Nutinka neįtikėtinų dalykų (sugrįžimas po 60 metų)
…Jeigu kas 1958-ųjų gegužės 18 dieną tuomečio Kapsuko lėlių teatro artistų, parodžiusių pirmąjį spektaklį, būtų paklausęs, kaip jie save įsivaizduoja po… 60 metų, ne vienas būtų tik nusijuokęs. Jiems, tokiems jauniems, tiek laiko atrodė amžinybė… Bet ne tik teatre, realybėje taip pat, įvyksta stebuklų: praėjus šešiems dešimt-mečiams, tą pačią dieną (paliudyta, kad ji ir tą kartą, kaip dabar, buvusi tokia pat saulėta ir graži) grupelė tų pačių žmonių vėl žengė Marijampolės dramos teatro laiptais į jaunystės prisiminimų sūkurį.
Šis renginys – Kauno valstybinio lėlių teatro jubiliejaus minėjimo svarbus akcentas: iš mūsų miesto persikėlęs (perkeltas?) į Kauną mažiesiems skirtas teatras, ilgus metus vadovaujant jo įkūrėjams Stasiui ir Valerijai Ratkevičiams, intensyviai dirbo ir tebedirba iki šiol. Susitikimo dėmesio centre – tie, kas prisilietė prie pirmųjų lėlių (pirmasis spektaklis – „Stebuklingas Aladino žibintas“), gavo pirmąsias šio išskirtinio meno pamokas ir jam paskyrė visą gyvenimą. Lėlių teatro direktorius Sigitas Klibavičius šį susitikimą pavadinęs „neįtikėtinu“, nes praeitis iš tiesų susitiko su dabartimi, pristatė tuos, kurie prieš 60 metų pirmieji žengė į sceną, teatro legendas: Reginą Čeponienę, Adą Ignatavičienę, Ireną Stankevičienę ir Algimantą Stankevičių (jo režisuotą spektaklį, seniausiai esantį repertuare, „Princesės gimtadienis“ vėliau turėjo progą pamatyti mažieji ir visi, ką sudomino ši šventė).
Buvo daug emocingų, nostalgiškų ir šmaikščių prisiminimų apie tą laiką, kai repetuojant trūko šilumos, o namuose – net būtinų daiktų, tačiau, pasak A. Stankevičiaus, „buvome laimingi ir patenkinti, nes kūrėme pirmąjį profesionalų (pabrėžiu – profesionalų) lėlių teatrą: Lietuvoje anksčiau būta tik menkų bandymų. Neįtikėtina, bet pirmąjį spektaklį sukūrėme per žiemą, per šešis mėnesius. Buvome labai jauni, pilni entuziazmo. Mes per tą laiką keturis kartus apvažiavome visą Lietuvą, pabuvome mažiausiuose kaimuose… Šituo esu labai patenkintas.“
Svečius, sugrįžus į jaunystės miestą, gražiai sveikino dabartinio Marijampolės lėlių teatro žmonės: iškilmingus žodžius jiems skyrė, ateityje neužmiršti kvietė… Gražia iniciatyva, praturtinusia Kultūros sostinės renginių programą, pasidžiaugė Marijampolės savivaldybės merės pavaduotojas Romualdas Makauskas. Dramos teatro direktoriui Romualdui Kučiauskui svečiai įteikė vieną senųjų afišų – kaip tų dienų relikviją. Susitikti, pabendrauti su buvusiais kolegomis ar pažįstamais atėjo drauge dirbusių, spektaklius mačiusių marijampoliečių. Tokių susitikimų nuotaiką gali pajusti tik pats juose būdamas.
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos