Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pasodinti medį mieste – atsakinga užduotis (Eksperto komentaras)

Apie tinkamiausius ir atspariausius miestams medžius pasakoja Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas, biologas dendrologas, želdynų ekspertas Arvydas RUTKAUSKAS.

Arvydas RUTKAUSKAS.Medžiai pasirenkami pagal galimų neigiamų kriterijų kompleksą
Miestuose tinkamų sodinti medžių yra nemažai rūšių. Pasirenkant medžių rūšį reikia žinoti, kokios kenksmingos augimo sąlygos bus labiausiai juntamos, pvz., kokio intensyvumo planuojama oro ir dirvos tarša dulkėmis, išmetamosiomis automobilių dujomis, druska ar kitais pramonės teršalais. Gal bus suslėgtas dirvožemis, šaknų augimo apribojimai. Koks dirvožemio rūgštingumas, ar jis bus sausas, nederlingas, ar kaip tik – per drėgnas ir sunkus? Ar naujiems medžiams netrukdys kitų medžių, ypač vyresnių, brandžių, šaknynas, lajos užtamsinimas? Ar vieta, kurioje sodinsime, nebus labai vėjuota, skersvėjuota. Atsižvelgiant į tai, kad cheminė augalų apsauga miestuose ir visuomeninėse teritorijose yra praktiškai draudžiama, taip pat svarbu žinoti, ar pasirinktų medžių rūšis, jiems augant miesto sąlygomis, bus pakankamai atspari ligoms ir kenkėjams.
Pagal šių galimų neigiamų kriterijų kompleksą ir parenkami labiausiai tinkami medžiai. Aišku, reikia atsižvelgti į projektuojamo medžio rūšies ir veislės lajos struktūrą, lapijos spalvą, žydėjimą, aplinkos taršą lapais, žiedais ar vaisiais, genėjimo-formavimo intensyvumo poreikį ir svarbiausiai – į medžio lajos pločio, aukščio parametrus ir augimo greitį. Dabar dažnai sodinamos medžių veislės kompaktiškomis lajomis: rutuliškomis, koloninėmis ar svyrančiomis. Tai sumažina tų medžių lajų formavimo poreikį, ir medžiai ilgiau gali tarnauti neperaugdami maksimalių leistinų toje vietoje dydžio parametrų.
Kaip vienus tinkamiausių ir atspariausių miestams medžių galima paminėti: trakinius, paprastuosius klevus (pvz.: rutulinis „Globosum“, koloninis „Columnare“, atsparia saulėspirgiams žieve „Cleveland“ ir kt.); turkinius lazdynus (puikūs medžiai miestams šviesia žieve, kompaktiška laja, atsparūs suslėgtai dirvai); dekoratyvinę – uoginę, gausiažiedę, purpurinę – obelį, kuri gražiai žydi, yra kompaktiškos lajos, žiemą šakas puošia dekoratyvūs miniatiūriniai obuoliukai. Jų yra rausvais lapais, įvairių atspalvių žiedais ir vaisiais.
Taip pat mieste gražiai auga paprastojo ąžuolo veislės, ypač koloninės lajos formos; šermukšniai – alksnialapiai, švediniai, tiuringiniai, hibridiniai… Jų rūšys ir ypač veislės turi gana kompaktiškas lajas, puikiai žydi, veda spalvingus vaisius, atsparūs oro taršai, suslėgtai dirvai. Mūsų vietinis šermukšnis šiek tiek trumpaamžiškesnis ir lepesnis miesto sąlygoms; liepos – amerikinė, grakščioji, plaukuotoji, didžialapė, paprastoji ir jų veislės. Yra platus rūšių ir veislių pasirinkimas pagal lajos parametrus, žydėjimo laiką, lapų atspalvį. Mūsiškė mažalapė liepa atsilieka nuo kitų rūšių dėl savo mažo atsparumo grybinėms ligoms, kenkėjams.
Kodėl jauni medžiai miršta, ar yra būdų juos išgelbėti?
Kiek teko tyrinėti ir ekspertuoti miestų želdynus dėl įvairių augalus ištikusių problemų, tai jų skurdimo ir nykimo priežastys dažniausiai būna šios:
a) netinkamai parinktos medžių rūšys toms augimo sąlygoms;
b) sodinamų medelių kokybė neatitinka standartų, kartais transportuojant net būna perkaitinami ar padžiovinamos šaknys, jie būna iškasti su per mažais šaknų gumulais pagal esamą medelio kamieno skersmenį;
c) netinkamai pasodinti augalai – per mažas pagerinto dirvožemio tūris, neįrengta laistymo perforuota žarna duobės perimetru, pasodinta per giliai ar per sekliai, medelis blogai įtvirtintas kuolais, kad nejudėtų;
d) pirmus 2–3 metus blogai vykdoma naujai pasodintų medžių priežiūra: savalaikis laistymas, tręšimas, formavimas, kamienų apsauga nuo žiemospirgio, šaknų zonos apsauga nuo suslėgimo, apsauga nuo ligų ir kenkėjų.
Kartais ir pati gamta iškrečia pokštų su nebūdingais klimato požymiais. Pavyzdžiui, ilgai užsitęsęs ruduo su trumpalaikiais pašalimais ir atodrėkiais kai kurias medžių rūšis per anksti pažadina, išbrinksta jų pumpurai vidury žiemos. O vėliau – sausio antroje pusėje ar vasario mėnesį – kokią savaitę ar dvi spustelėjęs šaltukas tuos išbrinkusius pumpurus pažeidžia, ir medis sunkiai sprogsta, skursta ar net visai žūva.
Taip gali nutikti ir gudobelėms, sakuroms, dekoratyvinėms slyvoms, obelims… Tokius „apkankintus“ medžius dažnai reikia pagenėti, papildomai patręšti ištirpintomis vandenyje trąšomis, skatinančiomis šaknis ir augimą, padėti augalui apsiginti nuo pavojingesnių nusilpusiam augalui ligų ar kenkėjų. Tad svarbu vasaros antroje pusėje nebenaudoti jautresnėms medžių rūšims azotinių trąšų ir augalą geriau „užmigdyti“ tai rūšiai tinkamomis fosforo, kalio, magnio trąšų proporcijomis.
