Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius:
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius– Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio energetikoje įvyko milžiniški pokyčiai. Kažkada brangiu žaislu laikoma atsinaujinanti energetika tapo dominuojančia. Tiesa, kol kas dar ne pagal gaminamos energijos kiekius, bet pagal naujai įrengiamus pajėgumus ir pagal pritraukiamas į šią sritį investicijas. Apie du trečdalius energijos gamybos pajėgumų, įrengtų pasaulyje per 2017 metus, buvo naujos vėjo ir saulės elektrinės. Likęs trečdalis – tai gamtinių dujų, anglies, branduolinės elektrinės kartu sudėjus.
Iš kur tokie pokyčiai? Ar investuotojus skatina investuoti rūpestis dėl klimato kaitos? Iš dalies taip. Energiją gaminant iš atsinaujinančių išteklių, į aplinką neišmetami teršalai. Tačiau pirminė priežastis yra ta, kad vėjo ir saulės elektrinės jau dabar gamina elektrą pigiau, nei bet kokios kitos elektrinės. Per pastaruosius penkerius metus vėjo elektrinių gaminamos elektros savikaina nukrito beveik per pusę, o saulės elektrinių – septyneriopai! Visa tai pasiekta, vystantis naujosioms technologijoms.
Nenuostabu, kad požiūris į atsinaujinančią energetiką keičiasi ir Lietuvoje. Naujoje energetikos strategijoje numatyti ambicingi tikslai iki šio amžiaus vidurio visą Lietuvoje gaminamą energiją pasigaminti atsinaujinančius ištek­lius naudojančiose elektrinėse. Lietuvoje sąlygos tam puikios. Lietuvai atsinaujinanti energetika yra kaip obuolių pyragas – ji neturi jokių trūkumų. Ji pigiausia, žaliausia, ji kuria naujas darbo vietas įmonėms, jau dabar gaminančioms naująsias technologijas Lietuvoje, arba žmonėms, tas technologijas prižiūrintiems. Ir, skirtingai, nei kitose valstybėse – atsinaujinančios energetikos plėtra nenaikina senų darbo vietų, o tik mažina energijos importą. Mes neturime angliakasybos, naftos ar dujų pramonės, kuri patirtų nuostolius, mažėjant jų poreikiui. Be to, Lietuvoje yra puikios technologinės sąlygos vystyti atsinaujinančiai energetikai – puikios elektros jungtys su kaimynais, leidžiančios pasikeisti energija, kai mums jos trūksta ar kai per daug, mes turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kuri leidžia energijos gamybos pertekliaus metu sukaupti energiją ir ją atiduoti vėliau, kai nešviečia saulė ir nepučia vėjas.
Dar viena atsinaujinančios energetikos tendencija yra jos decentralizacija. Jei anksčiau pasaulyje vyravo milžiniškų kompanijų milžiniški projektai, net Lietuvos energetikos politika buvo panaši į strateginių projektų sąrašą, kai mažoms įmonėms ir atskiriems žmonėms buvo paliekama tik pritarti ir mokėti už energiją, tai dabar žengiama visiškai priešinga kryptimi. Pagaliau energetikos politika matoma kaip dešimčių tūkstančių smulkių investuotojų inicijavimas. Investuotojų, kuriems valstybė sudaro palankias sąlygas investuoti į savo elektrines arba į šias elektrines investuoti susikooperavus su kaimynais.
Taip, kol kas tai daugiau gražūs tekstai strategijoje ir žavios politikų kalbos, bet faktas, kad nedidelės saulės elektrinės gamina elektrą pigiau, nei vartotojams kainuoja tą elektrą įsigyti iš elektros tinklo, leidžia tikėtis, kad proveržis šioje srityje greitai bus. Tuo labiau kad jau dabar sudarytos sąlygos vadinamiesiems gaminantiems vartotojams elektros energijos perteklių patiekti į elektros tinklus, o vėliau – kai gaminančio vartotojo saulės elektrinė negamina pakankamai elektros, pasiimti „savo elektrą“ atgal iš tinklo.
Taip, kol kas dar už šią paslaugą gaminantiems vartotojams reikia mokėti elektros tinklų operatoriui, o investicijos į saulės elektrinės atsipirkimo laikas siekia 10–12 metų, tačiau nuo vasaros vidurio Vyriausybės žadamos subsidijos tokias elektrines planuojantiems įsirengti žada, kad investicija leis sumažinti gaminančio vartotojo sąnaudas ne po 10–12 metų, o jau nuo pat pirmo elektrinės eksploatacijos mėnesio.
Aš siūlyčiau labai atidžiai domėtis galimybėmis gauti valstybės paramą bendruomenėms, planuojančioms investuoti į atsinaujinančią energetiką. Naujoje ES Atsinaujinančios energetikos direktyvoje yra numatyta, kad ES valstybės turi sukurti atskiras valstybės paramos schemas bendruomenėms, kurios kooperuojasi ir stato bendras elektrines ir katilines. Toks planas įrašytas ir Lietuvos energetikos strategijos projekte. Energetinėje bendruomenėje daugiau nei pusę elektrinės nuosavybės privalo turėti vietinis verslas ir čia gyvenantys fiziniai asmenys, o elektrinės galia neturi viršyti 18000 kW.
Kol kas tai dar tik planai, bet jau dabar rajonuose esančioms bendruomenėms siūlyčiau atidžiai sekti naujienas spaudoje.
Taigi, ateina nauji energetikos laikai. Domėkitės. Visiems pokyčiams vykstant daugiausia išlošia tie, kurie pokyčių keliu žengia pirmi.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas

    2020-10-31Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas
    Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Parama jau ...
  • Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais

    2020-10-31Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais
    Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva ...
  • Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

    2020-10-31Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta
    Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji ...
  • Spalio 31 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-30
      Kaltųjų paieškos: po rinkimų masiškai korona susirgo komisijų nariaiMarijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis šios savaitės vidury savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie atlikto COVID-19 testo rezultatą. Testas buvo neigiamas.Direktorius neslėpė simptomų nejutęs, nors vieną vakarą temperatūra buvo pakilusi iki 37. „Išsitirti nusprendžiau ne todėl, kad būčiau jautęsis blogai ...
  • Kas yra sraigtiniai poliai?

    2020-10-30Kas yra sraigtiniai poliai?
    Tam, kad statybų projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, prireiks daugybės įvairių elementų ir vienu iš jų dažnai tampa sraigtiniai poliai. Kas yra sraigtiniai poliai, žino visi, kurie susiduria su statybų industrija, tačiau ne visi pastebi, kaip šis elementas teigiamai veikia bendrą statybos darbų sąmatą, t.y., užtikrina, kad ji bus šiek tiek ...
  • Spalio 28 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-28
            Korona guldo Kalvarijos savivaldybės administracijąSusirgimų koronaviruso infekcija Lietuvoje sparčiai daugėja kiekvieną parą. Suspėti su skaičiais darosi sunku, nuo 400 atvejų šokome prie beveik aštuonių šimtų. Sergama COVID-19 kiekvienoje savivaldybėje.   Neliksime be gydymo: geros žinios turintiems sveikatos problemųMarijampolėje atnaujintas Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, nuo kitų metų ...
  • Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis

    2020-10-28Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis
    Nuo praėjusių metų pabaigos pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą – koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi sergant šia liga dalijasi alternatyvios pop-muzikos atlikėja Rūta Loop. Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus Rūtą Žibaitytę ...
  • Apdraudusieji ūkinius gyvūnus gali susigrąžinti dalį išlaidų

