Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“

Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis:
Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis– Kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad politikų valia lig šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vėjo ir saulės energetikai. Joms numatytos didžiausios galios kvotos, kaip ir ką tik patvirtintoje naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, svarstomos paramos schemos.
Dar neseniai Lietuva didelį plėtros bumą išgyveno spręsdama biomasės, biokuro panaudojimo klausimus. Daug katilinių, kurios naudojo iškastinį kurą, buvo pritaikytos kūrenti biokuru, buvo pastatyta naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių. Šiuo metu tas bumas šiek tiek slopsta, nes sumažėjo ir paklausa, be to, pasiektas atitinkamas procentas šilumos gamybos balanse. Dabar visas dėmesys nukreiptas elektrai iš atsinaujinančių išteklių gaminti.
Kodėl Lietuvos gyventojai kol kas gana skeptiškai vertina galimybę savo namų ūkiuose panaudoti saulės energiją? Lietuviams apskritai būdingas atsargus požiūris į naujoves ir į investicijų riziką. Juolab kad saulės elektrinių įranga išties yra gana brangi, o saulėtų dienų jai maksimaliai panaudoti Lietuvoje nėra tiek daug, kaip kad galbūt norėtume.
Norint ant individualaus gyvenamojo namo stogo įrengti saulės elektrinę, atsižvelgiant į stogo plotą, investicijos gali siekti nuo keleto iki keliolikos tūkstančių eurų. Todėl gyventojai investuoti tokių sumų nėra linkę ir tokiems projektams ieško paramos. Deja, Lietuva šioje srityje gyventojams teikiama intensyvia parama kol kas pasigirti negali. Individualių namų savininkai saulės elektrinėms įsirengti gali tikėtis maksimalios 30 procentų paramos. Kaip tik liepos mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs kvietimą teikti paraiškas tokiai paramai gauti.
Dar keletas pastebėjimų dėl lietingų ar apsiniaukusių dienų. Be abejo, Lietuva tikrai nėra labai saulėta šalis, tačiau Europoje yra valstybių, kurių gyventojai saule mėgaujasi tikrai nė kiek ne daugiau, nei mes Lietuvoje, tačiau saulės energijos išteklius jie panaudoja kur kas efektyviau.
Taigi, apibendrinant galima sakyti, kad Lietuvoje saulės energija kol kas naudojama labai rezervuotai ir tai lemia kelios priežastys ir aplinkybės: tai, kad ilgą laiką nėra geros finansinės paramos schemos, kad visuomenė šia tema nėra pakankamai informuojama. Įtakos turi ir šalies ekonominė padėtis, nes tokiomis sąlygomis, kai ekonomika vejasi stipresnes šalis, gyventojai nelabai yra linkę investuoti.
Kiek kainuotų įsirengti saulės elektrinę vidutiniame namų ūkyje ir per kiek laiko ji atsipirktų? Kiek­vienu atveju reikia skaičiuoti – koks stogo plotas, koks numatomas biudžetas, koks namo elektros įvado galingumas, ar bus įdiegta dvipusė elektros energijos apskaita, taip pat ar bus naudojamasi valstybės finansine parama. Tais atvejais, kai įdiegiama dvipusė elektros energijos apskaita ir naudojamasi valstybės parama, saulės elektrinę leidžiama įrengti tik tokio galingumo, koks yra namo įvadas – 5 ar 10 kW. Pramonės įmonės gali įsirengti iki 100 kW saulės elektrines.
Kalbant apie saulės energijos elektrinių įrengimo kaštus ir jų atsipirkimą, reikia pasakyti, kad kuo namo šildymo sistema bus mažesnė, tuo bus ilgesnis įrangos atsipirkimo laikotarpis, ir atvirkščiai – kuo šildymo sistema didesnė, tuo mažesnė bus kilovatvalandės kaina. Mūsų laboratorijos mokslininkų vertinimu, individualiuose namuose įrengtos saulės elektrinės atsiperka tik per 11–12 metų, ir žmonėms tai nėra patrauklu, nes investuojant siekiama, kad investicijos kuo greičiau atsipirktų. Todėl ieškoma paramos, laukiama geresnių laikų, kad atpigtų technologijos.
Beje, laikas parodė, kad saulės elektrinių technologijos iš tiesų pastaraisiais metais Lietuvoje gerokai atpigo, ir tie projektai tampa vis patrauklesni. Be to, kadangi naujojoje Energetikos strategijoje yra numatyta iki 2020 metų dvipusę elektros energijos apskaitą naudojančių, vadinamųjų gaminančių vartotojų, skaičių Lietuvoje padidinti keliolika kartų, šioje srityje galimas didelis proveržis, turėtų būti lengvinamos įsirengimo sąlygos, supaprastinti leidimai, techninės sąlygos ir kiti formalumai saulės elektrinėms įsirengti.
