Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Pasodinti medį mieste – atsakinga užduotis (Eksperto komentaras)

Apie tinkamiausius ir atspariausius miestams medžius pasakoja Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas, biologas dendrologas, želdynų ekspertas Arvydas RUTKAUSKAS.

Arvydas RUTKAUSKAS.Medžiai pasirenkami pagal galimų neigiamų kriterijų kompleksą
Miestuose tinkamų sodinti medžių yra nemažai rūšių. Pasirenkant medžių rūšį reikia žinoti, kokios kenksmingos augimo sąlygos bus labiausiai juntamos, pvz., kokio intensyvumo planuojama oro ir dirvos tarša dulkėmis, išmetamosiomis automobilių dujomis, druska ar kitais pramonės teršalais. Gal bus suslėgtas dirvožemis, šaknų augimo apribojimai. Koks dirvožemio rūgštingumas, ar jis bus sausas, nederlingas, ar kaip tik – per drėgnas ir sunkus? Ar naujiems medžiams netrukdys kitų medžių, ypač vyresnių, brandžių, šaknynas, lajos užtamsinimas? Ar vieta, kurioje sodinsime, nebus labai vėjuota, skersvėjuota. Atsižvelgiant į tai, kad cheminė augalų apsauga miestuose ir visuomeninėse teritorijose yra praktiškai draudžiama, taip pat svarbu žinoti, ar pasirinktų medžių rūšis, jiems augant miesto sąlygomis, bus pakankamai atspari ligoms ir kenkėjams.
Pagal šių galimų neigiamų kriterijų kompleksą ir parenkami labiausiai tinkami medžiai. Aišku, reikia atsižvelgti į projektuojamo medžio rūšies ir veislės lajos struktūrą, lapijos spalvą, žydėjimą, aplinkos taršą lapais, žiedais ar vaisiais, genėjimo-formavimo intensyvumo poreikį ir svarbiausiai – į medžio lajos pločio, aukščio parametrus ir augimo greitį. Dabar dažnai sodinamos medžių veislės kompaktiškomis lajomis: rutuliškomis, koloninėmis ar svyrančiomis. Tai sumažina tų medžių lajų formavimo poreikį, ir medžiai ilgiau gali tarnauti neperaugdami maksimalių leistinų toje vietoje dydžio parametrų.
Kaip vienus tinkamiausių ir atspariausių miestams medžių galima paminėti: trakinius, paprastuosius klevus (pvz.: rutulinis „Globosum“, koloninis „Columnare“, atsparia saulėspirgiams žieve „Cleveland“ ir kt.); turkinius lazdynus (puikūs medžiai miestams šviesia žieve, kompaktiška laja, atsparūs suslėgtai dirvai); dekoratyvinę – uoginę, gausiažiedę, purpurinę – obelį, kuri gražiai žydi, yra kompaktiškos lajos, žiemą šakas puošia dekoratyvūs miniatiūriniai obuoliukai. Jų yra rausvais lapais, įvairių atspalvių žiedais ir vaisiais.
Taip pat mieste gražiai auga paprastojo ąžuolo veislės, ypač koloninės lajos formos; šermukšniai – alksnialapiai, švediniai, tiuringiniai, hibridiniai… Jų rūšys ir ypač veislės turi gana kompaktiškas lajas, puikiai žydi, veda spalvingus vaisius, atsparūs oro taršai, suslėgtai dirvai. Mūsų vietinis šermukšnis šiek tiek trumpaamžiškesnis ir lepesnis miesto sąlygoms; liepos – amerikinė, grakščioji, plaukuotoji, didžialapė, paprastoji ir jų veislės. Yra platus rūšių ir veislių pasirinkimas pagal lajos parametrus, žydėjimo laiką, lapų atspalvį. Mūsiškė mažalapė liepa atsilieka nuo kitų rūšių dėl savo mažo atsparumo grybinėms ligoms, kenkėjams.
Kodėl jauni medžiai miršta, ar yra būdų juos išgelbėti?
