Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje

Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį.
Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį bent 20 proc., palyginti su 1990-aisiais, ir pasiekti, kad 2020 m. AEI dalis sudarytų bent 20 proc. bendro galutinio ES energijos naudojimo. Be to, 2014-ųjų spalį ES vadovai susitarė dėl naujų 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, nutardami išmetamą šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 proc., palyginti su 1990 m. ir ne mažiau kaip 27 proc. visos sunaudojamos energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių.

Vėjo jėgainių gaminama elektros energija yra pigiausia.Vėjo energetika
Europos Komisijos tyrimų duomenimis, vėjo energijos panaudojimas reikalauja beveik tokių pačių kapitalo investicijų, kaip ir branduolinės energijos, tačiau nereikia jokių kuro sąnaudų. Pagal gamybinių kaštų lygį vėjo elektrinių energija konkurencinga įprastiniu būdu pagamintai elektros energijai. Tačiau, įvertinus išorinius kaštus, ji akivaizdžiai pranašesnė prieš kitus jos gamybos būdus. Tad Europos vėjo energijos asociacijos ir „Greenpeace“ paskelbtame bendrame dokumente prognozuojamas tolesnis spartus vėjo pramonės augimas, lyginamųjų investicijų mažėjimas, vėjo elektros kainos mažėjimas ir spartus naujų darbo vietų augimas vėjo pramonėje.
Lietuvoje vėjo energijos potencialas buvo įvertintas tik 2000-aisiais, vykdant Jungtinių Tautų plėtros programos (UNDP) Baltijos šalių vėjo energetikos plėtros programos rengimo darbus. Mat atgavus Nepriklausomybę, šalyje veikė Ignalinos atominė elektrinė ir elektros energijos buvo pagaminama daugiau nei sunaudojama. Po 2000-ųjų spartų vėjo energetikos šuolį paskatino šalyje sukurta šio energetikos sektoriaus skatinimo sistema ir prioritetinių zonų jos plėtrai įteisinimas.
Pirmoji moderni 630 kW galios vėjo elektrinė buvo pastatyta 2004 m. Lietuvos pajūryje, Vydmantuose, o 2006-aisiais jau buvo įrengtas pirmasis vėjo jėgainių parkas, kuriame veikė penkiolika 2 MW galios elektrinių. Iki 2015 m. pabaigos Lietuvoje buvo įrengta 17 vėjo jėgainių parkų, kurių galia sudarė 424 MW. Juose pagaminta elektros energija tuomet sudarė apie 6,8 proc. visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (trumpiau – ESO), „Suvalkiečiui“ pateiktais duomenimis, Marijampolės apskrityje pirmasis gamintojas, turintis vėjo elektrinę, elektros energijos pardavimo sutartį su energetikais pasirašė 2011 m. rugsėjį. Ši vėjo jėgainė yra pastatyta Marijampolės savivaldybės teritorijoje, o jos galia – 0,25 MW.
Šiuo metu Marijampolės apskrityje yra 27 gamintojai, kurie energiją gamina vėjo elektrinėse, ir 85 gamintojai, kurie energiją gamina saulės elektrinėse. Šie gamintojai savo pagamintą energiją parduoda ESO arba kitiems tiekėjams.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad pigiausia energija yra pagaminama būtent vėjo elektrinių parkuose, todėl siekiant Lietuvoje įgyvendinti planuojamus AIE plėtros rodiklius tolesnė elektros energijos gamybos iš AIE plėtra siejama su vėjo energetika sausumoje ir jūroje.

Saulės elektrinių plėtros tikimasi gyventojus skatinant tapti gaminančiais vartotojais. Saulės energetika
Lietuvos mokslininkų teigimu, Lietuvos gyventojų požiūris į saulės energetiką kiekvienais metais gerėja. Žmonės vis daugiau domisi saulės kolektorių sistemomis ir jų teikiama nauda, tačiau spartesnę plėtrą stabdo santykinai didelė šių sistemų kaina ir ilgas atsipirkimo laikas. Todėl jau keleri metai Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas teikia paramą saulės sistemoms įrengti. Individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose teikiama 50 proc. parama, o saulės kolektoriams ir elektrinėms įrengti visuomeninės paskirties pastatuose (mokyklose, ligoninėse, sanatorijose ir pan.) skiriama 50–100 proc. subsidija.
Nuo 2015 m. Lietuvoje pradėjo veikti elektros energijos dvipusės apskaitos sistema. Tai skirstomojo elektros tinklo operatoriaus administruojama sistema, kurios privalumais gali naudotis tik gaminantys vartotojai, kai namų valdos prieigose yra įrengtos ne didesnės kaip 10 kW galios, o biudžetinių ir viešųjų įstaigų statiniuose – ne didesnės kaip 50 kW galios jėgainės – saulės šviesos energijos elektrinės.
Lietuvoje Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne didesnės nei 10 kW įrengtosios galios elektrinėse pagaminta perteklinė elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą.