Fosforas labiau skatina šaknų formavimąsi ir šiek tiek stabdo antžeminės dalies augimą, o tai svarbu naujai persodintiems augalams. Kalis reikalingesnis žiedinių pumpurų formavimuisi, o magnis suteikia augalui energijos perdavimo greičio, skatina fotosintezę, fermentų veiklą. Šiaip visi makro- ir mikroelementai turi savo svarbias biologines funkcijas, todėl per daug tręšiant vienanariais cheminiais maisto elementais galima išbalansuoti kitų antagonistinių elementų įsisavinimą. Tada net esant dirvoje pakankamai reikiamų elementų, augalas negali jų įsisavinti dėl dirbtinai atsiradusio dirvos „uždruskėjimo“, t. y. pertręšimo nesubalansuotomis tai dirvai ir konkrečiai augalo rūšiai trąšomis ir jų kiekiais. Miesto sąlygomis dirvožemiai ir taip dažnai būna užteršti, „negyvi“, todėl labai svarbu atlikti agrocheminius dirvožemio tyrimus ir gauti specialistų rekomendacijas prieš suteikiant medžiui papildomą mineralinę mitybą trąšomis. Tręšiant organinėmis, ypač atskiestomis ar granuliuotomis, trąšomis, pažeisti biologinį ir maisto elementų balansą dirvoje yra žymiai mažiau galimybių. Taip pat kol augalas dar nelabai įsitvirtinęs dirvoje, labai efektyviai veikia medelių „maitinimas trąšomis per lapus“, purškiamų biologinių stimuliatorių naudojimas.
Gyvatvorės mieste.
Kokią pasirinkti?
Pastaruoju metu dažnai į gyvatvores sodinami spygliuočiai. Tai – dėl savo visažališkumo ir šiek tiek lengvesnės priežiūros formuojant, grėbiant nukritusius lapus ar vaisius. Vis dėlto spygliuočiai turi vieną neigiamą kai kuriais atvejais savybę – jie gana vienodi ir monotoniški visus metus. Lapuočiai pavasarį sprogsta, kai kurie ir sužydi, užmezga vaisius, rudenį nusispalvina lapija, žiemą atsidengia šakų forma ir grožis. Tas fenologinių fazių augale keitimasis suteikia didesnį gamtos sezonų pokyčių džiaugsmą žmogui – gali pamatyti daugiau spalvų, užuosti daugiau kvapų.
Ypač gyvos ta prasme yra laisvos ar pusiau formuojamos gyvatvorės ir žaliasienės iš lanksvų, sedulų, forzicijų, veigelų, kaulenių, meškyčių, alyvų, dekoratyvinių obelų, žilakrūmių, ožekšnių, raugerškių ir kitų lapuočių.
Jei nuspręsite sodinti spygliuočius, tai mūsų klimate, aišku, tinkamiausios būtų pušys ir eglės, taip pat kadagiai, tujos, puskiparisiai, kukmedžiai, cūgos. Žaliasienėms puikiai tiks juodosios, kalninės, paprastosios, bankso pušys, nes jos turi gana nemažai veislių kompaktiškomis lajomis. Iš kalninių pušų dažnai naudojamos veislės ar porūšiai: „var. Mugho“ – gana kompaktiškos, iki 2 m aukščio kiaušinio formos laja; „var. Pumilio“ – dar žemesnės, iki 0,8–1 m aukščio kalninės pušelės. Yra ir žiemą spyglių spalvą į geltoną keičiančių veislių pušų. Pušims, kaip žinia, reikia sausesnės, lengvesnės dirvos, saulėtos prapučiamos vietos. Panašiai ir kadagiams, ypač melsvaspygliams uoliniams, virgininiams. Paprastųjų kadagių koloniškos veislės, tokios kaip „Hibernica“, „Sentinel“, „Arnold“, kiek mažiau „Suecica“ gali apdegti anksti pavasarį iš pietų pusės nuo saulės. Yra kadagių veislių, kurios atsparios šiam apdegimui.
Eglės, ypač paprastosios, baltosios, juodosios ir serbinės, turi daug kompaktiškomis, siauromis ar spalvingomis lajomis augančių veislių. Eglės šiek tiek pakantesnės drėgnesnei dirvai, daliniam šešėliui. Tuo tarpu kanadinės cūgos nepakenčia dirvos užmirkimo, skersvėjų.
Jeigu jūsų pušys, eglės ar kiti spygliuočiai augs netinkamomis sąlygomis, dažniau sirgs grybinėmis ligomis, bus puolami kenkėjų. Taip pat dauguma spygliuočių, ypač pušys, nemėgsta per gilaus įsodinimo – kai dirva sunkesnė, drėgna, jau po poros ar trejų metų įgilintas augalas pradeda skursti, gelsti ir galiausiai žūsta. Tai dažna pušų problematiško augimo priežasčių.
Iš lapuočių gyvatvorėms vėl vis dažniau sodinami tokie puikūs ir atsparūs lapuočiai kaip skroblas, bukas, ligustras ar trakinis klevas. Šios gyvatvorės palyginti prabangios, solidžios. Skroblas ir bukas turi savybę ilgokai išlaikyti parudusius nenukritusius lapus – tai jūsų aplinkai suteikia papildomą meninį efektą šaltuoju metu. Taip pat po truputį gausėja „burinių“ gyvatvorių – kai medeliui formuojama plokštuminė laja, apačioje esant plikam kamienui. Šios „burės“ puikiai pridengia aukštesnę matymo zoną nuo kaimynų langų ar nepageidaujamų aukštesnių vaizdų neužtamsindamos žemesnės zonos.
Gyvatvorių pasirinkimo ir formavimo variantų, jau neminint visiems žinomų įvairių rūšių ir veislių tujų, yra daugybė. Tad tik dizainerio skonis ir dendrologo bioekologinės žinios ar jūsų asmeninė patirtis gali padėti išrinkti tinkamiausią ir nenusibodusį žaliosios uždangos variantą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi

    2021-10-27Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi
    Molėtų rajone kiaulininkystės ūkį turintis Aurimas Vitkauskas neslepia, kad jo atstovaujamai sričiai šiandien – ne patys lengviausi laikai. Tačiau tiek jam, tiek ir kitiems kiaulių augintojams optimizmo ir vilties suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) parama. „Be jos kai kuriuos būtinus pokyčius įgyvendinti būtų sunku“, – sako UAB „Takažolė“ vadovaujantis A. Vitkauskas. Darbas be monotonijos Darbą kiaulininkystės srityje A. Vitkauskas pasirinko tik baigęs mokslus. Tuomet įsidarbino įmonėje, kuri augino kiaules. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad šiame darbe nėra monotonijos. Darbas įdomus, greita ciklų kaita. Taip likau šioje srityje iki šiol“, – pasakoja vyras. Per 20 metų jis pripažįsta matęs ir šilto, ...
  • Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija

    2021-10-26Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas - operacija
    Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, suteikiantis apie 95 proc. informacijos apie mus supančią aplinką. Tačiau yra tokių ligų, dėl kurių regėjimo dovaną galima prarasti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą? Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Ši akių liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su metais akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, tačiau genetinis polinkis, akių sumušimai, traumos, tam tikros ligos, kenksmingos darbo sąlygos ir kt. gali nulemti kataraktos pasireiškimą ir jaunesnio amžiaus žmonių tarpe. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai, tarsi pro nešvarų stiklą, ...
  • Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose

    2021-10-26Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose
    Artėjant Vėlinėms kyla vis daugiau susirūpinimo dėl artimųjų kapų tvarkymo ir puošybos pagerbiant jų atminimą. Puošti kapus gėlėmis ir žvakėmis pradėta ne taip jau seniai – tik prieš keliasdešimt metų. Kapų puošimo mados keitėsi su laiku ir atnaujintomis technologijomis. Vaško žvakes, kurios sudegdavo, ir gėlių puokšteles, kurios sudžiūdavo ir suirdavo, pakeitė parafino ir stiklo, metalo bei plastiko gaminiai. Jie, trumpai puošę kapus, keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir didina atliekų kiekius sąvartynuose: parafinu užterštos žvakės ir jų dalys nėra perdirbamos, plastmasinės gėlės ir pintinėlės irgi dažnai tampa tik sąvartynuose laidojamomis atliekomis. Tad prieš nukraudami kapavietes dešimtimis žvakių, pintinėlių ir dirbtinių ...
  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.