Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Poezijos parke – ne tik vasaros karštis

Atsinaujinusios miesto erdvės formuoja naujas kultūros tradicijas

Kaip ankstesniais metais, taip ir šiemet nuo gegužės pabaigos, kai „Miesto dienų“ šventė savo šurmuliu tarsi atrakina ir paskandina renginių gausoje šią erdvę, visai vasarai ji tampa kultūrinio gyvenimo vienu iš centrų. Ko gero, intensyviausiu – o šiemet tai tikrai. Yra jau tradicinių dalykų, bet ima ir „ištinka“ kas nors netikėto, visai naujo. Šiemet tai buvo tarptautinis skulptorių pleneras – bet apie jį vėliau.

Atėję į koncertą Poezijos parke žmonės įsitaiso kaip kam patogiau... Jeigu prisimintume…
…ne tokią jau gilią senovę: nukeliautume laiku daugiau nei trejetą dešimtmečių atgal, vargiai beatpažintume šią vietą. Tik vyresnieji prisimena, kaip atrodė teritorija palei Javonį ir Šešupę – ta, kur dabar mėgaujamės fontanais, pavėsiu šią tropinę vasarą, gėlynais, o bent kartą ar du per savaitę – ir renginiais šiltą popietę ar vakarą… Fragmentėlis iš Kęstučio Subačiaus, tuomečio miesto vadovo, knygos „Marijampolės miestas“.
„Prie Javonio upeliuko tuo metu stovėjo buvusi miesto kepykla, paversta konditerijos, kulinarijos cechu, su išlikusiu aukštu ir nevykusiu kepyklos kaminu, du prekių sandėliai, vienas jų, kaip man paaiškino, su strateginėmis druskos atsargomis. Viename kažkada veikė miesto pirtis, todėl ir čia stovėjo galingas kaminas. Tebebuvo išlikę lentinėmis aklinomis tvoromis aptvertas visuomeninio maitinimo įmonės transporto kiemas ir dirbtuvės, šaldytuvų remonto dirbtuvės… Už druskos sandėlio, prie pat upelio stovėjo keturi seni, apšepę mediniai avariniai namai. Dar toliau – jau pokario metais pastatyti trys sodybinio tipo namai ir dar du, statyti prieš karą, bet karo metais apgriauti (beje, ne vienas iš paminėtų objektų gana dažnai užteršdavo Javonį – N. L.)…
Improvizuotą ekspoziciją padeda rengti portugalas Arlindo Arezas. 1982–1983 m. parengti upelio sutvarkymo, fontanų, parko išplanavimo ir apželdinimo, tiltelių ir pagrindinių laiptų iš aikštės į parką projektai. 1984 m. pradėjome juos įgyvendinti. Pirmiausia reikėjo nugriauti čia buvusius senuosius statinius. Šių darbų vykdymas virto nelengva problema, mat buvo paliesti automobilių garažus turinčių žmonių interesai…“
Ar bereikia sakyti, kad tokie planai ir darbai sulaukė didžiulio rezonanso? Tai buvo dideli užmojai, skeptikai netikėjo, kad jie tikrai bus įgyvendinti. Tačiau svarbiausi darbai jau buvo baigti 1985 metų pavasarį, o po metų prie tuometės Vinco Mykolaičio-Putino internatinės mokyklos susirinkę žmonės klausėsi „Poezijos pavasario“ dalyvių skaitomų eilių – tai buvo pirmasis renginys dar tebesiformuojančio parko erdvėse. Iš čia ir kilo dabartinis pavadinimas: „Paukštė mums dovanojo Poezijos vardą, kuris įrašytas į miesto istoriją. Parko vardą vis atkartodavo pradėję trykšti fontanų krištoliniai purslai ir juose besimaudantys saulės zuikučiai, kuriuos su šypsenėle ganė „Šešupė“ prie tuomet dar gležnų lietuviškų berželių.“ Taip lyriškai prisimena K. Subačius pradžią.

