Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kibernetinis įmonių saugumas – ką turi žinoti darbuotojai ir darbdaviai (Eksperto interviu)

Kibernetinių išpuolių taikinių gali būti įvairių – pradedant individualiais asmenimis ir jų informacija, baigiant mažomis ir labai stambiomis verslo įmonėmis, jų duomenimis. Visų kibernetinių atakų tikslas yra piniginė nauda. Dėl to verslo įmonės programišių taikiklyje atsiduria itin dažnai. Nusavinę verslo įmonių duomenis „hakeriai“ ima už tai prašyti pinigų, dar blogiau – neteisėtai nusavintus duomenis juodojoje rinkoje parduoda tiesiogiai įmonių konkurentams.
Apie išpuolių prieš įmones rūšis, jų atsiradimo priežastis, būdus, galimas pasekmes ir prevenciją kalbamės su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovu dr. Ryčiu RAINIU.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovo dr. Ryčio Rainio teigimu, pastaruoju metu kibernetinių atakų skaičius nuolat auga. Jų išvengti padėtų papildomas švietimas, domėjimasis ir kibernetinio saugumo didinimas. Giedrės Maksimovič (KAM) nuotrauka– Kokiais būdais įmonės turėtų apsaugoti savo kompiuterinę įrangą? Ar antivirusinės programos – svarbiausia apsaugos priemonė?
– Vien tik antivirusinių sistemų, kurias vadiname kompiuterinės higienos dalimi, norint tinkamai apsisaugoti nepakanka. Jos reikalingos, bet 100 proc. negali išgelbėti nuo visų kenkėjiškų kibernetinių situacijų. Antivirusinės – svarbios ir reikalingos, tačiau dar svarbiau legalios sistemų versijos, kurias gamintojai nuolat atnaujina. Tokiu būdu jos tampa saugesnės, patikimesnės ir atsparesnės įvairioms atakoms.
– Ar antivirusines sistemas galima skirstyti į saugias ir nesaugias? Kokias patariama naudoti ir kurių ne?
– Negalima sakyti, kad yra geros arba blogos antivirusinės programos ar operacinės sistemos. Visos jos yra savotiškos, visose yra komerciniai sprendimai. Negaliu nieko propaguoti, tačiau rusiška antivirusinė programinė įranga „Kaspersky Lab“ dėl įtakos kibernetinio saugumo situacijai nacionaliniu mastu, valstybiniame sektoriuje yra nepageidautina, tačiau verslo įmonėse jos naudojimas nėra ribojamas.
Noriu akcentuoti ir pažymėti, kad be antivirusinių programų naudojimo, legalių programinės įrangos versijų kibernetiniam įmonių saugumui užtikrinti svarbu yra naudoti tinkamus slaptažodžius ir juos nuolat atnaujinti, gaminti atsargines dokumentų kopijas. Tiesa, atsargines kopijas svarbu ne tik gaminti, bet ir jas nuolat tikrinti, papildomai apsaugoti, kad net ir jas pažeidus duomenis būtų galima atkurti. Pavyzdžiui, tokiais atvejais kai yra reikalaujama išpirkos, galima tiesiog iš atsarginių kopijų atstatyti failus ir būti nepriklausomiems nuo šantažu užsiimančių „hakerių“.
Didesnėms įmonėms gaminti atsargines dokumentų kopijas norint apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių gali nepakakti. Tokioms įmonėms patariama kibernetinio saugumo apsaugą daryti tinklo perimetru – atskirų įmonės struktūros dalims: tinklams, serveriams, vartotojo darbo vietoms. Siekiant dar stipriau apsisaugoti galima įsidiegti įsibrovimo aptikimo sistemas, kurios statomos vietinio įmonės tinklo lygmeniu.
– Kas turėtų rūpintis įmonių kibernetiniu saugumu – patys įmonės darbuotojai ar reikėtų samdytis šios srities specialistus?
– Daugėjant kibernetinių išpuolių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra susikūrusi kibernetinio saugumo rinka. Kibernetikos saugumo specialistų paslaugas galima nuomotis, įsigyti jas trumpalaikiam arba ilgalaikiam naudojimui, tačiau jei įmonė nemaža, jai būtų pravartu turėti nuosavą kibernetinės apsaugos specialistą.
– Į ką turėtų atkreipti dėmesį eiliniai įmonių darbuotojai, kurie gali tapti kibernetinių atakų aukomis?
– Pirmiausiai – į gaunamus el. laiškus.
