Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Automatiškai išsaugotas juodraštis

Dar šių metų pradžioje Lietuvos statistikos departamentas skelbė, kad praėjusiais metais šalies ūkio augimas pralenkė net ir pačias optimistiškiausias prognozes. Pasibaigus pirmam šių metų ketvirčiui Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidė, kad dar šiais metais kas antroje šalies įmonėje numatoma didinti darbuotojų atlyginimus. Prie šalies ekonomikos augimo vis daugiau prisideda ir regionai. Čia besiformuojantys nauji centrai tampa vis patrauklesni užsienio investuotojams.
Bendrasis šalies vidaus produktas (BVP) 2017 metais didėjo 3,9 proc. Spartų jo augimą lėmė paslaugų, pramonės ir statybų sektoriuose sukuriamos pridėtinės vertės augimas. Sparti plėtra fiksuojama ir investicijose į verslą. Tiesa, šios investicijos vis dažniau pasiekia šalies regionus. Tai rodo, kad regionai yra pasirengę mesti iššūkį sostinei.
Kartu su darbo užmokesčiu kyla ir darbuotojams keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Vis dažniau reikalaujama gerų kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir kelių užsienio kalbų mokėjimo.

Simonas Petrulis atskleidė, kad investuotojų susidomėjimas regionais, ypač Marijampole, sparčiai auga.Skandinavų verslininkai renkasi Marijampolę
Lietuvos LEZ asociacijos prezidentas, Marijampolės LEZ direktorius ARVI partnerystėje Simonas Petrulis atskleidė, kad investuotojų susidomėjimas regionais, ypač Marijampole, stipriai auga. Tad Vilnius tampa jau nebe vienintelė mūsų šalies vieta, žinoma tarptautiniu mastu. Galimybe įsikurti Marijampolės LEZ labiausiai domisi Skandinavijos įmonės. Viena didžiausių Danijos investicijų į Lietuvą – UAB „Dovista“ gamykla jau baigiama statyti ir netrukus pradės gaminti produkciją.
Lietuvos LEZ asociacijos prezidentas svarstė, kad viena iš priežasčių, kodėl Skandinavijos verslininkai bėga iš savo centrų, galėtų būti dideli darbo užmokesčio kaštai, todėl labai tikėtina, kad Lietuvai ir toliau pritraukiant stambius užsienio investuotojus, darbo užmokestis mūsų šalyje sparčiai augs. S. Petrulis Marijampolę mato kaip vieną iš besivystančių regiono centrų, kuriame kvalifikuotų darbuotojų poreikis išaugęs jau šiandien, o ateityje tikėtina dar labiau didės. Tai be jokios abejonės yra naujos galimybės jauniems žmonėms. Žinoma, darbuotojams keliami kvalifikaciniai reikalavimai taip pat gerokai išaugę, tačiau mokymasis visą gyvenimą nėra nieko naujo. Ypač pravarčiu pranašumu darbo rinkoje tampa kelių užsienio kalbų mokėjimas, įvairių informacinių sistemų technologijų įvaldymas.
S. Petrulis džiaugėsi, kad darbai siekiant patenkinti augantį kvalifikuotų darbuotojų poreikį jau pradėti. Partneriai Marijampolės kolegija, Marijampolės profesinio rengimo centras, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Vokietijos pramonės ir amatų rūmai, keletas kitų šalies universitetų ieško būdų kaip abiturientus ar jau besimokančius studentus pritraukti į specialias studijų programas, kurios būtų paruoštos pagal konkrečių įmonių poreikius. Tokių studijų programų idėja jau pristatyta Švietimo ir mokslo ministerijai.

Marijampolės kolegijos absolventė Giedrė Čepauskienė džiaugiasi galėjusi pradėti verslą Marijampolėje.Palankus metas pradėti nuosavą verslą
Marijampolės regiono Jaunųjų verslininkų klubo atstovas Linas Paknys smulkiojo ir vidutinio verslo aplinką Marijampolės regione taip pat vertina teigiamai. Anot jo, svarbu dar ir tai, jog Marijampolė tapo ypač patraukliu miestu gyventi jaunoms šeimoms dėl nuolat tvarkomos miesto infrastruktūros, kuri pritaikoma jaunimui ir aktyviam poilsiui. Be to, Marijampolė šiemet yra Lietuvos kultūros sostinė, todėl čia ypač gausu įvairių renginių ir veiklos jaunimui, o kartu ir galimybių verslui.
Kalbėdamas apie verslo aplinką Marijampolės regione L. Paknys atkreipė dėmesį į vis dažniau savo verslą čia pradedančius jaunus žmones. Žinoma, tai skatina naujos mokestinės lengvatos pirmam verslui. Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į kylančius kvalifikacinius reikalavimus darbuotojams, anot jo, šiandien verslininkai ieško darbuotojų, jau turinčių praktinės patirties, taip pat pageidautinas bent kelių užsienio kalbų mokėjimas.

