Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai

Klimatas Žemėje visu planetos egzistencijos laiku nuolat keitėsi. Ledynmečių, šiltmečių etapus lėmė natūralūs procesai: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių dreifai, Saulės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimai. Šiandien klimatas Žemėje ir vėl išgyvena virsmą. Tiesa, jis kitoks nei anksčiau minėti – ne natūralios kilmės, o žmogaus veiklos rezultatas. Būtent todėl, kad nėra nulemti natūralių procesų, šiandieniniai klimato kaitos pokyčiai neigiamai veikia žmones, visą juos supančią aplinką, o taip pat ir visą Žemės planetą, grasindami joje esančios gyvybės išnykimui. Labiausiai pavojų mums ir mūsų namams – Žemei – kelia šiltnamio efektą sukeliančios CO2 (anglies dvideginio) dujos, kurių šiandien daugiausia išskiria transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriai.

 Keičiantis klimatui, tikėtina, vis dažniau užklups karščio bangos. Nenatūralios klimato kaitos ištakos – industrializacija
Žmogaus sukelti klimato kaitą lemiantys procesai atsirado vos tik jis ėmė egzistuoti. Tiesa, tol, kol žmogus nebuvo vyraujanti rūšis, jo veikla planetos veikimo procesų stipriai nelėmė. Viskas pasikeitė, kai tapome dominuojančia rūšimi ir pasijautėme esantys šios planetos šeimininkai. Geresnio gyvenimo siekis, kuris tampriai susijęs su materialių poreikių tenkinimu, mums tapo svarbiausiu egzistencijos klausimu. Bėda ta, kad viso to siekti ėmėme nepaisydami kokias pasekmes tai gali sukelti.
Vienas ryškesnių geresnio gyvenimo siekiamybės etapų – industrializacijos epocha. Tuomet nauji technikos išradimai pagreitinę prekių gamybą, geležinkelių, laivybos tinklų išvystymą buvo siejami su šviesesne ateitimi, o dėl to išaugęs rūkstančių pramonės kaminų skaičius simbolizavo geresnį rytojų. Materialine prasme geresnis rytojus iš tiesų išaušo, tačiau būtent tuomet, industrializacijos periodu, ėmė keistis Žemės atmosferos cheminė sudėtis. Visi tie geresnį rytojų žadėję kaminai, transporto tinklai padidino į atmosferą išskiriamą CO2 dujų kiekį, kuris ėmė joje kauptis. Šios atmosferoje susikaupusios dujos praleidžia Saulės spindulius į Žemę, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus, kuri bando grįžti atgal į kosmosą. Natūraliomis sąlygomis ši šiluma laisvai ten patektų, tačiau padidėjęs CO2 dujų kiekis atmosferoje į kosmosą jos nepraleidžia. Todėl dalis nuo Žemės paviršiaus atspindėtos šilumos lieka planetos atmosferoje ir taip didina jos temperatūrą. Mokslininkai šį procesą vadina šiltnamio efektu, o didžiausiu jo sukėlėju įvardija CO2 dujas.

Viskas dėl pakilusios temperatūros

Daugiausia šiltnamio efektą skatinančių dujų Lietuvoje išmeta transportas.Dėl nuolatinio pramonės, žemės ūkio ir transporto augimo į atmosferą išmetama vis daugiau ir daugiau CO2, šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vis didesni kiekiai atspindėtos Saulės šilumos nebegrįžta į kosmosą, o pasilikę Žemės atmosferoje didina planetos temperatūrą. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė temperatūra Žemėje pakilo 0,6 °C, o vidutinė temperatūra Europoje – beveik 1 °C. Klimato ekspertai numato, kad jei Žemės gyventojai savo elgesio nekeis ir nesumažins į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, Žemės klimato šilimo procesas paspartės ir iki 2100 m. vidutinė temperatūra pasaulyje pakils 1,4–5,8 °C, o Europoje – 2–6,3 °C. Gali atrodyti, kad tai visai nedideli skaičiai, tačiau žinant tai, kad per pastarąjį ledynmetį, kuris baigėsi prieš 11500 metų, vidutinė temperatūra Žemėje buvo tik 5 °C žemesnė nei šiandien, skaičiai tampa kur kas grėsmingesni. Be to, vertėtų prisiminti, kad poliariniai ledynai buvo ne tik šiaurės ir pietų ašigalio teritorijose, bet ir užėmė didelę Europos dalį. Galbūt ledas Europoje plytėtų ir dabar, jei ne dėl žmogaus veiklos Žemėje pakilusi temperatūra, kuri akivaizdžiai keičia mūsų klimatą. Reikia įrodymų? Europos Komisija 2006 m. išleistame leidinyje „Klimato kaita – kas tai“ nurodo net keletą ir prognozuoja galimas jų pasekmes:

Tirpsta ašigalių ledynai. Šiaurės ašigalyje vandenyną dengiantys Arkties ledynai per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo 10 proc., o ledynų storis virš vandens – apie 40 proc. Kitoje Žemės pusėje esantį Antarktidos žemyną dengianti ledynų danga tapo nestabili.

