Jubiliejinis penktasis „Malonny“ meno simpoziumas Marijampolėje pasižymėjo įvykių svarba ir gausa: performansas seniausiame Lietuvoje cukraus fabrike, naujas idėjas provokuojantys forumai ir diskusijos, net šeši nauji sienų tapybos darbai…
Pasak VŠĮ „Sveikatingumo idėjos“ direktoriaus, pagrindinio „Malonny“ organizatoriaus Andriaus Jasinskio, šis simpoziumas atnešė naujų suvokimų ir įtvirtino seniau aptartas tendencijas. „Paskelbę konkursą sukurti ir įgyvendinti eskizą ant Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos sienos sulaukėme didelio susidomėjimo, pasiūlyta per 20 idėjų. Nuostabu, kad konkurso laimėtojai, kurie nuo pirmų metų savanoriavo, patys ėmėsi ambicingo ir labai didelio projekto ir jį įgyvendino.“ Bendruomenė įsitraukė į šį procesą labai aktyviai: nuolatos lankė tapančius menininkus, daugiau kaip 50 jaunų žmonių kasdien savanoriavo.

Šeši nauji paveikslai
Sienų tapybos pristatymą pradėjo meninis jaunos režisierės Gabrielės Penčylaitės etiudas prie pirmojo paveikslo Kačių kiemelyje, netikėtai nustebinęs stebėtojus. Jis vyko prie įspūdingo dydžio Vilo Tyderio (Will Teather) iš Londono darbo, kuris alsuoja magiškuoju realizmu – ratu skraidančių balandžių įspūdis.
Kitas čia sukurtas darbas – Džefo Vudburio (Jeff Woodbury) iš Niujorko. Autoriui svarbu bendrauti su aplinka, tad išvydęs sieną, ant kurios numatyta tapyti, pamanęs, kad būtų įdomu ir šiek tiek juokinga ant jos nutapyti dar daugiau langų… Savanoriams, dirbusiems su juo, buvo duota laisvė improvizuoti, piešiant kiekvieno lango detales – užuolaidas, daiktus ant palangių, tad atirado gėlių ir katinų. Jis tikisi, kad ir ateityje atsiras norinčiųjų papildyti langus, o pastato gyventojams jų gausa suteiks anonimiškumo, nes nukreips dėmesį nuo tikrųjų langų.
Niujorkietės Reičelės Prais Beikon (Rachel Price Bacon) darbas yra prieš porą metų Marijampolėje nutapyto „Emocijų peizažo“ tąsa. Autorė mato erdvę, tinkamą eksperimentams ir papildymams, tad šįkart jos darbas dar sudėtingesnis, detalesnis.
Konkurso laimėtojo marijampoliečio Igno Vieversio darbas „Žaidimų lenta“ – spalvotas ir žaismingas, jame gausu jaunimui atpažįstamų ženklų, kompiuterinių žaidimų veikėjų. Darbas kviečia jaunus žmones maištauti, nepaklusti taisyklėms, daryti tai, ko jiems patiems norisi…
Animacijos kūrėjos Janti Džekson (Ianthe Jackson) iš Niujorko darbas įkvėptas judesio – tokį įkvėpimo šaltinį autorei pasufleravo ir pačios sienos vieta bei forma. Vaizduojama moteris, nešama rankų jūros: jos simbolizuoja patiems menininkams taip reikalingą palaikymą.
Simpoziumo kuratoriaus ir iniciatoriaus Rėjaus Bartkaus sukurtame paveiksle matoma saulėto dangaus perspektyva, po kuria užrašas „Čia ne siena“ – juk žiūrėdami matome dangų…
„Marijampolė labai pasikeitė per penkerius metus ir gali keistis toliau. Matėme, kaip vienos meno iniciatyvos išjudina kitas. Toliau išlaikant „Malonny“ savitumą galima sukurti įspūdingą meno galeriją po atviru dangumi, kuri trauktų žmones į Marijampolę. Gal net ir atsirastų regioninis menų centras, kuris galėtų pritraukti dar įdomesnes idėjas“, – apie meno simpoziumą kalbėjo R. Bartkus.

Forumai kvietė pasižiūrėti naujai
Meno simpoziumo metu buvo surengti trys forumai. Pirmame pristatyta atvykusių menininkų patirtis, kūryba ir idėjos. Antrame aptartos istorinės miestų ištakos ir jų reikšmė šiandienai, pasaulinės miestų tendencijos, o trečiame pateiktos Marijampolės raidos ištakos ir pasiūlymai ateičiai.
„Forumai padeda įprasminti tapybos darbus, performansus, renginius. Taip sukuriamas santykis tarp to, kas sukurta. Aptarus ateina ir suvokimas, kaip tai liečia, keičia mus. Forumas – tarsi prasmės kūrimas „Malonny“ procesams. Kartu tai būdas susiburti bendruomenei į vieną vietą, atrasti bendrų siekių“, – sako filosofas, „Malonny“ forumų moderatorius Justas Kučinskas. Apibendrindamas prof. Naglio Kardelio mintis, jis priminė: „Miesto gyvybingumui reikalinga vieta, kurioje galima susiburti, kurioje gvildenamos bendros ir svarbios temos, taip apsikeičiama turima energija, nuomonėmis ir kartu paskatinamas veiksmas, stiprinami ryšiai ir santykiai.“
Forumuose buvo išsakytos idėjos, kad megamiestai „galvoja“, kaip tapti žalesniais, jaukesniais, kaip sukurti kuo paprastesnį ir patogesnį susisiekimą ir kartu išlaikyti intelektinę, kultūrinę ir net ekonominę įvairovę. Marijampolė turi du aiškiai išreikštus pirmuosius kriterijus, o tokių meno simpoziumų ir reiškinių metu kuriama įvairovė daro šį miestą patrauklų ir aiškiai pretenduojantį į gyvybingo miesto apibrėžimą.
Per penkerius „Malonny“ metus Marijampolėje sukurta 19 piešinių, vienas jų dėl rekonstrukcijos darbų išlikęs tik archyvuose. Surengta performansų, forumų ir diskusijų, susitikimų, projekte savanoriavo keli šimtai jaunų žmonų. Garsiausias paveikslas – Rėjaus Bartkus kūrinys „Tekantis gyvenimas“, kurį visame pasaulyje peržiūrėjo milijonai žmonių.
Parengė Simona SURVILAITĖ