Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampolės menų mokykla – regiono kultūros proceso dalis

Gegužės 22 d. Marijampolės kultūros centre įvyko Marijampolės meno mokyklos baigimo diplomų įteikimo šventė. Diplomus arba kitaip neformaliojo švietimo pažymėjimus tądien atsiėmė šiemet meno mokyklą baigę 80 mokinių: 42 Muzikos skyriaus, 20 Choreografijos skyriaus ir 18 Dailės skyriaus absolventų. Kultūros centro fojė buvo eksponuojami mokinių baigiamieji darbai, bet tik paveikslai, nes skulptūras atvežti buvo per daug sudėtinga, ypač todėl, kad paroda tebuvo vienadienė. Bet kokiu atveju miesto visuomenė galėjo susidaryti įspūdį, ką kuria jaunieji menininkai, pasirinkę dailės studijas mūsų mieste.
Ne vienas, sveikindamas abiturientus, minėjo, kad jiems garbė baigti meno mokyklą šiais – Valstybės atkūrimo 100-mečio ir Marijampolės, kaip Lietuvos kultūros sostinės, metais.
Meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė sakė, kad mokinio sėkmė – tai tėvų, mokytojų ir mokyklos sėkmė. Meno mokykla tądien sudalyvavo miesto akcijoje „Varpo aidas – šimtmečio atgarsiai“: tris molinius varpus – po vieną nuo kiekvieno meno mokyklos skyriaus – pakabino ant varpų sienos J. Basanavičiaus aikštėje.

Pirmas koncerte pasirodė mažasis Motiejus Šnekutis, grodamas violončele.Metai praėjo gerai
Direktorė Rima Kukalienė.Pakalbinta „Suvalkiečio“ R. Kukalienė džiaugėsi gerai praėjusiais mokslo metais. Ji papasakojo, kad mokykla įsteigė pučiamųjų instrumentų orkestro klasę, nusipirko pagrindinius instrumentus, o jų įsigijimą finansavo Marijampolės savivaldybės administracija. „Mūsų mokyklos sienos gražios, bet instrumentai buvo labai seni. Nupirkome dalį instrumentų, taigi pradžia padaryta, o kitais metais palaipsniui pirksime jų daugiau“, – sakė direktorė.
Šiais mokslo metais įvestas ankstyvasis integruotas meninis ugdymas 5–6 m. vaikams. Nuo rugsėjo 1 d. įvedamos ugdomojo proceso naujovės – mušamųjų instrumentų, gitaros, solinio dainavimo, integruoto pradinio ugdymo programos.
Mokyklos šokių kolektyvas „Javonėlis“ pelnė I meninio pajėgumo kategoriją (taip pat ir mokyklos skudučių ansamblis „Tūto“), dalyvaudamas atrankose M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Ta proga „Javonėliui“ Gabių vaikų centras nupirko aštuonis komplektus tautinių kostiumų, dar du komplektus nupirko Marijampolės savivaldybė. Taigi kolektyvas dabar turi dešimt naujų suvalkietiškų autentiškų kostiumų.
Šimtmečio dainų šventėje mokyklai šiais metais atstovaus choras ir trys šokių kolektyvai.
Tradiciškai daug mokinių šiemet dalyvavo įvairiuose konkursuose, parodose, koncertavo, parvežė diplomų, kitų apdovanojimų, tapo laureatais ar diplomantais ne tik Lietuvoje, bet ir Austrijoje, Latvijoje, Italijoje, Bulgarijoje. Beje, direktorė pabrėžė, kad laimėjimų stengiamasi nesureikšminti, nes meno žmonės yra jautrūs: „Neskirstome vaikų, priimame visus ir stengiamės, kad jiems visiems pas mus mokytis būtų gera.“

