Fotografo Romo Linionio paroda tokia proga ypač reikalinga. Juk šis menininkas – Marijampolės metraštininkas, jau keletą dešimtmečių fiksuoja, kaip keičiasi miestas, jo fotografijose atsispindi svarbiausi miesto įvykiai. Senosios fotografijos turi išliekamąją vertę, tai – dokumentika. Ji ir dominavo pradėjusioje veikti parodoje „Miestas visada norėjo keistis“. Fotografijose fiksuoti pastarieji keturi miesto dešimtmečiai. Šalia dokumentinių kadrų – ir šiandieniai, parodantys, kokie ryškūs pokyčiai yra įvykę. Ir dar vienas esminis suvokimas žvelgiant į eksponuojamas nuotraukas – kokie bebuvo laikai, santvarkos, galimybės, bet visada stengtasi, kad miestas būtų gražus, daug ir su skoniu tvarkytasi. Nors, pasak R. Linionio, ir jam, kaip ir kiekvienam, kartais atrodę, kad gal galėjo būti ir kitaip…
Pats autorius kalbėjo apie tai, kad fotografijose atsispindi jo sentimentai miestui. Abejingumo niekada neturėjęs – dėl kai kurių faktų skaudu, dėl kai kurių apima džiaugsmas. O mąstant globaliau, tai žmonės, kurie turi sentimentų gyvenamajai vietai ir paprastai geba suteikti jai kažką gražaus, ypač jeigu tai asmenys, priimantys sprendimus, nuo kurių priklauso miesto atsinaujinimas. „Kartais man sako, kodėl fotografuoji ir netvarką. Tačiau kaip smagu būna, kai paskui tos vietos sutvarkomos ir gali jas parodyti kitu rakursu“, – sakė R. Linionis.
Taigi fotografijose, pasak autoriaus, atsispindi keleto dešimtmečių įvairūs parėdymai ir potvarkiai – griauti ir statyti, keisti ir gražinti. „Vien tik gatvės ir šaligatviai pastaraisiais dešimtmečiais patyrė begalę permainų: atkasti ir užkasti, asfaltuoti ir vėl kloti bruką, kloti iš tolimosios Kinijos atvežtas plyteles, tiesti telefono ar interneto tinklus… Kiekvieną kartą miestas patirdavo stresą, nes kažkas vis kliūdavo, nes kažkam skaudėdavo. Kiekvieno medžio nupjovimas, nekalbant apie senųjų pastatų griovimus, įrėždavo savo žymę. Žiūrėdamas į senas fotografijas gali „atstatyti“ senųjų gatvių vaizdą, pajusti buvusių medžių pavėsį, pamatyti neuždengto upelio tekėjimą…“ – taip sentimentus, sklindančius iš nuotraukų apibūdina R. Linionis.
Antrame aukšte pradėjo veikti žymiausių Marijampolės savivaldybės tautodailininkų kūrybos paroda. Kone visų šios parodos autorių darbai yra respublikiniuose kataloguose, dalis jų saugomi šalies tautodailės fonduose. „Tai menininkai, įsiamžinę kultūros istorijoje ne tik miesto, bet visos šalies mastu“, – pristatė parodų organizatorė Ona Surdokienė.
Taigi įvairiapusiškoje tautodailės parodoje eksponuojami Romano Krasninkevičiaus, Blažiejaus Krivicko, Antano Šergalio, Janinos Lenkauskienės, Eduardo Končiaus, Kazimiero Barišausko, Juozo Davainio ir Viktorijos Jurgutienės darbai. Kai kurių iš autorių jau nėra tarp gyvųjų, bet išliekamąją vertę turintys darbai labai įdomūs, malonu juos prisiminti ar susipažinti.
Jolanta RAČAITĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos