Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Žemės likimas – planetos piliečių rankose

Prieš porą savaičių „Suvalkietyje“ aiškinomės, kas lemia klimato kaitos ir aplinkos pokyčius, kokį poveikį jie daro gamtai ir mūsų sveikatai. Buvo prieita išvados, kad labiausiai visus aplinkos ir klimato kaitą skatinančius procesus lemia didėjantis žmonių skaičius ir jų vykdoma veikla. Vadinasi, visų aplinkos ir klimato kaitą skatinančių problemų būtų galima išvengti sumažinus žmonių skaičių Žemėje ir pakeitus jų elgesį. Žmonių skaičiaus, žinoma, niekas nemažins, tačiau jų elgesį keisti galima. Deja, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo. Kai kuris mūsų elgesys yra nulemtas socialinių nuostatų, įpročių, kuriuos pakeisti, deja, nėra lengva.

Statistika skelbia, kad vienas lietuvis per metus vidutiniškai sunaudoja 466 vienkartinius plastikinius maišelius. ES vidurkis vienam žmogui – 200 vnt. Toks, atrodytų, nekaltas plastiko vartojimas, smarkiai prisideda prie klimato kaitos pokyčių.   Žmogaus poveikio Žemei matas – ekologinis pėdsakas
Pastebimai greitai aplinka ir klimatas pradėjo keistis industrializacijos epochos metu, kuomet vystėsi pramonė, stengdamasi patenkinti vis didėjančius žmonių poreikius. Šiandien Žemėje gyventojų yra kone trečdaliu daugiau nei vykstant industrializacijai. Mūsų poreikiai taip pat didesni nei ankstesnių kartų. Siekdami juos patenkinti eikvojame Žemės resursus, dar labiau vystome pramonę, transporto tinklus, kurie pastebimai keičia aplinką ir Žemės klimatą.
Kaip smarkiai eikvojame Žemės resursus ir kaip tai kenkia aplinkai nusako ekologinio pėdsako matas. Ekologinis pėdsakas – tai kiekis biologiškai produktyvios žemės ir jūros ploto, matuojamo pasauliniais hektarais, kurio šaliai reikia tam, kad galėtų apsirūpinti suvartojamais gamtiniais resursais ir kad būtų įsisavintos atliekos. Jungtinių Tautų Organizacija, (JTO) remdamasi nacionaliniais šalių duomenimis, yra paskaičiavusi vidutinį kiekvienos šalies gyventojo ekologinį pėdsaką. Padalinus visus biologiškai produktyvius planetos sausumos ir jūros hektarus iš planetos gyventojų skaičiaus, nustatyta ekologinio pėdsako norma siekia maždaug 2,1 ha vienam žmogui. Jei visi planetos gyventojai paskui save paliktų tokį ar mažesnį pėdsaką, klimatas Žemėje keistųsi ne taip sparčiai kaip keičiasi dabar, o ateinančios kartos planetos turtais galėtų lygiateisiškai naudotis taip, kaip ir mes.

Lietuviai gyvena kaip dviejose Žemėse
Deja, rekomenduojamą ekologinį pėdsaką palieka vienetai šalių. „Global footprint network“ duomenimis, vidutinis Lietuvos gyventojo ekologinis pėdsakas siekia 5,8 ha. Vadinasi, kiekvienas mūsų sunaudojame resursų ir teršiame aplinką dvigubai daugiau, nei turėtume. Jei kiekvienas žemės gyventojas gyventų taip, kaip vidutinis lietuvis, žmogaus egzistavimui prireiktų daugiau nei dviejų Žemės planetų.
Tačiau tai – ne pats blogiausias rezultatas. Šalys, kurios dažnai įvardijamos kaip sektini aplinkos tausojimo pavyzdžiai, kurios, teigiama, smarkiai prisideda prie klimato kaitos stabdymo procesų, gyvena taip, kad jei ir visas likusis pasaulis taip gyventų, mums prireiktų ne dviejų, o net 4 ar 5 Žemės planetų.
Pavyzdžiui, vidutinis prancūzo ekologinis pėdsakas yra 4,7 ha, švedo – 6,6 ha, norvego – 6 ha, vokiečio 5 ha, o daugiausia Žemės planetų prireiktų amerikiečiams, kurių ekologinis pėdsakas siekia net 8,4 ha žmogui.