Kokias technologijas artimiausiu metu rinksis Lietuva, siekdama kuo daugiau elektros energijos pasigaminti naudodama atsinaujinančius išteklius, manau, priklausys nuo šalies politikos ir Europos Sąjungos reikalavimų. Tačiau, kaip jau matyti iš labai ambicingos naujosios Energetikos strategijos, joje numatyti ir labai ambicingi įsipareigojimai – kad iki 2050 metų Lietuvoje visa elektros energija jau turės būti gaminama atsinaujinančius išteklius naudojančiose elektrinėse. Šiuo metu tokiose elektrinėse pagaminama tik šiek tiek daugiau nei 20 proc. elektros energijos.
Kokiu keliu nueisime, kokios elektrinės – vėjo ar saulės – taps dominuojančiomis, lems paramos schemos, sparčiai besivystančios technologijos ir mažėjančios jų kainos. Lig šiol intensyviausia buvo vėjo jėgainių plėtra, buvo statomi ištisi vėjo jėgainių parkai. Juolab kad jas statyti skatino ir vienu metu nustatyta labai palanki gaminamos elektros energijos supirkimo kaina. Tačiau, manau, kad ateityje smulkiems vartotojams, gyventojams, bus patraukliau ir saugiau įsirengti saulės elektrines, o ne kad ir nedideles vėjo jėgaines, kurių mentės, sukamos virš namo stogo, nuolat šmėžuotų tau akyse. Šiaip ar taip, akivaizdu, kad ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai.
Ar vėjo jėgainių elektromagnetinis poveikis, keliamas triukšmas ir šešėliavimas nekenkia netoliese gyvenančių žmonių sveikatai?
Kalbant šia tema, reikia pasakyti, kad statyti tokius objektus besirengiančios įmonės privalo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir pateikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus, vyksta tam tikros procedūros. Jų metu ir aprašomi visi galimi poveikiai. Daugeliu atvejų jie aprašomi tik todėl, kad būtų aprašyti, nes, pavyzdžiui, jau seniai yra įrodyta, kad vėjo jėgainių aplinkoje elektromagnetinis poveikis yra kur kas mažesnis, nei leidžia higienos normos. Tik pačioje vėjo jėgainės hondoloje, tai yra kabinoje, kurioje tik trumpam lankosi specialistai, tas poveikis yra kiek didesnis, tačiau irgi neviršija nustatytų normų.
Aktualiausios problemos yra triukšmas ir šešėliavimas. Taip, triukšmas vėjo jėgainės aplinkoje yra girdimas, ir mes šiuo klausimu esame atlikę skirtingo galingumo vėjo jėgainių keliamo triukšmo matavimo tyrimus. Nustatėme atstumus, kuriais triukšmo lygis neviršija leistinų ribų, tačiau pateikti vieno teisingo skaičiaus negalime, nes jis priklauso ir nuo vėjo jėgainės galios, ir nuo aukščio, ir nuo menčių pločio, ilgio. Svarbiausia, kad vėjo jėgainė būtų pastatyta tokioje vietoje, kad jos keliamas triukšmas neviršytų gyvenamojoje zonoje nustatyto leistino triukšmo lygio. Na, o dėl besisukančių vėjo jėgainių menčių susidarantys šešėliai apskritai neturi jokios įtakos žmogaus sveikatai. Tokioje aplinkoje esančiam žmogui dėl šešėliavimo kartais gali pradėti mirgėti akyse, pablogėti nuotaika, tačiau tai psichologinės, o ne poveikio sveikatai problemos.
Dažniausiai žmonės tokių objektų kaimynyste būna nepatenkinti tuomet, kai susiduria su tam tikrais apribojimais, pavyzdžiui, kai jiems tenka įsipareigoti, kad į sanitarinę apsaugos zoną patenkančioje jų sklypo dalyje jie ateityje nestatys gyvenamųjų namų.
Apskritai didelėms naujovėms besipriešinančių žmonių buvo visais laikais. Kolegos lektoriai vienu metu seminaruose mėgdavo sakyti, kad kažkada žmonės buvo nusistatę ir prieš traukinius bei geležinkelius. Tačiau praėjo šiek tiek laiko, ir žmonija suprato tų, tuomet naujų, technologijų reikšmę pasaulio vystymuisi. Todėl manau, kad ir kalbant apie energiją, kuri gaminama naudojant atsinaujinančius išteklius, svarbu yra žmones šviesti ir informuoti, kad jie neprisikurtų visokių mitų, o remtųsi patikima mokslininkų ir atitinkamų institucijų informacija, pagrįsta argumentais ir įrodymais.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mobingas nepuošia kolektyvo nei įmonės