    2020-10-28
    Rizikos valdymas ūkiuose pastaraisiais metais vis aktualesnis. Su naujais iššūkiais tenka susidurti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiams. Iki gruodžio 31 d. ūkininkai gali kreiptis paramos dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį ...
  • Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus

    2020-10-28Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus
    Neseniai elektroniniu paštu išmokęs naudotis 78 metų vilnietis Aleksandras visas sąskaitas už komunalines paslaugas dabar mato savo kompiuterio ekrane. „Daugiau laiškų man niekas nesiunčia. Aš irgi niekam nerašau“, – prisipažįsta vyras. Todėl vieną dieną į elektroninio pašto dėžutę įkritęs laiškas iš neaiškaus siuntėjo Aleksandrui sukėlė įtarimų. Laiško autoriai senjorą gundė ...
  • Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“

    2020-10-26Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“
    Šeštadienį, spalio 24-ąją, Marijampolėje šurmuliavo daugiau kaip 120 neabejingų futbolui moterų, kurios rudeniškai šiltą dieną susirinko į tradicinį moterų futbolo turnyrą. 10 komandų iš visos Lietuvos buvo suskirstytos pogrupiais pagal amžių. Pirmajame (12–30 metų) žaidė Kauno „Imposteriai“, Kupiškio TVM, „Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazija“, MFK SC „Tauragė“, Klaipdėdos „Karys.lt“. Antrąjį pogrupį (30 ...
  • Policija grįžta į kaimus

    2020-10-24Policija grįžta į kaimus
    Netylant svarstymams, kad apylinkės ir nepilnamečių reikalų inspektorių funkcijų panaikinimas, policijos nuovadų uždarymas buvo policijos reformos klaida, nes policija nutolo nuo žmonių ir prarado grįžtamąjį ryšį, Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla patvirtino policijos veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, planą. Jo esmė, kad policijos pareigūnams vėl priskirtos seniūnijos, kuriose jie ...
  • Seniūnai – už aktyvų pareigūnų darbą seniūnijose

    2020-10-24Seniūnai – už aktyvų pareigūnų darbą seniūnijose
    Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Vilkaviškio, Šakių kaimiškųjų seniūnijų seniūnai pasirinko aktyvų gyventojų aptarnavimo modelį. Tai reiškia, kad pareigūnai keletą kartų per savaitę atvyksta į seniūnijas, patruliuoja jose, tikrina vairuotojų blaivumą, stebi eismo saugumą, ar Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikosi pėstieji, dviratininkai, elektriniais paspirtukais važinėjantys paaugliai. Veiklos tyrėjai lanko į viešosios ...
  • Gyventojai jaučiasi saugesni

    2020-10-24Gyventojai jaučiasi saugesni
    „Suvalkiečio“ korespondentė lankė kaimiškų seniūnijų gyventojus ir klausė, ar jie pastebėjo, kad nuo spalio 1-osios jų kaimus ar miestelius dažniau lanko policijos pareigūnai. Ar žmonės žino, kad kartą per savaitę jie dirba jų seniūnijoje? Ar gyventojai pasigedo po reformos pradingusių apylinkės inspektorių? Sasnavos miestelyje gyvenantys Loreta Palubinskienė ir Darius Pauliukonis sakė, ...
  • Eksperto komentaras

    2020-10-24Eksperto komentaras
    Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Alfredas BARTKUS: – Nuo spalio 1-osios, vykdant Generalinio komisaro įsakymą „Dėl policijos veiksmų stiprinant kaimiškų vietovių gyventojų saugumą“, į seniūnijų centrus kartą per savaitę atvyksta du policijos pareigūnai, kurie tris valandas dirba tik toje seniūnijoje. Šis žingsnis nėra grįžimas atgal, apylinkės inspektorių sugrąžinimas, tokios ...
  • Miškus naudingiau užsiauginti patiems

    2020-10-24Miškus naudingiau užsiauginti patiems
    Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Pasodinęs – nenueisi „Nėra taip, kad pasodinai medžius ir ...

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.