Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“

Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis:
Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis– Kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad politikų valia lig šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vėjo ir saulės energetikai. Joms numatytos didžiausios galios kvotos, kaip ir ką tik patvirtintoje naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, svarstomos paramos schemos.
Dar neseniai Lietuva didelį plėtros bumą išgyveno spręsdama biomasės, biokuro panaudojimo klausimus. Daug katilinių, kurios naudojo iškastinį kurą, buvo pritaikytos kūrenti biokuru, buvo pastatyta naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių. Šiuo metu tas bumas šiek tiek slopsta, nes sumažėjo ir paklausa, be to, pasiektas atitinkamas procentas šilumos gamybos balanse. Dabar visas dėmesys nukreiptas elektrai iš atsinaujinančių išteklių gaminti.
Kodėl Lietuvos gyventojai kol kas gana skeptiškai vertina galimybę savo namų ūkiuose panaudoti saulės energiją? Lietuviams apskritai būdingas atsargus požiūris į naujoves ir į investicijų riziką. Juolab kad saulės elektrinių įranga išties yra gana brangi, o saulėtų dienų jai maksimaliai panaudoti Lietuvoje nėra tiek daug, kaip kad galbūt norėtume.
Norint ant individualaus gyvenamojo namo stogo įrengti saulės elektrinę, atsižvelgiant į stogo plotą, investicijos gali siekti nuo keleto iki keliolikos tūkstančių eurų. Todėl gyventojai investuoti tokių sumų nėra linkę ir tokiems projektams ieško paramos. Deja, Lietuva šioje srityje gyventojams teikiama intensyvia parama kol kas pasigirti negali. Individualių namų savininkai saulės elektrinėms įsirengti gali tikėtis maksimalios 30 procentų paramos. Kaip tik liepos mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs kvietimą teikti paraiškas tokiai paramai gauti.
Dar keletas pastebėjimų dėl lietingų ar apsiniaukusių dienų. Be abejo, Lietuva tikrai nėra labai saulėta šalis, tačiau Europoje yra valstybių, kurių gyventojai saule mėgaujasi tikrai nė kiek ne daugiau, nei mes Lietuvoje, tačiau saulės energijos išteklius jie panaudoja kur kas efektyviau.
Taigi, apibendrinant galima sakyti, kad Lietuvoje saulės energija kol kas naudojama labai rezervuotai ir tai lemia kelios priežastys ir aplinkybės: tai, kad ilgą laiką nėra geros finansinės paramos schemos, kad visuomenė šia tema nėra pakankamai informuojama. Įtakos turi ir šalies ekonominė padėtis, nes tokiomis sąlygomis, kai ekonomika vejasi stipresnes šalis, gyventojai nelabai yra linkę investuoti.
Kiek kainuotų įsirengti saulės elektrinę vidutiniame namų ūkyje ir per kiek laiko ji atsipirktų? Kiek­vienu atveju reikia skaičiuoti – koks stogo plotas, koks numatomas biudžetas, koks namo elektros įvado galingumas, ar bus įdiegta dvipusė elektros energijos apskaita, taip pat ar bus naudojamasi valstybės finansine parama. Tais atvejais, kai įdiegiama dvipusė elektros energijos apskaita ir naudojamasi valstybės parama, saulės elektrinę leidžiama įrengti tik tokio galingumo, koks yra namo įvadas – 5 ar 10 kW. Pramonės įmonės gali įsirengti iki 100 kW saulės elektrines.
Kalbant apie saulės energijos elektrinių įrengimo kaštus ir jų atsipirkimą, reikia pasakyti, kad kuo namo šildymo sistema bus mažesnė, tuo bus ilgesnis įrangos atsipirkimo laikotarpis, ir atvirkščiai – kuo šildymo sistema didesnė, tuo mažesnė bus kilovatvalandės kaina. Mūsų laboratorijos mokslininkų vertinimu, individualiuose namuose įrengtos saulės elektrinės atsiperka tik per 11–12 metų, ir žmonėms tai nėra patrauklu, nes investuojant siekiama, kad investicijos kuo greičiau atsipirktų. Todėl ieškoma paramos, laukiama geresnių laikų, kad atpigtų technologijos.
Beje, laikas parodė, kad saulės elektrinių technologijos iš tiesų pastaraisiais metais Lietuvoje gerokai atpigo, ir tie projektai tampa vis patrauklesni. Be to, kadangi naujojoje Energetikos strategijoje yra numatyta iki 2020 metų dvipusę elektros energijos apskaitą naudojančių, vadinamųjų gaminančių vartotojų, skaičių Lietuvoje padidinti keliolika kartų, šioje srityje galimas didelis proveržis, turėtų būti lengvinamos įsirengimo sąlygos, supaprastinti leidimai, techninės sąlygos ir kiti formalumai saulės elektrinėms įsirengti.