Šiandien lietuviai elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti reikia ne vienos, o bent dviejų Žemės planetų. Kad apsieitume bent su viena planeta, privalome keisti vartojimo ir gyvenimo įpročius. Pradėti galima kad ir atsisakant vienkartinių plastikinių butelių, pakeičiant juos daugkartine gertuve.Suprantame, tačiau elgesio nekeičiame
Suvokus, kad taip stichiškai žmonija toliau gyventi negali ir norint, kad gyvenimu Žemėje galėtų pasidžiaugti ne tik ši, bet ir kitos kartos, imta svarstyti žmonių elgesio kaitos būtinybę. Siekiant ją pakeisti, pradėta skatinti aplinkos tausojimo iniciatyvas. Tarptautinių dokumentų, protokolų ir aktų yra pasirašyta daugybė, tačiau viskas prasideda nuo kitokio mūsų pačių elgesio. Atrodo, pagrindinius principus žinome visi – rūšiuoti atliekas, naudoti mažiau plastiko, taupyti vandenį, dažniau rinktis visuomeninį transportą vietoje automobilio, valgyti daugiau vietinio nei atvežtinio maisto, daiktus pirkti tik tada, kai jų iš tiesų reikia, o ne tada, kai norisi. Nors ir suprantame, kad kenkiame sau ir gamtai, kodėl į darbą važiuojame automobiliu, o ne viešuoju transportu? Kodėl parduotuvėje daržoves dedame į plastikinius maišelius? Kodėl užuot pirkę lietuviškus, į pirkinių krepšelius krauname atvežtinius vaisius?

Gero gyvenimo simboliu vis dar laikome daiktus, įvairias materialines gėrybes, kurias įsigyjame be saiko. Tik kai suprasime, kad žmonių tarpusavio santykiai yra svarbesni gyvenimo kokybei nei pinigai ar daiktai, galėsime tikėtis lėtesnių klimato ir aplinkos pokyčių.Pasigendame informacijos ir paskatinimo
Pavyzdžiui, statistika rodo, kad reguliariai atliekas rūšiuoja tik apie 50 proc. Lietuvos gyventojų. Pernai Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad nerūšiuojantys žmonės tai daro dėl kelių priežasčių – 53 proc. pripažino, kad mesti visas atliekas į vieną konteinerį jiems yra patogiau, o 45 proc. atsakė, kad rūšiuoti neverta, nes išrūšiuotos atliekos esą vis tiek sumaišomos su komunalinėmis. Pagrindinė priežastis, kodėl rūšiuoja, pasak 73 proc. apklaustųjų, – galimybė prisidėti prie aplinkos saugojimo. 47 proc. pagrindine paskata nurodė siekį mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, o 34 proc. – išrūšiuotas atliekas panaudoti kaip žaliavų ir energijos šaltinį. Norint skatinti rūšiuoti atliekas, reikia, kaip mano 57 proc. apklaustųjų, skleisti daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimo naudą. 53 proc. respondentų apsispręsti padėtų daugiau konteinerių.

 

Privalome surasti teisingą kelią
Informacijos šiuo metu apie aplinkos tausojimo iniciatyvas, rūšiavimo naudą yra daug, tačiau rūšiuojančiųjų, aplinką tausojančiųjų skaičius didėja vangiai. Manoma, kad tokia situacija yra dėl to, kad kai ką darome nesusimąstydami, vadovaudamiesi įpročiais ir mitais, nenorėdami išsiskirti arba dėl susiformavusių vertybinių nuostatų. Išsivysčiusiose šalyse vartojimą, tam tikrų daiktų turėjimą, kai kurį elgesį suprantame, kaip svarbų socialinio statuso ir vertės matą. Šioje, globalizacijos ir ekonomikos pakilimo epochoje, stebima paradoksali situacija, kuomet absoliuti dauguma pripažįsta, kad neekonominiai faktoriai, tarkime, žmonių tarpusavio santykiai, yra svarbesni gyvenimo kokybei nei pajamos, daiktai, tačiau kur kas mažiau laiko skiriama santykiams kurti nei daiktams įsigyti ir pajamoms kaupti. Todėl šiandien vienu svarbiausių egzistencinių klausimų tampa žmonių elgesio, vertybių, artimų žmogaus prigimčiai ir išlikimui, formavimas. Vieno teisingo atsakymo, kaip ir kada jas surasime, pradėsime propaguoti, nėra. Tačiau šiuo metu išgyvenama situacija, kuri darosi panaši į ekologinę krizę, galbūt bus būdas, padėsiantis žmonijai surasti teisingą kelią.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja

    2020-10-17Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja
    Bendradarbiaudami šeimos ūkiai stiprėja Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, kad drauge įgyvendinti projektus ne tik įmanoma, bet ir naudinga. Vienas pavyzdžių – Akmenės rajone besidarbuojantis smulkusis ūkininkas Vaidas Gauronskas, pagal priemonės veiklos sritį gavęs ...
  • Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

    2020-10-17Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų
    Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai. „Šio ...
  • Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą

    2020-10-17Piliečiai raginami pasinaudoti galimybe nemokamai pagerinti psichikos sveikatą
    Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje. Mobiliosios krizių įveikimo komandos Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Psichologinę pagalbą bus galima gauti žmonėms, bendruomenėms ar kolektyvams, kurie susidūrė su įvykiais, kėlusiais grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, ...
  • Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“

    2020-10-14Kibernetinio saugumo ekspertas: „Visi atsidūrėme priešakinėse linijose“
    Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių – kibernetiniai nusikaltėliai mūsų šalies gyventojus atakuoja tais pačiais ginklais ir manevrais kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija. „Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo saugumu elektroninėje erdvėje“, – įspėja kibernetinio saugumo specialistas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys. Pasak eksperto, kibernetiniai nusikaltėliai naudoja įvairius atakų ...
  • Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)

    2020-10-14Konservuojami Bartninkų bažnyčios griuvėsiai (Istorijos kontekste)
    Šiuo metu Bartninkų kaime (Vilkaviškio r. sav.) vyksta Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios išsaugojimo (konservavimo) darbai. Nors ši bažnyčia karo metu buvo gerokai apgriauta (likusios sienos be stogo netgi įprastai vadinamos griuvėsiais), tai yra vienas reikšmingiausių Sūduvos krašto ir netgi Lietuvos paveldo objektų. Prieš kelerius metus bažnyčia buvo paskelbta gražiausiais Lietuvos griuvėsiais. Apgriuvusi bažnyčia traukia turistus, tarp jos sienų vykdavo koncertai, buvo rodomi kino filmai, tačiau pastaruosius kelerius metus dėl avarinės būklės renginiai jau būdavo ...
  • Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas

    2020-10-14Pigiausiai kainuojantis sveikatos išsaugojimo būdas
    Dėl įprastų cigarečių rūkymo keliamos grėsmės sveikatai nebesiginčijama, tačiau vis dažniau diskutuojama dėl šiais laikais taip išpopuliarėjusių kaitinamojo tabako priemonių. Svarbiausia atminti, kad nėra tokio rūkymo būdo, kuris būtų nežalingas organizmui, o norint mesti rūkyti reikia nueiti nelengvą kelią. Apie tai, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, kokią riziką kelia elektroninės cigaretės ir nuo ko vertėtų pradėti, norint mesti rūkyti, pasakoja gydytoja Viktorija Andrejevaitė. Žalingos rūkymo pasekmės sveikatai Ištirta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių elementų, ...
  • Miškus reikia ne tik sodinti, bet ir prižiūrėti

    2020-10-14Miškus reikia ne tik sodinti, bet ir prižiūrėti
    Nenašias, sunkiai įdirbamas žemes turintys ūkininkai, pasinaudoję parama, gali jas apželdinti mišku. Antrojo etapo paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ priimamos iki lapkričio 16 dienos. Iš viso šiam laikotarpiui skirta 9 283 964 Eur. Kaip ir anksčiau, paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo internetine prieiga adresu: https://zumis.lt. Išeitis turintiems nenašias žemes Šia KPP ...
  • Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus

    2020-10-14Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus
    Rugsėjo mėnesį baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ teikimas. Tai – nauja KPP veiklos sritis, paraiškos šįmet renkamos antrą kartą. Vis tik norinčiųjų pasinaudoti parama netrūksta – preliminariais duomenimis, pateiktos 82 paraiškos. Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konfliktus spręsti kitaip – taikiai ir humaniškai. Skepticizmą įveiks ...
  • Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia bendradarbiauti

    2020-10-10Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia  bendradarbiauti
    Nuo spalio 5 d. smulkiesiems ūkio subjektams visą mėnesį bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Šia priemone ne kartą pasinaudojusi verslininkė Inga Kilčiauskienė teigė, jog be paramos jos ir vyro Audriaus verslai tikrai būtų ne tokie, kokie yra šiandien. Plėtrą diktavo poreikiai I. Kilčiauskienė pasakojo, jog prieš maždaug dvylika metų su šeima iš Kauno atvažiuodavo pas tėvus į Anykščių rajono Šventupio kaimą ...
  • Astravas gali įelektrinti Lietuvos informacinį lauką: pasiruošti turime kiekvienas

    2020-10-10Astravas gali įelektrinti Lietuvos informacinį lauką: pasiruošti turime kiekvienas
    Baltarusijos atominės elektrinės startas kelia nerimą visos Lietuvos gyventojams. Iš kaimyninės šalies pasiekia prieštaringa informacija, kuri neretai apauga gandais, gali klaidinti ir daryti įtaką Lietuvos gyventojų elgesiui.   Vilniaus universiteto dėstytojas, politologas dr. Nerijus Maliukevičius teigia, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra ir tiesioginio saugumo, ir komunikacinio saugumo iššūkis. „Matydami, kaip Baltarusijos režimas komunikuoja su savo šalies visuomene ir su kaimyninėmis valstybėmis, negalime būti tikri, kad informacija nebus tikslingai nuslepiama, filtruojama ir dozuojama siekiant manipuliuoti – ...
  • Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena

    2020-10-09Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena
    Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena
  • Liudas Mikalauskas: „Tokių koncertų negalima nelaukti!“

    2020-10-07Liudas Mikalauskas: „Tokių koncertų negalima nelaukti!“
    „Kalbu dabar su Jumis ir kyla noras, kad tie koncertai vyktų jau rytoj“, – šypsosi operos solistas Liudas Mikalauskas. Spalio 10 d. operos solistas kartu su Ona Kolobovaite ir maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertuos Marijampolėje. Įspūdinga programa, aukščiausio lygio profesionalai – L. Mikalauskas neabejoja, kad klausytojų laukia didelė muzikos šventė. Liudai, prieš akis – trys koncertai su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Ar laukiate jų? Jūs tik pažiūrėkit į programą, kaip tokių koncertų galima ...
  • Norėdama paskolos prarado pinigus

    2020-10-07Norėdama paskolos prarado pinigus
    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Apgavikai, prisidengę verslininkais, iš Šakių rajono gyventojos išviliojo pusantro tūkstančio eurų. Lukšių miestelyje gyvenančiai 45 metų moteriai reikėjo 7000 eurų paskolos. Internete ji naršė po įvairius šaltinius ieškodama duomenų apie paskolas. Moters paieškas užfiksavo sukčiai. Rugsėjo 9-ąją į savo feisbuko paskyrą ji sulaukė pasiūlymo. Netaisyklinga lietuvių kalba buvo siūlomos paskolos nuo 5 iki 50 milijonų eurų su trijų procentų palūkanomis. Lukšių gyventoja pasiūlymu susigundė ir ...
  • Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių

    2020-10-07Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių
    Kas esu? Esu – Algis Krupavičius. Mokslininkas, politologas, profesorius. Iki šios dienos nueitas ilgas kelias. Kai vieną ar kitą kelią pasirenkame, juo reikia eiti sąžiningai, teisingai, nuosekliai, turėdami idėjų ir idėjų kuriomis galima dalintis. Šiandien savo kelią suku nauja kryptimi- politikos kryptimi. Toks pasirinkimas yra dėl to, kad į Lietuvos politiką reikia sugrąžinti padorumą, sąžiningumą, teisingumą ir kompetenciją. Stovėjimo ant galvos ir ėjimo atbulomis, o ne į priekį yra per daug Lietuvos politikoje. Mano gyvenimo moto ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų ...