Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis:
– Kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad politikų valia lig šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vėjo ir saulės energetikai. Joms numatytos didžiausios galios kvotos, kaip ir ką tik patvirtintoje naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, svarstomos paramos schemos.
Dar neseniai Lietuva didelį plėtros bumą išgyveno spręsdama biomasės, biokuro panaudojimo klausimus. Daug katilinių, kurios naudojo iškastinį kurą, buvo pritaikytos kūrenti biokuru, buvo pastatyta naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių. Šiuo metu tas bumas šiek tiek slopsta, nes sumažėjo ir paklausa, be to, pasiektas atitinkamas procentas šilumos gamybos balanse. Dabar visas dėmesys nukreiptas elektrai iš atsinaujinančių išteklių gaminti.
Kodėl Lietuvos gyventojai kol kas gana skeptiškai vertina galimybę savo namų ūkiuose panaudoti saulės energiją? Lietuviams apskritai būdingas atsargus požiūris į naujoves ir į investicijų riziką. Juolab kad saulės elektrinių įranga išties yra gana brangi, o saulėtų dienų jai maksimaliai panaudoti Lietuvoje nėra tiek daug, kaip kad galbūt norėtume.
Norint ant individualaus gyvenamojo namo stogo įrengti saulės elektrinę, atsižvelgiant į stogo plotą, investicijos gali siekti nuo keleto iki keliolikos tūkstančių eurų. Todėl gyventojai investuoti tokių sumų nėra linkę ir tokiems projektams ieško paramos. Deja, Lietuva šioje srityje gyventojams teikiama intensyvia parama kol kas pasigirti negali. Individualių namų savininkai saulės elektrinėms įsirengti gali tikėtis maksimalios 30 procentų paramos. Kaip tik liepos mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs kvietimą teikti paraiškas tokiai paramai gauti.
Dar keletas pastebėjimų dėl lietingų ar apsiniaukusių dienų. Be abejo, Lietuva tikrai nėra labai saulėta šalis, tačiau Europoje yra valstybių, kurių gyventojai saule mėgaujasi tikrai nė kiek ne daugiau, nei mes Lietuvoje, tačiau saulės energijos išteklius jie panaudoja kur kas efektyviau.
Taigi, apibendrinant galima sakyti, kad Lietuvoje saulės energija kol kas naudojama labai rezervuotai ir tai lemia kelios priežastys ir aplinkybės: tai, kad ilgą laiką nėra geros finansinės paramos schemos, kad visuomenė šia tema nėra pakankamai informuojama. Įtakos turi ir šalies ekonominė padėtis, nes tokiomis sąlygomis, kai ekonomika vejasi stipresnes šalis, gyventojai nelabai yra linkę investuoti.
Kiek kainuotų įsirengti saulės elektrinę vidutiniame namų ūkyje ir per kiek laiko ji atsipirktų? Kiekvienu atveju reikia skaičiuoti – koks stogo plotas, koks numatomas biudžetas, koks namo elektros įvado galingumas, ar bus įdiegta dvipusė elektros energijos apskaita, taip pat ar bus naudojamasi valstybės finansine parama. Tais atvejais, kai įdiegiama dvipusė elektros energijos apskaita ir naudojamasi valstybės parama, saulės elektrinę leidžiama įrengti tik tokio galingumo, koks yra namo įvadas – 5 ar 10 kW. Pramonės įmonės gali įsirengti iki 100 kW saulės elektrines.
Kalbant apie saulės energijos elektrinių įrengimo kaštus ir jų atsipirkimą, reikia pasakyti, kad kuo namo šildymo sistema bus mažesnė, tuo bus ilgesnis įrangos atsipirkimo laikotarpis, ir atvirkščiai – kuo šildymo sistema didesnė, tuo mažesnė bus kilovatvalandės kaina. Mūsų laboratorijos mokslininkų vertinimu, individualiuose namuose įrengtos saulės elektrinės atsiperka tik per 11–12 metų, ir žmonėms tai nėra patrauklu, nes investuojant siekiama, kad investicijos kuo greičiau atsipirktų. Todėl ieškoma paramos, laukiama geresnių laikų, kad atpigtų technologijos.
Beje, laikas parodė, kad saulės elektrinių technologijos iš tiesų pastaraisiais metais Lietuvoje gerokai atpigo, ir tie projektai tampa vis patrauklesni. Be to, kadangi naujojoje Energetikos strategijoje yra numatyta iki 2020 metų dvipusę elektros energijos apskaitą naudojančių, vadinamųjų gaminančių vartotojų, skaičių Lietuvoje padidinti keliolika kartų, šioje srityje galimas didelis proveržis, turėtų būti lengvinamos įsirengimo sąlygos, supaprastinti leidimai, techninės sąlygos ir kiti formalumai saulės elektrinėms įsirengti.