Programišiai dažnai naudoja socialinės inžinerijos metodus – siekiant manipuliuoti žmonių emocijomis ir naudojant psichologinį poveikį naudotojai priverčiami atlikti potencialiai žalingus veiksmus: paspausti nuorodas, atverti svetaines, parsisiųsti bylas, įgalinti veikti žalingą kodą, pateikti asmens ar prisijungimo duomenis. Naudodami tokius apgaulingus laiškus, programišiai išvilioja slaptažodžius, kurie leidžia lengviau prieiti prie saugomų duomenų. Be šio kibernetinių atako būdo, yra ir daugybė kitų. Vienas populiariausių – apsimetinėjimas. Braunantis į organizacijas šiuo būdu apsimetama kokiu nors asmeniu, dažniausiai – įmonės direktoriumi. Tuomet įmonės direktoriaus vardu prašoma darbuotojo, kuris dirba su finansais, pervesti pinigus partneriams į užsienį. Svarbu tai, kad apsimetama labai įtaigiai – naudojami tikslūs vardai, pavardės, pasirenkamas tinkamas dizainas, net laiškų kalba būna švari.
Kitas atakų būdas – skanavimas. Naudodami sudėtingą programinę įrangą programišiai ieško organizacijų, kurių apsisaugojimo lygis yra menkas, kurios turi daug saugumo spragų. Dažniausios saugumo spragos – neatnaujintos programinės įrangos, nesaugūs slaptažodžiai. Kartais slaptažodžiai prie prisijungimų naudojami „brut force“, tai išvertus iš anglų kalbos reiškia apskaičiuojami šiurkščios jėgos, kitaip tariant – sumanios įrangos. Jei naudojami standartiniai, lengvai nuspėjami slaptažodžiai, tokie kaip admin123 ar pan., programišiui tokį slaptažodį įveikti yra vieni juokai. O pagrobus slaptažodį galima daug ką nuveikti: įsilaužti į vidinę sistemą, užkoduoti duomenis, tuomet už juos prašyti išpirkos.
Ričardo PASILIAUSKO iliustracija– O ar reikėtų mokėti reikalaujamą išpirką?
– Mes, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, to daryti nepatariame, nes jokių garantijų nėra, kad pervedus pinigus bus suteikti kodai. Nutinka net taip, kad sumokėjus išpirką jos paprašoma dar kartą, nes tokiu būdu parodoma, kad šantažuojamasis gali susimokėti.
– Kokio pobūdžio įmonių duomenys yra dažniausiai užgrobiami ir vagiami?
– Kibernetinių incidentų per dieną Lietuvoje nutinka apie 100. Mūsų įstaigos tikslas yra užkirsti kelią jų plitimui. Mes neturime laiko nagrinėti, kokios priežastys lemia išpuolius, kokio tipo duomenys dažniausiai būna grobiami – į tai nesigiliname, mums labiau rūpi pačios atakos. Vis dėlto aišku, kad duomenys grobiami tie, iš kurių vienaip ar kitaip galima gauti komercinę naudą. Iš maždaug 95 proc. visų incidentų programišiai gauna komercinę naudą – vienaip ar kitaip iš to uždirba, arba šantažuodami, arba naudodami duomenis patys, arba juos perduodami. Jei, tarkime, nulaužiama duomenų bazė su tūkstančių naudotojų adresais, slaptažodžiais, tos duomenų bazės būna perduodamos juodojoje rinkoje ir iš to uždirbama.
– Kodėl tokie dideli atakų skaičiai – ar šiuolaikiniai programišiai yra labai įgudę, ar vartotojai neapsisaugoję?
– Kadangi kibernetinių atakų dažniausias motyvas yra finansinė nauda – tai labai didelis stimulas. Programišiai labai suinteresuoti organizuoti kibernetines atakas, todėl jų skaičius masiškai auga, šiuo metu yra pasiektas kritinis lygis, o nei verslas, nei vartotojai nėra tinkamai pasiruošę jas atremti. Visgi mūsų situacija niekuo nesiskiria nuo kitų šalių. Negalėčiau pasakyti, kad Lietuva pasaulio kontekste yra labai apsisaugojusi arba labai neapsisaugojusi kibernetiniu požiūriu. Visame pasaulyje kibernetinė situacija yra pavojinga.
– Ką tuomet reikėtų daryti, kad kibernetinio saugumo lygis pakiltų?
– Pirmiausia – švietimas, sąmoningumo kėlimas ir supratingumo didinimas. Svarbu suvokti pavojų dar iki atsitinkant incidentui, o ne tada, kai duomenys jau yra užkoduojami. Reikia iš anksto suprasti grėsmes ir tinkamai joms pasiruošti. Kodėl taip sakau – programišius pirmiausiai ieško silpniausių, labiausiai pažeidžiamų organizacijų. Tokios organizacijos dažniausiai ir tampa kibernetinių išpuolių aukomis. Taigi kuo labiau suprasime apie mus tykantį pavojų, kuo geriau pasiruošime atakoms, kuo labiau pakelsime savo saugumo lygį, tuo programišiams būsime mažiau įdomūs. Bet jei mes būsime konkretus taikinys, pavyzdžiui, įmonė, organizacija, kuriai nori pakenkti konkurentai, užsakydami kibernetinį išpuolį, tai čia jau kitas atvejis, nuo kurio apsisaugoti sunku, bet taikant kompleksines priemones įmanoma.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...
  • Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas

    2022-11-23Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas
    Už paramą Ukrainai EP viceprezidentė D. Charanzova (viduryje) apdovanojimą įteikė J. Omanui ir Ž. Bliumenzonaitei. Autoriaus nuotraukos Briuselyje lapkričio 8 dieną buvo surengta iškilminga Europos piliečio apdovanojimo ceremonija, kurios metu šis garbingas apdovanojimas įteiktas ir Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remiančiai Lietuvos organizacijai „Blue/Yellow“. Apdovanojimą atsiėmė šios organizacijos įkūrėjas Jonas Omanas (Jonas Ohman) ir jos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. – Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją. Jono Omano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę ...
  • Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai

    2022-11-22Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai
    Tvarkingas manikiūras yra tai kas puošia rankas. Šiai dienai, dauguma manikiūrų galima atlikti ir namuose, tačiau norint, kad rezultatas laikytųsi kuo ilgesnį laiką, prieš atliekant bet kokią nagų procedūrą, svarbu pasirūpinti kokybiškomis priemonėmis bei žinoti keletą subtilybių, kurios užtikrins ilgaamžiškumą. Patarimas #1: Dirbtinio nago dydis Net ir kokybiškiausi nagų klijai nesilaikys tada, jeigu pasirinksite netinkamą dirbtinio nago dydį. Visų pirma, ruošiantis įsigyti dirbtinius nagus, išsirinkite sau labiausiai patinkančios spalvos (jeigu dirbtiniai nagai bus bespalviai, tuomet pasirinkite ir nagų laką su kuriuo galėsite padailinti naujus savo nagučius) bei formos. Jeigu nežinote savo tikslaus natūralių nagų dydžio, nesijaudinkite, dirbtinių nagų dėžutėje dažniausiai būna apie ...
  • „Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

    2022-11-19„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“
    Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU. – Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta… – Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ...
  • Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą

    2022-11-19Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą
    Naujoji skulptūra įamžino gyvenvietės įkūrimo legendą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šių metų pavasarį Savivaldybės administracija pakvietė visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Projektų idėjų atrankos ir finansavimo tikslas – skatinti gyventojų iniciatyvą, įsitraukimą į gyvenamosios aplinkos kūrimą ir pagyvinimą, skatinti diskusijas gyvenamosios aplinkos gerinimo tema. Reikalavimus atitikusius projektus Savivaldybė finansavo ir įgyvendino. Vienos idėjos projekto kaštai, finansuojami Savivaldybės, galėjo siekti iki 5 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo kvietime siūlyti savo idėjas. Iš viso įgyvendinimui buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. ...
  • Kodėl mano automobilis ūžia?

    2022-11-18Kodėl mano automobilis ūžia?
    Galbūt visai neseniai jūsų automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus, o gal tiesiog persėdę iš kito, tvarkingo automobilio supratote, kad jūsų automobilis neįprastai ūžia? Automobiliuose yra daug besisukančių, slankiojančių ir kitokius pasikartojančius judesius atliekančių detalių. Net ir nepriekaištingai prižiūrimuose automobiliuose visos detalės, anksčiau ar vėliau, susidėvi, todėl labai svarbu atpažinti automobilio siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti. Ūžimas gali įspėti apie keletą gedimų, kartais labai brangių. Kviečiame sužinoti ir atsiminti šias dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl ko jūsų automobilis gali ūžti. Nusidėvėjęs rato guolis Šalia kiekvieno automobilio rato yra guolis, kuris ir leidžia ratams suktis dideliu greičiu. Įprastai guolio viduje, apsupti specialaus tepalo, ...
  • Kasmet daugėja CD sergančių vaikų

