Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Poezijos parke – ne tik vasaros karštis

Atsinaujinusios miesto erdvės formuoja naujas kultūros tradicijas

Kaip ankstesniais metais, taip ir šiemet nuo gegužės pabaigos, kai „Miesto dienų“ šventė savo šurmuliu tarsi atrakina ir paskandina renginių gausoje šią erdvę, visai vasarai ji tampa kultūrinio gyvenimo vienu iš centrų. Ko gero, intensyviausiu – o šiemet tai tikrai. Yra jau tradicinių dalykų, bet ima ir „ištinka“ kas nors netikėto, visai naujo. Šiemet tai buvo tarptautinis skulptorių pleneras – bet apie jį vėliau.

Atėję į koncertą Poezijos parke žmonės įsitaiso kaip kam patogiau... Jeigu prisimintume…
…ne tokią jau gilią senovę: nukeliautume laiku daugiau nei trejetą dešimtmečių atgal, vargiai beatpažintume šią vietą. Tik vyresnieji prisimena, kaip atrodė teritorija palei Javonį ir Šešupę – ta, kur dabar mėgaujamės fontanais, pavėsiu šią tropinę vasarą, gėlynais, o bent kartą ar du per savaitę – ir renginiais šiltą popietę ar vakarą… Fragmentėlis iš Kęstučio Subačiaus, tuomečio miesto vadovo, knygos „Marijampolės miestas“.
„Prie Javonio upeliuko tuo metu stovėjo buvusi miesto kepykla, paversta konditerijos, kulinarijos cechu, su išlikusiu aukštu ir nevykusiu kepyklos kaminu, du prekių sandėliai, vienas jų, kaip man paaiškino, su strateginėmis druskos atsargomis. Viename kažkada veikė miesto pirtis, todėl ir čia stovėjo galingas kaminas. Tebebuvo išlikę lentinėmis aklinomis tvoromis aptvertas visuomeninio maitinimo įmonės transporto kiemas ir dirbtuvės, šaldytuvų remonto dirbtuvės… Už druskos sandėlio, prie pat upelio stovėjo keturi seni, apšepę mediniai avariniai namai. Dar toliau – jau pokario metais pastatyti trys sodybinio tipo namai ir dar du, statyti prieš karą, bet karo metais apgriauti (beje, ne vienas iš paminėtų objektų gana dažnai užteršdavo Javonį – N. L.)…
Improvizuotą ekspoziciją padeda rengti portugalas Arlindo Arezas. 1982–1983 m. parengti upelio sutvarkymo, fontanų, parko išplanavimo ir apželdinimo, tiltelių ir pagrindinių laiptų iš aikštės į parką projektai. 1984 m. pradėjome juos įgyvendinti. Pirmiausia reikėjo nugriauti čia buvusius senuosius statinius. Šių darbų vykdymas virto nelengva problema, mat buvo paliesti automobilių garažus turinčių žmonių interesai…“
Ar bereikia sakyti, kad tokie planai ir darbai sulaukė didžiulio rezonanso? Tai buvo dideli užmojai, skeptikai netikėjo, kad jie tikrai bus įgyvendinti. Tačiau svarbiausi darbai jau buvo baigti 1985 metų pavasarį, o po metų prie tuometės Vinco Mykolaičio-Putino internatinės mokyklos susirinkę žmonės klausėsi „Poezijos pavasario“ dalyvių skaitomų eilių – tai buvo pirmasis renginys dar tebesiformuojančio parko erdvėse. Iš čia ir kilo dabartinis pavadinimas: „Paukštė mums dovanojo Poezijos vardą, kuris įrašytas į miesto istoriją. Parko vardą vis atkartodavo pradėję trykšti fontanų krištoliniai purslai ir juose besimaudantys saulės zuikučiai, kuriuos su šypsenėle ganė „Šešupė“ prie tuomet dar gležnų lietuviškų berželių.“ Taip lyriškai prisimena K. Subačius pradžią.

