Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Poezijos parke – ne tik vasaros karštis

Atsinaujinusios miesto erdvės formuoja naujas kultūros tradicijas

Kaip ankstesniais metais, taip ir šiemet nuo gegužės pabaigos, kai „Miesto dienų“ šventė savo šurmuliu tarsi atrakina ir paskandina renginių gausoje šią erdvę, visai vasarai ji tampa kultūrinio gyvenimo vienu iš centrų. Ko gero, intensyviausiu – o šiemet tai tikrai. Yra jau tradicinių dalykų, bet ima ir „ištinka“ kas nors netikėto, visai naujo. Šiemet tai buvo tarptautinis skulptorių pleneras – bet apie jį vėliau.

Atėję į koncertą Poezijos parke žmonės įsitaiso kaip kam patogiau... Jeigu prisimintume…
…ne tokią jau gilią senovę: nukeliautume laiku daugiau nei trejetą dešimtmečių atgal, vargiai beatpažintume šią vietą. Tik vyresnieji prisimena, kaip atrodė teritorija palei Javonį ir Šešupę – ta, kur dabar mėgaujamės fontanais, pavėsiu šią tropinę vasarą, gėlynais, o bent kartą ar du per savaitę – ir renginiais šiltą popietę ar vakarą… Fragmentėlis iš Kęstučio Subačiaus, tuomečio miesto vadovo, knygos „Marijampolės miestas“.
„Prie Javonio upeliuko tuo metu stovėjo buvusi miesto kepykla, paversta konditerijos, kulinarijos cechu, su išlikusiu aukštu ir nevykusiu kepyklos kaminu, du prekių sandėliai, vienas jų, kaip man paaiškino, su strateginėmis druskos atsargomis. Viename kažkada veikė miesto pirtis, todėl ir čia stovėjo galingas kaminas. Tebebuvo išlikę lentinėmis aklinomis tvoromis aptvertas visuomeninio maitinimo įmonės transporto kiemas ir dirbtuvės, šaldytuvų remonto dirbtuvės… Už druskos sandėlio, prie pat upelio stovėjo keturi seni, apšepę mediniai avariniai namai. Dar toliau – jau pokario metais pastatyti trys sodybinio tipo namai ir dar du, statyti prieš karą, bet karo metais apgriauti (beje, ne vienas iš paminėtų objektų gana dažnai užteršdavo Javonį – N. L.)…
Improvizuotą ekspoziciją padeda rengti portugalas Arlindo Arezas. 1982–1983 m. parengti upelio sutvarkymo, fontanų, parko išplanavimo ir apželdinimo, tiltelių ir pagrindinių laiptų iš aikštės į parką projektai. 1984 m. pradėjome juos įgyvendinti. Pirmiausia reikėjo nugriauti čia buvusius senuosius statinius. Šių darbų vykdymas virto nelengva problema, mat buvo paliesti automobilių garažus turinčių žmonių interesai…“
Ar bereikia sakyti, kad tokie planai ir darbai sulaukė didžiulio rezonanso? Tai buvo dideli užmojai, skeptikai netikėjo, kad jie tikrai bus įgyvendinti. Tačiau svarbiausi darbai jau buvo baigti 1985 metų pavasarį, o po metų prie tuometės Vinco Mykolaičio-Putino internatinės mokyklos susirinkę žmonės klausėsi „Poezijos pavasario“ dalyvių skaitomų eilių – tai buvo pirmasis renginys dar tebesiformuojančio parko erdvėse. Iš čia ir kilo dabartinis pavadinimas: „Paukštė mums dovanojo Poezijos vardą, kuris įrašytas į miesto istoriją. Parko vardą vis atkartodavo pradėję trykšti fontanų krištoliniai purslai ir juose besimaudantys saulės zuikučiai, kuriuos su šypsenėle ganė „Šešupė“ prie tuomet dar gležnų lietuviškų berželių.“ Taip lyriškai prisimena K. Subačius pradžią.

