Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje

Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį.
Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį bent 20 proc., palyginti su 1990-aisiais, ir pasiekti, kad 2020 m. AEI dalis sudarytų bent 20 proc. bendro galutinio ES energijos naudojimo. Be to, 2014-ųjų spalį ES vadovai susitarė dėl naujų 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, nutardami išmetamą šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 proc., palyginti su 1990 m. ir ne mažiau kaip 27 proc. visos sunaudojamos energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių.

Vėjo jėgainių gaminama elektros energija yra pigiausia.Vėjo energetika
Europos Komisijos tyrimų duomenimis, vėjo energijos panaudojimas reikalauja beveik tokių pačių kapitalo investicijų, kaip ir branduolinės energijos, tačiau nereikia jokių kuro sąnaudų. Pagal gamybinių kaštų lygį vėjo elektrinių energija konkurencinga įprastiniu būdu pagamintai elektros energijai. Tačiau, įvertinus išorinius kaštus, ji akivaizdžiai pranašesnė prieš kitus jos gamybos būdus. Tad Europos vėjo energijos asociacijos ir „Greenpeace“ paskelbtame bendrame dokumente prognozuojamas tolesnis spartus vėjo pramonės augimas, lyginamųjų investicijų mažėjimas, vėjo elektros kainos mažėjimas ir spartus naujų darbo vietų augimas vėjo pramonėje.
Lietuvoje vėjo energijos potencialas buvo įvertintas tik 2000-aisiais, vykdant Jungtinių Tautų plėtros programos (UNDP) Baltijos šalių vėjo energetikos plėtros programos rengimo darbus. Mat atgavus Nepriklausomybę, šalyje veikė Ignalinos atominė elektrinė ir elektros energijos buvo pagaminama daugiau nei sunaudojama. Po 2000-ųjų spartų vėjo energetikos šuolį paskatino šalyje sukurta šio energetikos sektoriaus skatinimo sistema ir prioritetinių zonų jos plėtrai įteisinimas.
Pirmoji moderni 630 kW galios vėjo elektrinė buvo pastatyta 2004 m. Lietuvos pajūryje, Vydmantuose, o 2006-aisiais jau buvo įrengtas pirmasis vėjo jėgainių parkas, kuriame veikė penkiolika 2 MW galios elektrinių. Iki 2015 m. pabaigos Lietuvoje buvo įrengta 17 vėjo jėgainių parkų, kurių galia sudarė 424 MW. Juose pagaminta elektros energija tuomet sudarė apie 6,8 proc. visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (trumpiau – ESO), „Suvalkiečiui“ pateiktais duomenimis, Marijampolės apskrityje pirmasis gamintojas, turintis vėjo elektrinę, elektros energijos pardavimo sutartį su energetikais pasirašė 2011 m. rugsėjį. Ši vėjo jėgainė yra pastatyta Marijampolės savivaldybės teritorijoje, o jos galia – 0,25 MW.
Šiuo metu Marijampolės apskrityje yra 27 gamintojai, kurie energiją gamina vėjo elektrinėse, ir 85 gamintojai, kurie energiją gamina saulės elektrinėse. Šie gamintojai savo pagamintą energiją parduoda ESO arba kitiems tiekėjams.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad pigiausia energija yra pagaminama būtent vėjo elektrinių parkuose, todėl siekiant Lietuvoje įgyvendinti planuojamus AIE plėtros rodiklius tolesnė elektros energijos gamybos iš AIE plėtra siejama su vėjo energetika sausumoje ir jūroje.

Saulės elektrinių plėtros tikimasi gyventojus skatinant tapti gaminančiais vartotojais. Saulės energetika
Lietuvos mokslininkų teigimu, Lietuvos gyventojų požiūris į saulės energetiką kiekvienais metais gerėja. Žmonės vis daugiau domisi saulės kolektorių sistemomis ir jų teikiama nauda, tačiau spartesnę plėtrą stabdo santykinai didelė šių sistemų kaina ir ilgas atsipirkimo laikas. Todėl jau keleri metai Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas teikia paramą saulės sistemoms įrengti. Individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose teikiama 50 proc. parama, o saulės kolektoriams ir elektrinėms įrengti visuomeninės paskirties pastatuose (mokyklose, ligoninėse, sanatorijose ir pan.) skiriama 50–100 proc. subsidija.
Nuo 2015 m. Lietuvoje pradėjo veikti elektros energijos dvipusės apskaitos sistema. Tai skirstomojo elektros tinklo operatoriaus administruojama sistema, kurios privalumais gali naudotis tik gaminantys vartotojai, kai namų valdos prieigose yra įrengtos ne didesnės kaip 10 kW galios, o biudžetinių ir viešųjų įstaigų statiniuose – ne didesnės kaip 50 kW galios jėgainės – saulės šviesos energijos elektrinės.
Lietuvoje Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne didesnės nei 10 kW įrengtosios galios elektrinėse pagaminta perteklinė elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą.