Lietuvos gyventojai kol kas saulės energiją daugiausia naudoja namų ūkyje naudojamam vandeniui šildyti.Situacija
Šalies Energetikos ministerijos „Suvalkiečiui“ pateiktais duomenimis, 2016 m. Lietuvoje naudojant AEI pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 1962,5 GWh. Daugiausia elektros energijos buvo pagaminta vėjo jėgainėse – 54,4 proc. ir hidroenergijos elektrinėse – 22,1 proc. Biokuro elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 19,6, proc., o saulės elektrinėse – 3,4 proc.
2017 m. elektros energijos gamyba iš AEI tolygiai didėjo iki 2450 GWh. Daugiausia elektros energijos pagaminta vėjo jėgainėse – 55,4 proc. ir hidroenergijos elektrinėse – 23,4 proc. Biokuro elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 15,2 proc., o saulės elektrinėse – 2,7 proc.
Šiuo metu Lietuvoje yra instaliuotos 2872 elektrinės, turinčios leidimus gaminti elektros energiją iš AEI. Šių elektrinių bendra suminė įrengtoji galia siekia – 824,969 MW:
• 2553 saulės elektrinės – 80,35 MW;
•168 vėjo elektrinių (parkai) – 517,04 MW;
•12 kietosios biomasės elektrinių – 64,95 MW;
•38 biodujų elektrinės – 34,72 MW;
•99 hidroenergijos elektrinės – 127,909 MW.

Seimo priimtoje atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70 proc. suvartojamos elektros energijos ir beveik pusė (45 proc.) – iš AEI, daugiausia – vėjo. Numatoma, kad 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje iš AEI.
Energetikos ministerija informuoja, kad elektros energijos, gaminamos iš AEI plėtrai, palaipsniui bus didinimas elektros energijos vartotojų, galinčių pasigaminti elektros energiją savo reikmėms, skaičius. Tikimasi, kad iki 2020 metų sukūrus palankią investicinę aplinką šalyje bus jau ne mažiau kaip 34 tūkst. elektros energijos vartotojų, naudojančių gaminančio vartotojo schemą.
Siekiant šių ambicingų tikslų, Aplinkos projektų valdymo agentūra šių metų liepos mėnesį planuoja skelbti kvietimą teikti paraiškas AEI panaudojimui individualiuose namuose, tarp jų ir saulės elektrinių įrengimo kompensavimui. 2018 m. numatytas paramos biudžetas šiam kvietimui 3,3 mln. eurų.
Numatoma, kad buitiniai vartotojai galės gauti fiksuotą kompensaciją už įrengtą elektrinės galią (kilovatus). Kompensacija bus teikiama ir už per praėjusius 3 metus įrengtas elektrines, ir per ateinančius kalendorinius metus planuojamas įrengti elektrines. Iš viso iki 2020 m. numatytas paramos biudžetas yra 20 mln. eurų.
Marijampolės apskrityje, ESO duomenimis, 2018 m. gegužės mėnesį buvo vienas komercinis ir 19 buitinių gaminančių vartotojų, kurie savo pagamintą energiją tiekia į tinklą ir vėliau atgauna už naudojimosi tinklais kainą. Tokių gaminančių vartotojų (saulės elektrinių) galia yra 139 kW (mažiausia elektrinės galia 4,77 kW, didžiausia elektrinės galia 20 kW).
Didžiausios gamintojo saulės elektrinės Marijampolės apskrityje instaliuota galia yra 1,48 MW, o ši elektrinė įsikūrusi Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje.
Iš viso Lietuvoje, 2018 gegužės mėnesio duomenimis, buvo 675 gaminantys vartotojai (649 buitiniai klientai, 26 komerciniai klientai), kurių elektrinių suminė galia yra 5,4 MW.
ESO duomenimis, per paskutinius dvylika mėnesių Marijampolės apskrityje neatsirado naujų gamintojų (t. y. nei vėjo, nei saulės elektrinių), kurie pagamintą elektros energiją parduotų energetikams.

Gamintojai (vėjo elektrinės)
(įprastai energiją parduoda)
Gamintojai
(saulės elektrinės)
(įprastai energiją parduoda)
Gaminantys vartotojai (saulės elektrinės)
(įprastai energiją gaminasi savo reikmėms)
Elektrinių kiekis Lietuvoje, vnt.
Elektrinių kiekis Marijampolės apskr., vnt.
143

27

1973

85

675

20

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2011-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2011-12-31, MW
18,665

1,4

0,1839

0,058

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2014-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2014-12-31, MW
34,2325

3,53

55,2754

1,6248

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2017-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2017-12-31, MW
71,094

6,705

67,2099

3,8107

Elektros energijos gamyba iš AEI Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kazlų Rūdoje sumontuota moderni oro taršą ir kokybę realiu laiku fiksuojanti įranga

    2022-10-08Kazlų Rūdoje sumontuota moderni oro taršą ir kokybę realiu laiku fiksuojanti įranga
    Naujasis daviklis yra stebimas ir vaizdo stebėjimo kamerų. Jau rašėme, kad Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo siūlydami savo idėjas, kaip būtų galima pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. Iš viso buvo atrinkti penki projektai – Kazlų Rūdos seniūnijoje sėkmingai įgyvendinami du, Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Šiuo metu vieni viešieji pirkimai dar vykdomi, kiti jau yra įvykę ir visi penki projektai bus įgyvendinti. Dar viena įdomi ir svarbi idėja buvo gyvendinta ne šio projekto rėmuose, o panaudojant savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas – 10 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos miesto gyventojas ...
  • Judėti negalima kentėti: kur dėsime kablelį?

