems žmonėms. Miestiečiai vis daugiau laisvalaikio praleidžia gamtoje, ypač pavasarį, kai medžiai pabunda, jų energija ypač sustiprėja. Ir natūraliosios medicinos žinovai, ir tradicinės šalininkai, ir bioterapeutai tikina, kad aplink medį susidaręs energinis laukas turi gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, todėl kiekvienam rekomenduoja turėti savo medį, kuris skleistų gerą energiją, teiktų jėgų. Apie Marijampolės žaliuosius plotus, tvarkomų erdvių estetinį vaizdą ir jų išsaugojimą ateities kartoms papasakojo savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius. Chaotiško sodinimo klaidos nekartojamos – Esame ...
  • Pirmą kartą Marijampolėje – mozaikų miniatiūros

    2018-05-15Pirmą kartą Marijampolėje – mozaikų miniatiūros
    Marijampolės kultūros centre šiuo metu veikia mūsų kraštietės, dabar gyvenančios Vilniuje, baigusios studijas Vilniaus dailės akademijoje, Aistės Kanapickaitės mozaikos miniatiūrų paroda. Šio žanro Marijampolės parodose, ko gero, dar nematėme. Mažo formato mozaikos darbuose – daugiausia žmonių veidai. Mozaika Lietuvoje – gal ir retokas žanras, tačiau pasaulyje turi senas, gilias tradicijas. Šį žanrą pamėgusi menininkė jo mokytis bei tobulintis ne kartą vyko į Italiją ir Vokietiją. Jai pasisekė patekti į geriausias mozaikos meno dirbtuves Europoje. Lietuvoje dar ne itin išpopuliarėjusi mozaika minėtose šalyse tiesiog klesti. Aistei šis menas patinka, nes jungia klasiką ir moderniąją išraišką. Ilgas techninis procesas suteikia galimybę giliau išjausti, pamąstyti. ...
  • Dovanų Kultūros sostinei daugėja…

    2018-05-15Dovanų Kultūros sostinei daugėja...
    Šį kartą – Beatričės Kleizaitės-Vasaris dovana: 417-asis eksponatas jos vardu pavadintai galerijai. Tai iš Marijampolės kilusio garsaus skulptoriaus Vytauto Kašubos „Rūpintojėlis“, jo žmonos Aleksandros padovanotas ir mecenatės rūpesčiu išlietas iš bronzos (buvo sukurtas iš gipso). „Negali tokiais ypatingais metais nedovanoti, – sakė ponia Beatričė, atvykusi į skulptūros pristatymą marijampoliečiams. – Balandis – Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, mėnuo, tegul dabar ją saugo ir šis „Rūpintojėlis“. Jis ilgai keliavo, kol atsidūrė čia: pats Kašuba darbų nepardavinėjo, tik dovanodavo“. Lietuvoje yra apie 300 šio autoriaus kūrinių, visi jie padovanoti. Tai buvo įdomi ir labai turininga popietė. Kaip sakė renginio kuratorė prof. dr. Rasa Žukienė, ...
  • Smetoninė Lietuva Juliaus Miežlaiškio fotografijose

    2018-05-15Smetoninė Lietuva Juliaus Miežlaiškio fotografijose
    Kultūros centro pirmajame aukšte veikia šiandien primiršto mūsų kraštiečio (gimė 1908 m. Marijampolės apskrities Netičkampio kaime vidutinio ūkininko šeimoje), tarpukario fotografo Juliaus Miežlaiškio paroda „Vyčiai“. Projekto sumanytojas ir įgyvendintojas – fotografas, žurnalistas ir leidėjas Valentinas Juraitis. Kaip jis sakė atidarant parodą, tai – kolektyvinis darbas: turimais archyvais bei originalais pasidalijo Juliaus Miežlaiškio sūnus Zenonas, Antanas Martinionis, buvo daugiau padėjusių žmonių bei parėmusių organizacijų, finansavo Lietuvos kultūros taryba. V. Juraitis seniai domisi kraštiečio asmenybe ir darbais. „Julius Miežlaiškis – vienas produktyviausių ir kūrybingiausių tarpukario metraštininkų, fotožurnalistų. Fotografu tapo tarnaudamas nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, buvo aviacijos puskarininkis, pilotas, radiotechnikas, aktyvus „Kario“ žurnalo bendradarbis. Deja, ...
  • Atsakingas požiūris į gamtą būtinas ne tik Žemės dieną

    2018-05-15
    Augant vartojimui, o prie to daug prisideda reklama, buitinių atliekų kiekiai didėja kasmet labai sparčiai. Įvairūs šaltiniai nurodo skirtingai, bet vidutiniškai Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų. Vienas šalies gyventojas kasdien vidutiniškai išmeta po 1 kg atliekų. Bet kuri žmogaus veikla yra susijusi su atliekų susidarymu. Šiukšlės kraunamos sąvartynuose. Netvarkingas sąvartynas skleidžia dulkes, smarvę, jame veisiasi pavojingų ligų platintojai – žiurkės, pelės, musės. Skaidantis organinėms atliekoms, susidaro puvimo dujos. Jos gali užsidegti ir netgi sukelti sprogimus. Degančios šiukšlės teršia orą, kelia gaisrų pavojų. Lietus išplauna iš sąvartynų kenksmingas medžiagas, kurios sunkiasi į dirvožemį ir požeminius vandenis. ...
  • Mokymasis turėtų būti dialogiškas ir tyrinėjantis (Eksperto komentaras)

    2018-05-15Mokymasis turėtų būti dialogiškas ir tyrinėjantis (Eksperto komentaras)
    Mintimis dalijasi Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros profesorė dr. Daiva JAKAVONYTĖ-STAŠKUVIENĖ. Darnaus vystymosi, kuriame vienu iš komponentų yra aplinkosauginis ugdymas, kontekstą nusako Geros mokyklos koncepcija (2015). Šiame dokumente teigiama, jog šiuolaikiniame pasaulyje žmogus atlieka daug vaidmenų, kurie dažnais atvejais yra netgi prieštaringi. Pabrėžiamos asmens savybės, tokios kaip atvirumas, komunikabilumas, lankstumas, adaptyvumas, tačiau ne mažiau svarbus tapatybės, vertybinio stuburo ir asmeninės gyvenimo prasmės susikūrimas. Tad ypač aktualus tampa asmenybės vertybinės orientacijos ugdymas – socialinis, pilietinis, dorinis asmens brandinimas. Visa tai turi įtakos numatant tinkamą šiems laikams ugdymo viziją. Asmenybės vertybinis ugdymo pagrindas yra esminis, mano nuomone, net ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.