Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pasodinti medį mieste – atsakinga užduotis (Eksperto komentaras)

Apie tinkamiausius ir atspariausius miestams medžius pasakoja Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas, biologas dendrologas, želdynų ekspertas Arvydas RUTKAUSKAS.

Arvydas RUTKAUSKAS.Medžiai pasirenkami pagal galimų neigiamų kriterijų kompleksą
Miestuose tinkamų sodinti medžių yra nemažai rūšių. Pasirenkant medžių rūšį reikia žinoti, kokios kenksmingos augimo sąlygos bus labiausiai juntamos, pvz., kokio intensyvumo planuojama oro ir dirvos tarša dulkėmis, išmetamosiomis automobilių dujomis, druska ar kitais pramonės teršalais. Gal bus suslėgtas dirvožemis, šaknų augimo apribojimai. Koks dirvožemio rūgštingumas, ar jis bus sausas, nederlingas, ar kaip tik – per drėgnas ir sunkus? Ar naujiems medžiams netrukdys kitų medžių, ypač vyresnių, brandžių, šaknynas, lajos užtamsinimas? Ar vieta, kurioje sodinsime, nebus labai vėjuota, skersvėjuota. Atsižvelgiant į tai, kad cheminė augalų apsauga miestuose ir visuomeninėse teritorijose yra praktiškai draudžiama, taip pat svarbu žinoti, ar pasirinktų medžių rūšis, jiems augant miesto sąlygomis, bus pakankamai atspari ligoms ir kenkėjams.
Pagal šių galimų neigiamų kriterijų kompleksą ir parenkami labiausiai tinkami medžiai. Aišku, reikia atsižvelgti į projektuojamo medžio rūšies ir veislės lajos struktūrą, lapijos spalvą, žydėjimą, aplinkos taršą lapais, žiedais ar vaisiais, genėjimo-formavimo intensyvumo poreikį ir svarbiausiai – į medžio lajos pločio, aukščio parametrus ir augimo greitį. Dabar dažnai sodinamos medžių veislės kompaktiškomis lajomis: rutuliškomis, koloninėmis ar svyrančiomis. Tai sumažina tų medžių lajų formavimo poreikį, ir medžiai ilgiau gali tarnauti neperaugdami maksimalių leistinų toje vietoje dydžio parametrų.
Kaip vienus tinkamiausių ir atspariausių miestams medžių galima paminėti: trakinius, paprastuosius klevus (pvz.: rutulinis „Globosum“, koloninis „Columnare“, atsparia saulėspirgiams žieve „Cleveland“ ir kt.); turkinius lazdynus (puikūs medžiai miestams šviesia žieve, kompaktiška laja, atsparūs suslėgtai dirvai); dekoratyvinę – uoginę, gausiažiedę, purpurinę – obelį, kuri gražiai žydi, yra kompaktiškos lajos, žiemą šakas puošia dekoratyvūs miniatiūriniai obuoliukai. Jų yra rausvais lapais, įvairių atspalvių žiedais ir vaisiais.
Taip pat mieste gražiai auga paprastojo ąžuolo veislės, ypač koloninės lajos formos; šermukšniai – alksnialapiai, švediniai, tiuringiniai, hibridiniai… Jų rūšys ir ypač veislės turi gana kompaktiškas lajas, puikiai žydi, veda spalvingus vaisius, atsparūs oro taršai, suslėgtai dirvai. Mūsų vietinis šermukšnis šiek tiek trumpaamžiškesnis ir lepesnis miesto sąlygoms; liepos – amerikinė, grakščioji, plaukuotoji, didžialapė, paprastoji ir jų veislės. Yra platus rūšių ir veislių pasirinkimas pagal lajos parametrus, žydėjimo laiką, lapų atspalvį. Mūsiškė mažalapė liepa atsilieka nuo kitų rūšių dėl savo mažo atsparumo grybinėms ligoms, kenkėjams.
Kodėl jauni medžiai miršta, ar yra būdų juos išgelbėti?
Kiek teko tyrinėti ir ekspertuoti miestų želdynus dėl įvairių augalus ištikusių problemų, tai jų skurdimo ir nykimo priežastys dažniausiai būna šios:
a) netinkamai parinktos medžių rūšys toms augimo sąlygoms;
b) sodinamų medelių kokybė neatitinka standartų, kartais transportuojant net būna perkaitinami ar padžiovinamos šaknys, jie būna iškasti su per mažais šaknų gumulais pagal esamą medelio kamieno skersmenį;
c) netinkamai pasodinti augalai – per mažas pagerinto dirvožemio tūris, neįrengta laistymo perforuota žarna duobės perimetru, pasodinta per giliai ar per sekliai, medelis blogai įtvirtintas kuolais, kad nejudėtų;
d) pirmus 2–3 metus blogai vykdoma naujai pasodintų medžių priežiūra: savalaikis laistymas, tręšimas, formavimas, kamienų apsauga nuo žiemospirgio, šaknų zonos apsauga nuo suslėgimo, apsauga nuo ligų ir kenkėjų.
Kartais ir pati gamta iškrečia pokštų su nebūdingais klimato požymiais. Pavyzdžiui, ilgai užsitęsęs ruduo su trumpalaikiais pašalimais ir atodrėkiais kai kurias medžių rūšis per anksti pažadina, išbrinksta jų pumpurai vidury žiemos. O vėliau – sausio antroje pusėje ar vasario mėnesį – kokią savaitę ar dvi spustelėjęs šaltukas tuos išbrinkusius pumpurus pažeidžia, ir medis sunkiai sprogsta, skursta ar net visai žūva.
Taip gali nutikti ir gudobelėms, sakuroms, dekoratyvinėms slyvoms, obelims… Tokius „apkankintus“ medžius dažnai reikia pagenėti, papildomai patręšti ištirpintomis vandenyje trąšomis, skatinančiomis šaknis ir augimą, padėti augalui apsiginti nuo pavojingesnių nusilpusiam augalui ligų ar kenkėjų. Tad svarbu vasaros antroje pusėje nebenaudoti jautresnėms medžių rūšims azotinių trąšų ir augalą geriau „užmigdyti“ tai rūšiai tinkamomis fosforo, kalio, magnio trąšų proporcijomis.
Fosforas labiau skatina šaknų formavimąsi ir šiek tiek stabdo antžeminės dalies augimą, o tai svarbu naujai persodintiems augalams. Kalis reikalingesnis žiedinių pumpurų formavimuisi, o magnis suteikia augalui energijos perdavimo greičio, skatina fotosintezę, fermentų veiklą. Šiaip visi makro- ir mikroelementai turi savo svarbias biologines funkcijas, todėl per daug tręšiant vienanariais cheminiais maisto elementais galima išbalansuoti kitų antagonistinių elementų įsisavinimą. Tada net esant dirvoje pakankamai reikiamų elementų, augalas negali jų įsisavinti dėl dirbtinai atsiradusio dirvos „uždruskėjimo“, t. y. pertręšimo nesubalansuotomis tai dirvai ir konkrečiai augalo rūšiai trąšomis ir jų kiekiais. Miesto sąlygomis dirvožemiai ir taip dažnai būna užteršti, „negyvi“, todėl labai svarbu atlikti agrocheminius dirvožemio tyrimus ir gauti specialistų rekomendacijas prieš suteikiant medžiui papildomą mineralinę mitybą trąšomis. Tręšiant organinėmis, ypač atskiestomis ar granuliuotomis, trąšomis, pažeisti biologinį ir maisto elementų balansą dirvoje yra žymiai mažiau galimybių. Taip pat kol augalas dar nelabai įsitvirtinęs dirvoje, labai efektyviai veikia medelių „maitinimas trąšomis per lapus“, purškiamų biologinių stimuliatorių naudojimas.
Gyvatvorės mieste.
Kokią pasirinkti?
Pastaruoju metu dažnai į gyvatvores sodinami spygliuočiai. Tai – dėl savo visažališkumo ir šiek tiek lengvesnės priežiūros formuojant, grėbiant nukritusius lapus ar vaisius. Vis dėlto spygliuočiai turi vieną neigiamą kai kuriais atvejais savybę – jie gana vienodi ir monotoniški visus metus. Lapuočiai pavasarį sprogsta, kai kurie ir sužydi, užmezga vaisius, rudenį nusispalvina lapija, žiemą atsidengia šakų forma ir grožis. Tas fenologinių fazių augale keitimasis suteikia didesnį gamtos sezonų pokyčių džiaugsmą žmogui – gali pamatyti daugiau spalvų, užuosti daugiau kvapų.
Ypač gyvos ta prasme yra laisvos ar pusiau formuojamos gyvatvorės ir žaliasienės iš lanksvų, sedulų, forzicijų, veigelų, kaulenių, meškyčių, alyvų, dekoratyvinių obelų, žilakrūmių, ožekšnių, raugerškių ir kitų lapuočių.
Jei nuspręsite sodinti spygliuočius, tai mūsų klimate, aišku, tinkamiausios būtų pušys ir eglės, taip pat kadagiai, tujos, puskiparisiai, kukmedžiai, cūgos. Žaliasienėms puikiai tiks juodosios, kalninės, paprastosios, bankso pušys, nes jos turi gana nemažai veislių kompaktiškomis lajomis. Iš kalninių pušų dažnai naudojamos veislės ar porūšiai: „var. Mugho“ – gana kompaktiškos, iki 2 m aukščio kiaušinio formos laja; „var. Pumilio“ – dar žemesnės, iki 0,8–1 m aukščio kalninės pušelės. Yra ir žiemą spyglių spalvą į geltoną keičiančių veislių pušų. Pušims, kaip žinia, reikia sausesnės, lengvesnės dirvos, saulėtos prapučiamos vietos. Panašiai ir kadagiams, ypač melsvaspygliams uoliniams, virgininiams. Paprastųjų kadagių koloniškos veislės, tokios kaip „Hibernica“, „Sentinel“, „Arnold“, kiek mažiau „Suecica“ gali apdegti anksti pavasarį iš pietų pusės nuo saulės. Yra kadagių veislių, kurios atsparios šiam apdegimui.
Eglės, ypač paprastosios, baltosios, juodosios ir serbinės, turi daug kompaktiškomis, siauromis ar spalvingomis lajomis augančių veislių. Eglės šiek tiek pakantesnės drėgnesnei dirvai, daliniam šešėliui. Tuo tarpu kanadinės cūgos nepakenčia dirvos užmirkimo, skersvėjų.
Jeigu jūsų pušys, eglės ar kiti spygliuočiai augs netinkamomis sąlygomis, dažniau sirgs grybinėmis ligomis, bus puolami kenkėjų. Taip pat dauguma spygliuočių, ypač pušys, nemėgsta per gilaus įsodinimo – kai dirva sunkesnė, drėgna, jau po poros ar trejų metų įgilintas augalas pradeda skursti, gelsti ir galiausiai žūsta. Tai dažna pušų problematiško augimo priežasčių.
Iš lapuočių gyvatvorėms vėl vis dažniau sodinami tokie puikūs ir atsparūs lapuočiai kaip skroblas, bukas, ligustras ar trakinis klevas. Šios gyvatvorės palyginti prabangios, solidžios. Skroblas ir bukas turi savybę ilgokai išlaikyti parudusius nenukritusius lapus – tai jūsų aplinkai suteikia papildomą meninį efektą šaltuoju metu. Taip pat po truputį gausėja „burinių“ gyvatvorių – kai medeliui formuojama plokštuminė laja, apačioje esant plikam kamienui. Šios „burės“ puikiai pridengia aukštesnę matymo zoną nuo kaimynų langų ar nepageidaujamų aukštesnių vaizdų neužtamsindamos žemesnės zonos.
Gyvatvorių pasirinkimo ir formavimo variantų, jau neminint visiems žinomų įvairių rūšių ir veislių tujų, yra daugybė. Tad tik dizainerio skonis ir dendrologo bioekologinės žinios ar jūsų asmeninė patirtis gali padėti išrinkti tinkamiausią ir nenusibodusį žaliosios uždangos variantą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...