Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Kibernetinis įmonių saugumas – ką turi žinoti darbuotojai ir darbdaviai (Eksperto interviu)

Kibernetinių išpuolių taikinių gali būti įvairių – pradedant individualiais asmenimis ir jų informacija, baigiant mažomis ir labai stambiomis verslo įmonėmis, jų duomenimis. Visų kibernetinių atakų tikslas yra piniginė nauda. Dėl to verslo įmonės programišių taikiklyje atsiduria itin dažnai. Nusavinę verslo įmonių duomenis „hakeriai“ ima už tai prašyti pinigų, dar blogiau – neteisėtai nusavintus duomenis juodojoje rinkoje parduoda tiesiogiai įmonių konkurentams.
Apie išpuolių prieš įmones rūšis, jų atsiradimo priežastis, būdus, galimas pasekmes ir prevenciją kalbamės su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovu dr. Ryčiu RAINIU.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovo dr. Ryčio Rainio teigimu, pastaruoju metu kibernetinių atakų skaičius nuolat auga. Jų išvengti padėtų papildomas švietimas, domėjimasis ir kibernetinio saugumo didinimas. Giedrės Maksimovič (KAM) nuotrauka– Kokiais būdais įmonės turėtų apsaugoti savo kompiuterinę įrangą? Ar antivirusinės programos – svarbiausia apsaugos priemonė?
– Vien tik antivirusinių sistemų, kurias vadiname kompiuterinės higienos dalimi, norint tinkamai apsisaugoti nepakanka. Jos reikalingos, bet 100 proc. negali išgelbėti nuo visų kenkėjiškų kibernetinių situacijų. Antivirusinės – svarbios ir reikalingos, tačiau dar svarbiau legalios sistemų versijos, kurias gamintojai nuolat atnaujina. Tokiu būdu jos tampa saugesnės, patikimesnės ir atsparesnės įvairioms atakoms.
– Ar antivirusines sistemas galima skirstyti į saugias ir nesaugias? Kokias patariama naudoti ir kurių ne?
– Negalima sakyti, kad yra geros arba blogos antivirusinės programos ar operacinės sistemos. Visos jos yra savotiškos, visose yra komerciniai sprendimai. Negaliu nieko propaguoti, tačiau rusiška antivirusinė programinė įranga „Kaspersky Lab“ dėl įtakos kibernetinio saugumo situacijai nacionaliniu mastu, valstybiniame sektoriuje yra nepageidautina, tačiau verslo įmonėse jos naudojimas nėra ribojamas.
Noriu akcentuoti ir pažymėti, kad be antivirusinių programų naudojimo, legalių programinės įrangos versijų kibernetiniam įmonių saugumui užtikrinti svarbu yra naudoti tinkamus slaptažodžius ir juos nuolat atnaujinti, gaminti atsargines dokumentų kopijas. Tiesa, atsargines kopijas svarbu ne tik gaminti, bet ir jas nuolat tikrinti, papildomai apsaugoti, kad net ir jas pažeidus duomenis būtų galima atkurti. Pavyzdžiui, tokiais atvejais kai yra reikalaujama išpirkos, galima tiesiog iš atsarginių kopijų atstatyti failus ir būti nepriklausomiems nuo šantažu užsiimančių „hakerių“.
Didesnėms įmonėms gaminti atsargines dokumentų kopijas norint apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių gali nepakakti. Tokioms įmonėms patariama kibernetinio saugumo apsaugą daryti tinklo perimetru – atskirų įmonės struktūros dalims: tinklams, serveriams, vartotojo darbo vietoms. Siekiant dar stipriau apsisaugoti galima įsidiegti įsibrovimo aptikimo sistemas, kurios statomos vietinio įmonės tinklo lygmeniu.
– Kas turėtų rūpintis įmonių kibernetiniu saugumu – patys įmonės darbuotojai ar reikėtų samdytis šios srities specialistus?
– Daugėjant kibernetinių išpuolių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra susikūrusi kibernetinio saugumo rinka. Kibernetikos saugumo specialistų paslaugas galima nuomotis, įsigyti jas trumpalaikiam arba ilgalaikiam naudojimui, tačiau jei įmonė nemaža, jai būtų pravartu turėti nuosavą kibernetinės apsaugos specialistą.
– Į ką turėtų atkreipti dėmesį eiliniai įmonių darbuotojai, kurie gali tapti kibernetinių atakų aukomis?
– Pirmiausiai – į gaunamus el. laiškus.