Dainuoja absolventė Lukrecija Kalinauskaitė.Įteikti diplomai ir padėkos raštai
Kaip pabrėžė direktorė, visi diplomų įteikimo šventėje koncertavę atlikėjai patys pasirinko savo atliekamus kūrinius. Koncertą pradėjo mažasis Motiejus Šnekutis, grodamas violončele (mokyt. Irena Valiulienė). Pasirodė „Javonėlio“ šokėjos (vad. Kristina Brazienė), fortepijonu pagrojo Justinas Pliskus. Padainavo Gabija Zdanytė (mokyt. Laima Lapkauskaitė), muzikos technologijų dalyko mokytojas Darius Klišys su mokiniais atliko kompoziciją pagal „Pink Floyd“ kūrinį „Siena“. Atlikėjų buvo ir daugiau, o štai Kornelija Kalinauskaitė (baigusi muzikos skyrių ir toliau besimokanti dailės skyriuje) koncertavo su seserimi Lukrecija.
Kamilė Kevėnaitė sakė nenorinti dar baigti meno mokyklos...Po koncerto padėkos raštai už gerą mokymąsi, koncertinę veiklą ir gerus rezultatus buvo įteikti Ivetai Kemerzūnaitei, Kasparui Šerpyčiui (baigimo pažymėjimus abu gavę prieš keletą metų, o dabar tęsė mokslus toliau: Iveta – išplėstinio ugdymo programą, Kasparas – muzikos mėgėjų (saviraiškos) ugdymo programą).

Groja Iveta Kemerzūnaitė: baigimo pažymėjimą gavusi prieš keletą metų, tęsė toliau išplėstinio ugdymo programą.Taip pat apdovanoti Lukrecija Kalinauskaitė, Povilas Stonkus, Augustė Juškauskaitė, Beatričė Masteikaitė, Kamilė Murauskaitė ir daugelis kitų.
Kaip kurie vaikai sakė, jog jų tolesnį likimą nulėmė meno mokytojas. Tad nieko nestebina, kad baigusieji meno mokyklą toliau tęsia studijas ir čia, Lietuvoje, ir užsienyje. K. Šerpytis planuoja studijuoti skaitmenines technologijas Muzikos ir teatro akademijoje, ten pat studijuoti norėtų ir Povilas Stonkus. Dailės pagrindinio ugdymo programą baigusios Raminta Leonavičiūtė ir Kamilė Kevėnaitė taip pat mąsto apie tolimesnes studijas. Raminta jau nutarusi studijuoti animaciją. Ateitį su menu sieti planuoja ir Justė Liščiukaitytė. Aišku, planai lieka planais, bet tai, kad tokių norų yra, rodo, jog meninė saviraiška – svarbi šių vaikų veiklos sritis.

Meno mokyklos nesinori baigti
Šiemet meno mokyklą baigianti Kamilė Kevėnaitė, kaip sakė jos mokytoja Aušra Šuliokienė, mergina su daugybe talentų – rašo eiles, tapo, kuria skulptūras.
„Ne vienus metus mama man vis siūlydavo pradėti lankyti meno mokyklą, bet aš nesutikdavau. Paskui tiesiog užsimaniau nupiešti vieną žmogų (tai muzikantas, kuris man patiko) ir nutariau, kad reikia pasimokyti, taip atėjau į meno mokyklą“, – pradžią prisimena Kamilė. Nuo 8-os klasės pradėjo lankyti dailės pamokas, ketverius metus pasimokiusi šiemet baigė dailės pagrindinio ugdymo programą.
Trys varpai skirti miesto akcijai „Varpo aidas – šimtmečio atgarsiai“.„Ketveri metai praėjo gerai, buvau labai užimta, bet man, kaip ir visai mūsų klasei, nesinori baigti. Čia patiko, buvo gera atmosfera. Visi mokytojai – išskirtiniai, savo darbą gerai atliekantys, bet man ypač padėjo A. Šuliokienė ir N. Krivičienė, surengė mano parodą meno mokykloje. Jos atidarymas įvyko gegužės 16 d., o veiks iki birželio 16 dienos“, – pasakojo mergina.
Meno pasaulyje Kamilė atrado save, gal tai net taps jos gyvenimo keliu. Ji mąsto apie studijas akademijoje, galbūt Lietuvos, o gal užsienyje. Studijų krypties dar nepasirinkusi, nes sekasi viskas: baigiamajam darbui pasirinko skulptūrą, nors galėjo daryti ir grafikos ar tapybos darbą. „Mokytojas man sakė, kad galiu daryti skulptūrą ir tikrai pavyks. Esu patenkinta sukurta skulptūra „Mėnulio žmogus“ – tai nedidelis mažosios plastinės architektūros kūrinys iš gipso.“
Kamilė šiemet baigia III gimnazijos klasę, taigi dar turi metus pagalvoti, ką rinktis studijuoti – gal architektūrą, gal grafiką…

Loreta AKELIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.