Kokias technologijas artimiausiu metu rinksis Lietuva, siekdama kuo daugiau elektros energijos pasigaminti naudodama atsinaujinančius išteklius, manau, priklausys nuo šalies politikos ir Europos Sąjungos reikalavimų. Tačiau, kaip jau matyti iš labai ambicingos naujosios Energetikos strategijos, joje numatyti ir labai ambicingi įsipareigojimai – kad iki 2050 metų Lietuvoje visa elektros energija jau turės būti gaminama atsinaujinančius išteklius naudojančiose elektrinėse. Šiuo metu tokiose elektrinėse pagaminama tik šiek tiek daugiau nei 20 proc. elektros energijos.
Kokiu keliu nueisime, kokios elektrinės – vėjo ar saulės – taps dominuojančiomis, lems paramos schemos, sparčiai besivystančios technologijos ir mažėjančios jų kainos. Lig šiol intensyviausia buvo vėjo jėgainių plėtra, buvo statomi ištisi vėjo jėgainių parkai. Juolab kad jas statyti skatino ir vienu metu nustatyta labai palanki gaminamos elektros energijos supirkimo kaina. Tačiau, manau, kad ateityje smulkiems vartotojams, gyventojams, bus patraukliau ir saugiau įsirengti saulės elektrines, o ne kad ir nedideles vėjo jėgaines, kurių mentės, sukamos virš namo stogo, nuolat šmėžuotų tau akyse. Šiaip ar taip, akivaizdu, kad ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai.
Ar vėjo jėgainių elektromagnetinis poveikis, keliamas triukšmas ir šešėliavimas nekenkia netoliese gyvenančių žmonių sveikatai?
Kalbant šia tema, reikia pasakyti, kad statyti tokius objektus besirengiančios įmonės privalo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir pateikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus, vyksta tam tikros procedūros. Jų metu ir aprašomi visi galimi poveikiai. Daugeliu atvejų jie aprašomi tik todėl, kad būtų aprašyti, nes, pavyzdžiui, jau seniai yra įrodyta, kad vėjo jėgainių aplinkoje elektromagnetinis poveikis yra kur kas mažesnis, nei leidžia higienos normos. Tik pačioje vėjo jėgainės hondoloje, tai yra kabinoje, kurioje tik trumpam lankosi specialistai, tas poveikis yra kiek didesnis, tačiau irgi neviršija nustatytų normų.
Aktualiausios problemos yra triukšmas ir šešėliavimas. Taip, triukšmas vėjo jėgainės aplinkoje yra girdimas, ir mes šiuo klausimu esame atlikę skirtingo galingumo vėjo jėgainių keliamo triukšmo matavimo tyrimus. Nustatėme atstumus, kuriais triukšmo lygis neviršija leistinų ribų, tačiau pateikti vieno teisingo skaičiaus negalime, nes jis priklauso ir nuo vėjo jėgainės galios, ir nuo aukščio, ir nuo menčių pločio, ilgio. Svarbiausia, kad vėjo jėgainė būtų pastatyta tokioje vietoje, kad jos keliamas triukšmas neviršytų gyvenamojoje zonoje nustatyto leistino triukšmo lygio. Na, o dėl besisukančių vėjo jėgainių menčių susidarantys šešėliai apskritai neturi jokios įtakos žmogaus sveikatai. Tokioje aplinkoje esančiam žmogui dėl šešėliavimo kartais gali pradėti mirgėti akyse, pablogėti nuotaika, tačiau tai psichologinės, o ne poveikio sveikatai problemos.
Dažniausiai žmonės tokių objektų kaimynyste būna nepatenkinti tuomet, kai susiduria su tam tikrais apribojimais, pavyzdžiui, kai jiems tenka įsipareigoti, kad į sanitarinę apsaugos zoną patenkančioje jų sklypo dalyje jie ateityje nestatys gyvenamųjų namų.
Apskritai didelėms naujovėms besipriešinančių žmonių buvo visais laikais. Kolegos lektoriai vienu metu seminaruose mėgdavo sakyti, kad kažkada žmonės buvo nusistatę ir prieš traukinius bei geležinkelius. Tačiau praėjo šiek tiek laiko, ir žmonija suprato tų, tuomet naujų, technologijų reikšmę pasaulio vystymuisi. Todėl manau, kad ir kalbant apie energiją, kuri gaminama naudojant atsinaujinančius išteklius, svarbu yra žmones šviesti ir informuoti, kad jie neprisikurtų visokių mitų, o remtųsi patikima mokslininkų ir atitinkamų institucijų informacija, pagrįsta argumentais ir įrodymais.