Atsinaujinusios erdvės – žmonėms ir kultūrai
Projektui „Poezijos parko teritorijos sutvarkymas Marijampolėje“ Lietuvos architektų sąjungos teikimu 2012 metais buvo paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos respublikinė premija.Auga medžiai ir krūmai – ne visada taip, kaip norėtume, nuolatinės priežiūros reikalauja fontanai ir kita įranga: kiekviena erdvė, kokia bebūtų, laikui bėgant kinta. Poezijos parko augmenija ne tik suaugo, bet ir sutankėjo, buvo išdžiuvę fontanai (o čia dar ekonominė krizė…) ir parkas prarado pirmykštį žavesį. Tarsi buvo aišku, kad jį reikia tvarkyti, nors kai buvo imtasi didžiulio projekto – gal dar atsimenate – kaip ir anksčiau, kilo nemažas šaršalas. Vis dėlto rezultatas pranoko lūkesčius: tik priminsime, kad projektui „Poezijos parko teritorijos sutvarkymas Marijampolėje“ Lietuvos architektų sąjungos teikimu 2012 metais buvo paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos respublikinė premija. Tai architektų grupė: Gintas Vieversys, Tomas Eidukevičius, Andrius Byčenkovas, Reda ir Algirdas Marcinkevičiai. Atverti erdves, ypač akcentuojant vandenį, sukurti keletą kamerinių taškų, kur ne tik vyktų visokie renginiai, bet ir žmonės rinktųsi tiesiog pabūti gamtoje – tokia buvo koncepcija. Ir šiandien nelengva būtų suskaičiuoti, kiek visokio vyksmo čia telkiasi.
Prie pagarbos ženklo Vytautui Kernagiui – paminklo jo dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ (skulptorius Julius Narušis, kurio skulptūra „Šešupė“ parke stovėjo nuo pradžios) kukliu koncertu prasidėjęs susibūrimas šiemet jau virto festivaliu. Nebe pirmą kartą šią vasarą į Poezijos parką kviečia „Vasaros akvarelės“ – tikra įvairovė koncertų bei projektų įvairiam skoniui, nes čia pasirodo ir savi mėgėjų kolektyvai, ir įvairūs svečiai. Jau nuo seno liepą čia vis tarsi nežinia iš kur atsiranda poezijos vakarai ir naktys: būtinai šviečiant pilnačiai…
Šiemet penktojo klasikinės muzikos ir džiazo festivalio „Marijampolė Music Park“ dalis koncertų taip pat vyks šioje erdvėje, kur aplinka tinkamesnė ramesnei muzikai (Vytauto parką užvaldo džiazas). Festivalis visą savaitę džiugins pačioje rugpjūčio pabaigoje.
Ne pirmi metai vasaros vakarais čia po atviru dangumi rodomas ir kinas. Šių metų lietuviško kino programa itin didelė ir plati, „Kino karavanas“ sėkmingai juda pirmyn, nes kaip reta iki šiol palankūs orai. Tiesą sakant, marijampoliečiai jau su jais apsiprato – kaip ir su tuo, kad net ir daugybę kėdžių pastačius vietos gali pritrūkti, nes iš tiesų neretai būna tikras anšlagas. Praverčia patiesaliukai, kai kas ir sulankstomą kėdutę atsineša… Kam nepatinka ar atžalos neduoda ramybės – galima atsitraukti prie žaidimų zonos ar prisėdus ant suolelio tolėliau pasidžiaugti ramiu vandens čiurlenimu bei vakare sužibusiomis šviesomis…

Plenero dalyviai buvo sužavėti (ir sukūrė mielų darbų)
Zigmas Buterlevičius sako, kad prie jo „Žemės ausies“ galima ir pasiguosti, ir eilėraštį į ją pašnabždėti – tikrai išgirs... Vienas Lietuvos kultūros sostinės vasaros akcentų – tarptautinis skulptorių pleneras Poezijos parke. Toks projektas čia vyko pirmą kartą. Kaip akcentavo parką projektavę architektai, jų vizijose šis objektas – tai kūrinys: gyvas, nuolat kintantis ir pasipildantis naujais akcentais, dekoratyviniais elementais.

