Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką

Nors statistika rodo, kad žmonės gyvena ir elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti greit nepakaks vienos Žemės planetos, yra ir tokių, kurių neigiamiems statistiniams vienetams priskirti negalima. Viena jų – vilnietė Inga Montvilaitė. Mergina atsakingai rūšiuoja atliekas, parduotuvėje apsipirkinėja nenaudodama plastikinių maišelių, yra atsisakiusi vienkartinių indų, vengia plastikinių pakuočių, o daiktus perka tik tada, kai jų tikrai reikia. Savo gyvenimo būdo filosofiją ji vadina minimalizmu. Nors taip gyventi pradėjo vedina gyvenimo prasmės paieškų, šiandien ji be galo džiaugiasi, kad savo elgesiu prisideda ir prie Žemės tausojimo. Negana to, atsakingiau elgtis savo pavyzdžiu ji ragina ir kitus, patirtimi dalydamasi savo internetiniame dienoraštyje „Minimaliai“.

Pradėjusi tausoti aplinką, atsisakiusi daiktų pertekliaus Inga Montvilaitė sako atradusi tikrą gyvenimo džiaugsmą.– Kada susirūpinai gamta ir klimato kaita, kada ėmeisi realių veiksmų, siekiančių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai?
– Didžiausią įtaką man padarė aplinkosaugos paskaitos universitete. Kuo daugiau ėmiau domėtis aplinkosauga, tuo labiau supratau, kad viskas, ką mes perkame, naudojame turi grįžtamąjį ryšį gamtai, mūsų sveikatai, savivertei. Tai leido pažvelgti į viską kitomis akimis: ieškoti alternatyvų, atsisakyti nereikalingų daiktų, destruktyvių įpročių. Vis dėlto labiausiai mane įkvėpė ne siekis išsaugoti planetą, bet gyvenimo prasmės paieškos. Ėmiau suprasti, kad šiuolaikinės materialinės vertybės yra laikinos ir neatneša laimės ir kad tikrų, prasmingų dalykų nenusipirksi.
– Žinau, kad bandydama įprasminti savo elgesį, remiesi įvairiomis filosofijomis. Kokios jos? Kokių pagrindinių taisyklių laikaisi?
– Mano idealas yra minimalizmas. Tai gyvenimo būdas, skatinantis atsisakyti nereikalingų daiktų, prasmingai leisti laisvalaikį. Minimalistas netarnauja daiktams, jam neįdomi mada ar greitas gyvenimo būdas. Jam daiktai yra tik įrankis, o ne priemonė, leidžianti kurti savąjį aš. Ėmusi gyventi minimalistiškai, atsisakiau daiktų pertekliaus, apsivaliau informacinę erdvę nuo negatyviai nuteikiančios informacijos, apsipirkimą visiškai atskyriau nuo laisvalaikio.
Taip pat daug įtakos man padarė „Zero waste“ (jokio švaistymo, jokių atliekų) judėjimas. Ėmiau motyvuotai vengti plastiko pakuočių, visiškai nenaudoju vienkartinių indų, plastikinių maišelių, renkuosi kokybiškus daiktus, kurie tarnaus ilgai, stengiuosi kiekvieną pirkinį gerai apsvarstyti ir nepirkti nieko, kas dulkės stalčiuje ar suplyš po mėnesio.
Trečioji filosofija, kuri man padeda, yra sveika gyvensena. Turiu vos kelias makiažo priemones, kremą renkuosi kuo natūralesnį, naudoju sausą šampūną, vietoje dušo želės – natūralų muilą. Taip pat stengiuosi sveikai maitintis, vengiu saldumynų, greito maisto.
– Kaip manai, ar propaguojant kažkokias gyvenimo filosofijas ir jomis remiantis savo elgesį keisti yra lengviau?