Kokias technologijas artimiausiu metu rinksis Lietuva, siekdama kuo daugiau elektros energijos pasigaminti naudodama atsinaujinančius išteklius, manau, priklausys nuo šalies politikos ir Europos Sąjungos reikalavimų. Tačiau, kaip jau matyti iš labai ambicingos naujosios Energetikos strategijos, joje numatyti ir labai ambicingi įsipareigojimai – kad iki 2050 metų Lietuvoje visa elektros energija jau turės būti gaminama atsinaujinančius išteklius naudojančiose elektrinėse. Šiuo metu tokiose elektrinėse pagaminama tik šiek tiek daugiau nei 20 proc. elektros energijos.
Kokiu keliu nueisime, kokios elektrinės – vėjo ar saulės – taps dominuojančiomis, lems paramos schemos, sparčiai besivystančios technologijos ir mažėjančios jų kainos. Lig šiol intensyviausia buvo vėjo jėgainių plėtra, buvo statomi ištisi vėjo jėgainių parkai. Juolab kad jas statyti skatino ir vienu metu nustatyta labai palanki gaminamos elektros energijos supirkimo kaina. Tačiau, manau, kad ateityje smulkiems vartotojams, gyventojams, bus patraukliau ir saugiau įsirengti saulės elektrines, o ne kad ir nedideles vėjo jėgaines, kurių mentės, sukamos virš namo stogo, nuolat šmėžuotų tau akyse. Šiaip ar taip, akivaizdu, kad ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai.
Ar vėjo jėgainių elektromagnetinis poveikis, keliamas triukšmas ir šešėliavimas nekenkia netoliese gyvenančių žmonių sveikatai?
Kalbant šia tema, reikia pasakyti, kad statyti tokius objektus besirengiančios įmonės privalo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir pateikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus, vyksta tam tikros procedūros. Jų metu ir aprašomi visi galimi poveikiai. Daugeliu atvejų jie aprašomi tik todėl, kad būtų aprašyti, nes, pavyzdžiui, jau seniai yra įrodyta, kad vėjo jėgainių aplinkoje elektromagnetinis poveikis yra kur kas mažesnis, nei leidžia higienos normos. Tik pačioje vėjo jėgainės hondoloje, tai yra kabinoje, kurioje tik trumpam lankosi specialistai, tas poveikis yra kiek didesnis, tačiau irgi neviršija nustatytų normų.
Aktualiausios problemos yra triukšmas ir šešėliavimas. Taip, triukšmas vėjo jėgainės aplinkoje yra girdimas, ir mes šiuo klausimu esame atlikę skirtingo galingumo vėjo jėgainių keliamo triukšmo matavimo tyrimus. Nustatėme atstumus, kuriais triukšmo lygis neviršija leistinų ribų, tačiau pateikti vieno teisingo skaičiaus negalime, nes jis priklauso ir nuo vėjo jėgainės galios, ir nuo aukščio, ir nuo menčių pločio, ilgio. Svarbiausia, kad vėjo jėgainė būtų pastatyta tokioje vietoje, kad jos keliamas triukšmas neviršytų gyvenamojoje zonoje nustatyto leistino triukšmo lygio. Na, o dėl besisukančių vėjo jėgainių menčių susidarantys šešėliai apskritai neturi jokios įtakos žmogaus sveikatai. Tokioje aplinkoje esančiam žmogui dėl šešėliavimo kartais gali pradėti mirgėti akyse, pablogėti nuotaika, tačiau tai psichologinės, o ne poveikio sveikatai problemos.
Dažniausiai žmonės tokių objektų kaimynyste būna nepatenkinti tuomet, kai susiduria su tam tikrais apribojimais, pavyzdžiui, kai jiems tenka įsipareigoti, kad į sanitarinę apsaugos zoną patenkančioje jų sklypo dalyje jie ateityje nestatys gyvenamųjų namų.
Apskritai didelėms naujovėms besipriešinančių žmonių buvo visais laikais. Kolegos lektoriai vienu metu seminaruose mėgdavo sakyti, kad kažkada žmonės buvo nusistatę ir prieš traukinius bei geležinkelius. Tačiau praėjo šiek tiek laiko, ir žmonija suprato tų, tuomet naujų, technologijų reikšmę pasaulio vystymuisi. Todėl manau, kad ir kalbant apie energiją, kuri gaminama naudojant atsinaujinančius išteklius, svarbu yra žmones šviesti ir informuoti, kad jie neprisikurtų visokių mitų, o remtųsi patikima mokslininkų ir atitinkamų institucijų informacija, pagrįsta argumentais ir įrodymais.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vaizdo ir garso įrašų klastotės gali ir stulbinti, ir šiurpinti