Atsinaujinusios erdvės – žmonėms ir kultūrai
Projektui „Poezijos parko teritorijos sutvarkymas Marijampolėje“ Lietuvos architektų sąjungos teikimu 2012 metais buvo paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos respublikinė premija.Auga medžiai ir krūmai – ne visada taip, kaip norėtume, nuolatinės priežiūros reikalauja fontanai ir kita įranga: kiekviena erdvė, kokia bebūtų, laikui bėgant kinta. Poezijos parko augmenija ne tik suaugo, bet ir sutankėjo, buvo išdžiuvę fontanai (o čia dar ekonominė krizė…) ir parkas prarado pirmykštį žavesį. Tarsi buvo aišku, kad jį reikia tvarkyti, nors kai buvo imtasi didžiulio projekto – gal dar atsimenate – kaip ir anksčiau, kilo nemažas šaršalas. Vis dėlto rezultatas pranoko lūkesčius: tik priminsime, kad projektui „Poezijos parko teritorijos sutvarkymas Marijampolėje“ Lietuvos architektų sąjungos teikimu 2012 metais buvo paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos respublikinė premija. Tai architektų grupė: Gintas Vieversys, Tomas Eidukevičius, Andrius Byčenkovas, Reda ir Algirdas Marcinkevičiai. Atverti erdves, ypač akcentuojant vandenį, sukurti keletą kamerinių taškų, kur ne tik vyktų visokie renginiai, bet ir žmonės rinktųsi tiesiog pabūti gamtoje – tokia buvo koncepcija. Ir šiandien nelengva būtų suskaičiuoti, kiek visokio vyksmo čia telkiasi.
Prie pagarbos ženklo Vytautui Kernagiui – paminklo jo dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ (skulptorius Julius Narušis, kurio skulptūra „Šešupė“ parke stovėjo nuo pradžios) kukliu koncertu prasidėjęs susibūrimas šiemet jau virto festivaliu. Nebe pirmą kartą šią vasarą į Poezijos parką kviečia „Vasaros akvarelės“ – tikra įvairovė koncertų bei projektų įvairiam skoniui, nes čia pasirodo ir savi mėgėjų kolektyvai, ir įvairūs svečiai. Jau nuo seno liepą čia vis tarsi nežinia iš kur atsiranda poezijos vakarai ir naktys: būtinai šviečiant pilnačiai…
Šiemet penktojo klasikinės muzikos ir džiazo festivalio „Marijampolė Music Park“ dalis koncertų taip pat vyks šioje erdvėje, kur aplinka tinkamesnė ramesnei muzikai (Vytauto parką užvaldo džiazas). Festivalis visą savaitę džiugins pačioje rugpjūčio pabaigoje.
Ne pirmi metai vasaros vakarais čia po atviru dangumi rodomas ir kinas. Šių metų lietuviško kino programa itin didelė ir plati, „Kino karavanas“ sėkmingai juda pirmyn, nes kaip reta iki šiol palankūs orai. Tiesą sakant, marijampoliečiai jau su jais apsiprato – kaip ir su tuo, kad net ir daugybę kėdžių pastačius vietos gali pritrūkti, nes iš tiesų neretai būna tikras anšlagas. Praverčia patiesaliukai, kai kas ir sulankstomą kėdutę atsineša… Kam nepatinka ar atžalos neduoda ramybės – galima atsitraukti prie žaidimų zonos ar prisėdus ant suolelio tolėliau pasidžiaugti ramiu vandens čiurlenimu bei vakare sužibusiomis šviesomis…

Plenero dalyviai buvo sužavėti (ir sukūrė mielų darbų)
Zigmas Buterlevičius sako, kad prie jo „Žemės ausies“ galima ir pasiguosti, ir eilėraštį į ją pašnabždėti – tikrai išgirs... Vienas Lietuvos kultūros sostinės vasaros akcentų – tarptautinis skulptorių pleneras Poezijos parke. Toks projektas čia vyko pirmą kartą. Kaip akcentavo parką projektavę architektai, jų vizijose šis objektas – tai kūrinys: gyvas, nuolat kintantis ir pasipildantis naujais akcentais, dekoratyviniais elementais.

Viešnia iš Lenkijos iš Šešupės ištraukė „Žuvį“. Plenero tema – šiuolaikinė poezija. Kaip ją išreikšti ne žodžio (kartais – pritariant muzikai) skambesiu, ritmika, pauzėmis, o akmens ar metalo kalba? „Poezija yra jausmas, kurį autorius išreiškia savaip, tas, kuris klauso ar skaito, priima savaip, asmeniškai… Modernūs šiuolaikiniai skulptorių kūriniai, atsiradę ten, kur jų anksčiau nebuvo, privers stabtelėti, įsižiūrėti – tai ir yra gyvybė. Ateityje tokių akcentų turėtų atsirasti daugiau: projektuodami mes matėme modernų parką, kovojome, kad jis nebūtų konservatyvus. Manome, kad poeziją atspindi ne konkretūs paminklai, o gamtos ir žmogaus improvizacijos…“ Tokios ir panašios mūsų architektų mintys buvo išsakytos plenerui prasidedant; svečiai, iki atvykimo į Marijampolę su būsima darbo ir savo kūrinių „gyvenimo“ vieta buvo susipažinę tik iš gautos medžiagos. Visi vienbalsiai sakė, kad tikrovė pranoko lūkesčius, o poezijos dvelksmą jie jutę būtent dėl nuolatinės kaitos parke: dieną vaizdas vienoks, vakarėjant keičiasi, o kai sužimba šviesos – „tikra fantastika“, ypač žavėjo vandens gyvybingumas. Svečiai iš Serbijos, Portugalijos, Lenkijos ir Lietuvos sakė net turėję kiek pakeisti pirminius sumanymus.
Zigmas Buterlevičius sako, kad prie jo „Žemės ausies“ galima ir pasiguosti, ir eilėraštį į ją pašnabždėti – tikrai išgirs... Pleneras vyko birželio–liepos sandūroje, deja, jo dalyviams gerokai trukdė daugumos tiek laukti lietūs, o baigiamasis renginys sutapo su projekto „Malonny“ pabaiga… Tačiau susidomėjusieji su projekto kuratoriumi Zigmu Buterlevičiumi bei dalyviais (gaila, kad kai kurie turėjo išvykti) susipažino su naujaisiais parko akcentais. Akvarelininkė Saulė Urbanavičiūtė surengė improvizuotą parodą, kurią įkvėpė baltosios eilės.
O ką gi išgirdo, pajuto ar išvydo mūsų pamėgtame parke plenero dalyviai? Vilnietis Liutauras Griežė, skulptūras kuriantis ne tik iš tradicinių medžiagų, taip pat besireiškiantis kituose žanruose, pavaizdavo žmogų kaip dvilypę asmenybę: jis ir traukia prie savęs (gal žemės rutulį?), ir stumia atgal… Serbo Ivano Markovičiaus darbas vadinasi „Asociacijos“: kai jį apžiūrinėsite, žinokite, kad tai – tas pats akmuo, tik dalis jo žmogaus pastangų dėka neatpažįstamai pasikeitusi. Serbas Vukasinas Milovičius savo darbą iš juodojo metalo laužo pavadino „Parko (kalnų) dvasia“, kuri turės saugoti parką, o lenkė Olga Vielogurska sakė tikisi, jog jos „Žuvis“, panaši į dinozaurą, labiausiai patiks vaikams…
…Kaip naujieji kūriniai susigyvens su kitomis parko dvasiomis ir, svarbiausia, čia besilankančiais žmonėmis, laikas parodys. Realistas gal paklaus: tai kur čia poezija? Pabandykite šalia kurio nors pabūti ilgėliau, įsiklausyti, pamąstyti…