Programišiai dažnai naudoja socialinės inžinerijos metodus – siekiant manipuliuoti žmonių emocijomis ir naudojant psichologinį poveikį naudotojai priverčiami atlikti potencialiai žalingus veiksmus: paspausti nuorodas, atverti svetaines, parsisiųsti bylas, įgalinti veikti žalingą kodą, pateikti asmens ar prisijungimo duomenis. Naudodami tokius apgaulingus laiškus, programišiai išvilioja slaptažodžius, kurie leidžia lengviau prieiti prie saugomų duomenų. Be šio kibernetinių atako būdo, yra ir daugybė kitų. Vienas populiariausių – apsimetinėjimas. Braunantis į organizacijas šiuo būdu apsimetama kokiu nors asmeniu, dažniausiai – įmonės direktoriumi. Tuomet įmonės direktoriaus vardu prašoma darbuotojo, kuris dirba su finansais, pervesti pinigus partneriams į užsienį. Svarbu tai, kad apsimetama labai įtaigiai – naudojami tikslūs vardai, pavardės, pasirenkamas tinkamas dizainas, net laiškų kalba būna švari.
Kitas atakų būdas – skanavimas. Naudodami sudėtingą programinę įrangą programišiai ieško organizacijų, kurių apsisaugojimo lygis yra menkas, kurios turi daug saugumo spragų. Dažniausios saugumo spragos – neatnaujintos programinės įrangos, nesaugūs slaptažodžiai. Kartais slaptažodžiai prie prisijungimų naudojami „brut force“, tai išvertus iš anglų kalbos reiškia apskaičiuojami šiurkščios jėgos, kitaip tariant – sumanios įrangos. Jei naudojami standartiniai, lengvai nuspėjami slaptažodžiai, tokie kaip admin123 ar pan., programišiui tokį slaptažodį įveikti yra vieni juokai. O pagrobus slaptažodį galima daug ką nuveikti: įsilaužti į vidinę sistemą, užkoduoti duomenis, tuomet už juos prašyti išpirkos.
Ričardo PASILIAUSKO iliustracija– O ar reikėtų mokėti reikalaujamą išpirką?
– Mes, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, to daryti nepatariame, nes jokių garantijų nėra, kad pervedus pinigus bus suteikti kodai. Nutinka net taip, kad sumokėjus išpirką jos paprašoma dar kartą, nes tokiu būdu parodoma, kad šantažuojamasis gali susimokėti.
– Kokio pobūdžio įmonių duomenys yra dažniausiai užgrobiami ir vagiami?
– Kibernetinių incidentų per dieną Lietuvoje nutinka apie 100. Mūsų įstaigos tikslas yra užkirsti kelią jų plitimui. Mes neturime laiko nagrinėti, kokios priežastys lemia išpuolius, kokio tipo duomenys dažniausiai būna grobiami – į tai nesigiliname, mums labiau rūpi pačios atakos. Vis dėlto aišku, kad duomenys grobiami tie, iš kurių vienaip ar kitaip galima gauti komercinę naudą. Iš maždaug 95 proc. visų incidentų programišiai gauna komercinę naudą – vienaip ar kitaip iš to uždirba, arba šantažuodami, arba naudodami duomenis patys, arba juos perduodami. Jei, tarkime, nulaužiama duomenų bazė su tūkstančių naudotojų adresais, slaptažodžiais, tos duomenų bazės būna perduodamos juodojoje rinkoje ir iš to uždirbama.
– Kodėl tokie dideli atakų skaičiai – ar šiuolaikiniai programišiai yra labai įgudę, ar vartotojai neapsisaugoję?
– Kadangi kibernetinių atakų dažniausias motyvas yra finansinė nauda – tai labai didelis stimulas. Programišiai labai suinteresuoti organizuoti kibernetines atakas, todėl jų skaičius masiškai auga, šiuo metu yra pasiektas kritinis lygis, o nei verslas, nei vartotojai nėra tinkamai pasiruošę jas atremti. Visgi mūsų situacija niekuo nesiskiria nuo kitų šalių. Negalėčiau pasakyti, kad Lietuva pasaulio kontekste yra labai apsisaugojusi arba labai neapsisaugojusi kibernetiniu požiūriu. Visame pasaulyje kibernetinė situacija yra pavojinga.
– Ką tuomet reikėtų daryti, kad kibernetinio saugumo lygis pakiltų?
– Pirmiausia – švietimas, sąmoningumo kėlimas ir supratingumo didinimas. Svarbu suvokti pavojų dar iki atsitinkant incidentui, o ne tada, kai duomenys jau yra užkoduojami. Reikia iš anksto suprasti grėsmes ir tinkamai joms pasiruošti. Kodėl taip sakau – programišius pirmiausiai ieško silpniausių, labiausiai pažeidžiamų organizacijų. Tokios organizacijos dažniausiai ir tampa kibernetinių išpuolių aukomis. Taigi kuo labiau suprasime apie mus tykantį pavojų, kuo geriau pasiruošime atakoms, kuo labiau pakelsime savo saugumo lygį, tuo programišiams būsime mažiau įdomūs. Bet jei mes būsime konkretus taikinys, pavyzdžiui, įmonė, organizacija, kuriai nori pakenkti konkurentai, užsakydami kibernetinį išpuolį, tai čia jau kitas atvejis, nuo kurio apsisaugoti sunku, bet taikant kompleksines priemones įmanoma.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip išsirinkti romanečių dizainą?