    2020-11-04Vaizdo ir garso įrašų klastotės gali ir stulbinti, ir šiurpinti
    Žiūrite, ir netikite savo akimis. Vaizdo siužete Amerikos garsenybė staiga užtraukia rusišką dainelę. Tik po kurio laiko suprantate, kad vaizdas yra pakeistas ir suklastotas pasitelkus šiuolaikines technologijas. Tokios sintetinės vaizdo klastotės angliškai yra vadinamos „deepfake“. Kol kas ši „deepfake“ technologija dažniausiai naudojama pramoginiais tikslais, tačiau kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad sintetinės vaizdo klastotės gali būti panaudojamos ir piktais kėslais – siekiant apgauti, suklaidinti ir net supriešinti visuomenę. Vaizdo klastotei sukurti pakanka poros šimtų konkretaus asmens nuotraukų. Suklastoja ne tik veidą Kalbėdamas apie vaizdo klastotes programuotojas ir dizaineris Jonas Lekevičius neretai vartoja „skaitmeninės kaukės“ terminą. Anot jo, Lietuvoje ir pasaulyje tai yra gana naujas reiškinys. „Pasitelkus skaitmenines technologijas judantis žmogaus veidas pakeičiamas taip, kad šių pokyčių būtų neįmanoma pastebėti. Trumpai tariant, ši technologija skirta transformuoti vieno asmens veidą naudojant kito asmens veidą, neprarandant emocijų ir išraiškų“, – aiškina J. Lekevičius. Pašnekovas prognozuoja, kad ilgainiui sintetinės vaizdo klastotės bus naudojamos vis dažniau, nes technologija yra aktyviai vystoma ir nuolat progresuoja. „Jau yra sukurtos ...
  • Kaltųjų paieškos: po rinkimų masiškai korona susirgo komisijų nariai