Viešnia iš Lenkijos iš Šešupės ištraukė „Žuvį“. Plenero tema – šiuolaikinė poezija. Kaip ją išreikšti ne žodžio (kartais – pritariant muzikai) skambesiu, ritmika, pauzėmis, o akmens ar metalo kalba? „Poezija yra jausmas, kurį autorius išreiškia savaip, tas, kuris klauso ar skaito, priima savaip, asmeniškai… Modernūs šiuolaikiniai skulptorių kūriniai, atsiradę ten, kur jų anksčiau nebuvo, privers stabtelėti, įsižiūrėti – tai ir yra gyvybė. Ateityje tokių akcentų turėtų atsirasti daugiau: projektuodami mes matėme modernų parką, kovojome, kad jis nebūtų konservatyvus. Manome, kad poeziją atspindi ne konkretūs paminklai, o gamtos ir žmogaus improvizacijos…“ Tokios ir panašios mūsų architektų mintys buvo išsakytos plenerui prasidedant; svečiai, iki atvykimo į Marijampolę su būsima darbo ir savo kūrinių „gyvenimo“ vieta buvo susipažinę tik iš gautos medžiagos. Visi vienbalsiai sakė, kad tikrovė pranoko lūkesčius, o poezijos dvelksmą jie jutę būtent dėl nuolatinės kaitos parke: dieną vaizdas vienoks, vakarėjant keičiasi, o kai sužimba šviesos – „tikra fantastika“, ypač žavėjo vandens gyvybingumas. Svečiai iš Serbijos, Portugalijos, Lenkijos ir Lietuvos sakė net turėję kiek pakeisti pirminius sumanymus.
Zigmas Buterlevičius sako, kad prie jo „Žemės ausies“ galima ir pasiguosti, ir eilėraštį į ją pašnabždėti – tikrai išgirs... Pleneras vyko birželio–liepos sandūroje, deja, jo dalyviams gerokai trukdė daugumos tiek laukti lietūs, o baigiamasis renginys sutapo su projekto „Malonny“ pabaiga… Tačiau susidomėjusieji su projekto kuratoriumi Zigmu Buterlevičiumi bei dalyviais (gaila, kad kai kurie turėjo išvykti) susipažino su naujaisiais parko akcentais. Akvarelininkė Saulė Urbanavičiūtė surengė improvizuotą parodą, kurią įkvėpė baltosios eilės.
O ką gi išgirdo, pajuto ar išvydo mūsų pamėgtame parke plenero dalyviai? Vilnietis Liutauras Griežė, skulptūras kuriantis ne tik iš tradicinių medžiagų, taip pat besireiškiantis kituose žanruose, pavaizdavo žmogų kaip dvilypę asmenybę: jis ir traukia prie savęs (gal žemės rutulį?), ir stumia atgal… Serbo Ivano Markovičiaus darbas vadinasi „Asociacijos“: kai jį apžiūrinėsite, žinokite, kad tai – tas pats akmuo, tik dalis jo žmogaus pastangų dėka neatpažįstamai pasikeitusi. Serbas Vukasinas Milovičius savo darbą iš juodojo metalo laužo pavadino „Parko (kalnų) dvasia“, kuri turės saugoti parką, o lenkė Olga Vielogurska sakė tikisi, jog jos „Žuvis“, panaši į dinozaurą, labiausiai patiks vaikams…
…Kaip naujieji kūriniai susigyvens su kitomis parko dvasiomis ir, svarbiausia, čia besilankančiais žmonėmis, laikas parodys. Realistas gal paklaus: tai kur čia poezija? Pabandykite šalia kurio nors pabūti ilgėliau, įsiklausyti, pamąstyti…

Nijolė LINIONIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.