    2022-10-07Judėti negalima kentėti: kur dėsime kablelį?
    MOTUS VITA reabilitacijos ir kineziterapijos klinikos partnerė, vyr. kineziterapeutė, mokslininkė dr. Vilma Juodžbalienė turi daugiau nei 20 m. klinikinio darbo patirtį reabilitacijos srityje ir sako vienareikšmiškai – skausmo problemas reikia spręsti, ir kuo skubiau.
  • Socialinio darbuotojo dalia: ir džiaugsmas, ir pralaimėjimas

    2022-10-05Socialinio darbuotojo dalia: ir džiaugsmas,  ir pralaimėjimas
    Rugsėjo 27-ąją minėjome Socialinių darbuotojų dieną. Tai – ypatinga diena šioje srityje besidarbuojantiems specialistams, nes tai proga dar kartą padėkoti jiems už kasdien uoliai ir atsakingai atliekamą darbą, už nuolatinę pagalbą žmonėms, kurie susiduria su gyvenimo sunkumais. Būtent socialinių darbuotojų dėka nemaža dalis visuomenės sugeba išspręsti nelengvas jų daliai tenkančias problemas, įveikti negandas, keisti savo gyvenimus, nesijaučia tokie vieniši ir atskirti. Gyvenimo aplinkybės Ireną Senkutę atvedė į socialinio darbuotojo kelią, kuriuo ji dabar sėkmingai eina. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Minėdama savo profesinę šventę Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos šeimoms tarnybos vadovė Irena Senkutė už puikų darbą sulaukė ne vienos padėkos ir įvertinimo. ...
  • Pasienyje su Rusija esančio Kudirkos Naumiesčio gyventojai: mums nėra labai ramu čia gyventi

    2022-10-05Pasienyje su Rusija esančio  Kudirkos Naumiesčio gyventojai:  mums nėra labai ramu čia gyventi
    Kudirkos Naumiesčio seniūnas E. Belevičius sako, kad vietos žmonės nesijaučia ramiai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kudirkos Naumiestyje praėjusio penktadienio vakare lankėsi Europos Sąjungos šalių diplomatai, kurie domėjosi, kaip atrodo pasienis su Rusijos Federacija. Kudirkos Naumiestyje siena su Kaliningrado sritimi yra visai arti – Vytauto gatvės gale yra tiltas, kažkada jungęs šį miestą su anapus Širvintos upės buvusiu Širvintos miestu, kuris iki mūsų dienų neišliko. Tai – vienintelis miestas Europoje, neatstatytas po Antrojo pasaulinio karo. Į šią vietą atvykę diplomatai sakė, kad jie norėjo čia apsilankyti ir pamatyti, kaip atrodo pasienis su Rusija, vykdančia karinę agresiją Ukrainoje. Diplomatai teigė labai daug girdėję, žinantys ir ...
  • Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?

    2022-10-05Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?
    Dažniausiai koronaviruso infekcija pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, pykinimu, vėmimu ar viduriavimu. Nuotrauka iš freepik.com COVID-19 infekcija – grėsminga ir apgaulinga liga, nes vieni asmenys simptomų visai nejaučia arba jie būna itin lengvi, o kitiems tenka gulėti ligoninėje ir kovoti dėl savo gyvybės. Nors šiuo metu izoliacija nėra privaloma, susirgus koronavirusu vertėtų elgtis atsakingai – būti namie, stebėti savo sveikatą ir laikytis visų gydytojo nurodymų. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė dr. Neringa Vagulienė įspėja – gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų, nes antibiotikai šio viruso neveikia. Ji informuoja, kaip ...
  • Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės

    2022-10-01Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės
    Siekdamas skatinti regiono gyventojų pasitikėjimą savo šalimi, Lietuvos kariuomene bei NATO pajėgomis, „Suvalkietis“ parengė ir pradeda įgyvendinti projektą „Suvalkų koridorius: vakar, šiandien, rytoj“, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Iki šių metų pabaigos savo publikacijose atskleisime termino „Suvalkų koridorius“ priešistorę, pasitelkę autoritetingus ekspertus sieksime objektyviai nušviesti dėl galimų Rusijos provokacijų Suvalkų koridoriaus regione kylančias grėsmes, skatinsime skaitytojus kritiškai vertinti Rusijos ir Baltarusijos informaciniuose kanaluose platinamą informaciją ir, žinoma, atskleisime, kas daroma, kad mūsų kraštas ir visa šalis būtų saugesnė. Taigi, rašysime ir apie adaptuotus Lietuvos kariuomenės, taip pat ir NATO gynybinius planus, apie Lietuvos kariuomenės vienetų stiprinimą ir ...
  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26Kaip atgaivinti santykius?
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.