Kiek teko tyrinėti ir ekspertuoti miestų želdynus dėl įvairių augalus ištikusių problemų, tai jų skurdimo ir nykimo priežastys dažniausiai būna šios:
a) netinkamai parinktos medžių rūšys toms augimo sąlygoms;
b) sodinamų medelių kokybė neatitinka standartų, kartais transportuojant net būna perkaitinami ar padžiovinamos šaknys, jie būna iškasti su per mažais šaknų gumulais pagal esamą medelio kamieno skersmenį;
c) netinkamai pasodinti augalai – per mažas pagerinto dirvožemio tūris, neįrengta laistymo perforuota žarna duobės perimetru, pasodinta per giliai ar per sekliai, medelis blogai įtvirtintas kuolais, kad nejudėtų;
d) pirmus 2–3 metus blogai vykdoma naujai pasodintų medžių priežiūra: savalaikis laistymas, tręšimas, formavimas, kamienų apsauga nuo žiemospirgio, šaknų zonos apsauga nuo suslėgimo, apsauga nuo ligų ir kenkėjų.
Kartais ir pati gamta iškrečia pokštų su nebūdingais klimato požymiais. Pavyzdžiui, ilgai užsitęsęs ruduo su trumpalaikiais pašalimais ir atodrėkiais kai kurias medžių rūšis per anksti pažadina, išbrinksta jų pumpurai vidury žiemos. O vėliau – sausio antroje pusėje ar vasario mėnesį – kokią savaitę ar dvi spustelėjęs šaltukas tuos išbrinkusius pumpurus pažeidžia, ir medis sunkiai sprogsta, skursta ar net visai žūva.
Taip gali nutikti ir gudobelėms, sakuroms, dekoratyvinėms slyvoms, obelims… Tokius „apkankintus“ medžius dažnai reikia pagenėti, papildomai patręšti ištirpintomis vandenyje trąšomis, skatinančiomis šaknis ir augimą, padėti augalui apsiginti nuo pavojingesnių nusilpusiam augalui ligų ar kenkėjų. Tad svarbu vasaros antroje pusėje nebenaudoti jautresnėms medžių rūšims azotinių trąšų ir augalą geriau „užmigdyti“ tai rūšiai tinkamomis fosforo, kalio, magnio trąšų proporcijomis.
Fosforas labiau skatina šaknų formavimąsi ir šiek tiek stabdo antžeminės dalies augimą, o tai svarbu naujai persodintiems augalams. Kalis reikalingesnis žiedinių pumpurų formavimuisi, o magnis suteikia augalui energijos perdavimo greičio, skatina fotosintezę, fermentų veiklą. Šiaip visi makro- ir mikroelementai turi savo svarbias biologines funkcijas, todėl per daug tręšiant vienanariais cheminiais maisto elementais galima išbalansuoti kitų antagonistinių elementų įsisavinimą. Tada net esant dirvoje pakankamai reikiamų elementų, augalas negali jų įsisavinti dėl dirbtinai atsiradusio dirvos „uždruskėjimo“, t. y. pertręšimo nesubalansuotomis tai dirvai ir konkrečiai augalo rūšiai trąšomis ir jų kiekiais. Miesto sąlygomis dirvožemiai ir taip dažnai būna užteršti, „negyvi“, todėl labai svarbu atlikti agrocheminius dirvožemio tyrimus ir gauti specialistų rekomendacijas prieš suteikiant medžiui papildomą mineralinę mitybą trąšomis. Tręšiant organinėmis, ypač atskiestomis ar granuliuotomis, trąšomis, pažeisti biologinį ir maisto elementų balansą dirvoje yra žymiai mažiau galimybių. Taip pat kol augalas dar nelabai įsitvirtinęs dirvoje, labai efektyviai veikia medelių „maitinimas trąšomis per lapus“, purškiamų biologinių stimuliatorių naudojimas.
Gyvatvorės mieste.
Kokią pasirinkti?
