Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai

Klimatas Žemėje visu planetos egzistencijos laiku nuolat keitėsi. Ledynmečių, šiltmečių etapus lėmė natūralūs procesai: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių dreifai, Saulės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimai. Šiandien klimatas Žemėje ir vėl išgyvena virsmą. Tiesa, jis kitoks nei anksčiau minėti – ne natūralios kilmės, o žmogaus veiklos rezultatas. Būtent todėl, kad nėra nulemti natūralių procesų, šiandieniniai klimato kaitos pokyčiai neigiamai veikia žmones, visą juos supančią aplinką, o taip pat ir visą Žemės planetą, grasindami joje esančios gyvybės išnykimui. Labiausiai pavojų mums ir mūsų namams – Žemei – kelia šiltnamio efektą sukeliančios CO2 (anglies dvideginio) dujos, kurių šiandien daugiausia išskiria transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriai.

 Keičiantis klimatui, tikėtina, vis dažniau užklups karščio bangos. Nenatūralios klimato kaitos ištakos – industrializacija
Žmogaus sukelti klimato kaitą lemiantys procesai atsirado vos tik jis ėmė egzistuoti. Tiesa, tol, kol žmogus nebuvo vyraujanti rūšis, jo veikla planetos veikimo procesų stipriai nelėmė. Viskas pasikeitė, kai tapome dominuojančia rūšimi ir pasijautėme esantys šios planetos šeimininkai. Geresnio gyvenimo siekis, kuris tampriai susijęs su materialių poreikių tenkinimu, mums tapo svarbiausiu egzistencijos klausimu. Bėda ta, kad viso to siekti ėmėme nepaisydami kokias pasekmes tai gali sukelti.
Vienas ryškesnių geresnio gyvenimo siekiamybės etapų – industrializacijos epocha. Tuomet nauji technikos išradimai pagreitinę prekių gamybą, geležinkelių, laivybos tinklų išvystymą buvo siejami su šviesesne ateitimi, o dėl to išaugęs rūkstančių pramonės kaminų skaičius simbolizavo geresnį rytojų. Materialine prasme geresnis rytojus iš tiesų išaušo, tačiau būtent tuomet, industrializacijos periodu, ėmė keistis Žemės atmosferos cheminė sudėtis. Visi tie geresnį rytojų žadėję kaminai, transporto tinklai padidino į atmosferą išskiriamą CO2 dujų kiekį, kuris ėmė joje kauptis. Šios atmosferoje susikaupusios dujos praleidžia Saulės spindulius į Žemę, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus, kuri bando grįžti atgal į kosmosą. Natūraliomis sąlygomis ši šiluma laisvai ten patektų, tačiau padidėjęs CO2 dujų kiekis atmosferoje į kosmosą jos nepraleidžia. Todėl dalis nuo Žemės paviršiaus atspindėtos šilumos lieka planetos atmosferoje ir taip didina jos temperatūrą. Mokslininkai šį procesą vadina šiltnamio efektu, o didžiausiu jo sukėlėju įvardija CO2 dujas.

Viskas dėl pakilusios temperatūros

Daugiausia šiltnamio efektą skatinančių dujų Lietuvoje išmeta transportas.Dėl nuolatinio pramonės, žemės ūkio ir transporto augimo į atmosferą išmetama vis daugiau ir daugiau CO2, šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vis didesni kiekiai atspindėtos Saulės šilumos nebegrįžta į kosmosą, o pasilikę Žemės atmosferoje didina planetos temperatūrą. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė temperatūra Žemėje pakilo 0,6 °C, o vidutinė temperatūra Europoje – beveik 1 °C. Klimato ekspertai numato, kad jei Žemės gyventojai savo elgesio nekeis ir nesumažins į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, Žemės klimato šilimo procesas paspartės ir iki 2100 m. vidutinė temperatūra pasaulyje pakils 1,4–5,8 °C, o Europoje – 2–6,3 °C. Gali atrodyti, kad tai visai nedideli skaičiai, tačiau žinant tai, kad per pastarąjį ledynmetį, kuris baigėsi prieš 11500 metų, vidutinė temperatūra Žemėje buvo tik 5 °C žemesnė nei šiandien, skaičiai tampa kur kas grėsmingesni. Be to, vertėtų prisiminti, kad poliariniai ledynai buvo ne tik šiaurės ir pietų ašigalio teritorijose, bet ir užėmė didelę Europos dalį. Galbūt ledas Europoje plytėtų ir dabar, jei ne dėl žmogaus veiklos Žemėje pakilusi temperatūra, kuri akivaizdžiai keičia mūsų klimatą. Reikia įrodymų? Europos Komisija 2006 m. išleistame leidinyje „Klimato kaita – kas tai“ nurodo net keletą ir prognozuoja galimas jų pasekmes:

Tirpsta ašigalių ledynai. Šiaurės ašigalyje vandenyną dengiantys Arkties ledynai per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo 10 proc., o ledynų storis virš vandens – apie 40 proc. Kitoje Žemės pusėje esantį Antarktidos žemyną dengianti ledynų danga tapo nestabili.

Traukiasi kalnų ledynai. Gali būti, kad iki 2050 m. išnyks 75 proc. Šveicarijos Alpių ledynų. Šveicarijos Andermato slidinėjimo kurorto vadybininkai planuoja vasarą izoliuojančia plastiko danga uždengti visą populiarią slidinėjimo vietovę – Gurscheno ledyną, kad jis netirptų ir nešliaužtų žemyn.
Tirpstant ašigalių ledynams, kyla jūros lygis. Per pastarąjį šimtmetį jis jau pakilo 10–25 cm ir apskaičiuota, kad iki 2100 m. pakils dar 88 cm. Prognozuojama, jog vanduo apsems žemas salas ir pakrančių rajonus, pavyzdžiui, Maldyvų salas, Nilo deltą Egipte ar Bangladešą. Dėl kylančio jūros vandens lygio, Europoje apie 70 milijonų pakrančių rajonų gyventojų gali atsidurti pavojuje, netekti namų.
O jei jūros vanduo prasiskverbtų į gilesnius sluoksnius ir užterštų dirbamą žemę bei gėlo vandens išteklius, pavojuje atsidurti gali dar daugiau žmonių.
Klimato kaita lemia ekstremalias oro sąlygas: audras, pot­vynius, sausrą ir karščio bangas. Pastarąjį dešimtmetį pasaulį ištiko tris kartus daugiau su oro sąlygomis susijusių gamtos katastrofų nei septintąjį dešimtmetį. Dėl šių nelaimių ne tik patiriama daug nuostolių, bet ir auga draudimo išlaidos.
Daugelyje pasaulio regionų jau trūksta vandens. Beveik penktadalis pasaulio gyventojų – 1,2 milijardo – neturi švaraus geriamojo vandens. Jei temperatūra pasaulyje taps 2,5 °C aukštesnė nei prieš industrijos amžių, vandens ims trūkti dar 2,4–3,1 milijardo žmonių visame pasaulyje.
Temperatūrai pakilus 2,5 °C, dar 50-čiai milijonų žmonių grėstų badas. Jau dabar 850 milijonų žmonių kenčia nuolatinį badą. Europoje nuo 1962 m. iki 1995 m. vegetacinis laikotarpis pailgėjo dešimčia dienų. Nors tai buvo naudinga Šiaurės Europos žemės ūkiui, net ir ten derlius pradės mažėti, kai temperatūra taps 2 °C aukštesnė nei prieš industrijos amžių.
Gali imti plisti tropikų ligos, pavyzdžiui, maliarija, nes padidės Žemės plotai, kuriuose klimato sąlygos palankios maliariją platinantiems uodams veistis. Temperatūrai pakilus 2 °C, dar 210 milijonų žmonių iškiltų šios ligos pavojus.
Gali būti, kad maždaug nuo 2070 m. Europą kas dveji metai užplūs karščio banga, kaip buvo 2003 m. Svilinančią 2003 m. vasarą nuo karščio mirė 20000 Europos gyventojų, Pietų Europoje kilo didžiuliai miškų gaisrai, buvo patirta daugiau kaip 10 milijardų eurų nuostolių.
Daugybė gyvūnų ir augalų rūšių nepajėgs prisitaikyti prie pakitusios temperatūros ir persikelti į jiems tinkamesnio klimato regionus. Vieno nerimą keliančio tyrimo rezultatai rodo, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali išnykti trečdalis Žemės gyvų organizmų rūšių. Ypač didelė grėsmė kyla šaltųjų kraštų žinduoliams ir paukščiams – poliarinėms meškoms, ruoniams, jūrų vėpliams ir pingvinams. Mokslininkai pastebėjo, kad Amazonės miškuose didesni, greičiau augantys ir daugiau CO2 sugeriantys medžiai tarpsta kitų medžių sąskaita.
Tolimesnėje ateityje, kai dėl daugelį pasaulio šalių palietusios klimato kaitos ims trūkti maisto, vandens ir energijos, gali kilti regioniniai konfliktai, badmečiai, susidaryti pabėgėlių srautai.

CO2 dujų kiekį ore galima sumažinti dažniau naudojantis viešuoju transportu.Liečia kiekvieną mūsų
Iš tiesų, tai tik keletas iš daugybės galimų klimato kaitos sukeltų procesų ir jų padarinių. Galbūt jie ne visi skamba įtikinamai ir atrodo esantys kažkur toli nuo mūsų, tačiau egzistuoja ir mažesni, kurie daugiau arba mažiau yra palietę ir Lietuvos gyventojus. Pavyzdžiui, šiuo metu skundžiamės sausringais orais, pernai dejavome dėl perteklinio lietaus, kuris sunaikino ūkininkų derlių. Per žinias girdime, kad pajūrio valdžia suka galvas, kaip atstatyti ardomą Baltijos pakrantę. Stebimės, kad pastaruoju metu vėliau užšąla ir anksčiau nutirpsta upės ir ežerai, kad mažėjant ledo ir sniego dangos plotams iššąla augalai, klausiame, kodėl „galvas pameta“ ir du kartus per metus arba jiems neįprastu metu pražysta augalai arba kodėl žydinčiose upėse ir ežeruose ima dūsti žuvys.
Mokslininkai perspėja, kad kylant temperatūrai Žemėje tokių reiškinių ir procesų daugės. Nors daugiausia pokyčių vyksta gamtoje, tačiau tai tampriai susiję ir su žmogaus gerove. Pavyzdžiui, klimato kaitos sukeltas karščio bangas sunkiai išgyvena vaikai, dar neturintys susiformavusio atsparumo, ir vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai sergantys įvairiomis ligomis. Dėl pokyčių klimate, padidėjus kraujasiurbių, ypač erkių, didėja tikimybė susirgti kraujasiurbių pernešamomis arba sukeliamomis ligomis. Specialistai pastebi, kad anksčiau pirmąsias erkes būdavo galima išvysti tik balandžio mėnesį, o dabar jos aptinkamos beveik ištisus metus – nuo vasario iki gruodžio. Aktyviausios jos – balandį, gegužę ir birželį, kai joms gyvybiškai būtina prasimaitinti.