    2021-03-24Mobingas nepuošia kolektyvo nei įmonės
    Kas yra mobingas? Kodėl vienuose kolektyvuose mobingas įmanomas, o kituose sunkiai įsivaizduojamas? Kaip sustabdyti mobingą? Ar įmanoma mobingui užkirsti kelią dar neprasidėjus? Šiuos klausimus „Suvalkietis“ uždavė Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistei Jurgitai LEVUŠKINIENEI. – Mobingas – kai darbuotojas patiria aukštą stresą dėl kitų darbuotojų arba paties darbdavio, vadovo ilgai trunkančio spaudimo, terorizavimo, bandymo atsikratyti arba pašalinti iš kolektyvo. Mobingo vykdytojus vadinčiau puolėjais, o aukomis tuos, į kuriuos nukreipti veiksmai. Aukomis dažniausiai būna dėl asmeninių priežasčių neįtinkantys ir priklausantys silpniausiai grupei (pagal lytį – moterys, demografinę vietą – iš kaimo, pagal emocinę būseną – ramūs, nuoširdūs, ir kt.). Viskas priklauso ...
  • Toksiškas elgesys kenkia sveikatai

    2021-03-24Toksiškas elgesys kenkia sveikatai
    Sausio mėnesį Seimo nariai pasiūlė Darbo kodeksą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis mobingo sąvoką ir jo prevenciją. Taip pat siūloma į Darbo kodekse numatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą įtraukti ir mobingą. Darbo kodekse siūloma numatyti, kad darbdavys darbovietėje yra atsakingas už mobingo prevenciją. Engimas gali vykti ne tik darbe Mobingas arba grupinis engimas fiksuojamas tada, kai vyksta ilgą laiką. Mokslinėje bendruomenėje sutarta laikytis nuostatos, kad negatyvus, dar vadinamas toksišku, elgesys turi būti dažnas, pasikartojantis ir trukti ne trumpiau nei pusę metų. Yra keli mobingo lygmenys. Organizacinis – būdingas organizacijoms, kuriose stinga bendradarbiavimo kultūros, vientisos vertybių sistemos, vyrauja abejotina lyderiavimo kokybė, dviprasmiškumas, vaidmenų konfliktai, nekreipiama dėmesio ...
  • Pokalbiai reikalingi, kad būtų galima užčiuopti bręstančias problemas (Interviu su ekspertu)

    2021-03-24Pokalbiai reikalingi, kad būtų galima užčiuopti bręstančias problemas (Interviu  su ekspertu)
    Apie tai, kaip formuoti kolektyvą, kas atsakingas už mikroklimatą jame, papasakojo Paulina VIKTAŽENTYTĖ, dirbanti informacinių technologijų įmonėje. Ji dalijasi savo patirtimi, kadangi jai, kaip žmogiškųjų išteklių specialistei, teko dirbti ir korporacijoje, ir besiformuojančiame startuolyje. Paulina Viktažentytė yra baigusi Vilniaus universiteto psichologijos bakalauro kursą ir Žmogiškųjų išteklių valdymo magistratūros studijas. – Kas tai yra vadovavimo psichologija? – Mano nuomone, tai menas mokėti prieiti prie skirtingų tipų žmonių ir mokėti juos suburti dirbti efektyviai komandoje. Būtent vadovų dėka komandos gali tinkamai funkcionuoti, ilgai išsilaikyti neiširusios, dirbi efektyviai ir pasiekti gerų darbo rezultatų. – Ką lemia mikroklimatas kolektyve? – Mikroklimatas yra be galo svarbus kolektyvui. Kai tiek valandų ...
  • Mikroklimatas lemia ir darbo rezultatus