    2020-11-03Kaltųjų paieškos: po rinkimų masiškai korona susirgo komisijų nariai
    Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis šios savaitės vidury savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie atlikto COVID-19 testo rezultatą. Testas buvo neigiamas. Direktorius neslėpė simptomų nejutęs, nors vieną vakarą temperatūra buvo pakilusi iki 37. „Išsitirti nusprendžiau ne todėl, kad būčiau jautęsis blogai ar bijojęs šios ligos. Svarbiausias kirbantis klausimas buvo – ar yra bent menkiausia tikimybė, kad esu besimptomis ir galiu pernešti virusą kitiems, kurie galbūt paskui turės sveikatos problemų“, – teigė jis. Apie tai, kad susirgo COVID-19, šią savaitę drąsiai visuomenei pranešė Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Kęstas Spūdys. Tikrai nevadintume to reklama. Greičiau atsakomybe saugoti kitus. Siaučiant koronavirusui, kurio mes nebepajėgiame sustabdyti, atsakomybė kiekvieno iš mūsų dėl šios ligos plitimo turėtų būti svarbiausiu prioritetu. Nes skaičiuojami ne tik nuo šios ligos pasveikusieji, bet ir mirusieji. Deja, spalio 11-ąją vykę rinkimai, o po jų Marijampolės regione masinis COVID-19 protrūkis tarp komisijos narių rodo, kad atsakomybės už save ir už kitą mes dar labai stokojame. Loreta TUMELIENĖ Tyrimą pradėjo teisėsaugos institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo ...
  • Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu

    2020-11-03Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu
    Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ sutiko pakomentuoti padėtį Baltarusijoje ir atsakyti į „Suvalkiečio“ klausimus.   – Koks Rusijos vaidmuo įvykiuose Baltarusijoje?– Žinoma, kad Rusija daro didelę įtaką Baltarusijai, ši yra labai stipriai priklausoma ekonomiškai, o iš to seka – ir politiškai nuo Rusijos. Buvo net sudaryta vadinamoji sąjunginė Rusijos-Baltarusijos valstybė, nors ji realiai niekada neegzistavo.Visgi panašu, kad Rusija nesitikėjo, jog rinkimai įvyks taip nesėkmingai Lukašenkai, ir nebuvo pasiruošusi tokiam scenarijui. Iš dalies ir dėl to, kad pats Lukašenka labai savotiškai elgėsi per priešrinkiminį laikotarpį: kalbėjo, kad gyventojai už jį turi balsuoti, nes tik jis apsaugos Baltarusijos suverenitetą nuo Rusijos. Aliaksandras Lukašenka savo rinkimų kampaniją kūrė per tokią priešpriešą su Rusija. Aišku, Rusijai tai nepatinka. Visgi A. Lukašenka neretai ir anksčiau laviruodavo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Rusijai reikalingas A. Lukašenka, nes užtikrina šalyje stabilumą, bet jis jau nėra toks patikimas jos partneris, kaip iki šiol. Mano spėjimu, Lukašenka jau nurašytas kaip partneris, su kuriuo ...
  • Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas

    2020-10-31Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas
    Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Parama jau pasinaudojusi ūkininkė Agnė Alksnė įžvelgia ne vieną privalumą: nuo augančio darbo našumo iki aplinkos saugojimo. Užteko ir traktoriui, ir kultivatoriui, ir sėjamajai Netoli Palangos, Klaipėdos rajono Peskojų kaime, ne vienus metus ūkininkaujanti A. Alksnė turi mišrų ūkį: jame augina ir peni pieninius bulius, taip pat tam, kad parduotų, augina kviečius, miežius, pupas. Ūkininke moteris tapti neplanavo: baigusi studijas, su vyru išvyko į užsienį, o užsidirbusi pinigų planavo pirkti sklypą sostinėje ir statyti namą. Viską pakeitė tėvo, taip pat ūkininko, dovana – 2,5 ha žemės netoli jo ūkio. Būtent ten iškilo A. Alksnės ir jos vyro namas, įsisuko juodu ir į ūkininkavimą. Paraišką pagal priemonės veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ A. ...
  • Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais

    2020-10-31Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais
    Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose. Tikslas – augalų kokybė Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) sudarė EIP veiklos grupę kartu su UAB „Art21“ bei ūkininkais ir įgyvendino projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais-spektrometriniais metodais“, kuris buvo finansuojamas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.Kaip pasakojo ŽŪR Projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė, projekto pagrindinis tikslas buvo skatinti augalininkystės ūkius diegti technologines naujoves, užtikrinančias kenksmingų organizmų kontrolę ir aplinkos tausojimą. Anot jos, buvo atlikta mokslinių tyrimų ir sukurta ...
  • Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

    2020-10-31Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta
    Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida ZURLYTĖ. Karantino privalumai, kovojant su virusuKovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas ir pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.Pavasarį, kai ...
  • Mokykloms paskirti pinigai skaitmeninėms priemonėms įsigyti

    2020-10-31Mokykloms paskirti pinigai skaitmeninėms priemonėms įsigyti
    Pavasarį užklupus pandemijai ir mokykloms pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklas skubiai aprūpino papildomais nešiojamaisiais ir planšetiniais kompiuteriais. Taip pat nuspręsta pačioms mokyklos suteikti daugiau finansinių galimybių įsigyti kuo daugiau skaitmeninio ugdymo priemonių – ir įrangos, ir užduočių – kurios gali būti naudojamos ne tik nuotoliniam mokymui, bet ir dirbant įprastai. Tam papildomai skirta 14 mln. Eur, arba 8 kartus daugiau nei būdavo skiriama iki šiol. Papildomos lėšos, kurias galima naudoti iki šių metų pabaigos, jau paskirstytos visoms Lietuvos savivaldybėms. Tai pirmoji dalis. Už jas mokyklos arba jų steigėjos savivaldybės gali įsigyti papildomai kompiuterių ir įrangos, skaitmeninių ugdymo priemonių, finansuoti mokytojų skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kursus. Kita, didesnioji, lėšų dalis mokyklas pasieks kitąmet, jas bus galima naudoti iki kitų metų pabaigos lygiai toms pačioms reikmėms, kaip ir šiemet. Renkantis priemones rekomenduojama atsižvelgti į Nacionalinės švietimo agentūros parengto „Nuotolinio mokymo(si) /ugdymo(si) vadovo“ rekomendacijas informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūrai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė atsakymus į mokyklų vadovams, mokytojams, ...
  • Kas yra sraigtiniai poliai?

    2020-10-30Kas yra sraigtiniai poliai?
    Tam, kad statybų projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, prireiks daugybės įvairių elementų ir vienu iš jų dažnai tampa sraigtiniai poliai. Kas yra sraigtiniai poliai, žino visi, kurie susiduria su statybų industrija, tačiau ne visi pastebi, kaip šis elementas teigiamai veikia bendrą statybos darbų sąmatą, t.y., užtikrina, kad ji bus šiek tiek kuklesnė, nei, tarkime, naudojant betoninius polius. Taigi, jei ir jūs esate vienas iš tų, kuris žino, kas yra sraigtiniai poliai, tačiau negalėtų pateikti atsakymo į klausimą, kaip ir kuo jie prisideda prie kuklesnių skaičių sąmatoje, pats metas susipažinti su svarbiais faktais. Galima atsisakyti žemės kasimo, formavimo bei aplinkos tvarkymo darbų Poliai yra įvairių rūšių. Tačiau labai svarbu akcentuoti, kad norint montuoti tam tikrų rūšių polius, pavyzdžiui, betoninius, pirmiausia tenka atlikti žemės kasimo bei formavimo daros, o vėliau ir aplinkos tvarkymo. Nereikia ir sakyti – visa tai reikalauja papildomų išlaidų – reikia ir darbo jėgos, ir specialios įrangos, technikos. Taigi, šios aplinkybės tik padidintų skaičius galutinėje darbų sąmatoje Sraigtiniai poliai – visai ...
  • O jei ne Vincas Šlekys? (Istorijos kontekste)

