Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Poezijos parke – ne tik vasaros karštis

Atsinaujinusios miesto erdvės formuoja naujas kultūros tradicijas

Kaip ankstesniais metais, taip ir šiemet nuo gegužės pabaigos, kai „Miesto dienų“ šventė savo šurmuliu tarsi atrakina ir paskandina renginių gausoje šią erdvę, visai vasarai ji tampa kultūrinio gyvenimo vienu iš centrų. Ko gero, intensyviausiu – o šiemet tai tikrai. Yra jau tradicinių dalykų, bet ima ir „ištinka“ kas nors netikėto, visai naujo. Šiemet tai buvo tarptautinis skulptorių pleneras – bet apie jį vėliau.

Atėję į koncertą Poezijos parke žmonės įsitaiso kaip kam patogiau... Jeigu prisimintume…
…ne tokią jau gilią senovę: nukeliautume laiku daugiau nei trejetą dešimtmečių atgal, vargiai beatpažintume šią vietą. Tik vyresnieji prisimena, kaip atrodė teritorija palei Javonį ir Šešupę – ta, kur dabar mėgaujamės fontanais, pavėsiu šią tropinę vasarą, gėlynais, o bent kartą ar du per savaitę – ir renginiais šiltą popietę ar vakarą… Fragmentėlis iš Kęstučio Subačiaus, tuomečio miesto vadovo, knygos „Marijampolės miestas“.
„Prie Javonio upeliuko tuo metu stovėjo buvusi miesto kepykla, paversta konditerijos, kulinarijos cechu, su išlikusiu aukštu ir nevykusiu kepyklos kaminu, du prekių sandėliai, vienas jų, kaip man paaiškino, su strateginėmis druskos atsargomis. Viename kažkada veikė miesto pirtis, todėl ir čia stovėjo galingas kaminas. Tebebuvo išlikę lentinėmis aklinomis tvoromis aptvertas visuomeninio maitinimo įmonės transporto kiemas ir dirbtuvės, šaldytuvų remonto dirbtuvės… Už druskos sandėlio, prie pat upelio stovėjo keturi seni, apšepę mediniai avariniai namai. Dar toliau – jau pokario metais pastatyti trys sodybinio tipo namai ir dar du, statyti prieš karą, bet karo metais apgriauti (beje, ne vienas iš paminėtų objektų gana dažnai užteršdavo Javonį – N. L.)…
Improvizuotą ekspoziciją padeda rengti portugalas Arlindo Arezas. 1982–1983 m. parengti upelio sutvarkymo, fontanų, parko išplanavimo ir apželdinimo, tiltelių ir pagrindinių laiptų iš aikštės į parką projektai. 1984 m. pradėjome juos įgyvendinti. Pirmiausia reikėjo nugriauti čia buvusius senuosius statinius. Šių darbų vykdymas virto nelengva problema, mat buvo paliesti automobilių garažus turinčių žmonių interesai…“
Ar bereikia sakyti, kad tokie planai ir darbai sulaukė didžiulio rezonanso? Tai buvo dideli užmojai, skeptikai netikėjo, kad jie tikrai bus įgyvendinti. Tačiau svarbiausi darbai jau buvo baigti 1985 metų pavasarį, o po metų prie tuometės Vinco Mykolaičio-Putino internatinės mokyklos susirinkę žmonės klausėsi „Poezijos pavasario“ dalyvių skaitomų eilių – tai buvo pirmasis renginys dar tebesiformuojančio parko erdvėse. Iš čia ir kilo dabartinis pavadinimas: „Paukštė mums dovanojo Poezijos vardą, kuris įrašytas į miesto istoriją. Parko vardą vis atkartodavo pradėję trykšti fontanų krištoliniai purslai ir juose besimaudantys saulės zuikučiai, kuriuos su šypsenėle ganė „Šešupė“ prie tuomet dar gležnų lietuviškų berželių.“ Taip lyriškai prisimena K. Subačius pradžią.