    2021-03-24Mikroklimatas lemia ir darbo rezultatus
    Kai daug metų dirbama toje pačioje įmonėje ar įstaigoje, atrodo, kad viskas veikia tarsi savaime, gali susidaryti įspūdis, kad ir vadovas nedaug lemia, tiesiog visi darbuotojai daro tai, ką privalo, ką išmano. Visgi pasikeitus vadovui atsiranda galimybė pamatyti, kiek įtakos mikroklimatui, darbuotojų savijautai jo vadovavimas turėjo. Koks turėtų būti vadovas ir kolektyvo lyderis? Vadovavimas – tai darbų paskirstymas, delegavimas, valdymas. Gero vadovo savybės: darbuotojų vertinimas (vadovas turėtų nuolat parodyti, kad vertina darbuotojų pastangas, domėtis, kas jiems svarbu, kurti malonią aplinką darbui, sudaryti patogias sąlygas darbe, užtikrinti, kad kiekvienas suprastų savo funkcijas, reguliariai rengti asmeninius pokalbius, gerbti darbuotojus tokius, kokie jie yra), gebėjimas ...
  • Miesto valymo ypatumai: su pavasariniu tvarkymusi ir žiemos darbai

    2021-03-22Miesto valymo ypatumai: su pavasariniu tvarkymusi ir žiemos darbai
    Kalendoriniu pavasariu jau galime džiaugtis beveik visą mėnesį, bet kelininkai žiemos sezono dar nebaigė. Pasak Marijampolės gatves prižiūrinčios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės švara“ regiono teritorijų priežiūros administravimo vadovės Jurgitos Akelytės-Svipienės, kovo mėnesį dėl slidumo teko berti Marijampolės gatves jau aštuonis kartus. Ir dar negali manyti, kad tai pabaiga – pranašaujama sniego, plikledžio. Tad šį sezoną jau prasidėję miesto pavasarinio valymo darbai vyksta kartu su žiemos gatvių priežiūra. Loreta TUMELIENĖ Valoma beveik šimtas gatvių Per šį žiemos sezoną UAB „Marijampolės švara“, prižiūrėdama gatves ir šaligatvius, Marijampolėje išbarstė 900 tonų druskos, 300 tonų smėlio. Bendrijoms, darželiams, mokykloms išdalinta 7 tonos druskos ir 5 tonos smėlio ...
  • Ministerija žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos ir Žaliojo kurso negirdi

    2021-03-20Ministerija žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos ir Žaliojo kurso negirdi
    Kovos su klimato kaita ir ES Žaliojo kurso reikalavimai Lietuvos žemdirbiams dabar kelia bene didžiausią nerimą. Briuseliui pateiktame kovos su klimato kaita plane, iki 2030 metų šalies žemės ūkis turės 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Žemės ūkis išmeta apie penktadalį šių dujų ir pagal šią taršą Lietuvoje yra trečias po transporto ir energetikos. Įgyvendinant Žaliojo kurso reikalavimus, iki 2030 m. cheminių pesticidų naudojimą reikės sumažinti perpus, o trąšų išsiplovimą, – 20 proc. Taip pat Vyriausybė numato iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, neliks lengvatinio akcizo ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams. O nuo 2040-ųjų būtų visai ...
  • Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės

    2021-03-20Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės
    Šiltesnis ir gražesnis namas, išaugusi nekilnojamojo turto vertė ir gerokai sumažėjusios sąskaitos už šildymą – tokiais renovacijos privalumais jau beveik metus džiaugiasi Marijampolėje, Draugystės g. 25A esančio daugiabučio gyventojai. Renovacijos metu buvo apšiltintos namo išorinės sienos, pamatai ir stogas. Pakeisti visi vandentiekio, nuotekų tinklai, iš esmės atnaujinta šildymo sistema, pakeisti šilumos punkto įrenginiai, vamzdynai, radiatoriai. Įrengta šilumos apskaitos daliklinė sistema, kuri leidžia visiems sutaupyti. „Daugiabučio renovacijos darbai vyko sklandžiai ir panaudojant kokybiškas medžiagas, todėl numatytos renovacijos priemonės buvo įdiegtos mažiau nei per metus. Gyventojai patenkinti kokybišku rangovų darbu ir renovacijos privalumas“, – sako daugiabučio atnaujinimo projektą administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotojas Donatas Jankevičius. Motyvuoja ...
  • „Skaitmeninė savaitė 2021“: ar darbe jaučiate skaitmeninių įgūdžių stoką?

