Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Eksperto komentaras

Apie aplinkos kaitos procesus Lietuvoje, jų pasekmes, sprendimo būdus, valstybės ir piliečių požiūrį į jas kalbamės su Vilniaus universiteto dėstytoja, Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje aplinkosaugos eksperte Audrone ALIJOŠIUTE.

Audrone ALIJOŠIUTE.– Labiausiai klimato kaitos procesus lemia šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Daugiausia šių dujų Lietuvoje pagamina transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriai. Į kuriuos neigiamai klimato kaitą veikiančius sektorius Lietuva turėtų atkreipti dėmesį, kur trūksta permainų, kas jų turėtų imtis, jas skatinti?
– Pirmiausia reikėtų suvokti, kad transportas, žemės ūkis ir pramonė yra ne kas kita, kaip mūsų vartojimas. Klimato kaitos priežastis esame mes patys. Mūsų noras turėti automobilį, naujus daiktus, valgyti užjūrio vaisius lemia lemtingus pokyčius. Dabartinio pasaulio ekonomika pagrįsta paklausa ir pasiūla. Mes kiekvieną dieną savo pinigine balsuojame už aplinką. Nėra lengva atsisakyti komforto, paslaugų ar atostogų egzotiškoje šalyje vardan klimato kaitos procesų stabdymo – mes net nesuvokiame šio reiškinio masto ir padarinių. Galime kaltinti pramonės šakas, valdžią, bet pasirinkimus darome mes patys.

– Ar galima aplinkos kaitą lemiančias problemas suskirstyti pagal aktualumą? Jei taip, kokios šiuo metu yra svarbiausios, kurias reikėtų spręsti pirmiausia?
– Vakarų Europos, JAV atsakingo verslo apžvalgininkai skambina naujais varpais – cheminės medžiagos yra naujoji „klimato kaita“. Naudojame apie 100000 skirtingų cheminių medžiagų, ne visų poveikį suvokiame. Europos Sąjungoje pavojingų cheminių medžiagų naudojimas yra ribojamas, tačiau labai mažai žinome apie jų suminį efektą – juk kasdien naudojame keliasdešimt įvairių produktų su skirtinga chemine sudėtimi. Švedijoje pirmą kartą imta tirti ne vienos pavojingos medžiagos, o taip vadinamo „cheminių medžiagų kokteilio“ efektą.
Vis tik neskirstyčiau problemų pagal aktualumą, nes spręsti reikia visas. Prioritetai priklauso nuo mūsų žinių apie aplinkos poveikį. Dažnai nesuvokiame kai kurių dalykų – kažkada stogams asbestas tiko, dabar jau žinome, kad tai kenksminga. Aplinkosauga yra dinamiškas, holistinio požiūrio reikalaujantis procesas. Aplinkosauginis požiūris turi būti integruotas visose srityse.

– Kadangi visos aplinkos kaitą skatinančios problemos yra vienodai svarbios ir, sakote, kad jas reikia spręsti kompleksiškai, ar Lietuva elgiasi teisingai? Ar valstybė ir jos piliečiai elgiasi atsakingai ir kur galbūt mums reikia pasitempti?
– Lietuva yra graži ir žalia šalis, gamta mums visada buvo svarbi, bet ar dabar, siaučiant ekonominio augimo, plėtros vėjams, ji mums tebėra svarbi? Manau, mes turime išmokti vertinti aplinką lygiai taip pat, kaip ekonominę gerovę, nelaukti, kol problemos bus akivaizdžios, nepataisomos. Vienas iš XX a. aplinkosauginės minties puoselėtojų Barry Commoner aplinkosaugos esmę prieš 50 metų surašė į keturis sakinius: „Viskas yra susiję su viskuo. Viskas kažkur patenka. Gamta žino geriausiai. Nėra pietų už dyką“.
Deja, šie dėsniai šiandien nėra mūsų visuomenėje nei suvokiami, nei propaguojami. Ir tikrai ne tik Lietuvoje. Lyginti galima teisės aktus, aplinkos kokybę, mąstymą – tai labai plati tema. Pasitempti reikia visam pasauliui.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Be savanorių būtume prapuolę“

    2021-07-01„Be savanorių būtume prapuolę“
    „Savanorystė yra ta jėga, kuri vienija žmones. Nuo mūsų rūpestingumo, šypsenos, galbūt paprasto pokalbio labai daug kas priklauso. Tikiu, kad savanoriai yra labai stiprūs, drąsūs ir darbštūs žmonės“, – kalbėdamas apie savanorystę „bernardinai.lt“ yra sakęs kunigas Algirdas Toliatas. Marijampolės savivaldybės mero patarėja, vakcinavimo centro koordinatorė Agnė Pavelčikienė atvira: būtume prapuolę be savanorių. „Nežinau, ką būtume vakcinavimo centre darę be savanorių. Naujų etatų įsteigti negalėjome, finansavimo nebuvo skirta. Savanoriai dirbo be atlygio. Jeigu ne jie, būtų turėję dirbti tik Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai, bet tada vakcinavimo tempai būtų buvę daug lėtesni, paskiepyta būtų gerokai mažiau žmonių. Prisimenu, kaip Kauno vakcinavimo ...
  • Kaip išsirinkti dviratį?

    2021-06-30Kaip išsirinkti dviratį?
    Dviratis yra beveik būtinos vasaros atributas. Juo ypač mėgsta mėgautis vaikai ir jaunimas, tačiau šiandien dviratis populiarėja ir vyresniųjų tarpe.
  • „Dievas gyvena skalbimo mašinoje“

    2021-06-30„Dievas gyvena skalbimo mašinoje“
    Tai – iš pokalbio, kuris sklandžiai ir maloniai vyniojosi dar… vasarį. Pavadinimo žodžiai – iš pačios pašnekovės lūpų. Tegul nešokiruoja jautriųjų – nieko čia užgaulaus ar šventvagiško, kaip pamatysite. Su Luana MASIENE, kurią vieni žino kaip matematikę, kiti – kaip literatūros (ir ne tik) kūrėją, daug kas Lietuvoje – kaip „kitokio“ žurnalo „Baltas kambarys“ ir su juo susijusių vyksmų sumanytoją ir vykdytoją, bendravome po ilgo laiko… Visi buvome daugiau ar mažiau izoliuoti, „dingę“, jokių vyksmų, kur galėjai sutikti bendramintį, nevyko. Bet gyvenimas nesustojo, tad natūralu buvo paklausti: kas naujo, kas tavo gyvenime vyksta šioje keistoje kasdienybėje ir – kas naujo ...
  • Debiutas

    2021-06-30Debiutas
    Šiandien poezijos mylėtojams pristatome naują autorių – jo kūrybos iki šiol mūsų laikraštyje nebuvo. Tiesa: pavardė gal girdėta kitais menais besidomintiems, o eiles bus skaitę tik tie, kas draugauja feisbuke…Jonas Šukevičius – marijampolietis, žinomas medžio meistras, daug metų liaudies menininkų klubo „Mūza“ narys. Eilėraščius sako pradėjęs rašyti vos prieš keletą metų, platesnei auditorijai dar nėra jų pristatęs… Apie tai, kas išgyventa, patirta, kas jaudina, kas neduoda ramybės brandaus vyro širdžiai ir sielai kalba jo eilės. Paskaitykite. Kęstutis ŠUKEVIČIUS Aš be Tavęs Aš be Tavęs – kaip ežeras užakęs, Pro meldus žvelgiantis liūdnom akim, Kaip besiblaškanti šviesoj plaštakė,Sumaišius dieną su tamsia naktim.Aš be Tavęs ...
  • Kai mažai yra labai daug… (Leidiniai)

    2021-06-30Kai mažai yra labai daug... (Leidiniai)
    Trisdešimt du lapai kvadratinio formato knygelėje, ypatingas dizainas – ir, žinoma, eilėraščiai. Tiek, kiek tilpo šioje erdvėje – po vieną viename lape (ne puslapyje). Mažai? Tikrai ne. Paskaitę įsitikins, kad kūrybos gylis ir svoris priklauso tikrai ne nuo puslapių skaičiaus. Tai – apie Algimantos Pabedinskienės eilėraščių rinkinį, kurį išleido kūrybinė spaustuvė „RIDSALES“, sumaniusi visą išskirtinį leidinių ciklą. Autorę mes, marijampoliečiai, gerai pažįstame, žinome apie jos konkrečiąsias veiklas (ne vienas pamena buvus ministre, pedagoge), tačiau apie kūrybinį polėkį – gal tik vienas kitas. Ji ne tik rašo, bet ir kuria ekslibrisus, ieško kitų saviraiškos būdų ir jų randa. Gal kada nors išgirsime ...
  • Vienišo asmens išmoka: ką svarbu žinoti našlių pensijų gavėjams

    2021-06-30Vienišo asmens išmoka: ką svarbu žinoti našlių pensijų gavėjams
    Nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į „Sodrą“ dėl vienišo asmens išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerija paaiškina, kokiu atveju našlių pensijų gavėjai taip pat įgis teisę į vienišo asmens išmoką. „Dėl vienišo asmens išmokos galės kreiptis ir šalpos pensijas bei mažų pensijų priemokas gaunantys našliai, jei jie neturi teisės gauti našlių pensijos arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 euro. Tikiuosi, kad ši papildoma išmoka padės sumažinti vienišų mūsų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.Tie neįgalieji ir senatvės pensijos amžių ...
  • Kokios yra koronaviruso vakcinacijos galimybės?

    2021-06-30Kokios yra koronaviruso vakcinacijos galimybės?
    Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti“ Karolina iš Palangos džiaugiasi, kad pavyko pakankamai nesudėtingai išgyventi didžiausių karantino sugriežtinimų laikotarpį. „Žinoma, dabar, kai situacija pasikeitusi, drįstu pasvajoti apie keliones į užsienį ir kitas pramogas“, – prisipažįsta ji. Palangiškė teigia, kad sprendimą vakcinuotis lėmė tikėjimas medicina ir mokslu, tačiau jos aplinkoje yra ir mąstančių kitaip. „Tikiu mokslu ir medicina. Kita vertus, ...
  • Lauko kavinėse jau galime kvėpuoti laisviau, tačiau kaip išvengti šalimais rūkančiųjų keliamo pavojaus?

    2021-06-30Lauko kavinėse jau galime kvėpuoti laisviau, tačiau  kaip išvengti šalimais rūkančiųjų keliamo pavojaus?
    Atlaisvėjus karantino suvaržymams ir vasarai džiuginant puikiais orais, prie lauko kavinių staliukų šiuo metu galima išvysti vis daugiau marijampoliečių. Visgi neretas jų vos prisėdęs skuba prisidegti cigaretę, kurios dūmai tikrai nedžiugina aplinkinių. Tačiau lauko kavinėse rūkantys žmonės kelia kitiems ne tik diskomfortą ar skleidžia nemalonų kvapą, bet ir grasina sveikatos problemomis. Sveikatos priežiūros ekspertai įspėja, kad pavojų sveikatai ir gyvybei gali sukelti ir pasyvus rūkymas, todėl cigarečių mėgėjai raginami pagalvoti tiek apie savo, tiek apie aplinkinių sveikatą. Tikras nuodų „kokteilis“ Jei rūkantieji, kaskart prisidegdami cigaretę, susimąstytų apie jos keliamą pavojų sveikatai, žalingo įpročio atsikratytų kur kas greičiau. Tačiau motyvacija gali tapti dviguba, ...
  • Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai

    2021-06-26Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai
    Birželio 22 dieną Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejumi surengė mokslinį seminarą „Naujausios Užnemunės istorijos tyrinėjimų perspektyvos“. Renginį pavyko suorganizuoti tik iš trečio karto – dėl koronaviruso pandemijos dar pernai planuotą seminarą du kartus teko atidėti. Algis VAŠKEVIČIUS Seminaro organizatoriai įsitikinę, kad Sūduvos (Suvalkijos) istorija pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė nepelnytai mažo istorikų ir kultūros tyrinėtojų dėmesio, o tai lėmė faktas, kad 1920 m. regionas buvo padalintas tarp Lietuvos ir Lenkijos, be to, istoriniai dokumentai, pasakojantys šio regiono istoriją, yra išsisklaidę per keleto šalių, tai yra Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos archyvus. 1795 metais, kai įvyko trečiasis ...
  • Išsiilgtasis Šv. Jurgio meno sezonas – jau šį šeštadienį

    2021-06-20Išsiilgtasis  Šv. Jurgio meno sezonas –  jau šį šeštadienį
    Birželio 26-ąją Marijampolėje prasideda Šv. Jurgio meno sezonas. Jo metu vykstančius išskirtinius koncertus spėjo pamėgti ne tik marijampoliečiai, bet ir jų svečiai. Šv. Jurgio meno sezonas skaičiuoja jau septintus metus ir kasmet jo laukiama su dideliu nekantrumu. Šia proga pirmadienį buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu festivalio organizatorius ir siela, kraštietis Edmundas Seilius pristatė Šv. Jurgio meno sezoną, papasakojo apie tai, ko žiūrovai gali tikėtis šiais metais. Konferenciją vedė Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Vaznienė, dalyvavo ir mero pavaduotojas Artūras Visockis. Loreta TUMELIENĖ Sezonas prasidės premjera Pasak festivalio organizatoriaus Edmundo Seiliaus, šiais metais pasiruošimas festivaliui buvo išskirtinis. Dėl ...
  • Protėvių atminčiai ir dabarties darbams

    2021-06-20Protėvių atminčiai ir dabarties darbams
    Kaip jau esame rašę, visus metus vykstančio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ vienas didžiųjų vyksmų – meninė akmenų instaliacija Varnupių piliakalnio papėdėje. Ji skirta UNESCO paskelbtoms Marijos Gimbutienės 100-osioms metinėms, taip pat tai vienas pirmųjų Sūduvos metų, kuriuos minėsime 2022-aisiais, jau realizuojamų akcentų. Instaliacijos projekto autorius – Amerikoje gyvenantis menininkas ir mokslininkas Audrius Plioplys. Prieš keletą dienų piliakalnio papėdėje įvyko pirmojo akmens padėjimo apeigos – simboliška: kaip tik minint Europos archeologijos dienas (jos rengiamos birželio 18–20). Susirinko projekto sumanytojai ir vykdytojai – Marijampolės kultūros centro darbuotojai ir kolektyvai, aplinkinių kaimų bendruomenių žmonės, jau buvo padėti pirmieji akmenys. Istorija ir protėvių paliktais pėdsakais besidominti ...
  • Birželį pražysta „Sėjinio“ žiedai… (Naujos parodos)

    2021-06-20Birželį pražysta „Sėjinio“ žiedai... (Naujos parodos)
    Jau gal būtų ir keista, jei birželį, artėjant Rasoms, Marijampolės kultūros centro II aukšte neišvystume baltųjų karpinių stebuklų… Gražia tradicija tapo Vilkaviškio r. kūrybinės grupės „Sėjinis“ naujausių darbų paroda, kuri šiemet veiks iki pat rugpjūčio pabaigos. Tad užsukite – ir svečius atsiveskite, nes šį kartą ekspozicija vėl kitokia – originali ir net netikėta. Tuo kasmet vis kitaip atveriamu naujumu ir tuo, kad remiantis tradicija vis sugebama atsinaujinti, pasidžiaugė parodų organizatorė Onutė Surdokienė. Klubo vadovė Virginija Armanavičienė, priminusi, kad jau artėja dešimtmetis, kai kūrybingų moterų grupė dirba po „Sėjinio“ skėčiu (o iš tiesų ši veikla Gižuose prasidėjo bene prieš tris dešimtmečius), akcentavo, ...
  • Jūra gali atsirasti ir Marijampolėje

    2021-06-20Jūra gali atsirasti ir Marijampolėje
    Ir tikrai Marijampolėje – daug jūros, o ji banguoja, vilnija Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, kur nuo birželio 18-osios veikia marinisto Povilo Dirgėlos tapybos paroda, pavadinta Henriko Radausko žodžiais „Aš į meilę krentu kaip į jūrą“. Praėjusį penktadienį atidarydama parodą Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė neslėpė, kad ši paroda atsirado jos asmenine iniciatyva ir dar ne be pažinčių – pasirodo, parodos autorius yra jos bendrakursis iš Vilniaus universiteto filologijos fakulteto. Būta vilčių, kad P. Dirgėla taps rašytoju, kaip ir jo garsieji pusbroliai rašytojai Petras ir Povilas Dirgėlos, bet šis nuėjo kitu keliu. O pradėjo nuo siurrealistinių paveikslų, jūra atsirado vėliau. ...
  • COVID-19 vakcina: mitai ir faktai

    2021-06-19COVID-19 vakcina: mitai ir faktai
    Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Daliai visuomenės trūksta atsakomybės“ Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją. „Tikiu medicinos mokslu ir manau, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darbą, todėl jei mokslininkai sukūrė vakcinas tam, kad įveiktume infekciją, aš jais tikiu ...
  • Peržengus slenkstį – teatro fantazijos ir slėpiniai…

    2021-06-16Peržengus slenkstį – teatro fantazijos ir slėpiniai...
    Marijampolės kultūros centras nuo birželio pradžios iki spalio vidurio kviečia į pirmąjį teatrų festivalį „Perženk slenkstį“. Dvylika labai skirtingų ir įvairių renginių (šeši spektakliai ir tiek pat edukacinių užsiėmimų) žadama visiems. Tiems, kam teatras įdomus kaip kultūros reiškinys, vieta, kur praturtėjama, įgyjama gyvenimo išminties ir susipažįstama su brandžiais dramaturgų kūriniais, taip pat ir tiems, kam tai tiesiog puiki proga pasijuokti ir, valandėlei kitai panirus į kitokias, nei kasdienės, emocijas, išeiti tiesiog gerai pailsėjus… Dar kitiems tai – nuolatinis noras gilintis ir pažinti šio žanro paslaptis, taip pat kūrybos procese, analizuojant ir pritaikant teorinius dalykus praktiškai, bandyti kurti patiems. Kitaip, nei ...