– Skaičiau apie vieną tyrimą, kuris parodė, kad žmonės, kurie turi tam tikrą gyvenimo filosofiją, yra laimingesni, ramesni, labiau jaučia dėkingumą. Iš tikrųjų tai yra tiesa, tačiau manau, kad geriausia yra kurti unikalią gyvenimo filosofiją, kombinuojant atskirų elementus. Mano propaguojamos gyvenimo filosofijos puikiai viena kitą papildo ir net sustiprina. Tiesa, kartais minimalizmo ir aplinkosaugos idėjos prieštarauja viena kitai: noriu dar labiau sumažinti turimų daiktų kiekį, tačiau jų tiesiog išmesti negaliu – reikia rasti naujus šeimininkus, sugalvoti alternatyvius jų panaudojimo būdus ar pan. Tuomet atsiveria kelias kūrybiškumui.
– Kaip pasikeitė tavo gyvenimas pradėjus labiau rūpintis gamta, gyvenant pagal tam tikras filosofijas?
– Darnesnis gyvenimo būdas suteikė galimybę dalintis savo tekstais, nuotraukomis asmeniniame tinklaraštyje, leido atrasti bendraminčius, kurių prieš susidomėdama aplinkosauga neturėjau daug. Negana to, atsirado vidiniai pokyčiai. Gerai, kad žmonės rūšiuoja šiukšles, bet kai tai daro vengdami baudų, siekdami materialios naudos (pasiteisinusi depozito sistema parodė, kad esant piniginei grąžai su gamta galime elgtis draugiškai) emociniai pakitimai, ko gero, pas žmones atsiranda retai. Tačiau kai noras tausoti aplinką, neapsikrauti daiktais atsiranda žmogaus viduje be išorinio paskatinimo, jis būna visai kitoks. Mano atveju jis paveikė ne tik elgesį buityje, bet ir požiūrį į laisvalaikį, sveikatą, namų erdvę, artimus žmones, save.
– Papasakok apie savo kasdienybę. Kuo ji ypatinga ir kuo skiriasi nuo daugumos?
– Ji niekuo neypatinga. Galbūt tik svarbu paminėti, kad kiekvieną rytą valgau namuose gamintus pusryčius, pietums – maistą, kurį pasiruošiu iš vakaro, niekada neperku maisto išsinešti. Grįžusi po darbo lekiu sportuoti arba skaitau. Jau nemažai laiko nežiūriu serialų, beveik neskaitau naujienų portalų, į parduotuves einu tik tuomet, kai tikrai reikia kažką įsigyti – laisvalaikis parduotuvėse man skamba kaip didžiausias košmaras. Taip pat nedžiuginu savęs mažais, impulsyviais pirkiniais, tokiais kaip kava, šokoladas ar pan., šiuos pinigus taupau kokybiškiems, ilgalaikiams daiktams, potyriams, kelionėms. Paprasčiau tariant – nieko neperku be reikalo.
– Gali būti, kad atsisakymas tam tikrų dalykų daug kam atrodo kaip savęs varžymas. Sakyk, ar kažko nedarydama, nepirkdama nesijauti suvaržyta, nuskriausta ir pan?
– Sieti kažko nedarymą su stygiumi yra klaidingas mastymas. Priešingai – kai aiškiai žinai, ką darai ir ko nenori daryti, viskas gyvenime atrodo aiškiau ir streso mažiau. Pavyzdžiui, aš radau tobulai man tinkantį sausą šampūną ir man daugiau nebereikia eiti į parduotuvę, rinktis iš šimtų šampūno buteliukų, skaityti sudėtis, bandyti apsiginti nuo marketingo triukų.
Kad apsieitų be plastikinių maišelių, Inga yra pasisiuvusi daugkartinio naudojimo maišelių. Be jų į parduotuvę mergina kojos nekelia. Sako, tokius turėtų turėti kiekvienas apsipirkinėjantis.– Tinklaraštis – kodėl ir kam jis atsirado? Ką jame talpini, kuo daliniesi ir koks yra tinklaraščio turinio tikslas?
– Visada mėgau rašyti, bet neradau dominančios temos. Kai sužinojau apie minimalizmą, supratau, kad tai Lietuvoje mažai žinoma tema – atsirado puiki niša tinklaraščiui. Jis, kaip daugybė kitų, nėra ta vieta, kuri skatina pirkti daiktus, drastiškai keistis ar išsižadėti dabartinio gyvenimo būdo. Priešingai, aš noriu parodyti, kad patys iš savęs esame puikūs ir su savo, o ne kažkieno kito idėjomis galime daug ką nuveikti. Kitas svarbus aspektas – draugiškumas aplinkai gyvenant didmiestyje. Savo pavyzdžiu noriu parodyti, kad norint gyventi atsakingai nebūtina būti keistuoliu ir kraustytis gyventi į vienkiemį.