    2021-03-19„Skaitmeninė savaitė 2021“: ar darbe jaučiate skaitmeninių įgūdžių stoką?
    Technologinė pažanga sparčiai keičia darbo rinką, todėl naujos žinios ir įgūdžiai tampa itin paklausiais. Be to, ilgėjant vidutiniam gyvenimo amžiui bei gyventojams vis ilgiau išliekant darbo rinkoje, mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe. Tačiau 2020 m. atliktas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas parodė, jog mūsų šalyje atvirumas mokymuisi su amžiumi mažėja. Apklausoje apie mokymąsi visą gyvenimą vos 22 proc. visų apklaustųjų nurodė per paskutinius trejus metus mokėsi. „Naujos technologijos iš esmės keičia kiekvieno iš mūsų darbo turinį ir pobūdį. Darbuotojams neišvengiamai reikia lavinti skaitmeninius įgūdžius, norint išlikti ekonomiškai aktyviais ir produktyviais. Ne veltui skaitmeninių įgūdžių lavinimą visą gyvenimą Europos Komisija pastaruoju ...
  • Smurto proveržis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje

    2021-03-19Smurto proveržis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje
    Skandalas purto Kazlų Rūdos savivaldybę: pasklido vaizdo įrašas apie tai, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogė smurtauja prieš mažametę darželinukę. Tokių vaizdų pamatyti nenorėtų ne tik nė vienas tėvas ar motina, bet ir bet kuris padorus žmogus. Loreta AKELIENĖ Smurtavo Kazlų Rūdos pradinės mokyklos auklėtoja R. K. Kovo 8 d. šios mokyklos auklėtinių tėvų skundas pasiekė Savivaldybės administraciją, policiją ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Prie skundo buvo pridėtas ir vaizdo įrašas. „Suvalkietis“ nusiuntė klausimus apie situaciją Kazlų Rūdos savivaldybės merui. Mantas Varaška atrašė, kad prieš savaitę buvo gauti keli tėvų pranešimai, jog mokykloje vaikai nesijaučia saugūs, bet konkrečių veiksmų ir pedagogų pavardžių nebuvo. Meras pasiskundė, ...
  • Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie lietuviškos Trispalvės istoriją

    2021-03-17Vinco pasikalbėjimai su Jonu  apie lietuviškos Trispalvės istoriją
    – Godotinas broli Jonai! Sausio pirmoji Lietuvoje paskelbta Vėliavos diena. Ką mes žinome apie jai per 100 metų reikštą pagarbą? Gal prisiminkime Lietuvos vėliavos istorijos kelią iki šių dienų? Juk LDK vėliavą bene pats siūlei patvirtinti Lietuvos Respublikos vėliava. – Na, manau, gerbiamas Vincai, kad ši vėliava galėtų plazdėti ir plazda prie lietuvių gražiųjų sodybų. Bet kai tvirtinome, dauguma priekaištavo, kad labai jau ji panaši į sovietų Rusijos vėliavą.– Gal tiksliau, sovietų vėliava – į mūsų, gediminaičių, vėliavą. Tai kaipgi ją, mūsų Trispalvę, kūrėte? – Lietuvių konferencija 1918 m. sudarė specialią Lietuvos Tarybos komisiją, kurioje buvome aš, archeologas Tadas Daugirdas, Antanas Žmuidzinavičius ...
  • Jau atsivėrė ekspozicijos

    2021-03-17
    Nuo kovo 16 dienos gerokai pasikeitė karantino ribojimai kai kuriose srityse – kultūroje taip pat. Nors dar ne visos durys jau atvertos, dar tebediskutuojama dėl gyvų renginių salėse, tačiau išsiilgusieji tikrų parodų jau gali jas aplankyti. Žinoma, tebesilaikant karantino reikalavimų: dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, neiti jaučiant kvėpavimo takų ligų simptomus (nepykite, jei būsite neįleisti); reikia laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, vienu metu gali eiti 2 žmonės (šeima)… Karantinas neatšauktas, tačiau pasidžiaukime, kad galime paįvairinti savo gyvenimą bent tuo, kas leidžiama.Marijampolės kultūros centras skelbia, kad jau nuo vakar galima aplankyti šios kultūros įstaigos parodų erdves. Primename, kad tikrai verta pamatyti respublikinę ...
  • Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