Atsinaujinusios erdvės – žmonėms ir kultūrai
Projektui „Poezijos parko teritorijos sutvarkymas Marijampolėje“ Lietuvos architektų sąjungos teikimu 2012 metais buvo paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos respublikinė premija.Auga medžiai ir krūmai – ne visada taip, kaip norėtume, nuolatinės priežiūros reikalauja fontanai ir kita įranga: kiekviena erdvė, kokia bebūtų, laikui bėgant kinta. Poezijos parko augmenija ne tik suaugo, bet ir sutankėjo, buvo išdžiuvę fontanai (o čia dar ekonominė krizė…) ir parkas prarado pirmykštį žavesį. Tarsi buvo aišku, kad jį reikia tvarkyti, nors kai buvo imtasi didžiulio projekto – gal dar atsimenate – kaip ir anksčiau, kilo nemažas šaršalas. Vis dėlto rezultatas pranoko lūkesčius: tik priminsime, kad projektui „Poezijos parko teritorijos sutvarkymas Marijampolėje“ Lietuvos architektų sąjungos teikimu 2012 metais buvo paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos respublikinė premija. Tai architektų grupė: Gintas Vieversys, Tomas Eidukevičius, Andrius Byčenkovas, Reda ir Algirdas Marcinkevičiai. Atverti erdves, ypač akcentuojant vandenį, sukurti keletą kamerinių taškų, kur ne tik vyktų visokie renginiai, bet ir žmonės rinktųsi tiesiog pabūti gamtoje – tokia buvo koncepcija. Ir šiandien nelengva būtų suskaičiuoti, kiek visokio vyksmo čia telkiasi.
Prie pagarbos ženklo Vytautui Kernagiui – paminklo jo dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ (skulptorius Julius Narušis, kurio skulptūra „Šešupė“ parke stovėjo nuo pradžios) kukliu koncertu prasidėjęs susibūrimas šiemet jau virto festivaliu. Nebe pirmą kartą šią vasarą į Poezijos parką kviečia „Vasaros akvarelės“ – tikra įvairovė koncertų bei projektų įvairiam skoniui, nes čia pasirodo ir savi mėgėjų kolektyvai, ir įvairūs svečiai. Jau nuo seno liepą čia vis tarsi nežinia iš kur atsiranda poezijos vakarai ir naktys: būtinai šviečiant pilnačiai…
Šiemet penktojo klasikinės muzikos ir džiazo festivalio „Marijampolė Music Park“ dalis koncertų taip pat vyks šioje erdvėje, kur aplinka tinkamesnė ramesnei muzikai (Vytauto parką užvaldo džiazas). Festivalis visą savaitę džiugins pačioje rugpjūčio pabaigoje.
Ne pirmi metai vasaros vakarais čia po atviru dangumi rodomas ir kinas. Šių metų lietuviško kino programa itin didelė ir plati, „Kino karavanas“ sėkmingai juda pirmyn, nes kaip reta iki šiol palankūs orai. Tiesą sakant, marijampoliečiai jau su jais apsiprato – kaip ir su tuo, kad net ir daugybę kėdžių pastačius vietos gali pritrūkti, nes iš tiesų neretai būna tikras anšlagas. Praverčia patiesaliukai, kai kas ir sulankstomą kėdutę atsineša… Kam nepatinka ar atžalos neduoda ramybės – galima atsitraukti prie žaidimų zonos ar prisėdus ant suolelio tolėliau pasidžiaugti ramiu vandens čiurlenimu bei vakare sužibusiomis šviesomis…

Plenero dalyviai buvo sužavėti (ir sukūrė mielų darbų)
Zigmas Buterlevičius sako, kad prie jo „Žemės ausies“ galima ir pasiguosti, ir eilėraštį į ją pašnabždėti – tikrai išgirs... Vienas Lietuvos kultūros sostinės vasaros akcentų – tarptautinis skulptorių pleneras Poezijos parke. Toks projektas čia vyko pirmą kartą. Kaip akcentavo parką projektavę architektai, jų vizijose šis objektas – tai kūrinys: gyvas, nuolat kintantis ir pasipildantis naujais akcentais, dekoratyviniais elementais.