Traukiasi kalnų ledynai. Gali būti, kad iki 2050 m. išnyks 75 proc. Šveicarijos Alpių ledynų. Šveicarijos Andermato slidinėjimo kurorto vadybininkai planuoja vasarą izoliuojančia plastiko danga uždengti visą populiarią slidinėjimo vietovę – Gurscheno ledyną, kad jis netirptų ir nešliaužtų žemyn.
Tirpstant ašigalių ledynams, kyla jūros lygis. Per pastarąjį šimtmetį jis jau pakilo 10–25 cm ir apskaičiuota, kad iki 2100 m. pakils dar 88 cm. Prognozuojama, jog vanduo apsems žemas salas ir pakrančių rajonus, pavyzdžiui, Maldyvų salas, Nilo deltą Egipte ar Bangladešą. Dėl kylančio jūros vandens lygio, Europoje apie 70 milijonų pakrančių rajonų gyventojų gali atsidurti pavojuje, netekti namų.
O jei jūros vanduo prasiskverbtų į gilesnius sluoksnius ir užterštų dirbamą žemę bei gėlo vandens išteklius, pavojuje atsidurti gali dar daugiau žmonių.
Klimato kaita lemia ekstremalias oro sąlygas: audras, pot­vynius, sausrą ir karščio bangas. Pastarąjį dešimtmetį pasaulį ištiko tris kartus daugiau su oro sąlygomis susijusių gamtos katastrofų nei septintąjį dešimtmetį. Dėl šių nelaimių ne tik patiriama daug nuostolių, bet ir auga draudimo išlaidos.
Daugelyje pasaulio regionų jau trūksta vandens. Beveik penktadalis pasaulio gyventojų – 1,2 milijardo – neturi švaraus geriamojo vandens. Jei temperatūra pasaulyje taps 2,5 °C aukštesnė nei prieš industrijos amžių, vandens ims trūkti dar 2,4–3,1 milijardo žmonių visame pasaulyje.
Temperatūrai pakilus 2,5 °C, dar 50-čiai milijonų žmonių grėstų badas. Jau dabar 850 milijonų žmonių kenčia nuolatinį badą. Europoje nuo 1962 m. iki 1995 m. vegetacinis laikotarpis pailgėjo dešimčia dienų. Nors tai buvo naudinga Šiaurės Europos žemės ūkiui, net ir ten derlius pradės mažėti, kai temperatūra taps 2 °C aukštesnė nei prieš industrijos amžių.
Gali imti plisti tropikų ligos, pavyzdžiui, maliarija, nes padidės Žemės plotai, kuriuose klimato sąlygos palankios maliariją platinantiems uodams veistis. Temperatūrai pakilus 2 °C, dar 210 milijonų žmonių iškiltų šios ligos pavojus.
Gali būti, kad maždaug nuo 2070 m. Europą kas dveji metai užplūs karščio banga, kaip buvo 2003 m. Svilinančią 2003 m. vasarą nuo karščio mirė 20000 Europos gyventojų, Pietų Europoje kilo didžiuliai miškų gaisrai, buvo patirta daugiau kaip 10 milijardų eurų nuostolių.
Daugybė gyvūnų ir augalų rūšių nepajėgs prisitaikyti prie pakitusios temperatūros ir persikelti į jiems tinkamesnio klimato regionus. Vieno nerimą keliančio tyrimo rezultatai rodo, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali išnykti trečdalis Žemės gyvų organizmų rūšių. Ypač didelė grėsmė kyla šaltųjų kraštų žinduoliams ir paukščiams – poliarinėms meškoms, ruoniams, jūrų vėpliams ir pingvinams. Mokslininkai pastebėjo, kad Amazonės miškuose didesni, greičiau augantys ir daugiau CO2 sugeriantys medžiai tarpsta kitų medžių sąskaita.
Tolimesnėje ateityje, kai dėl daugelį pasaulio šalių palietusios klimato kaitos ims trūkti maisto, vandens ir energijos, gali kilti regioniniai konfliktai, badmečiai, susidaryti pabėgėlių srautai.