    2021-03-17Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).
    – Iš daugybės žodžio „iššūkis“ sinonimų renkuosi man labiausiai tinkančius: išdrįsti ir išmėginti, rizikuoti ir kviesti, drąsinti ir skatinti, – teigia V. Armanavičienė. – Su asmeniniais iššūkiais asocijuojasi kelios iniciatyvos. 2004–2011 metais Gižų mokykloje veikusi dailės galerija „Žalia-Geltona“. Joje teko organizuoti profesionalaus meno parodas, kūrėjų, mokinių ir kaimo bendruomenės žmonių susitikimus. Nuo 1988 metų gyvuoja popieriaus karpytojų grupė „Sėjinis“, išaugusi iš kūrybiško mokytojos, mokinių ir bendraminčių bendradarbiavimo. Ir pagaliau – Meno ir edukacijos centras, kurio pagrindinis siekis – kurti ir puoselėti kultūrinės edukacijos tradicijas mūsų regione. – Netradiciškai pateikta karpinių paroda Paežerių dvare – irgi iššūkis, nes languose eksponuoti skulptūras ar ...
  • Imunologija – mokslas, o ne šiaip pašnekesiai apie sveiką gyvenimo būdą (Interviu su eksperte)

    2021-03-17Imunologija – mokslas, o ne šiaip  pašnekesiai apie sveiką gyvenimo būdą (Interviu su eksperte)
    Sustiprinti imunitetą, atsikratyti kai kurių ligų ir negalavimų padeda imunologai, alergologai, sveikos gyvensenos specialistai. Ką jie pataria, dėl ko kreipiamasi dažniausiai? Į klausimus atsako Ramutė KUNIGIŠKIENĖ – visuomenės sveikatos specialistė, dirbanti Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji yra baigusi magistro studijas, po jų įgijo sveikos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją. – Mūsų gyvenimo kokybei visada, o ypač dabar, pandemijos metu, svarbus yra imunitetas – atsparumas virusams bei ligoms. Kaip įgyti, išsaugoti imunitetą daugelis mano žinantys patys. Bet… Turbūt klysta. Paklausti, ką daro, dauguma atsako geriantys papildus, besimankštinantys. Tačiau ar to užtenka? Apie imunitetą ir jo stiprinimą žinios yra ...
  • Kaip galime patys stiprinti imunitetą?

    2021-03-17
    (Sveikos gyvensenos specialistų patarimai) * Rinkimės natūralų maistą, venkime perdirbto. Jei yra galimybė, gaminkime maistą patys, valgykime daug šviežių daržovių, vaisių, raugintų produktų – taip gausime mineralų ir vitaminų. Valgykime ne per daug, tik tiek, kiek reikia organizmui, kad užtektų energijos. Mityboje turi būti angliavandenių, baltymų, riebalų. Kai kurių specialistų manymu, verta įterpti 14–16 valandų protarpinį badavimą. * Gerkime vandenį, jis gyvybiškai mums reikalingas. Vanduo gali būti paskanintas citrina, mėta ar vaisiais. * Nevartokime pridėtinio cuk­raus. Cukrus silpnina organizmą, neteikia naudos. Mes gauname pakankamai gliukozės iš vaisių ir maisto. *Atsisakykime alkoholio, rūkymo ir kitų žalingų įpročių. * Imunitetui stiprinti labai svarbūs poilsis ir miegas. Stenkimės ...
  • Imuniteto svarba – tyrinėjimų ir atradimų objektas

    2021-03-17
    (Mokslininkų požiūris) Imunologijos srities mokslininkai ir gydytojai tvirtina, kad daugybė ligų susiformuoja dėl imuninės sistemos sutrikimų, todėl svarbu, kad ateityje išsamūs imuniteto tyrimai padėtų užkirsti kelią ypač sunkioms, žmoniją naikinančioms ligoms. Žinoma, šio mokslo ir gydymo rezultatais naudojamės jau ir dabar. Imunologų veiklos sritys Imunologija – biologijos ir medicinos mokslo šaka, tirianti organizmo apsauginių sistemų ir reakcijų sandarą, reagavimą. Žmogaus imuninės sistemos sutrikimai gali sąlygoti įvairias lėtines infekcijas. Imunologinis kraujo ištyrimas leidžia patikslinti imunologinę organizmo būklę, surasti silpnąsias ar sutrikusias imuninės sistemos grandis ir tuomet skirti imunokorekcinį gydymą, kuris sustiprina organizmo apsaugines savybes bei leidžia greičiau pasveikti. Biologinė imunologija tiria natūralias, įgimtas organizmo imunines ...