Lietuvos gyventojai kol kas saulės energiją daugiausia naudoja namų ūkyje naudojamam vandeniui šildyti.Situacija
Šalies Energetikos ministerijos „Suvalkiečiui“ pateiktais duomenimis, 2016 m. Lietuvoje naudojant AEI pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 1962,5 GWh. Daugiausia elektros energijos buvo pagaminta vėjo jėgainėse – 54,4 proc. ir hidroenergijos elektrinėse – 22,1 proc. Biokuro elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 19,6, proc., o saulės elektrinėse – 3,4 proc.
2017 m. elektros energijos gamyba iš AEI tolygiai didėjo iki 2450 GWh. Daugiausia elektros energijos pagaminta vėjo jėgainėse – 55,4 proc. ir hidroenergijos elektrinėse – 23,4 proc. Biokuro elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 15,2 proc., o saulės elektrinėse – 2,7 proc.
Šiuo metu Lietuvoje yra instaliuotos 2872 elektrinės, turinčios leidimus gaminti elektros energiją iš AEI. Šių elektrinių bendra suminė įrengtoji galia siekia – 824,969 MW:
• 2553 saulės elektrinės – 80,35 MW;
•168 vėjo elektrinių (parkai) – 517,04 MW;
•12 kietosios biomasės elektrinių – 64,95 MW;
•38 biodujų elektrinės – 34,72 MW;
•99 hidroenergijos elektrinės – 127,909 MW.

Seimo priimtoje atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70 proc. suvartojamos elektros energijos ir beveik pusė (45 proc.) – iš AEI, daugiausia – vėjo. Numatoma, kad 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje iš AEI.
Energetikos ministerija informuoja, kad elektros energijos, gaminamos iš AEI plėtrai, palaipsniui bus didinimas elektros energijos vartotojų, galinčių pasigaminti elektros energiją savo reikmėms, skaičius. Tikimasi, kad iki 2020 metų sukūrus palankią investicinę aplinką šalyje bus jau ne mažiau kaip 34 tūkst. elektros energijos vartotojų, naudojančių gaminančio vartotojo schemą.
Siekiant šių ambicingų tikslų, Aplinkos projektų valdymo agentūra šių metų liepos mėnesį planuoja skelbti kvietimą teikti paraiškas AEI panaudojimui individualiuose namuose, tarp jų ir saulės elektrinių įrengimo kompensavimui. 2018 m. numatytas paramos biudžetas šiam kvietimui 3,3 mln. eurų.
Numatoma, kad buitiniai vartotojai galės gauti fiksuotą kompensaciją už įrengtą elektrinės galią (kilovatus). Kompensacija bus teikiama ir už per praėjusius 3 metus įrengtas elektrines, ir per ateinančius kalendorinius metus planuojamas įrengti elektrines. Iš viso iki 2020 m. numatytas paramos biudžetas yra 20 mln. eurų.
Marijampolės apskrityje, ESO duomenimis, 2018 m. gegužės mėnesį buvo vienas komercinis ir 19 buitinių gaminančių vartotojų, kurie savo pagamintą energiją tiekia į tinklą ir vėliau atgauna už naudojimosi tinklais kainą. Tokių gaminančių vartotojų (saulės elektrinių) galia yra 139 kW (mažiausia elektrinės galia 4,77 kW, didžiausia elektrinės galia 20 kW).
Didžiausios gamintojo saulės elektrinės Marijampolės apskrityje instaliuota galia yra 1,48 MW, o ši elektrinė įsikūrusi Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje.
Iš viso Lietuvoje, 2018 gegužės mėnesio duomenimis, buvo 675 gaminantys vartotojai (649 buitiniai klientai, 26 komerciniai klientai), kurių elektrinių suminė galia yra 5,4 MW.
ESO duomenimis, per paskutinius dvylika mėnesių Marijampolės apskrityje neatsirado naujų gamintojų (t. y. nei vėjo, nei saulės elektrinių), kurie pagamintą elektros energiją parduotų energetikams.