Pastaruoju metu dažnai į gyvatvores sodinami spygliuočiai. Tai – dėl savo visažališkumo ir šiek tiek lengvesnės priežiūros formuojant, grėbiant nukritusius lapus ar vaisius. Vis dėlto spygliuočiai turi vieną neigiamą kai kuriais atvejais savybę – jie gana vienodi ir monotoniški visus metus. Lapuočiai pavasarį sprogsta, kai kurie ir sužydi, užmezga vaisius, rudenį nusispalvina lapija, žiemą atsidengia šakų forma ir grožis. Tas fenologinių fazių augale keitimasis suteikia didesnį gamtos sezonų pokyčių džiaugsmą žmogui – gali pamatyti daugiau spalvų, užuosti daugiau kvapų.
Ypač gyvos ta prasme yra laisvos ar pusiau formuojamos gyvatvorės ir žaliasienės iš lanksvų, sedulų, forzicijų, veigelų, kaulenių, meškyčių, alyvų, dekoratyvinių obelų, žilakrūmių, ožekšnių, raugerškių ir kitų lapuočių.
Jei nuspręsite sodinti spygliuočius, tai mūsų klimate, aišku, tinkamiausios būtų pušys ir eglės, taip pat kadagiai, tujos, puskiparisiai, kukmedžiai, cūgos. Žaliasienėms puikiai tiks juodosios, kalninės, paprastosios, bankso pušys, nes jos turi gana nemažai veislių kompaktiškomis lajomis. Iš kalninių pušų dažnai naudojamos veislės ar porūšiai: „var. Mugho“ – gana kompaktiškos, iki 2 m aukščio kiaušinio formos laja; „var. Pumilio“ – dar žemesnės, iki 0,8–1 m aukščio kalninės pušelės. Yra ir žiemą spyglių spalvą į geltoną keičiančių veislių pušų. Pušims, kaip žinia, reikia sausesnės, lengvesnės dirvos, saulėtos prapučiamos vietos. Panašiai ir kadagiams, ypač melsvaspygliams uoliniams, virgininiams. Paprastųjų kadagių koloniškos veislės, tokios kaip „Hibernica“, „Sentinel“, „Arnold“, kiek mažiau „Suecica“ gali apdegti anksti pavasarį iš pietų pusės nuo saulės. Yra kadagių veislių, kurios atsparios šiam apdegimui.
Eglės, ypač paprastosios, baltosios, juodosios ir serbinės, turi daug kompaktiškomis, siauromis ar spalvingomis lajomis augančių veislių. Eglės šiek tiek pakantesnės drėgnesnei dirvai, daliniam šešėliui. Tuo tarpu kanadinės cūgos nepakenčia dirvos užmirkimo, skersvėjų.
Jeigu jūsų pušys, eglės ar kiti spygliuočiai augs netinkamomis sąlygomis, dažniau sirgs grybinėmis ligomis, bus puolami kenkėjų. Taip pat dauguma spygliuočių, ypač pušys, nemėgsta per gilaus įsodinimo – kai dirva sunkesnė, drėgna, jau po poros ar trejų metų įgilintas augalas pradeda skursti, gelsti ir galiausiai žūsta. Tai dažna pušų problematiško augimo priežasčių.
Iš lapuočių gyvatvorėms vėl vis dažniau sodinami tokie puikūs ir atsparūs lapuočiai kaip skroblas, bukas, ligustras ar trakinis klevas. Šios gyvatvorės palyginti prabangios, solidžios. Skroblas ir bukas turi savybę ilgokai išlaikyti parudusius nenukritusius lapus – tai jūsų aplinkai suteikia papildomą meninį efektą šaltuoju metu. Taip pat po truputį gausėja „burinių“ gyvatvorių – kai medeliui formuojama plokštuminė laja, apačioje esant plikam kamienui. Šios „burės“ puikiai pridengia aukštesnę matymo zoną nuo kaimynų langų ar nepageidaujamų aukštesnių vaizdų neužtamsindamos žemesnės zonos.
Gyvatvorių pasirinkimo ir formavimo variantų, jau neminint visiems žinomų įvairių rūšių ir veislių tujų, yra daugybė. Tad tik dizainerio skonis ir dendrologo bioekologinės žinios ar jūsų asmeninė patirtis gali padėti išrinkti tinkamiausią ir nenusibodusį žaliosios uždangos variantą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Miškus naudingiau užsiauginti patiems

    2020-10-24Miškus naudingiau užsiauginti patiems
    Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Pasodinęs – nenueisi „Nėra taip, kad pasodinai medžius ir ...
  • Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį

    2020-10-24Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
    Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo ...
  • Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina

    2020-10-24Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina
    Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokią emocinę ir psichologinę pagalbą galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje. Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos ...
  • Spalio 24 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-23
      Kruvina vilkų puota BuktojeŪkininko Rolando Storpirščio avių ūkis yra netoli Buktos miško. Ūkininkas pripažino su nerimu skaitydavęs naujienas apie vilkų surengtas karvių ar avių skerdynes ir vis tikėdavosi, kad jo augintinėms pavyks išvengti tokios baisios lemties. Aštuoniolika metų pavyko, tačiau šios savaitės trečiadienio rytas buvo lemtingas. Vilkai Rolando ūkyje surengė ...
  • Plėtoti verslus kaime drąsina parama

    2020-10-21Plėtoti verslus kaime drąsina parama
    Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas. „Pajūrio medis“ vis auga Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo ...
  • COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama

    2020-10-21COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama
      Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio ...
  • Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles

    2020-10-21Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles
    Prieš dešimtmetį didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių į socialinius tinklus žvelgė tarsi į vaikų žaidimus. 74 metų kaunietis Vytautas anksčiau irgi buvo skeptiškas: „Maniau, kad socialiniai tinklai yra mados reikalas, kuris greitai baigsis. Bet dabar pats jau porą metų naudojuosi „Facebook“, kur bendrauju su savo vaikais ir anūkais, matau, ką ...
  • Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata

    2020-10-21Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata
    Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ...
  • Spalio 21 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-20
        Koronavirusas plinta ir SuvalkijojeCOVID-19 sparčiai plinta. Praėjusią savaitę dar džiaugėmės, kad Suvalkijoje koronavirusu sergamumas palyginti mažas. Marijampolės savivaldybėje turėjome tik 10 asmenų, sergančių šia liga, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse COVID-19 nebuvo registruota. Po dešimties dienų situacija pasikeitė, ir ne į gera. Visose Marijampolės regiono savivaldybėse jau yra sergančiųjų koronavirusu.   Norėdami ...
  • Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja

    2020-10-17Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja
    Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, ...
  • Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

    2020-10-17Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų
    Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, ...
  • Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą

    2020-10-17Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą
    Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje. Mobiliosios krizių įveikimo komandos Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Psichologinę ...
  • Spalio 17 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-16
      COVID-19 įsisuko į Marijampolės specialiuosius socialinės globos namus Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose – nepaprastoji padėtis. Koronaviruso infekcija šiuo metu serga net 13 gyventojų ir 4 darbuotojai. Visi sergantys globotiniai gydomi globos namuose. Nei Marijampolės ligoninė, nei Kauno klinikos sergančiųjų nepriėmė.       Po penkių pasimatymų – 50 metų kartu Gražus ir jaukus Marijampolės poezijos ...
  • Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“

    2020-10-14Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“
    Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių – kibernetiniai nusikaltėliai mūsų šalies gyventojus atakuoja tais pačiais ginklais ir manevrais kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija. „Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo ...
  • Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

    2020-10-14Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)
    Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta ...

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.