Kai per radiją nuskambėjo pamąstymai apie tai, jog Vilniuje galbūt pernelyg susitelkę įvairūs festivaliai ir kiti kultūros renginiai, kad, tarkime, Marijampolė, iš kurios kilusi Violeta Urmana, galbūt galėtų vasarą tapti „operos miestu“, o Šiauliai, kur yra Fotografijos muziejus, „gal drįstų organizuoti tarptautinę parodą“, tapo graudu. Ir aišku, kad save žinovais laikantys žmonės net nepasidomi, kas vyksta kitur. Šiauliečiai gali griūti iš juoko, nes jau tiek kartų yra „drįsę“ surengti visokiausių fotografijos (ir ne tik) parodų ir kitų įdomių renginių, kad ir skaičių gali pamesti… O mes, nors nesame „operos sostinė“, bet ne pirmi metai galime vadintis muzikos sostine – šioje Lietuvos dalyje tai tikrai. Tapus Lietuvos kultūros sostine programose irgi ne vien pramoginiai renginiai. Iš dešimties ketvirtojo (!) Šv. Jurgio meno sezono programos koncertų tik pora tolėliau nuo klasikos ar šiuolaikinės rimtosios muzikos.
Anšlagas – ne vienintelį kartą
Birželį, be visą mėnesį vykusių „Šv. Jurgio meno sezono“ koncertų, didžiausiu muzikiniu įvykiu, žinoma, tapo Violetos Urmanos koncertas: į jį patekti norėjo begalė žmonių (ir taip yra kiekvieną kartą), tad primadonai sutikus koncertas buvo rodomas ir J. Basanavičiaus aikštėje įrengtame ekrane… O kultūrinė spauda po Vilniuje vykusio jos koncerto su pavydu mestelėjo, kad „Marijampolėje Violeta Urmanavičiūtė koncertuoja kone kasmet“. Deja, sulaukėme jos po šešeto metų, tačiau galime didžiuotis, kad pirmiausia mokytis muzikos pradėjo čia ir buvo pastebėta, kad į mūsų miestą atvyksta…
Tačiau anšlagas buvo ne vienintelį kartą. Į koncertą, kur pasirodė Vokietijos Bergiš Gladabacho kamerinis orkestras, Vokietijoje gyvenanti jauna operos solistė Laura Latvaitytė-Zaman ir Česlovo Sasnausko choras, norinčių patekti taip pat netrūko. O programa tikrai nebuvo pramoginė, klasikos kūriniai sudėtingi, tačiau jau porą kartų ankstesniais metais girdėję kraštietės dainavimą, žinodami šio choro, niekada nenuleidžiančio kartelės, galimybes, veržėsi paklausyti vėl… Vos prieš keletą dienų Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje su neįprasta programa pasirodė „Lietuvos ansamblis“: liaudies instrumentai, choras, solistai atliko klasiką ir sakralinius kūrinius (užbaigdamas originaliomis Giedriaus Svilainio mišiomis „Jo valia“) – bažnyčia buvo pilnutėlė. Ir taip kiekvieną kartą. Kiekvieno „Šv. Jurgio meno sezono“ programoje – koncertai ar kūrinių premjeros bažnyčiose. 2016 bazilikoje nuskambėjo premjera – A. Honegerio „Karalius Dovydas“, pernai – Ž. Masne „Eva“, ketvirtąjį festivalį irgi užbaigs premjera: Zitos Bružaitės „Fides Nostra“. Per keturis sezonus surengta keturios dešimtys koncertų bei projektų, šiemet dėmesys išskirtinai lietuviškai muzikai: kaip sakė festivalio sumanytojas ir organizatorius Edmundas Seilius, „Lietuvos šimtmečio metais kitaip nė negalėjo būti“. Pernai daugiau dėmesio teko jauniesiems atlikėjams.
Prasidėjo seniai
…Tačiau marijampoliečių pažintis su klasika prasidėjo ne prieš ketvertą ir ne prieš dešimt metų. Jau seniai susiformavo klausytojų sluoksnis, kuriam tokios muzikos reikia. Pradžia reikėtų laikyti jaunimui „neįsivaizduojamo senumo“ laiką – daugiau nei prieš šešis dešimtmečius. Kai tuometėje pedagoginėje mokykloje rimtai susirūpinta klausytojų ugdymu, pradėta rengti profesionalių atlikėjų, klasikinės muzikos koncertus (per ketverius mokslo metus būsimieji pedagogai jų išklausydavo apie 60, galėjo juose lankytis ir miestelėnai), sustiprinta mokymo programa. Pirmiausia tai buvo muzikos pedagogo Alfonso Uzėlos ir jo bendraminčių, bendradarbių nuopelnas. Su A. Uzėlos vardu siejasi ir kitas svarbus kultūros reiškinys: 1961 m. imta kurti berniukų chorą „Vyturėlis“, kuris vėliau pagarsėjo ne ką mažiau už legendinį „Ąžuoliuką“, atlikdavo stambius pasaulio klasikos kūrinius. 1967 m. choras pirmą kartą pasirodė su Sauliaus Sondeckio vadovaujamu orkestru, sužavėjo maestro meistriškumu, ir nuo to laiko prasidėjo šio orkestro draugystė su tuomečio Kapsuko muzikais ir klausytojais. Taip gimė ir iki šiol gyvuojanti tradicija: kasmet naujųjų išvakarėse Lietuvos kamerinis orkestras koncertuoja Marijampolėje ir būtinai skamba J. Haidno „Atsisveikinimo simfonija“. Bilietą gauti į šį koncertą ne visada lengva…
Būta ne vienos gražios ir net intriguojančios iniciatyvos, siekiant populiarinti, priartinti prie klausytojų klasikinę muziką. 1982 m. įsteigta „Muzikos svetainė“ restorano „Draugystė“ patalpose. Čia skambėjo Raimundo Katiliaus smuikas, geriausių mūsų to meto solistų balsai, neformalioje aplinkoje vykdavo pokalbiai su menininkais. Plati „Muzikos dienų“ programa klausytojams siūlydavo ir daug rimtosios muzikos. 1988 metais Mažojoje bazilikoje įvyko pirmoji Lapkričio sinoikija. Pastaraisiais metais čia vyksta jau tradiciniai festivaliai „Skamba Sūduvos vargonai“.
Metai (ir renginių programa) tik įpusėjo
…Grįžtant prie birželio mėnesio Kultūros sostinės renginių tenka pažymėti, kad iš karto po gegužę užbaigusių „Miesto dienų“ maratono, pirmąjį savaitgalį trinktelėjo pučiamųjų orkestrų fiesta, sukvietusi galingiausius Lietuvos kolektyvus. Ketvirtasis „Šv. Jurgio meno sezonas“ pažėrė koncertų ir projektų įvairiose erdvėse (jau minėtoje Mažojoje bazilikoje, Evangelikų-liuteronų bažnyčioje – su Veronika Povilioniene), Kačių kiemelyje (lietuviško retro), Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje – kamerinį, Dramos teatre – Meno mokyklos miuziklą, Kultūros centre – baleto gala vakarą… Tuo pat metu prasidėjo jau tradicinis „Vasaros akvarelių“ ciklas Poezijos parke, čia taip pat įvyko pirmasis „Kino karavano“ seansas: per vasarą po atviru dangumi bus parodyta 10 lietuviškų kino filmų. Vytauto parke Petro Kriaučiūno biblioteka vaikus ir suaugusius nuo mėnesio pradžios kviečia į popietes su knyga. Paskutinėmis mėnesio dienomis šiame parke prasidės tarptautinis skulptorių pleneras „Šiuolaikinė poezija“.
…Dar apie „festivalių perkėlimą“ iš Vilniaus… Savo pastebėjimus skelbę kalbėtojai kaip vieną ne sostinėje vykstančių paminėjo Pažaislio festivalį: didelis, tradicinis, visiems girdėtas… Tačiau tokie, kaip Marijampolės „Šv. Jurgio meno sezonas“, „Marijampole music park“ (džiazo ir klasikos), unikalusis „Medynės“ – tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis, „Paežerių dvaro“ festivalis Vilkaviškio rajone ir ten pat ne pirmus metus vykstantis „Viva la musica“, Gelgaudiškyje ir kitur kiekvieną vasarą sukviečiantys klausytojus ir ne po kartą organizuoti įdomūs projektai, regis, negirdėti. Nors dalyvauja juose tie patys geri atlikėjai, nesibodima ir užsieniečių. O jei pažvelgtume į tolimesnius miestus ir rajonus…
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