Atsinaujinusios erdvės – žmonėms ir kultūrai
Projektui „Poezijos parko teritorijos sutvarkymas Marijampolėje“ Lietuvos architektų sąjungos teikimu 2012 metais buvo paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos respublikinė premija.Auga medžiai ir krūmai – ne visada taip, kaip norėtume, nuolatinės priežiūros reikalauja fontanai ir kita įranga: kiekviena erdvė, kokia bebūtų, laikui bėgant kinta. Poezijos parko augmenija ne tik suaugo, bet ir sutankėjo, buvo išdžiuvę fontanai (o čia dar ekonominė krizė…) ir parkas prarado pirmykštį žavesį. Tarsi buvo aišku, kad jį reikia tvarkyti, nors kai buvo imtasi didžiulio projekto – gal dar atsimenate – kaip ir anksčiau, kilo nemažas šaršalas. Vis dėlto rezultatas pranoko lūkesčius: tik priminsime, kad projektui „Poezijos parko teritorijos sutvarkymas Marijampolėje“ Lietuvos architektų sąjungos teikimu 2012 metais buvo paskirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos respublikinė premija. Tai architektų grupė: Gintas Vieversys, Tomas Eidukevičius, Andrius Byčenkovas, Reda ir Algirdas Marcinkevičiai. Atverti erdves, ypač akcentuojant vandenį, sukurti keletą kamerinių taškų, kur ne tik vyktų visokie renginiai, bet ir žmonės rinktųsi tiesiog pabūti gamtoje – tokia buvo koncepcija. Ir šiandien nelengva būtų suskaičiuoti, kiek visokio vyksmo čia telkiasi.
Prie pagarbos ženklo Vytautui Kernagiui – paminklo jo dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ (skulptorius Julius Narušis, kurio skulptūra „Šešupė“ parke stovėjo nuo pradžios) kukliu koncertu prasidėjęs susibūrimas šiemet jau virto festivaliu. Nebe pirmą kartą šią vasarą į Poezijos parką kviečia „Vasaros akvarelės“ – tikra įvairovė koncertų bei projektų įvairiam skoniui, nes čia pasirodo ir savi mėgėjų kolektyvai, ir įvairūs svečiai. Jau nuo seno liepą čia vis tarsi nežinia iš kur atsiranda poezijos vakarai ir naktys: būtinai šviečiant pilnačiai…
Šiemet penktojo klasikinės muzikos ir džiazo festivalio „Marijampolė Music Park“ dalis koncertų taip pat vyks šioje erdvėje, kur aplinka tinkamesnė ramesnei muzikai (Vytauto parką užvaldo džiazas). Festivalis visą savaitę džiugins pačioje rugpjūčio pabaigoje.
Ne pirmi metai vasaros vakarais čia po atviru dangumi rodomas ir kinas. Šių metų lietuviško kino programa itin didelė ir plati, „Kino karavanas“ sėkmingai juda pirmyn, nes kaip reta iki šiol palankūs orai. Tiesą sakant, marijampoliečiai jau su jais apsiprato – kaip ir su tuo, kad net ir daugybę kėdžių pastačius vietos gali pritrūkti, nes iš tiesų neretai būna tikras anšlagas. Praverčia patiesaliukai, kai kas ir sulankstomą kėdutę atsineša… Kam nepatinka ar atžalos neduoda ramybės – galima atsitraukti prie žaidimų zonos ar prisėdus ant suolelio tolėliau pasidžiaugti ramiu vandens čiurlenimu bei vakare sužibusiomis šviesomis…

Plenero dalyviai buvo sužavėti (ir sukūrė mielų darbų)
Zigmas Buterlevičius sako, kad prie jo „Žemės ausies“ galima ir pasiguosti, ir eilėraštį į ją pašnabždėti – tikrai išgirs... Vienas Lietuvos kultūros sostinės vasaros akcentų – tarptautinis skulptorių pleneras Poezijos parke. Toks projektas čia vyko pirmą kartą. Kaip akcentavo parką projektavę architektai, jų vizijose šis objektas – tai kūrinys: gyvas, nuolat kintantis ir pasipildantis naujais akcentais, dekoratyviniais elementais.