CO2 dujų kiekį ore galima sumažinti dažniau naudojantis viešuoju transportu.Liečia kiekvieną mūsų
Iš tiesų, tai tik keletas iš daugybės galimų klimato kaitos sukeltų procesų ir jų padarinių. Galbūt jie ne visi skamba įtikinamai ir atrodo esantys kažkur toli nuo mūsų, tačiau egzistuoja ir mažesni, kurie daugiau arba mažiau yra palietę ir Lietuvos gyventojus. Pavyzdžiui, šiuo metu skundžiamės sausringais orais, pernai dejavome dėl perteklinio lietaus, kuris sunaikino ūkininkų derlių. Per žinias girdime, kad pajūrio valdžia suka galvas, kaip atstatyti ardomą Baltijos pakrantę. Stebimės, kad pastaruoju metu vėliau užšąla ir anksčiau nutirpsta upės ir ežerai, kad mažėjant ledo ir sniego dangos plotams iššąla augalai, klausiame, kodėl „galvas pameta“ ir du kartus per metus arba jiems neįprastu metu pražysta augalai arba kodėl žydinčiose upėse ir ežeruose ima dūsti žuvys.
Mokslininkai perspėja, kad kylant temperatūrai Žemėje tokių reiškinių ir procesų daugės. Nors daugiausia pokyčių vyksta gamtoje, tačiau tai tampriai susiję ir su žmogaus gerove. Pavyzdžiui, klimato kaitos sukeltas karščio bangas sunkiai išgyvena vaikai, dar neturintys susiformavusio atsparumo, ir vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai sergantys įvairiomis ligomis. Dėl pokyčių klimate, padidėjus kraujasiurbių, ypač erkių, didėja tikimybė susirgti kraujasiurbių pernešamomis arba sukeliamomis ligomis. Specialistai pastebi, kad anksčiau pirmąsias erkes būdavo galima išvysti tik balandžio mėnesį, o dabar jos aptinkamos beveik ištisus metus – nuo vasario iki gruodžio. Aktyviausios jos – balandį, gegužę ir birželį, kai joms gyvybiškai būtina prasimaitinti.

Labiausiai teršia transportas
Kaip jau minėta, visų šių klimato kaitos sukeltų padarinių kilmė – žmogus ir dėl jo veiklos pagamintos CO2, šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, Lietuvoje daugiausia jų išmeta energetikos sektorius, kurio pagrindinis teršalų šaltinis yra transportas. 2016 m. į atmosferą jis išmetė net 48 proc. viso Lietuvoje išmetamo ŠESD kiekio. Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį – žemės ūkio sektorius, sudaręs 22 proc. viso ŠESD, kiek mažiau – pramonės sektorius, kuris 2016 m. išmetė 16 proc. ŠESD. Aplinkos ministerijos teigimu, didžiausią ŠESD dalį Lietuvoje pagamina transporto sektorius dėl to, kad šalies automobilių parkas yra labai senas. Skaičiuojama, kad lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis yra daugiau nei 15 metų. Ir nors transporto sektorius šiuo metu įvardijamas kaip vienas labiausiai atmosferą teršiančių sektorių, ŠESD gamybos apimtys smarkiai auga ir žemės ūkio, namų ūkio, atliekų sektoriuose. AM perspėja, kad jei Lietuvos išmetamo ŠESD kiekio augimas iki 2030 m. nebus suvaldytas, tai gali pareikalauti iš valstybės biudžeto lėšų papildomoms ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų kvotų įsigijimui iš kitų ES šalių, kurių dėka Lietuva galėtų į atmosferą išmesti didesnius ŠESD kiekius. Skaičiuojama, kad suma gali siekti ketvirtį milijardo eurų. Kad nereikėtų išleisti tiek pinigų, žmonės privalo imtis priemonių, padėsiančių sumažinti ŠESD gamybos apimtis šalyje.