Gamintojai (vėjo elektrinės)
(įprastai energiją parduoda)
Gamintojai
(saulės elektrinės)
(įprastai energiją parduoda)
Gaminantys vartotojai (saulės elektrinės)
(įprastai energiją gaminasi savo reikmėms)
Elektrinių kiekis Lietuvoje, vnt.
Elektrinių kiekis Marijampolės apskr., vnt.
143

27

1973

85

675

20

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2011-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2011-12-31, MW
18,665

1,4

0,1839

0,058

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2014-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2014-12-31, MW
34,2325

3,53

55,2754

1,6248

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2017-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2017-12-31, MW
71,094

6,705

67,2099

3,8107

Elektros energijos gamyba iš AEI Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

    2016-11-23Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“
      Vincas Šlekys daugumai tautiečių ir kraštiečių iš tiesų geriausiai yra žinomas kaip žurnalistas ir kraštotyrininkas. Jo surinktos ir užrašytos „Kapsų dainos“ šiandien Sūduvos krašto dainuojamosios tautosakos puslapiuose – vienos svarbiausios ir vertingiausios, tačiau ne vien dėl surinktų dainų apie Vincą Šlekį verta kalbėti. Prisimenant jo asmenybę verta paminėti ir tai, kad jis buvo knygnešys, kaimo vaikų mokytojas, o svarbiausia – lietuviškai spaudai platinti skirtos „Sietyno“ draugijos steigėjas ir pirmininkas.   Lietuvybės pagrindus davė tėvai Vincas Šlekys gimė 1870 metais Marijampolės apskrityje, Mokoluose, tuometiniame Šunskų valsčiuje. Situacija šalyje tuo metu atrodė maždaug taip: Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, intensyvėjo rusifikacija, o po 1863–1864 m. ...
  • Meistrą giria jo darbai

    2016-11-02Meistrą giria jo darbai
    Liudvinavietis Arūnas Matulevičius sako lipdantis nuo penkerių – tiesiog toks buvo noras, nors šeimoje tuo niekas neužsiėmė. Ką nors nulipdyti iš plastilino, paskui iš molio, pasak jo, visa gatvė prašydavo. Taip vaikiškas pomėgis atvedė jį į dabartinę Kauno taikomosios dailės mokyklą, kur nedvejodamas pasirinko keramiką. Keramika jį suvedė ir su žmona Asta, kuri molio lipdymo išmoko iš mamos Onos Martinaitienės. „Tai buvo tarnybinis romanas, – juokdamasi sako A. Matulevičienė, prisipažinusi, kad būtent Arūno darbai pirmiausia ir patraukė jos dėmesį. – Mudvi su mama – savamokslės, lipdėme, kūrėme papuošalus, siūlais, dažais dekoravome vazas. Ne kartą bandžiau piešti ir ant Arūno pagamintų molio ...
  • Kiekviename ornamente gieda paukštelis

    2016-11-02Kiekviename ornamente gieda paukštelis
    Vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų – keramika marijampolietę Angelę Česonienę sudomino vyras Kęstutis, profesionalus keramikas. – Augau Marcinkonyse, kur rankų darbas visada buvo populiarus – kiekvienuose namuose audė, mezgė, siuvinėjo, – sako Dzūkijos krašto šviesuolių Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. – Liaudies menas ir man visada buvo prie širdies, todėl stengiausi viską išmokti. Augdama miškų apsuptyje mėgau stebėti medžius, paukščius, o namo iš laukų sunešdavau visus akmenėlius, visokių augalėlių. Taip gamtos motyvai atsikartojo ir mano darbuose – piešiniuose, siuviniuose, audiniuose. Kelio galas jai buvo Putliųjų verpalų fabriko suvenyrų ceche pas Audronę Šlyterienę, kuri vis skatino kurti. Pirmus lipdinius Angelė darė iš ...
  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir atsiranda kažkas tokio per dieną ar dvi, – kalba keramikė.   Kilusi iš meniškos giminės Šiluvos apylinkėse gimusios ir augusios Almos giminėje gausu gabių ir meniškų žmonių – ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip solo atlikėjas mėgėjas yra pelnęs net prizinių vietų konkursuose). Vyrų choro „Garsas“ vadovas. Kūrėjas, intensyviai rašęs dainas bei didesnės apimties kūrinius, taip pat ir sakralinius. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.