Viešnia iš Lenkijos iš Šešupės ištraukė „Žuvį“. Plenero tema – šiuolaikinė poezija. Kaip ją išreikšti ne žodžio (kartais – pritariant muzikai) skambesiu, ritmika, pauzėmis, o akmens ar metalo kalba? „Poezija yra jausmas, kurį autorius išreiškia savaip, tas, kuris klauso ar skaito, priima savaip, asmeniškai… Modernūs šiuolaikiniai skulptorių kūriniai, atsiradę ten, kur jų anksčiau nebuvo, privers stabtelėti, įsižiūrėti – tai ir yra gyvybė. Ateityje tokių akcentų turėtų atsirasti daugiau: projektuodami mes matėme modernų parką, kovojome, kad jis nebūtų konservatyvus. Manome, kad poeziją atspindi ne konkretūs paminklai, o gamtos ir žmogaus improvizacijos…“ Tokios ir panašios mūsų architektų mintys buvo išsakytos plenerui prasidedant; svečiai, iki atvykimo į Marijampolę su būsima darbo ir savo kūrinių „gyvenimo“ vieta buvo susipažinę tik iš gautos medžiagos. Visi vienbalsiai sakė, kad tikrovė pranoko lūkesčius, o poezijos dvelksmą jie jutę būtent dėl nuolatinės kaitos parke: dieną vaizdas vienoks, vakarėjant keičiasi, o kai sužimba šviesos – „tikra fantastika“, ypač žavėjo vandens gyvybingumas. Svečiai iš Serbijos, Portugalijos, Lenkijos ir Lietuvos sakė net turėję kiek pakeisti pirminius sumanymus.
Zigmas Buterlevičius sako, kad prie jo „Žemės ausies“ galima ir pasiguosti, ir eilėraštį į ją pašnabždėti – tikrai išgirs... Pleneras vyko birželio–liepos sandūroje, deja, jo dalyviams gerokai trukdė daugumos tiek laukti lietūs, o baigiamasis renginys sutapo su projekto „Malonny“ pabaiga… Tačiau susidomėjusieji su projekto kuratoriumi Zigmu Buterlevičiumi bei dalyviais (gaila, kad kai kurie turėjo išvykti) susipažino su naujaisiais parko akcentais. Akvarelininkė Saulė Urbanavičiūtė surengė improvizuotą parodą, kurią įkvėpė baltosios eilės.
O ką gi išgirdo, pajuto ar išvydo mūsų pamėgtame parke plenero dalyviai? Vilnietis Liutauras Griežė, skulptūras kuriantis ne tik iš tradicinių medžiagų, taip pat besireiškiantis kituose žanruose, pavaizdavo žmogų kaip dvilypę asmenybę: jis ir traukia prie savęs (gal žemės rutulį?), ir stumia atgal… Serbo Ivano Markovičiaus darbas vadinasi „Asociacijos“: kai jį apžiūrinėsite, žinokite, kad tai – tas pats akmuo, tik dalis jo žmogaus pastangų dėka neatpažįstamai pasikeitusi. Serbas Vukasinas Milovičius savo darbą iš juodojo metalo laužo pavadino „Parko (kalnų) dvasia“, kuri turės saugoti parką, o lenkė Olga Vielogurska sakė tikisi, jog jos „Žuvis“, panaši į dinozaurą, labiausiai patiks vaikams…
…Kaip naujieji kūriniai susigyvens su kitomis parko dvasiomis ir, svarbiausia, čia besilankančiais žmonėmis, laikas parodys. Realistas gal paklaus: tai kur čia poezija? Pabandykite šalia kurio nors pabūti ilgėliau, įsiklausyti, pamąstyti…

Nijolė LINIONIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...