Labiausiai teršia transportas
Kaip jau minėta, visų šių klimato kaitos sukeltų padarinių kilmė – žmogus ir dėl jo veiklos pagamintos CO2, šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, Lietuvoje daugiausia jų išmeta energetikos sektorius, kurio pagrindinis teršalų šaltinis yra transportas. 2016 m. į atmosferą jis išmetė net 48 proc. viso Lietuvoje išmetamo ŠESD kiekio. Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį – žemės ūkio sektorius, sudaręs 22 proc. viso ŠESD, kiek mažiau – pramonės sektorius, kuris 2016 m. išmetė 16 proc. ŠESD. Aplinkos ministerijos teigimu, didžiausią ŠESD dalį Lietuvoje pagamina transporto sektorius dėl to, kad šalies automobilių parkas yra labai senas. Skaičiuojama, kad lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis yra daugiau nei 15 metų. Ir nors transporto sektorius šiuo metu įvardijamas kaip vienas labiausiai atmosferą teršiančių sektorių, ŠESD gamybos apimtys smarkiai auga ir žemės ūkio, namų ūkio, atliekų sektoriuose. AM perspėja, kad jei Lietuvos išmetamo ŠESD kiekio augimas iki 2030 m. nebus suvaldytas, tai gali pareikalauti iš valstybės biudžeto lėšų papildomoms ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų kvotų įsigijimui iš kitų ES šalių, kurių dėka Lietuva galėtų į atmosferą išmesti didesnius ŠESD kiekius. Skaičiuojama, kad suma gali siekti ketvirtį milijardo eurų. Kad nereikėtų išleisti tiek pinigų, žmonės privalo imtis priemonių, padėsiančių sumažinti ŠESD gamybos apimtis šalyje.

Vienas iš galimų aplinkos ir klimato tausojimo būdų – rūšiavimas.Teigiami pokyčiai – valstybės ir piliečių rankose
Prisidėti prie klimato kaitą stabdančių procesų ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius galima daugybe skirtingų būdų. Pirmiausia, labai svarbus yra valstybės požiūris. Lietuva šiuo klausimu yra nemažai pažengusi, nes dalyvauja daugybėje įvairių klimato kaitos procesų stabdymą palaikančių susitarimų. Tačiau siekiant apčiuopiamų rezultatų, vien to nepakanka. Reikia, kad daug kas keistųsi praktikoje. Europos Komisija nurodo, kad siekiant sumažinti klimato kaitą skatinančių dujų gamybą, svarbu efektyviau naudoti automobilių kurą ir energiją pastatams šildyti, labiau išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius – vėją, saulę, potvynius, biomasę (organines medžiagas, pavyzdžiui, medį, gamybos liekanas, augalus, gyvūnų mėšlą ir kt.). Plačiau diegti bendrą šilumos ir elektros gamybą, nes tam reikia mažiau energijos, kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių fluorintų dujų naudojimą oro kondicionavimo sistemose, mažinti metano emisiją iš atliekų sąvartynų, skleisti informaciją ir skatinti klimatui nekenksmingų technologijų mokslinius tyrimus, jų plėtojimą ir taikymą. Svarbu, kad pramonės įmonės prisiimtų atsakomybę ir pradėtų naudoti mažiau energijos bei savo gamyklose stengtųsi įrengti naujas klimatui nekenkiančias technologijas, reikia, kad žemės ūkio sektoriuje dirbantys suprastų šio sektoriaus keliamą žalą aplinkai ir, kad būtų stengiamasi tą žalą sumažinti.
Negana to, svarbu, kad prie bendro tikslo prisijungtų ir eiliniai piliečiai. Siekiant sulėtinti klimato kaitą skatinančius procesus, kiek­vienas mūsų turėtumėme rūšiuoti atliekas, racionaliai naudoti vandenį, išjungti šviesą, kai jos nereikia, naudoti energiją taupančias lemputes, nepalikti prietaisų budėjimo režime, pirkdami buitinę techniką turėtumėme įsitikinti, kad ji būtų A klasės. Taip pat neturėtume per daug šildyti namų, dažniau naudotumės visuomeniniu transportu, jei yra galimybė, pirkdami naują automobilį pasirinktume mažą ir efektyviai energiją naudojantį modelį ir daugybę kitų dalykų.
Tai – tik paprasti patarimai. Iš tiesų, kai kuriuos iš jų jau taikome savo kasdienybėje, tačiau per mažai ir per vangiai kartais tai darome. Jei norime, kad visomis šios planetos teikiamomis gėrybėmis galėtų pasinaudoti ne tik šiandien gyvenančios, bet ir ateities kartos, turėtume būti labiau atsakingi ir paisyti ne tik savo, bet ir planetos gerovės.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...