Nijolė LINIONIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ...
  • Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?

    2020-11-18Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?
    Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina ...
  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau ...
  • Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?

    2020-11-17Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?
    Žmonių įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Užtenka prisiminti kaip pasikeitė žmonių skolinimosi ir atsiskaitymo už pirkinius įpročiai, kai atsirado diabeto ir kredito kortelės. Daug žmonių nebeturėjo jokios priežasties skolintis įprastais būdais, nes iki tol jiems reikėdavo tik nedidelės paskolos. Tuomet prasidėjo kita, greitųjų kreditų era. Tai – tarpinis variantas tarp kredito kortelės ir vartojimo paskolos. Tai nebuvo galimybė atsiskaityti akimirksniu, kaip atsiskaitant kredito kortele, bet tai nebuvo ir ilgas, ištęstas procesas, kuris apibūdina vartojimo paskolas. Kalbant ...
  • Bažnyčios lieka atviros

    2020-11-16Bažnyčios lieka atviros
    Suvaržymai dėl pasaulį krečiančios pandemijos vis labiau į rėmus spraudžia mūsų gyvenimus. Tiek daug visko negalima, nerekomenduojama, tiek daug reikia saugotis. Kartu su karantinu suvaržymai neaplenkė ir maldos namų. Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai konferencijoje priėmė sprendimą, kad bažnyčių durys per šį karantiną žmonėms liks atviros.  Loreta TUMELIENĖ  Vyskupų konferencijos sprendimas  Perimdami kaimyninių šalių patirtį, atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus, taip pat į šalies Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Vyskupų konferencijoje ...
  • Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?

    2020-11-16Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?
    Termometro stulpeliui rodant vis krintančią temperatūrą, tenka atitinkamai apsirūpinti ir šiltesniais rūbais bei avalyne. Beje, pastaroji ir kelia daugiausiai dilemų. Kokie batai tiks prie visų aprangos derinių? Kurie batai neperšlaps? Su kuriais nebus šalta? Ar šie batai man tarnaus ilgiau nei vieną sezoną? Jeigu ir jums šie klausimai yra aktualūs renkantis avalynę, tuomet dr. Martens batai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai keletas priežasčių, kodėl: Ypatingai patogūs. Šie batai – tai gydytojo Klaus Märtens kūrinys, ...
  • Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?

    2020-11-14Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?
    Lietuvoje iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai darželius ir mokyklas lanko įprastai. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokosi nuotoliniu arba derindami jį su kontaktiniu būdu. Mokykloms, tėvams kasdienoje iškyla detalesnių klausimų, kaip dirbti, kaip mokiniams elgtis per karantiną vienu ar kitu atveju. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsako, ką svarbiausia žinoti. Veido apsaugos priemonių darželinukai ir pradinukai gali nedėvėti Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ...
  • Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“

    2020-11-14Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
    „Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą   Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti ...
  • …ir visada – tik šviesos link (Rudens paletė)

    2020-11-11...ir visada –  tik šviesos link (Rudens paletė)
    Kai ji, mus supanti, šviesa, tiesiog yra, apie ją nė negalvojame – nebent tokiu metu kaip šis, kai dienos baigia išbarstyti savo spindesį ir dangaus gaubtas vis ilgiau tamsus… Ir tikrai retas kada pagalvojame apie tai, kas būtų, jeigu… Kaip, beje, negalvojome ir apie daugelį kitų dalykų, kurie mūsų gyvenime atsirado (arba dingo) per pastaruosius aštuonetą devynetą mėnesių. Buvo vasara – su pažadais, apgaulėmis ir viltimis – nežiūrint visko, gausiai atseikėjusi džiaugsmo ir šviesos. O ...