    2022-11-16Kasmet daugėja CD sergančių vaikų
    Lietuvoje kasmet I tipo cukriniu diabetu (CD) suserga apie 100 vaikų – nuo kūdikių iki 18-mečių. Liga prasideda labai greitai ir jos neatpažinti neįmanoma. Padidėja troškulys, padažnėja šlapinimasis, apetitas padidėja, bet svoris krenta, atsiranda ypatingas silpnumas, nuovargis, neįprastas dirglumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, odos niežėjimas. Pajutus tai tuoj pat reikia kreiptis į medikus. Išgirsta CD diagnozė šokiruoja vaikus, didžiulė atsakomybė užgula ir jų tėvus, kurie turi išmokti su šia liga susigyventi patys ir paruošti gyvenimui savo vaiką. Diagnozė buvo netikėta Kiekvienas jutiklis yra su automatiniu aplikatoriumi. Su CD diagnoze sūnui Tomui Blažiulionių šeima susidūrė prieš 6-erius metus. – Tai buvo netikėta, ...
  • Tikslas – visapusiška pagalba sergantiesiems

    2022-11-16Tikslas – visapusiška pagalba sergantiesiems
    Cukriniu diabetu sergančiuosius marijampoliečius vienijantis klubas „Diabetikas ABC“, įsikūręs Marijampolėje, Bažnyčios g. 19, skaičiuoja 32-jus veiklos metus. 25-erius jam vadovaujanti Genovaitė Naidzinavičienė rūpinasi, kad sergantiesiems būtų prieinami pažangiausi gydymo būdai. Į klubą – išmokti valdyti ligą Genovaitė Naidzinavičienė naudojasi naujausiu cukraus matavimo prietaisu, tad telefone pamačiusi ypač mažą jo kiekį skuba gerti saldžią arbatą ir kreivė telefone tuoj pat pakilo. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos – Labai svarbu burti sergančiuosius, jų šeimos narius, atstovauti ir ginti jų teises, teikti socialines paslaugas, ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, mažinti atskirtį nuo visuomenės, teikti informaciją ir konsultacijas aktualiais klausimais, – paklausta apie klubo tikslus sako G. Naidzinavičienė. ...
  • Marijampolėje planuojama turėti nuolatinę stovyklavietę sąjungininkų kariams

    2022-11-16Marijampolėje planuojama turėti nuolatinę stovyklavietę sąjungininkų kariams
    Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: „Marijampolė itin patogi vieta į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkams priimti“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos – Lietuvos kariuomenei Marijampolės miestas ir visa apskritis yra strategiškai svarbi vietovė dėl savo artumo Suvalkų koridoriui, sienos su Lenkija ir, atitinkamai, įeigos į Lietuvą taškų. Tradiciškai Marijampolėje buvo dislokuojami Lietuvos ir sąjungininkų logistiniai padaliniai, o nuo 2022 m. vasaros Marijampolės karinė įgula sustiprinta nauju koviniu vienetu – Vaidoto pėstininkų batalionu. Sprendimas Vaidoto batalioną laikinai perkelti į Marijampolę priimtas šią vasarą dėl operacinio reikalingumo, pasiruošimo dislokuoti papildomas sąjungininkų pajėgas Lietuvoje, galimybės turėti lankstesnes kovinio rengimo sąlygas išnaudojant mažiau užimtus poligonus Kazlų ...
  • Lietuvos ir Lenkijos prezidentai: „Suvalkų koridorius saugus“

    2022-11-16Lietuvos ir Lenkijos prezidentai: „Suvalkų koridorius saugus“
    Lietuvos ir Lenkijos prezidentai spaudos konferencijoje Marijampolėje. Redos BRAZYTĖS nuotrauka Liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) prie Lietuvos ir Lenkijos sienos Suvalkų ruože, o vėliau abu vadovai lankėsi Marijampolėje įsikūrusiame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione. Abiejų šalių vadovai svarstė, kaip apsaugoti šalis jungiantį vadinamąjį Suvalkų koridorių, kuris įtakingo Briuselio leidinio „Politico“ buvo pavadintas pavojingiausia vieta Europoje ir silpniausiu NATO tašku. – Tiek šioje sienos pusėje, tiek ir Lietuvos pusėje žmonės svarsto ir kelia klausimus, ar mes pakankamai esame apgynę kiekvieną savo žemės lopinėlį, – kalbėjo Lietuvos Prezidentas G. Nausėda.Karo atveju ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.