Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai

Klimatas Žemėje visu planetos egzistencijos laiku nuolat keitėsi. Ledynmečių, šiltmečių etapus lėmė natūralūs procesai: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių dreifai, Saulės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimai. Šiandien klimatas Žemėje ir vėl išgyvena virsmą. Tiesa, jis kitoks nei anksčiau minėti – ne natūralios kilmės, o žmogaus veiklos rezultatas. Būtent todėl, kad nėra nulemti natūralių procesų, šiandieniniai klimato kaitos pokyčiai neigiamai veikia žmones, visą juos supančią aplinką, o taip pat ir visą Žemės planetą, grasindami joje esančios gyvybės išnykimui. Labiausiai pavojų mums ir mūsų namams – Žemei – kelia šiltnamio efektą sukeliančios CO2 (anglies dvideginio) dujos, kurių šiandien daugiausia išskiria transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriai.

 Keičiantis klimatui, tikėtina, vis dažniau užklups karščio bangos. Nenatūralios klimato kaitos ištakos – industrializacija
Žmogaus sukelti klimato kaitą lemiantys procesai atsirado vos tik jis ėmė egzistuoti. Tiesa, tol, kol žmogus nebuvo vyraujanti rūšis, jo veikla planetos veikimo procesų stipriai nelėmė. Viskas pasikeitė, kai tapome dominuojančia rūšimi ir pasijautėme esantys šios planetos šeimininkai. Geresnio gyvenimo siekis, kuris tampriai susijęs su materialių poreikių tenkinimu, mums tapo svarbiausiu egzistencijos klausimu. Bėda ta, kad viso to siekti ėmėme nepaisydami kokias pasekmes tai gali sukelti.
Vienas ryškesnių geresnio gyvenimo siekiamybės etapų – industrializacijos epocha. Tuomet nauji technikos išradimai pagreitinę prekių gamybą, geležinkelių, laivybos tinklų išvystymą buvo siejami su šviesesne ateitimi, o dėl to išaugęs rūkstančių pramonės kaminų skaičius simbolizavo geresnį rytojų. Materialine prasme geresnis rytojus iš tiesų išaušo, tačiau būtent tuomet, industrializacijos periodu, ėmė keistis Žemės atmosferos cheminė sudėtis. Visi tie geresnį rytojų žadėję kaminai, transporto tinklai padidino į atmosferą išskiriamą CO2 dujų kiekį, kuris ėmė joje kauptis. Šios atmosferoje susikaupusios dujos praleidžia Saulės spindulius į Žemę, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus, kuri bando grįžti atgal į kosmosą. Natūraliomis sąlygomis ši šiluma laisvai ten patektų, tačiau padidėjęs CO2 dujų kiekis atmosferoje į kosmosą jos nepraleidžia. Todėl dalis nuo Žemės paviršiaus atspindėtos šilumos lieka planetos atmosferoje ir taip didina jos temperatūrą. Mokslininkai šį procesą vadina šiltnamio efektu, o didžiausiu jo sukėlėju įvardija CO2 dujas.

Viskas dėl pakilusios temperatūros

Daugiausia šiltnamio efektą skatinančių dujų Lietuvoje išmeta transportas.Dėl nuolatinio pramonės, žemės ūkio ir transporto augimo į atmosferą išmetama vis daugiau ir daugiau CO2, šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vis didesni kiekiai atspindėtos Saulės šilumos nebegrįžta į kosmosą, o pasilikę Žemės atmosferoje didina planetos temperatūrą. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė temperatūra Žemėje pakilo 0,6 °C, o vidutinė temperatūra Europoje – beveik 1 °C. Klimato ekspertai numato, kad jei Žemės gyventojai savo elgesio nekeis ir nesumažins į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, Žemės klimato šilimo procesas paspartės ir iki 2100 m. vidutinė temperatūra pasaulyje pakils 1,4–5,8 °C, o Europoje – 2–6,3 °C. Gali atrodyti, kad tai visai nedideli skaičiai, tačiau žinant tai, kad per pastarąjį ledynmetį, kuris baigėsi prieš 11500 metų, vidutinė temperatūra Žemėje buvo tik 5 °C žemesnė nei šiandien, skaičiai tampa kur kas grėsmingesni. Be to, vertėtų prisiminti, kad poliariniai ledynai buvo ne tik šiaurės ir pietų ašigalio teritorijose, bet ir užėmė didelę Europos dalį. Galbūt ledas Europoje plytėtų ir dabar, jei ne dėl žmogaus veiklos Žemėje pakilusi temperatūra, kuri akivaizdžiai keičia mūsų klimatą. Reikia įrodymų? Europos Komisija 2006 m. išleistame leidinyje „Klimato kaita – kas tai“ nurodo net keletą ir prognozuoja galimas jų pasekmes:

Tirpsta ašigalių ledynai. Šiaurės ašigalyje vandenyną dengiantys Arkties ledynai per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo 10 proc., o ledynų storis virš vandens – apie 40 proc. Kitoje Žemės pusėje esantį Antarktidos žemyną dengianti ledynų danga tapo nestabili.

Traukiasi kalnų ledynai. Gali būti, kad iki 2050 m. išnyks 75 proc. Šveicarijos Alpių ledynų. Šveicarijos Andermato slidinėjimo kurorto vadybininkai planuoja vasarą izoliuojančia plastiko danga uždengti visą populiarią slidinėjimo vietovę – Gurscheno ledyną, kad jis netirptų ir nešliaužtų žemyn.
Tirpstant ašigalių ledynams, kyla jūros lygis. Per pastarąjį šimtmetį jis jau pakilo 10–25 cm ir apskaičiuota, kad iki 2100 m. pakils dar 88 cm. Prognozuojama, jog vanduo apsems žemas salas ir pakrančių rajonus, pavyzdžiui, Maldyvų salas, Nilo deltą Egipte ar Bangladešą. Dėl kylančio jūros vandens lygio, Europoje apie 70 milijonų pakrančių rajonų gyventojų gali atsidurti pavojuje, netekti namų.
O jei jūros vanduo prasiskverbtų į gilesnius sluoksnius ir užterštų dirbamą žemę bei gėlo vandens išteklius, pavojuje atsidurti gali dar daugiau žmonių.
Klimato kaita lemia ekstremalias oro sąlygas: audras, pot­vynius, sausrą ir karščio bangas. Pastarąjį dešimtmetį pasaulį ištiko tris kartus daugiau su oro sąlygomis susijusių gamtos katastrofų nei septintąjį dešimtmetį. Dėl šių nelaimių ne tik patiriama daug nuostolių, bet ir auga draudimo išlaidos.
Daugelyje pasaulio regionų jau trūksta vandens. Beveik penktadalis pasaulio gyventojų – 1,2 milijardo – neturi švaraus geriamojo vandens. Jei temperatūra pasaulyje taps 2,5 °C aukštesnė nei prieš industrijos amžių, vandens ims trūkti dar 2,4–3,1 milijardo žmonių visame pasaulyje.
Temperatūrai pakilus 2,5 °C, dar 50-čiai milijonų žmonių grėstų badas. Jau dabar 850 milijonų žmonių kenčia nuolatinį badą. Europoje nuo 1962 m. iki 1995 m. vegetacinis laikotarpis pailgėjo dešimčia dienų. Nors tai buvo naudinga Šiaurės Europos žemės ūkiui, net ir ten derlius pradės mažėti, kai temperatūra taps 2 °C aukštesnė nei prieš industrijos amžių.
Gali imti plisti tropikų ligos, pavyzdžiui, maliarija, nes padidės Žemės plotai, kuriuose klimato sąlygos palankios maliariją platinantiems uodams veistis. Temperatūrai pakilus 2 °C, dar 210 milijonų žmonių iškiltų šios ligos pavojus.
Gali būti, kad maždaug nuo 2070 m. Europą kas dveji metai užplūs karščio banga, kaip buvo 2003 m. Svilinančią 2003 m. vasarą nuo karščio mirė 20000 Europos gyventojų, Pietų Europoje kilo didžiuliai miškų gaisrai, buvo patirta daugiau kaip 10 milijardų eurų nuostolių.
Daugybė gyvūnų ir augalų rūšių nepajėgs prisitaikyti prie pakitusios temperatūros ir persikelti į jiems tinkamesnio klimato regionus. Vieno nerimą keliančio tyrimo rezultatai rodo, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali išnykti trečdalis Žemės gyvų organizmų rūšių. Ypač didelė grėsmė kyla šaltųjų kraštų žinduoliams ir paukščiams – poliarinėms meškoms, ruoniams, jūrų vėpliams ir pingvinams. Mokslininkai pastebėjo, kad Amazonės miškuose didesni, greičiau augantys ir daugiau CO2 sugeriantys medžiai tarpsta kitų medžių sąskaita.
Tolimesnėje ateityje, kai dėl daugelį pasaulio šalių palietusios klimato kaitos ims trūkti maisto, vandens ir energijos, gali kilti regioniniai konfliktai, badmečiai, susidaryti pabėgėlių srautai.

