Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką

Nors statistika rodo, kad žmonės gyvena ir elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti greit nepakaks vienos Žemės planetos, yra ir tokių, kurių neigiamiems statistiniams vienetams priskirti negalima. Viena jų – vilnietė Inga Montvilaitė. Mergina atsakingai rūšiuoja atliekas, parduotuvėje apsipirkinėja nenaudodama plastikinių maišelių, yra atsisakiusi vienkartinių indų, vengia plastikinių pakuočių, o daiktus perka tik tada, kai jų tikrai reikia. Savo gyvenimo būdo filosofiją ji vadina minimalizmu. Nors taip gyventi pradėjo vedina gyvenimo prasmės paieškų, šiandien ji be galo džiaugiasi, kad savo elgesiu prisideda ir prie Žemės tausojimo. Negana to, atsakingiau elgtis savo pavyzdžiu ji ragina ir kitus, patirtimi dalydamasi savo internetiniame dienoraštyje „Minimaliai“.

Pradėjusi tausoti aplinką, atsisakiusi daiktų pertekliaus Inga Montvilaitė sako atradusi tikrą gyvenimo džiaugsmą.– Kada susirūpinai gamta ir klimato kaita, kada ėmeisi realių veiksmų, siekiančių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai?
– Didžiausią įtaką man padarė aplinkosaugos paskaitos universitete. Kuo daugiau ėmiau domėtis aplinkosauga, tuo labiau supratau, kad viskas, ką mes perkame, naudojame turi grįžtamąjį ryšį gamtai, mūsų sveikatai, savivertei. Tai leido pažvelgti į viską kitomis akimis: ieškoti alternatyvų, atsisakyti nereikalingų daiktų, destruktyvių įpročių. Vis dėlto labiausiai mane įkvėpė ne siekis išsaugoti planetą, bet gyvenimo prasmės paieškos. Ėmiau suprasti, kad šiuolaikinės materialinės vertybės yra laikinos ir neatneša laimės ir kad tikrų, prasmingų dalykų nenusipirksi.
– Žinau, kad bandydama įprasminti savo elgesį, remiesi įvairiomis filosofijomis. Kokios jos? Kokių pagrindinių taisyklių laikaisi?
– Mano idealas yra minimalizmas. Tai gyvenimo būdas, skatinantis atsisakyti nereikalingų daiktų, prasmingai leisti laisvalaikį. Minimalistas netarnauja daiktams, jam neįdomi mada ar greitas gyvenimo būdas. Jam daiktai yra tik įrankis, o ne priemonė, leidžianti kurti savąjį aš. Ėmusi gyventi minimalistiškai, atsisakiau daiktų pertekliaus, apsivaliau informacinę erdvę nuo negatyviai nuteikiančios informacijos, apsipirkimą visiškai atskyriau nuo laisvalaikio.
Taip pat daug įtakos man padarė „Zero waste“ (jokio švaistymo, jokių atliekų) judėjimas. Ėmiau motyvuotai vengti plastiko pakuočių, visiškai nenaudoju vienkartinių indų, plastikinių maišelių, renkuosi kokybiškus daiktus, kurie tarnaus ilgai, stengiuosi kiekvieną pirkinį gerai apsvarstyti ir nepirkti nieko, kas dulkės stalčiuje ar suplyš po mėnesio.
Trečioji filosofija, kuri man padeda, yra sveika gyvensena. Turiu vos kelias makiažo priemones, kremą renkuosi kuo natūralesnį, naudoju sausą šampūną, vietoje dušo želės – natūralų muilą. Taip pat stengiuosi sveikai maitintis, vengiu saldumynų, greito maisto.
– Kaip manai, ar propaguojant kažkokias gyvenimo filosofijas ir jomis remiantis savo elgesį keisti yra lengviau?
– Skaičiau apie vieną tyrimą, kuris parodė, kad žmonės, kurie turi tam tikrą gyvenimo filosofiją, yra laimingesni, ramesni, labiau jaučia dėkingumą. Iš tikrųjų tai yra tiesa, tačiau manau, kad geriausia yra kurti unikalią gyvenimo filosofiją, kombinuojant atskirų elementus. Mano propaguojamos gyvenimo filosofijos puikiai viena kitą papildo ir net sustiprina. Tiesa, kartais minimalizmo ir aplinkosaugos idėjos prieštarauja viena kitai: noriu dar labiau sumažinti turimų daiktų kiekį, tačiau jų tiesiog išmesti negaliu – reikia rasti naujus šeimininkus, sugalvoti alternatyvius jų panaudojimo būdus ar pan. Tuomet atsiveria kelias kūrybiškumui.
– Kaip pasikeitė tavo gyvenimas pradėjus labiau rūpintis gamta, gyvenant pagal tam tikras filosofijas?
– Darnesnis gyvenimo būdas suteikė galimybę dalintis savo tekstais, nuotraukomis asmeniniame tinklaraštyje, leido atrasti bendraminčius, kurių prieš susidomėdama aplinkosauga neturėjau daug. Negana to, atsirado vidiniai pokyčiai. Gerai, kad žmonės rūšiuoja šiukšles, bet kai tai daro vengdami baudų, siekdami materialios naudos (pasiteisinusi depozito sistema parodė, kad esant piniginei grąžai su gamta galime elgtis draugiškai) emociniai pakitimai, ko gero, pas žmones atsiranda retai. Tačiau kai noras tausoti aplinką, neapsikrauti daiktais atsiranda žmogaus viduje be išorinio paskatinimo, jis būna visai kitoks. Mano atveju jis paveikė ne tik elgesį buityje, bet ir požiūrį į laisvalaikį, sveikatą, namų erdvę, artimus žmones, save.
– Papasakok apie savo kasdienybę. Kuo ji ypatinga ir kuo skiriasi nuo daugumos?
– Ji niekuo neypatinga. Galbūt tik svarbu paminėti, kad kiekvieną rytą valgau namuose gamintus pusryčius, pietums – maistą, kurį pasiruošiu iš vakaro, niekada neperku maisto išsinešti. Grįžusi po darbo lekiu sportuoti arba skaitau. Jau nemažai laiko nežiūriu serialų, beveik neskaitau naujienų portalų, į parduotuves einu tik tuomet, kai tikrai reikia kažką įsigyti – laisvalaikis parduotuvėse man skamba kaip didžiausias košmaras. Taip pat nedžiuginu savęs mažais, impulsyviais pirkiniais, tokiais kaip kava, šokoladas ar pan., šiuos pinigus taupau kokybiškiems, ilgalaikiams daiktams, potyriams, kelionėms. Paprasčiau tariant – nieko neperku be reikalo.
– Gali būti, kad atsisakymas tam tikrų dalykų daug kam atrodo kaip savęs varžymas. Sakyk, ar kažko nedarydama, nepirkdama nesijauti suvaržyta, nuskriausta ir pan?
– Sieti kažko nedarymą su stygiumi yra klaidingas mastymas. Priešingai – kai aiškiai žinai, ką darai ir ko nenori daryti, viskas gyvenime atrodo aiškiau ir streso mažiau. Pavyzdžiui, aš radau tobulai man tinkantį sausą šampūną ir man daugiau nebereikia eiti į parduotuvę, rinktis iš šimtų šampūno buteliukų, skaityti sudėtis, bandyti apsiginti nuo marketingo triukų.
Kad apsieitų be plastikinių maišelių, Inga yra pasisiuvusi daugkartinio naudojimo maišelių. Be jų į parduotuvę mergina kojos nekelia. Sako, tokius turėtų turėti kiekvienas apsipirkinėjantis.– Tinklaraštis – kodėl ir kam jis atsirado? Ką jame talpini, kuo daliniesi ir koks yra tinklaraščio turinio tikslas?
– Visada mėgau rašyti, bet neradau dominančios temos. Kai sužinojau apie minimalizmą, supratau, kad tai Lietuvoje mažai žinoma tema – atsirado puiki niša tinklaraščiui. Jis, kaip daugybė kitų, nėra ta vieta, kuri skatina pirkti daiktus, drastiškai keistis ar išsižadėti dabartinio gyvenimo būdo. Priešingai, aš noriu parodyti, kad patys iš savęs esame puikūs ir su savo, o ne kažkieno kito idėjomis galime daug ką nuveikti. Kitas svarbus aspektas – draugiškumas aplinkai gyvenant didmiestyje. Savo pavyzdžiu noriu parodyti, kad norint gyventi atsakingai nebūtina būti keistuoliu ir kraustytis gyventi į vienkiemį.
– Ką galėtum patarti, pasakyti tiems, kurie aplinkos atžvilgiu norėtų elgtis atsakingiau, tačiau vis pritrūksta ryžto? Nuo kokių dalykų reikėtų pradėti, ką savo gyvenime pirmiausia turėtume keisti?
– Pats didžiausias ir nuoširdžiausias patarimas: jei jaučiate, kad jums neįdomu ir norite kažko naujo, greičiausiai nesusigaudote tarp to, ką jau turite. Žmonės dažnai daro klaidą, stengdamiesi tuštumą, nuobodulį užpildyti naujais daiktais. Šiais laikais galima įsigyti praktiškai viską, bet neribotos galimybės be vertybinio stuburo veda į aklavietę: galiu daryti ką tik noriu, pirkti ką tik noriu, internete galiu kurti kokį noriu savo įvaizdį. Tačiau ilgainiui kyla klausimas: kas iš to ir kas toliau? Aplinkosaugos idėjos tarsi grąžina į realybę ir primena žmogaus laikinumą. Kai supranti, kad esi laikinas, imi daug labiau vertinti kiekvieną patirtį ir savo laiką, o visokie materialūs momentiniai malonumai praranda žavesį. Kai imi suvokti, kad pasaulis nesisuka aplink tave ir neprivalo tavęs linksminti, imi kitaip vertinti žmones ir kitas gyvybės formas apskritai. Kasdienės pastangos neteršti gamtos, palikti kuo mažiau šiukšlių ir nereikalingų daiktų, neremti neatsakingų verslų kasdienybei suteikia prasmės – juk visi sąmoningi veiksmai prisideda prie labai svarbaus tikslo – išsaugoti pasaulį ateitiems kartoms. Jeigu turėčiau pasakyti penkis dalykus, nuo kurių reikėtų pradėti atsakingiau gyventi, jie būtų tokie:
1. Rūšiuoti šiukšles. Tai privaloma kiekvienam protingam ir atsakingam žmogui.
2. Atsisakyti plastikinių, vienkartinių indų, turėti savo gertuvę.
3. Kitomis akimis pažvelgti į plastikinius maišelius: ar tikrai viskam, ką perkate reikia maišelio? Medžiaginis pirkinių maišelis – būtinybė.
4. Įsisąmoninti, kad pirkimas nėra laisvalaikio leidimo būdas. Neikite pasivaikščioti į prekybos centrus.
5. Išsivalyti savo internetinę erdvę. Jei informacija verčia save nuvertinti arba nuolat primena, kad tau reikia keistis, jei nuolat stimuliuoja jūsų poreikius ir skatina norėti tai, ko neturite, tai yra destruktyvi informacija ir jos jums nereikia.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.