    2020-10-28O jei ne Vincas Šlekys? (Istorijos kontekste)
    Žinoma, pasaulis nebūtų sugriuvęs ir didieji istorijos virsmai nebūtų buvę kitokie. Bet šiandien, minėdami 150-ąją jo gimimo sukaktį, tikrai galime teigti: jo indėlis į mūsų kultūrą, lietuvybės puoselėjimą, šio krašto identiteto išsaugojimą sunkiai pervertinamas. „…knygnešys, slaptos „Sietyno“ draugijos lietuviškai spaudai platinti vienas iš steigėjų ir jos vadovas, Tilžės ir JAV lietuviškų laikraščių bendradarbis ir leidėjas, publicistas, grožinės literatūros vertėjas ir leidėjas, Miko Petrausko operečių libretų autorius, tautosakos rinkėjas, muziejininkas. Trisdešimt metų (1896–1926) gyveno JAV, į kurias pabėgo nuo rusų žandarų persekiojimo, o 1946 metais – vėlgi rusų – išvežtas į Sibirą, kur ir mirė“. Taip taupiai kitas mūsų krašto šviesuolis Jaunius Vylius apibrėžia šio žmogaus gyvenimą. Kukli jo knygelė „Vincas Šlekys. Gyvenimo ir veiklos apžvalga“ išleista 1995 metais iki šiol tebėra vienintelis ir išsamiausias leidinys apie šią asmenybę, nors dėmesio iš kultūros istorikų laukia bent kelios V. Šlekio veiklos sritys (o ir sudėtingo, permainingo gyvenimo kelio vingiai ir likimo lūžiai verti romano…). Jei nebūtų buvę Vinco Šlekio su jo gabumais, ...
  • Žydintis gyvenimo ruduo nuotraukose

    2020-10-28Žydintis gyvenimo ruduo nuotraukose
    Spalis – senjorų mėnuo. Jau šio mėnesio pirmąją, Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, gied-romis šypsenomis iš nuotraukų pražydo Patašinės bibliotekos parodų lentynos: čia parengta mūsų bendruomenės fotografės Rimos Spūdienės darbų paroda „Mūsų senjorai – žydintis gyvenimo ruduo“. R. Spūdienė savo kūryba – nuotraukomis, filmukais internete, parodomis – puikiai reprezentuoja Patašinės miestelį ir jo bendruomenę, populiarina biblio-tekos veiklą. Kadangi Patašinės senjorai aktyvūs, veiklūs, kūrybiški, fotografė šiai parodai pradėjo ruoštis daugiau kaip prieš metus, fiksuodama gražiausias akimirkas iš įvairių švenčių ir renginių, kur be šviesuomenės dalies – senjorų – neapsieinama. Eksponuojamose nuotraukose – gražūs, stilingi, laimingi, besidžiaugiantys savo žydinčiu gyvenimo rudeniu žmonės. Paro-dos pristatyme buvo pagerbta ir jų autorė Rima Spūdienė, daugelio vadinama tiesiog Rimute… Popietės dalyviai džiaugėsi atpažinę save nuotraukose ir dėkojo fotografei Rimutei už kruopštų darbą ir padovanotą šventinę nuotaiką.Renginį papuošė jautrios, melodingos muzikantės Jūratės Stankevičiūtės atliekamos dainos ir gyvenimiški literatės Ritos Volteraitienės eilėraščiai. Už jau penktąją fotografijų parodą, už draugystę ir bendradarbiavimą Rimai Spūdienei pareikšta ir Patašinės bibliotekos padėka. Patašiniečiai ...
  • A. Lukašenkos era Baltarusijoje baigiasi, bet kada tai įvyks, telieka spėlioti

