Gegužės 26-ąją Marijampolės „Miesto dienų“ šventėje lankysis Lietuvoje garsi ir mylima keramikė Nomeda Marčėnaitė. Sveikatos ir harmonijos oazėje, kuri bus įsikūrusi Poezijos parke, Nomeda surengs marijampolietėms šiltą ir jaukią indų dekoravimo pamokėlę. Ir ne tik tai. Kūrybos valandėlė su pačia nuoširdžiausia moterimi šalyje – savotiškas terapijos seansas, harmonijos, savęs paieškos, smagūs pašnekesiai. Užsiėmimai nemokami. Tai Marijampolės savivaldybės administracijos dovana moterims.
Skaitytojams pateikiame trumpą pokalbį su Nomeda apie tai, ko moterys gali tikėtis iš pasimatymo su ja.
– Nomeda, kas Jus sieja su Marijampole, kad taip entuziastingai sutikote atvykti į mūsų miesto šventę ir marijampolietėms dovanoti puodeliavimo pamokėles?
– Mėgstu jūsų tarmę, ji man be galo graži, aiški, lengva, tokia valingų žmonių kalba. Man visos tarmės patinka, bet suvalkietiška – pati gražiausia.
Dar vienas dalykas, kuris jums turbūt jau žinomas, mano marti kilusi iš Marijampolės. Aš ją labai myliu. Galvoju, jeigu šiame mieste užaugo tokia nuostabi moteris, tai ir pats miestas ypatingas.
– Kas yra puodeliavimas ir ką reikia žinoti prieš ateinant į porcelianinių puodelių dekoravimo užsiėmimą?
– Puodeliavimas – tai toks pat neįpareigojantis ir smagus užsiėmimas kaip grybavimas, uogavimas ar obuoliavimas. Jam nereikia ruoštis, nieko žinoti ar specialiai domėtis porceliano dekoravimo ypatumais.
Ir vis dėlto yra keli dalykai, kuriuos verta žinoti prieš pradedant šią pramogą. Pirmiausia, patikėti, kad visi žmonės talentingi, imlūs ir išradingi, kad nerimti užsiėmimai, tokie kaip puodeliavimas, prailgina gyvenimą, nes suteikia jam naujų atspalvių ir paįvairina smegenų vingius. Žinokite, nėra negabių, netalentingų žmonių, tiesiog nebuvo sąlygų talentui atsiskleisti. Šią tiesą aš atradau savo užsiėmimuose, kur turiu galimybę su žmonėmis bendrauti tiesiogiai. Nėra buvę, kad žmogus padarytų negražų puodelį. Turiu keletą metodų, kurie kuriančiajam padeda atsiskleisti. Tai meno terapija. Joje žmogus išlaisvėja. Aš stebiuosi, kaip iš 100 proc. piešti mokančių vaikų tampama 100 proc. nemokančiais piešti suaugusiais. Tai todėl, kad vaikai gimsta kūrybingi ir nereikia jų ugdyti – tik nežlugdyti. O nepagirti, lyginami su kitais jie praranda įgimtą kūrybos dovaną ir įgyja baimę pasirodyti esą kitokie, todėl jiems ir atrodo, kad nemoka piešti. Šie užsiėmimai padeda pamatyti save kitu kampu.
– Nomeda, kaip atradote puodeliavimą, kiek laiko šiuo stebuk-lu jau gyvenate?
– Puodeliavimo atsiradimo istorija juokinga. Beje, ir pat terminas puodeliavimas – naujadaras, mano pačios sugalvotas ir sėkmingai prigijęs. Prieš septynerius ar aštuonerius metus aš sulaukiau skambučio iš vienos „piaro“ agentūros, kuri ieškojo galimybių, kaip pareklamuoti „Jacobs“ kavą. Tuomet aš pasiūliau idėją sukurti personalizuotus puodelius. Ji pateisino lūkesčius. Puodeliai buvo paklausūs. Bet prasidėjo juokingi dalykai. Man į namus ėmė skambinti žmonės teiraudamiesi, gal aš turiu tų puodelių. Atsakiau, kad jie ne mano, aš juos tik dekoravau ir atidaviau. Po kokio penkiasdešimto skambučio supratau, kad lengvai neišsisuksiu. Taip gimė idėja dekoruoti puodelius. Po kurio laiko pajutau, kad vienai tai daryti ne taip įdomu, norisi pasidalinti su kitais džiaugsmu, kurį aš jaučiu kurdama. Atsirado grupiniai užsiėmimai, gimė naujadaras „puodeliauti“, kuris sėkmingai prigijo.
– Ar daug mūsų šalyje puodelių, kuriuos dekoruoti padėjote jūs?
– Suskaičiuoti neįmanoma. Tūkstančių tūkstančiai. Aš su puodeliavimo idėjomis supažindinusi vos ne visą Lietuvą. Vien šį pavasarį buvau Panevėžyje, Birštone, dabar Marijampolėje. Smagu pasimatyti, jaukiai pasikalbėti, išlaisvinti fantaziją, kūrybingumą, svajones. Mes gyvename trumpai, bet, manau, kad daug ilgiau gyventume, jeigu laiką leistume kūrybiškiau, spalvingiau, būtume laisvesni, drąsesni. Kai daliniesi širdimi, tiki gėriu, puoselėji grožį, sulauki grįžtamojo ryšio. Man labai patinka pasaka apie pamotę, jos dukrą ir podukrą. Podukra buvo meili, nepaprastai geros širdies, jautri. Šių savybių ji neprarado net skriaudžiama, vargdama. Pamotės dukra, priešingai, buvo pikta, pagiežinga, pavydi. Žmonės negalėjo atsistebėti, kai prakalbus podukrai iš burnos rožių žiedlapiai byrėdavo. Prabilus pamotės dukrai, rupūžės iš burnos virsdavo. Tikiu, kad taip yra ir gyvenime. Jeigu mūsų mintys pozityvios, galvojame, kad gyvenimas gražus, iš tiesų mums ir sekasi, mes jaučiamės gerai. Jeigu galvojame vien apie negerus dalykus, nesėkmes, blogai ir gyvename.
– Kiek laiko truks pamokėlė, ką reikia turėti? Ar atsinešti savo puodelių? Kaip vyks užsiėmimai, ar reikia iš anksto registruotis? Kiek moterų gali dalyvauti?
– Užsiėmimų pradžia – gegužės 26 dieną 12 valandą. Mums numatyta vieta Marijampolės Poezijos parke, Sveikatos ir harmonijos oazėje, palapinė bus parko centre, prie pagrindinio fontano. Vienu metu joje galės susėsti apie 20 moterų. Nieko atsinešti nereikia. Visais nuobodžiais techniniais dalykais – porceliano puodeliais, profesionaliomis dekoravimo priemonėmis – aš jau pasirūpinau. Priimsiu visas moteris, kiek tik ateis, būsiu tol, kol bus norinčių bendrauti. Kol viena grupė dekoruos puodelius, kitos moterys galės pasivaikštinėti, pasikalbėti. Vienai grupei baigus darbus, priimsiu kitą.
Noriu priminti moterims nepamiršti paties svarbiausio dalyko – iš namų pasiimti šypsenos ir geros nuotaikos, o jeigu pamiršote, kas tai yra, ateikite pasipuodeliauti ir išeisite atsipalaidavę ir pasipuošę nauja šypsena. Tiesa, keliaudami namo rankoje nešitės šviežiai dekoruotą porceliano puodelį, ir tik parašas įrodys namiškiams bei nepatikliems kaimynams, jog šį stebuklą sukūrėte jūs.
Loreta TUMELIENĖ