    2022-12-03Kaip išsirinkti romanečių dizainą?
    Romanetės – tai puiki namų puošmena ir nepriekaištinga interjero detalė. Jos padeda sukurti jaukumo ir prabangos įspūdį tiek namų aplinkoje, tiek oficialiose patalpose. Dėl savo universalumo romanetės tobulai tinka svetainėje, miegamajame, vaikų kambaryje ar net biure. Dauguma gamintojų siūlo pačių įvairiausių audinių, spalvų ir raštų, tad išsirinkti šias langų uždangas nėra taip paprasta. Tad kaip nepasiklysti tokioje gausoje ir išsirinkti tinkamą romanečių dizainą? Biuras Oficialiose patalpose rekomenduojama rinktis vienspalves, šaltesnių ir ramesnių tonų romanetes. Puikiai tinka įvairūs pilkų, rudų tonų atspalviai. Taip pat šias langų uždangas galima derinti prie biuro baldų, pavyzdžiui, prie tamsiai mėlynos sofos stilingai atrodytų tamsiai mėlynos romanetės. Romanetės ...
  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...
  • Krašto gynybai turime ruoštis kiekvienas iš mūsų

    2022-11-30Krašto gynybai turime ruoštis kiekvienas iš mūsų
    Neseniai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre surengta Lietuvos Steigiamojo Seimo nario, karininko Antano Matulaičio (1895–1920) atminimui skirta konferencija „Ukrainos karo pamokos mums“, kurioje daug kalbėta apie mūsų valstybės gynybą. Apie Rusijos karo Ukrainoje pamokas Lietuvai konferencijoje diskutavo organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas, neseniai Briuselyje „Europos piliečio apdovanojimą“ už paramą Ukrainai atsiėmęs Jonas Omanas (Jonas Ohman), Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Žygimantas Povilionis, karybos apžvalgininkas ir gynybos ekspertas Aurimas Navys, diskusiją vedė Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Diskusijos dalyviai A. Navys, Ž. Povilionis ir J. Omanas kvietė stiprinti krašto gynybą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos J. Omanas teigė, kad jo organizacijos nariai nuolat važiuoja ...
  • JAV kariškis: reikia atidžiai stebėti padėtį

    2022-11-30JAV kariškis: reikia atidžiai stebėti padėtį
    Lietuvoje šį mėnesį lankėsi buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas majoras Džonas Gronskis (John Gronski). Šias pareigas jis ėjo 2016–2019 metais ir tada ne kartą lankėsi Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionuose, Suvalkų trikampio teritorijoje. Dž. Gronskis mano, kad dėl Suvalkų koridoriaus nerimauti nereikia. Interneto nuotrauka Žurnalistų klausiamas, ar Suvalkų trikampis šiandien yra pakankamai saugi vieta, Dž. Gronskis akcentavo, jog NATO privalo ir toliau labai atidžiai stebėti Suvalkų koridorių, kaip daro iki šiol. Kariškis teigė, jog svarbūs yra ir ten esantys sausumos keliai, ir geležinkelis, kurių infrastruktūrą reikia nuolat kiek įmanoma stiprinti. Jis džiaugėsi, kad kaimyninės Lietuva ir Lenkija ...
  • Svarbi pagalba Ukrainai – ir energetikos sektoriuje

    2022-11-30
    Neseniai vykusių Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidos atstovų apsilankymo Briuselyje metu nemažai kalbėta ir apie energetikos sektorių, iššūkius, kurie laukia artėjant žiemai. Europos komisarė estė Kadri Simson, atsakinga už Europos energetikos rinkos integraciją ir funkcionavimą, sako, kad padėtis šioje srityje yra visiškai kontroliuojama ir Europos Sąjungos šalys gali būti ramios dėl artėjančios žiemos. – Rusijos agresija Ukrainoje palietė daugybę sričių, jos įtaka akivaizdi ir energetikos sektoriui. Suomija, Lenkija buvo pirmosios šalys, išsivadavusios nuo Rusijos energetinės priklausomybės. Anksčiau apie 40 procentų dujų buvo naudojama iš Rusijos, o dabar tas skaičius siekia mažiau kaip 9 procentus ir toliau mažėja, – sakė komisarė. Pasak jos, šiuo ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-30Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės ekoschemos Veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas. Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.