M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...

Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...

Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...

Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...

Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...

Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...

Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...

Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...

Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...

1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...

Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...

Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...

Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...

Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...

(Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...

Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...