    2020-10-28A. Lukašenkos era Baltarusijoje baigiasi, bet kada tai įvyks, telieka spėlioti
    Po rugsėjo 9-ąją vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo protestai. Kai buvo paskelbta, kad absoliučia dauguma laimėjo Aliaksandras Lukašenka, žmonės ėmė mitinguoti, protestuoti, nes ne vienam atrodė, kad taip negali būti, kadangi buvo nemažai ir tokių, kurie išdrįso balsuoti už opoziciją. Baltarusija – mūsų kaimynė, todėl tai, kas vyksta šioje šalyje, veikia ir mus, mūsų šalies saugumą, mūsų pačių saugumo jausmą. Žmonės nerimauja, kad jeigu ilgai užsitęsę neramumai kaimyninėje šalyje peraugtų į karinius veiksmus, susirėmimus tarp diktatūros šalininkų ir opozicijos, galime nukentėti ir mes. O kur dar šalia esanti grėsminga Astravo atominė elektrinė? Kas bus su ja, jeigu toje šalyje įsivyraus chaosas?Susigaudyti politiniuose įvykiuose nėra paprasta, ypač jeigu padėtis šalyje nėra sekama ilgesnį laiką. O dar jeigu informacija ateina iškreipta, pateikiama neobjektyviai? Kad netektų kurti baubų tik dėl informacijos stygiaus, dėl nežinojimo, geriau pasiklausti specialistų nuomonės. Mūsų ekspertė dr. Dovilė Jakniūnaitė yra VU TSPMI profesorė, ji tyrinėja nykstančias ir atsirandančias sienas pasaulio politikoje, valstybių tapatybes, analizuoja užsienio politikos ir saugumo problemas. Lietuviai ...
  • Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis

    2020-10-28Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis
    Nuo praėjusių metų pabaigos pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą – koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi sergant šia liga dalijasi alternatyvios pop-muzikos atlikėja Rūta Loop. Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus Rūtą Žibaitytę galima vadinti televizijos šou ir muzikos pasaulio senbuve. Ji – neseniai solinę karjerą pradėjusi atlikėja, žymiausių Lietuvos atlikėjų pritariančioji vokalistė, kurios karjerą puošia patirtis daugybėje muzikinių projektų ir „Eurovizijos“ dainų konkursuose.Praėjusiais metais šokių muzikos radijuje „Power Hit Radio“ laidų vedėja dirbanti mergina išleido pirmąjį solinį albumą pavadinimu „Chapter“ ir šiemet, antrąkart išbandžiusi jėgas nacionalinėje „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje, pasiekė finalą. Tačiau ryškiausiai atlikėjos vardas nušvietė visos šalies žiniasklaidą rugpjūčio mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodžius atlikėjos įrašui apie teigiamą koronaviruso testą.Rugpjūčio mėnesio pradžioje koronavirusas buvo nustatytas vienam iš „Power Hit Radio“ darbuotojų, todėl visa radijo komanda nedelsiant izoliavosi, tačiau Rūta išsitirti nuėjo savo noru.Radijo laidų vedėja antrąją mėnesio savaitę pajuto pirmuosius dar ...
  • Apdraudusieji ūkinius gyvūnus gali susigrąžinti dalį išlaidų

    2020-10-28
    Rizikos valdymas ūkiuose pastaraisiais metais vis aktualesnis. Su naujais iššūkiais tenka susidurti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiams. Iki gruodžio 31 d. ūkininkai gali kreiptis paramos dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu. Apdraudė galvijus Utenos rajono Tauragnų seniūnijoje ūkininkaujantis Arūnas Gimžauskas šiuo metu augina apie trisdešimt mėsinių galvijų, dešimt pieninių karvių, dvidešimt du veislinius limuzinus. Anot A. Gimžausko, paskata pradėti savarankišką veiklą buvo galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama jauniesiems ūkininkams, taip pat ūkininkas naudojosi KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pagalba. Utenos rajono ūkininkas apdraudė ir savo augintinius, kad užsitikrintų finansinę pagalbą net galvijus užklupus pavojingai užkrečiamajai ligai. Be abejonės, A. Gimžauskas pasinaudojo ir KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ parama bei kompensavo sumokėtas draudimo įmokų ...
  • Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus

    2020-10-28Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus
    Neseniai elektroniniu paštu išmokęs naudotis 78 metų vilnietis Aleksandras visas sąskaitas už komunalines paslaugas dabar mato savo kompiuterio ekrane. „Daugiau laiškų man niekas nesiunčia. Aš irgi niekam nerašau“, – prisipažįsta vyras. Todėl vieną dieną į elektroninio pašto dėžutę įkritęs laiškas iš neaiškaus siuntėjo Aleksandrui sukėlė įtarimų. Laiško autoriai senjorą gundė paspausti nuorodą ir neva užsidirbti daug pinigų iš investicijų. „Esu atsargus žmogus. Nuorodos nespaudžiau. Iškart kreipiausi į www.epolicija.lt“, – pasakoja sukčių taikiniu tapęs pašnekovas. Policijos duomenimis, į Aleksandro panašių situacijų Lietuvoje fiksuojama kasdien. Deja, nuo kibernetinių nusikaltėlių mūsų šalyje per dieną vidutiniškai nukenčia 1-2 žmonės ar įmonės. Per metus susikaupia šimtai elektroninėje erdvėje įvykdytų nusikaltimų. Spąstus internete savo aukoms spendžia ištisos piktadarių grupuotės, kurių nariai gali būti išsibarstę po skirtingas pasaulio šalis. Tad norint susekti ir sučiupti nusikaltėlius, net kelių šalių pareigūnai turi suvienyti jėgas. Neseniai Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai dalyvavo tarptautinėje teisėsaugos operacijoje, bendradarbiaudami su Estijos, Rumunijos ir Eurojusto pareigūnais. Rumunijoje buvo sulaikyti 3 asmenys, nuo kurių ...
  • Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“

    2020-10-26Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“
    Šeštadienį, spalio 24-ąją, Marijampolėje šurmuliavo daugiau kaip 120 neabejingų futbolui moterų, kurios rudeniškai šiltą dieną susirinko į tradicinį moterų futbolo turnyrą. 10 komandų iš visos Lietuvos buvo suskirstytos pogrupiais pagal amžių. Pirmajame (12–30 metų) žaidė Kauno „Imposteriai“, Kupiškio TVM, „Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazija“, MFK SC „Tauragė“, Klaipdėdos „Karys.lt“. Antrąjį pogrupį (30 ir daugiau metų) sudarė Šiaulių „FK Mamukai“, Vilniaus ,,JL Stars“, Kybartų „Sveikata“, Marijampolės „MMFK Sūduva“, Šiaulių „Ginstrektės damos“ komandos. Turnyre buvo varžomasi 7×7 dvejose aikštelėse, vienu metu žaidė 4 komandos. Pagal turnyro nuostatus komandos savo pogrupiuose sužaidė po 4 varžybas su kiekviena komanda, vienos varžybos truko 13 minučių. Sužaidus visas varžybas išaiškėjo, kas toliau žais finale. Daugiausia taškų surinkusios dvi komandos varžėsi dėl 1-2 vietos, kitos dvi komandos surinkusios mažiau taškų žaidė tarpusavyje dėl 3-4 vietos. Pirmasis pogrupis, Kauno ,,Imposteriai‘‘ir MFK SC ,,Tauragė‘‘, varžėsi dėl 1-2 vietos. Pirmąją vietą iškovojo MFK SC ,,Tauragė‘‘. Dėl 3-4 vietos varžėsi Klaipėdos,, Karys.lt‘‘ su ,,Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazija‘‘. Trečiąją vietą po baudinių serijos iškovojo  ,,Švenčionėlių Karaliaus ...