CO2 dujų kiekį ore galima sumažinti dažniau naudojantis viešuoju transportu.Liečia kiekvieną mūsų
Iš tiesų, tai tik keletas iš daugybės galimų klimato kaitos sukeltų procesų ir jų padarinių. Galbūt jie ne visi skamba įtikinamai ir atrodo esantys kažkur toli nuo mūsų, tačiau egzistuoja ir mažesni, kurie daugiau arba mažiau yra palietę ir Lietuvos gyventojus. Pavyzdžiui, šiuo metu skundžiamės sausringais orais, pernai dejavome dėl perteklinio lietaus, kuris sunaikino ūkininkų derlių. Per žinias girdime, kad pajūrio valdžia suka galvas, kaip atstatyti ardomą Baltijos pakrantę. Stebimės, kad pastaruoju metu vėliau užšąla ir anksčiau nutirpsta upės ir ežerai, kad mažėjant ledo ir sniego dangos plotams iššąla augalai, klausiame, kodėl „galvas pameta“ ir du kartus per metus arba jiems neįprastu metu pražysta augalai arba kodėl žydinčiose upėse ir ežeruose ima dūsti žuvys.
Mokslininkai perspėja, kad kylant temperatūrai Žemėje tokių reiškinių ir procesų daugės. Nors daugiausia pokyčių vyksta gamtoje, tačiau tai tampriai susiję ir su žmogaus gerove. Pavyzdžiui, klimato kaitos sukeltas karščio bangas sunkiai išgyvena vaikai, dar neturintys susiformavusio atsparumo, ir vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai sergantys įvairiomis ligomis. Dėl pokyčių klimate, padidėjus kraujasiurbių, ypač erkių, didėja tikimybė susirgti kraujasiurbių pernešamomis arba sukeliamomis ligomis. Specialistai pastebi, kad anksčiau pirmąsias erkes būdavo galima išvysti tik balandžio mėnesį, o dabar jos aptinkamos beveik ištisus metus – nuo vasario iki gruodžio. Aktyviausios jos – balandį, gegužę ir birželį, kai joms gyvybiškai būtina prasimaitinti.

Labiausiai teršia transportas
Kaip jau minėta, visų šių klimato kaitos sukeltų padarinių kilmė – žmogus ir dėl jo veiklos pagamintos CO2, šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, Lietuvoje daugiausia jų išmeta energetikos sektorius, kurio pagrindinis teršalų šaltinis yra transportas. 2016 m. į atmosferą jis išmetė net 48 proc. viso Lietuvoje išmetamo ŠESD kiekio. Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį – žemės ūkio sektorius, sudaręs 22 proc. viso ŠESD, kiek mažiau – pramonės sektorius, kuris 2016 m. išmetė 16 proc. ŠESD. Aplinkos ministerijos teigimu, didžiausią ŠESD dalį Lietuvoje pagamina transporto sektorius dėl to, kad šalies automobilių parkas yra labai senas. Skaičiuojama, kad lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis yra daugiau nei 15 metų. Ir nors transporto sektorius šiuo metu įvardijamas kaip vienas labiausiai atmosferą teršiančių sektorių, ŠESD gamybos apimtys smarkiai auga ir žemės ūkio, namų ūkio, atliekų sektoriuose. AM perspėja, kad jei Lietuvos išmetamo ŠESD kiekio augimas iki 2030 m. nebus suvaldytas, tai gali pareikalauti iš valstybės biudžeto lėšų papildomoms ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų kvotų įsigijimui iš kitų ES šalių, kurių dėka Lietuva galėtų į atmosferą išmesti didesnius ŠESD kiekius. Skaičiuojama, kad suma gali siekti ketvirtį milijardo eurų. Kad nereikėtų išleisti tiek pinigų, žmonės privalo imtis priemonių, padėsiančių sumažinti ŠESD gamybos apimtis šalyje.

Vienas iš galimų aplinkos ir klimato tausojimo būdų – rūšiavimas.Teigiami pokyčiai – valstybės ir piliečių rankose
Prisidėti prie klimato kaitą stabdančių procesų ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius galima daugybe skirtingų būdų. Pirmiausia, labai svarbus yra valstybės požiūris. Lietuva šiuo klausimu yra nemažai pažengusi, nes dalyvauja daugybėje įvairių klimato kaitos procesų stabdymą palaikančių susitarimų. Tačiau siekiant apčiuopiamų rezultatų, vien to nepakanka. Reikia, kad daug kas keistųsi praktikoje. Europos Komisija nurodo, kad siekiant sumažinti klimato kaitą skatinančių dujų gamybą, svarbu efektyviau naudoti automobilių kurą ir energiją pastatams šildyti, labiau išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius – vėją, saulę, potvynius, biomasę (organines medžiagas, pavyzdžiui, medį, gamybos liekanas, augalus, gyvūnų mėšlą ir kt.). Plačiau diegti bendrą šilumos ir elektros gamybą, nes tam reikia mažiau energijos, kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių fluorintų dujų naudojimą oro kondicionavimo sistemose, mažinti metano emisiją iš atliekų sąvartynų, skleisti informaciją ir skatinti klimatui nekenksmingų technologijų mokslinius tyrimus, jų plėtojimą ir taikymą. Svarbu, kad pramonės įmonės prisiimtų atsakomybę ir pradėtų naudoti mažiau energijos bei savo gamyklose stengtųsi įrengti naujas klimatui nekenkiančias technologijas, reikia, kad žemės ūkio sektoriuje dirbantys suprastų šio sektoriaus keliamą žalą aplinkai ir, kad būtų stengiamasi tą žalą sumažinti.
Negana to, svarbu, kad prie bendro tikslo prisijungtų ir eiliniai piliečiai. Siekiant sulėtinti klimato kaitą skatinančius procesus, kiek­vienas mūsų turėtumėme rūšiuoti atliekas, racionaliai naudoti vandenį, išjungti šviesą, kai jos nereikia, naudoti energiją taupančias lemputes, nepalikti prietaisų budėjimo režime, pirkdami buitinę techniką turėtumėme įsitikinti, kad ji būtų A klasės. Taip pat neturėtume per daug šildyti namų, dažniau naudotumės visuomeniniu transportu, jei yra galimybė, pirkdami naują automobilį pasirinktume mažą ir efektyviai energiją naudojantį modelį ir daugybę kitų dalykų.
Tai – tik paprasti patarimai. Iš tiesų, kai kuriuos iš jų jau taikome savo kasdienybėje, tačiau per mažai ir per vangiai kartais tai darome. Jei norime, kad visomis šios planetos teikiamomis gėrybėmis galėtų pasinaudoti ne tik šiandien gyvenančios, bet ir ateities kartos, turėtume būti labiau atsakingi ir paisyti ne tik savo, bet ir planetos gerovės.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...
  • Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje

    2021-09-28Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje
    Beveik tris rugsėjo savaites Lietuvoje tęsėsi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Čikagos, atvykusio gydytojo ir žinomo menininko Audriaus Plioplio viešnagė. Netrukus jis grįš namo, į Ameriką, o per tą laiką savo protėvių krašte menininkas surengė nemažai parodų, susitikimų ir būtent Marijampolėje rugsėjo 14-ąją atšventė savo 70-ąjį gimtadienį. Menininkas išpildė pažadą sugrįžti Dr. A. Plioplys – Kanados Toronto mieste gimęs ir dabar Čikagoje gyvenantis, JAV savo medicininiais išradimais ir kūryba garsėjantis lietuvių kilmės neurologas ir menininkas. Jau daugiau kaip 40 metų jis savo veiklose derina dvi sritis – meną ir mediciną. Pastaraisiais metais A. Plioplys medicinos praktika jau neužsiima, bet neurologija yra palikusi gilų ...
  • Kaip išsirinkti roletus namams?

    2021-09-28Kaip išsirinkti roletus namams?
    Privatumas – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi užuolaidas ar kitus langų uždangalus. Tai taip pat gali būti ir jauki namų interjero detalė. Roletai – vieni iš populiariausių šiandienos langų uždangalų pasirinkimų. Juos galima montuoti tiek su užuolaidomis, tiek ir be jų. Roletų tipai ir audinių pasirinkimas Roletai gali būti skirtingų tipų, vidaus arba lauko – fasadiniai roletai. Jie yra puikus sprendimas bet kokiems langams tiek kambaryje, tiek virtuvėje ar sandėliuke. Taip pat tai vienas iš dažniausių stogo langams uždangalų pasirinkimų. Šiandien rinkoje siūlomi šimtai skirtingų audinių gaminiai, kurie lengvai pritaikomi prie bet kokio namų interjero. Galima rinktis nuo mums įprastų klasikinių ...
  • Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų

    2021-09-27Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų
    Pasvalio ir Marijampolės rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje savaitgalį buvo sulaikyti Azerbaidžano, Lenkijos, Irako ir Gruzijos piliečiai. Jie neteisėtai, įtariama, į Vakarų Europą gabeno 19 irakiečių migrantų. 13 iš jų yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje ir neteisėtai palikę šią šalį. Dar 6 gabenti irakiečiai, pirminiais duomenimis, buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (PPC) Rukloje, Jonavos rajone. Šeštadienio naktį Panevėžio policijos pareigūnai pagal VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pasieniečių informaciją Pasvalio rajone sulaikė leidimą gyventi Lenkijoje turintį Azebaidžano pilietį bei Lenkijos pilietę. Jie vairavo automobilius „Mercedes Benz S500“ rusiškais numeriais ir „Lexus“ lenkiškais numeriais. Užsieniečiai automobiliuose į Lietuvą gabeno 9 irakiečius, kurie Latvijoje yra pasiprašę prieglobsčio. ...
  • Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai

    2021-09-27Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai
    Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo kūną ir tuo pačiu sveikatą, kuri gali būti gera arba gali būti bloga ir dažniausiai tai yra susiję su prastais žmogaus gyvenimo įpročiais. Bet kuriuo atveju gera sveikata yra didelis lobis, kurį reikia laikyti savo rankose kuo tvirčiau. Apie tai kalbamės su Affidea klinikos specialistu, kuris tikina, kad lietuviai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Rūpintis savimi yra paprasta Kalbant apie didesnį dėmesį sau pirmiausia reikia pastebėti tai, jog šiuo metu rūpintis savimi yra tiesiog kur kas paprasčiau nei buvo prieš 10 metų. Yra ne tik daug klinikų, tačiau taip pat ir labai daug informacijos, kuri ...
  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...
  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.