Viešnia iš Lenkijos iš Šešupės ištraukė „Žuvį“. Plenero tema – šiuolaikinė poezija. Kaip ją išreikšti ne žodžio (kartais – pritariant muzikai) skambesiu, ritmika, pauzėmis, o akmens ar metalo kalba? „Poezija yra jausmas, kurį autorius išreiškia savaip, tas, kuris klauso ar skaito, priima savaip, asmeniškai… Modernūs šiuolaikiniai skulptorių kūriniai, atsiradę ten, kur jų anksčiau nebuvo, privers stabtelėti, įsižiūrėti – tai ir yra gyvybė. Ateityje tokių akcentų turėtų atsirasti daugiau: projektuodami mes matėme modernų parką, kovojome, kad jis nebūtų konservatyvus. Manome, kad poeziją atspindi ne konkretūs paminklai, o gamtos ir žmogaus improvizacijos…“ Tokios ir panašios mūsų architektų mintys buvo išsakytos plenerui prasidedant; svečiai, iki atvykimo į Marijampolę su būsima darbo ir savo kūrinių „gyvenimo“ vieta buvo susipažinę tik iš gautos medžiagos. Visi vienbalsiai sakė, kad tikrovė pranoko lūkesčius, o poezijos dvelksmą jie jutę būtent dėl nuolatinės kaitos parke: dieną vaizdas vienoks, vakarėjant keičiasi, o kai sužimba šviesos – „tikra fantastika“, ypač žavėjo vandens gyvybingumas. Svečiai iš Serbijos, Portugalijos, Lenkijos ir Lietuvos sakė net turėję kiek pakeisti pirminius sumanymus.
Zigmas Buterlevičius sako, kad prie jo „Žemės ausies“ galima ir pasiguosti, ir eilėraštį į ją pašnabždėti – tikrai išgirs... Pleneras vyko birželio–liepos sandūroje, deja, jo dalyviams gerokai trukdė daugumos tiek laukti lietūs, o baigiamasis renginys sutapo su projekto „Malonny“ pabaiga… Tačiau susidomėjusieji su projekto kuratoriumi Zigmu Buterlevičiumi bei dalyviais (gaila, kad kai kurie turėjo išvykti) susipažino su naujaisiais parko akcentais. Akvarelininkė Saulė Urbanavičiūtė surengė improvizuotą parodą, kurią įkvėpė baltosios eilės.
O ką gi išgirdo, pajuto ar išvydo mūsų pamėgtame parke plenero dalyviai? Vilnietis Liutauras Griežė, skulptūras kuriantis ne tik iš tradicinių medžiagų, taip pat besireiškiantis kituose žanruose, pavaizdavo žmogų kaip dvilypę asmenybę: jis ir traukia prie savęs (gal žemės rutulį?), ir stumia atgal… Serbo Ivano Markovičiaus darbas vadinasi „Asociacijos“: kai jį apžiūrinėsite, žinokite, kad tai – tas pats akmuo, tik dalis jo žmogaus pastangų dėka neatpažįstamai pasikeitusi. Serbas Vukasinas Milovičius savo darbą iš juodojo metalo laužo pavadino „Parko (kalnų) dvasia“, kuri turės saugoti parką, o lenkė Olga Vielogurska sakė tikisi, jog jos „Žuvis“, panaši į dinozaurą, labiausiai patiks vaikams…
…Kaip naujieji kūriniai susigyvens su kitomis parko dvasiomis ir, svarbiausia, čia besilankančiais žmonėmis, laikas parodys. Realistas gal paklaus: tai kur čia poezija? Pabandykite šalia kurio nors pabūti ilgėliau, įsiklausyti, pamąstyti…

Nijolė LINIONIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...
  • Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)

    2021-07-28Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą (sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė). Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume – 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose, bene geriausiose, partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai. Pasak sudarytojos Rūtos Gabrielės Vėliūtės, „ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Vaizdas veikia sąmonę žymiai įtaigiau ir betarpiškiau už žodžius. Visuomet bus sakančių, ...
  • Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje (Įdomioji istorija)

    2021-07-28
    Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su šia garsia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39 metų. Veisiejų dvarą Tadas Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio, politiko ir kompozitoriaus sūnus) paveldėjo iš bevaikės Viktorijos Oginskytės-Žynevienės, kuri prieš mirtį testamentu jį jam užrašė. Užrašyta ir legenda apie Tadą Oginskį. „Jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavo raitelis. Jis prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas ...
  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.