Vienas iš galimų aplinkos ir klimato tausojimo būdų – rūšiavimas.Teigiami pokyčiai – valstybės ir piliečių rankose
Prisidėti prie klimato kaitą stabdančių procesų ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius galima daugybe skirtingų būdų. Pirmiausia, labai svarbus yra valstybės požiūris. Lietuva šiuo klausimu yra nemažai pažengusi, nes dalyvauja daugybėje įvairių klimato kaitos procesų stabdymą palaikančių susitarimų. Tačiau siekiant apčiuopiamų rezultatų, vien to nepakanka. Reikia, kad daug kas keistųsi praktikoje. Europos Komisija nurodo, kad siekiant sumažinti klimato kaitą skatinančių dujų gamybą, svarbu efektyviau naudoti automobilių kurą ir energiją pastatams šildyti, labiau išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius – vėją, saulę, potvynius, biomasę (organines medžiagas, pavyzdžiui, medį, gamybos liekanas, augalus, gyvūnų mėšlą ir kt.). Plačiau diegti bendrą šilumos ir elektros gamybą, nes tam reikia mažiau energijos, kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių fluorintų dujų naudojimą oro kondicionavimo sistemose, mažinti metano emisiją iš atliekų sąvartynų, skleisti informaciją ir skatinti klimatui nekenksmingų technologijų mokslinius tyrimus, jų plėtojimą ir taikymą. Svarbu, kad pramonės įmonės prisiimtų atsakomybę ir pradėtų naudoti mažiau energijos bei savo gamyklose stengtųsi įrengti naujas klimatui nekenkiančias technologijas, reikia, kad žemės ūkio sektoriuje dirbantys suprastų šio sektoriaus keliamą žalą aplinkai ir, kad būtų stengiamasi tą žalą sumažinti.
Negana to, svarbu, kad prie bendro tikslo prisijungtų ir eiliniai piliečiai. Siekiant sulėtinti klimato kaitą skatinančius procesus, kiek­vienas mūsų turėtumėme rūšiuoti atliekas, racionaliai naudoti vandenį, išjungti šviesą, kai jos nereikia, naudoti energiją taupančias lemputes, nepalikti prietaisų budėjimo režime, pirkdami buitinę techniką turėtumėme įsitikinti, kad ji būtų A klasės. Taip pat neturėtume per daug šildyti namų, dažniau naudotumės visuomeniniu transportu, jei yra galimybė, pirkdami naują automobilį pasirinktume mažą ir efektyviai energiją naudojantį modelį ir daugybę kitų dalykų.
Tai – tik paprasti patarimai. Iš tiesų, kai kuriuos iš jų jau taikome savo kasdienybėje, tačiau per mažai ir per vangiai kartais tai darome. Jei norime, kad visomis šios planetos teikiamomis gėrybėmis galėtų pasinaudoti ne tik šiandien gyvenančios, bet ir ateities kartos, turėtume būti labiau atsakingi ir paisyti ne tik savo, bet ir planetos gerovės.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi

    2021-10-27Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi
    Molėtų rajone kiaulininkystės ūkį turintis Aurimas Vitkauskas neslepia, kad jo atstovaujamai sričiai šiandien – ne patys lengviausi laikai. Tačiau tiek jam, tiek ir kitiems kiaulių augintojams optimizmo ir vilties suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) parama. „Be jos kai kuriuos būtinus pokyčius įgyvendinti būtų sunku“, – sako UAB „Takažolė“ vadovaujantis A. Vitkauskas. Darbas be monotonijos Darbą kiaulininkystės srityje A. Vitkauskas pasirinko tik baigęs mokslus. Tuomet įsidarbino įmonėje, kuri augino kiaules. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad šiame darbe nėra monotonijos. Darbas įdomus, greita ciklų kaita. Taip likau šioje srityje iki šiol“, – pasakoja vyras. Per 20 metų jis pripažįsta matęs ir šilto, ...
  • Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija

    2021-10-26Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas - operacija
    Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, suteikiantis apie 95 proc. informacijos apie mus supančią aplinką. Tačiau yra tokių ligų, dėl kurių regėjimo dovaną galima prarasti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą? Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Ši akių liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su metais akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, tačiau genetinis polinkis, akių sumušimai, traumos, tam tikros ligos, kenksmingos darbo sąlygos ir kt. gali nulemti kataraktos pasireiškimą ir jaunesnio amžiaus žmonių tarpe. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai, tarsi pro nešvarų stiklą, ...
  • Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose

    2021-10-26Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose
    Artėjant Vėlinėms kyla vis daugiau susirūpinimo dėl artimųjų kapų tvarkymo ir puošybos pagerbiant jų atminimą. Puošti kapus gėlėmis ir žvakėmis pradėta ne taip jau seniai – tik prieš keliasdešimt metų. Kapų puošimo mados keitėsi su laiku ir atnaujintomis technologijomis. Vaško žvakes, kurios sudegdavo, ir gėlių puokšteles, kurios sudžiūdavo ir suirdavo, pakeitė parafino ir stiklo, metalo bei plastiko gaminiai. Jie, trumpai puošę kapus, keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir didina atliekų kiekius sąvartynuose: parafinu užterštos žvakės ir jų dalys nėra perdirbamos, plastmasinės gėlės ir pintinėlės irgi dažnai tampa tik sąvartynuose laidojamomis atliekomis. Tad prieš nukraudami kapavietes dešimtimis žvakių, pintinėlių ir dirbtinių ...
  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.