– Ką galėtum patarti, pasakyti tiems, kurie aplinkos atžvilgiu norėtų elgtis atsakingiau, tačiau vis pritrūksta ryžto? Nuo kokių dalykų reikėtų pradėti, ką savo gyvenime pirmiausia turėtume keisti?
– Pats didžiausias ir nuoširdžiausias patarimas: jei jaučiate, kad jums neįdomu ir norite kažko naujo, greičiausiai nesusigaudote tarp to, ką jau turite. Žmonės dažnai daro klaidą, stengdamiesi tuštumą, nuobodulį užpildyti naujais daiktais. Šiais laikais galima įsigyti praktiškai viską, bet neribotos galimybės be vertybinio stuburo veda į aklavietę: galiu daryti ką tik noriu, pirkti ką tik noriu, internete galiu kurti kokį noriu savo įvaizdį. Tačiau ilgainiui kyla klausimas: kas iš to ir kas toliau? Aplinkosaugos idėjos tarsi grąžina į realybę ir primena žmogaus laikinumą. Kai supranti, kad esi laikinas, imi daug labiau vertinti kiekvieną patirtį ir savo laiką, o visokie materialūs momentiniai malonumai praranda žavesį. Kai imi suvokti, kad pasaulis nesisuka aplink tave ir neprivalo tavęs linksminti, imi kitaip vertinti žmones ir kitas gyvybės formas apskritai. Kasdienės pastangos neteršti gamtos, palikti kuo mažiau šiukšlių ir nereikalingų daiktų, neremti neatsakingų verslų kasdienybei suteikia prasmės – juk visi sąmoningi veiksmai prisideda prie labai svarbaus tikslo – išsaugoti pasaulį ateitiems kartoms. Jeigu turėčiau pasakyti penkis dalykus, nuo kurių reikėtų pradėti atsakingiau gyventi, jie būtų tokie:
1. Rūšiuoti šiukšles. Tai privaloma kiekvienam protingam ir atsakingam žmogui.
2. Atsisakyti plastikinių, vienkartinių indų, turėti savo gertuvę.
3. Kitomis akimis pažvelgti į plastikinius maišelius: ar tikrai viskam, ką perkate reikia maišelio? Medžiaginis pirkinių maišelis – būtinybė.
4. Įsisąmoninti, kad pirkimas nėra laisvalaikio leidimo būdas. Neikite pasivaikščioti į prekybos centrus.
5. Išsivalyti savo internetinę erdvę. Jei informacija verčia save nuvertinti arba nuolat primena, kad tau reikia keistis, jei nuolat stimuliuoja jūsų poreikius ir skatina norėti tai, ko neturite, tai yra destruktyvi informacija ir jos jums nereikia.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...
  • Europos paveldo dienose – tvaraus paveldo aktualijos

    2022-09-14Europos paveldo dienose –  tvaraus paveldo aktualijos
    Tradiciškai nuo 1985-ųjų rugsėjį Europos šalyse vyksta Europos paveldo dienos, jų tema kasmet vis kitokia – akcentuojami aktualiausi dalykai, į kuriuos norima atkreipti dėmesį. Šiais metais tai – „Tvarus paveldas“, o rugsėjo 9-ąją prasidėję renginiai tęsis iki 18-osios. Kalvarijoje Praėjusį penktadienį Europos paveldo dienos prasidėjo konferencija „Atrandu Kalvariją“ šio krašto muziejuje/informaciniame centre (tai viešosios bibliotekos padalinys). Informacijos specialistė Aistė Čerkauskienė pasidžiaugė, kad tai, kas buvo užsibrėžta, pavyko įgyvendinti: „Ši konferencija – finalinis renginys įgyvendinant didelį projektą „Kuriu, veikiu, atrandu Kalvarijos kraštą iš naujo“: į Europos paveldo dienas atėjome pristatę savo kraštą ir jo paveldą įvairiais rakursais. Turime planų ateičiai, o ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.