Į užsienį važiavo tik užsidirbti verslo pradžiai
Neseniai Marijampolėje duris atvėrė „Studija + IT“. Jos įkūrėjai – Marijampolės kolegijos absolventai Giedrė ir Rimantas Čepauskai, kurie susipažino dar studijų metu. Kalbėdami apie studijas kolegijoje jie atviravo, kad nesitikėjo įgysiantys tiek daug praktinės patirties. Ši patirtis jiems buvo naudinga dirbant įvairiuose darbuose, o pirmus darbus abu gana nesunkiai surado dar studijų praktikos metu.
Abiem sutuoktiniams mintis apie nuosavą verslą kirbėjo jau studijų metais. Šiuo metu šeima vienose patalpose vykdo dvi veik-las: dirbtinių gėlių kompozicijų modeliavimo ir gamybos, taip pat kompiuterių ir jų dalių remonto bei prekybos. R. Čepauskas prisiminė, kad pirmą kartą ši mintis kilo studijų metais rengiant baigiamąjį darbą.
Noras pradėti savo verslą buvo toks didelis, kad jauna šeima priėmė gana rizikingą sprendimą – metė darbus Lietuvoje ir užsidirbti verslo pradžiai išvyko į Norvegiją. Giedrė ir Rimantas kaip susitarę tvirtino, kad net neturėjo minties likti svetimoje šalyje ir dirbti nekvalifikuotą darbą. O užsienyje buvo tik tol, kol sukaupė pakankamai lėšų pradėti verslą tėvynėje. Pradėti nuosavą verslą čia taip pat paskatino ir tai, jog dėl įvairių mokestinių lengvatų šie metai yra ypač palankūs verslo kūrimui. Giedrė ir Rimantas džiaugėsi galintys gyventi ir kurti Marijampolėje, nes šį miestą mato kaip gražų ir patogų gyventi jaunoms šeimoms.
Povilas ŠLAPŠEVIČIUS
Autoriaus nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus

    2020-10-14Kaip spręsti ūkininkų ir vilkų konfliktus
    Rugsėjo mėnesį baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ teikimas. Tai – nauja KPP veiklos sritis, paraiškos šįmet renkamos antrą kartą. Vis tik norinčiųjų pasinaudoti parama netrūksta – preliminariais duomenimis, pateiktos 82 paraiškos. Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius džiaugiasi iniciatyva ūkininkų ir vilkų konfliktus spręsti kitaip – taikiai ir humaniškai. Skepticizmą įveiks ...
  • Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia bendradarbiauti

    2020-10-10Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia  bendradarbiauti
    Nuo spalio 5 d. smulkiesiems ūkio subjektams visą mėnesį bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Šia priemone ne kartą pasinaudojusi verslininkė Inga Kilčiauskienė teigė, jog be paramos jos ir vyro Audriaus verslai tikrai būtų ne tokie, kokie yra šiandien. Plėtrą diktavo poreikiai I. Kilčiauskienė pasakojo, jog prieš maždaug dvylika metų su šeima iš Kauno atvažiuodavo pas tėvus į Anykščių rajono Šventupio kaimą ...
  • Astravas gali įelektrinti Lietuvos informacinį lauką: pasiruošti turime kiekvienas

    2020-10-10Astravas gali įelektrinti Lietuvos informacinį lauką: pasiruošti turime kiekvienas
    Baltarusijos atominės elektrinės startas kelia nerimą visos Lietuvos gyventojams. Iš kaimyninės šalies pasiekia prieštaringa informacija, kuri neretai apauga gandais, gali klaidinti ir daryti įtaką Lietuvos gyventojų elgesiui.   Vilniaus universiteto dėstytojas, politologas dr. Nerijus Maliukevičius teigia, kad Astravo atominė elektrinė (AE) yra ir tiesioginio saugumo, ir komunikacinio saugumo iššūkis. „Matydami, kaip Baltarusijos režimas komunikuoja su savo šalies visuomene ir su kaimyninėmis valstybėmis, negalime būti tikri, kad informacija nebus tikslingai nuslepiama, filtruojama ir dozuojama siekiant manipuliuoti – ...
  • Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena

    2020-10-09Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena
    Spalio 9 dieną minima Pasaulinė pašto diena
  • Liudas Mikalauskas: „Tokių koncertų negalima nelaukti!“

    2020-10-07Liudas Mikalauskas: „Tokių koncertų negalima nelaukti!“
    „Kalbu dabar su Jumis ir kyla noras, kad tie koncertai vyktų jau rytoj“, – šypsosi operos solistas Liudas Mikalauskas. Spalio 10 d. operos solistas kartu su Ona Kolobovaite ir maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertuos Marijampolėje. Įspūdinga programa, aukščiausio lygio profesionalai – L. Mikalauskas neabejoja, kad klausytojų laukia didelė muzikos šventė. Liudai, prieš akis – trys koncertai su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Ar laukiate jų? Jūs tik pažiūrėkit į programą, kaip tokių koncertų galima ...
  • Norėdama paskolos prarado pinigus

    2020-10-07Norėdama paskolos prarado pinigus
    Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Apgavikai, prisidengę verslininkais, iš Šakių rajono gyventojos išviliojo pusantro tūkstančio eurų. Lukšių miestelyje gyvenančiai 45 metų moteriai reikėjo 7000 eurų paskolos. Internete ji naršė po įvairius šaltinius ieškodama duomenų apie paskolas. Moters paieškas užfiksavo sukčiai. Rugsėjo 9-ąją į savo feisbuko paskyrą ji sulaukė pasiūlymo. Netaisyklinga lietuvių kalba buvo siūlomos paskolos nuo 5 iki 50 milijonų eurų su trijų procentų palūkanomis. Lukšių gyventoja pasiūlymu susigundė ir ...
  • Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių

    2020-10-07Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių
    Kas esu? Esu – Algis Krupavičius. Mokslininkas, politologas, profesorius. Iki šios dienos nueitas ilgas kelias. Kai vieną ar kitą kelią pasirenkame, juo reikia eiti sąžiningai, teisingai, nuosekliai, turėdami idėjų ir idėjų kuriomis galima dalintis. Šiandien savo kelią suku nauja kryptimi- politikos kryptimi. Toks pasirinkimas yra dėl to, kad į Lietuvos politiką reikia sugrąžinti padorumą, sąžiningumą, teisingumą ir kompetenciją. Stovėjimo ant galvos ir ėjimo atbulomis, o ne į priekį yra per daug Lietuvos politikoje. Mano gyvenimo moto ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų ...
  • Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

    2020-10-07Parama žemės ūkio produktams perdirbti  sulaukė ir kooperatyvų dėmesio
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų. Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį pateikė ir žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų ...
  • Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.

    2020-10-05Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.
    Esu Tadas Prajara. Jaunas, energingas politikas, kandidatas į LR Seimą. Man 34 metai, gimiau ir užaugau mažame, bet ypatingame miestelyje Igliaukoje, Marijampolės rajone. Jau dvylika metų dirbu žemės ūkio srities įmonėse. Šalia savo profesijos niekada nepamiršau visuomeninės veiklos. Buvau išrinktas Marijampolės sav. nevyriausybinių organizacijų tarybos nariu, Vietos veiklos grupės valdybos nariu, paskui tapau Igliaukos bendruomenės „Matutiečiai“ pirmininku, o nuo 2019 m. esu išrinktas Igliaukos seniūnijos seniūnaičio pareigoms. Taigi, visą gyvenimą buvau arti bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, mačiau ...
  • Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius

    2020-10-03Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius
    COVID-19 ir griežtas karantinas smarkiai paveikė verslą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) siūlo ne vieną priemonę, kuri padės bent kiek sumažinti finansinius sunkumus – ne tik dėl karantino, bet ir dėl šalnų ir kitų nepalankių klimato reiškinių. Planuojantys pasinaudoti viena iš pristatomų priemonių turėtų prisiminti, kad pasinaudoti jomis galima iki metų pabaigos. Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę ...
  • Investicijos miškui veisti

    2020-10-03Investicijos miškui veisti
    Vilkaviškio rajono savivaldybės Ramoniškių kaime ūkininkaujanti Valuckų šeima ne tik augina bulves, bet ir aktyviai veisia mišką. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ programa pasinaudojo net keli Valuckų šeimos atstovai. 2018 metais dalį žemių jaunais medžiais apsodino ir Alvytė Valuckienė. Praplėtė mišką A. Valuckienė pasakoja: dalį savo žemės ji nutarė apsodinti mišku, o parama tam buvo didelė paspirtis. – Ne visa ...
  • Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa

    2020-10-03Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
    Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2020-10-01Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo ...