Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

...Tiesiog gyventi ir kurti

Ar gali būti kas paprasčiau? O gal atvirkščiai – sudėtingiau? Ar kam pavyksta idealiai suderinti šiuos dalykus? Gyvenimą, susidedantį iš begalės smulkių ir didelių darbų, rūpesčių, kuriuos turi sužiūrėti, išspręsti, suderinti, sumokėti – pinigais, bet ne vien. Ir kūrybą, meną – koks jis bebūtų, kurį daugelis vis dar įsivaizduoja kaip mūzos kuždėjimą sėdint ant rašančiojo ar teptuką vedžiojančiojo, gal natas po penklinę gaudančiojo peties… Deja, pasikalbėjus su kuriančiais žmonėmis ar iš labai arti matant jų gyvenimą, romantikus tektų didžiai nuvilti. „Įkvėpimas atsiranda tik dirbant“, – yra sakęs kompozitorius P. Čaikovskis dar XIX amžiuje, taip ar panašiai kūrybą, įkvėpimą, talento ir darbo „formulę“ apibūdina dauguma kūrėjų šiandien.

Jubiliatas šypsosi: kažin ko jam linki buvę kolegos pedagogai?„Dirbu“, – taip visada sako ir dailininkas Justinas Prakapas, apie kurio jubiliejinės parodos atidarymą trumpai rašėme birželio pabaigoje. Ir į savo dirbtuvę, jau išlaisvėjęs nuo pedagoginio darbo, kuriam atidavė daugiau nei tris dešimtmečius, kasryt eidavo tvarkingai, kaip į darbą. Dabar dėl įvairių priežasčių daugiau tenka būti namuose – „šeimininkauju“, sako, bet kūryba nedingo kartu su dirbtuve.
Šioje parodoje – naujausi, šių ar praėjusių metų datomis pažymėti paveikslai, tik keletas tapyta anksčiau – tie, kurie, autoriaus nuomone, padeda sukurti išsamesnį vaizdą apie ankstesnius kūrybos periodus. Nes virsmų, bandymų išmėginti save keičiant ne tik stilių, temas, bet ir bandant naujas technikas buvo ne vienas.
…Daugybė laiko praėjo, kai tuometėje Pedagoginėje mokykloje pirmą kartą pamačiau čia dirbančio dėstytojo Justino Prakapo didelę akvarelių parodą. Liejosi, plazdėjo ir švytėjo spalvos, tarsi perplaukdamos iš vieno paveikslo į kitą… Labiausiai atmintyje išliko gėlės. Ilgai šis autorius buvo tiesiog neatsiejamas nuo akvarelės, tad kai vieną kartą parodoje pasirodė aliejinė tapyba, net suabejota: ar tikrai čia tas pats Prakapas? Spalvos, faktūra, kompozicijos netgi peizažuose tapo daug „kietesnės“, dramatiškesnės. Žinau, kad kai kam šie darbai ne itin patiko, lyriškieji gerbėjai pasigedo akvarelės švelnumo.
„Akvarelės primena pradžią, su jomis įstojau į Dailininkų sąjungą ir niekada jų neužmečiau. Bet jeigu vis nebandysi naujo, nesikeisi (gal ir ne visada pavyksta taip, kaip norisi, gal kas ir kritikuoja, bet ir tai gerai – svarbu judėjimas), sustabarėsi, nebūsi įdomus ne tik kitiems, bet ir pats sau. Juk dirbu nuo 1949 metų, nors parodose ėmiau dalyvauti gerokai vėliau. Buvo visokių tų parodų, personalinių gal 30… Specialiai parodoms nesiruošiu, nes dirbu visą laiką: kai pasako, kad jau reikia rengti, nes vėl artėja jubiliejus, tai tada labiau susigriebiu, žiūriu, ką pateikti…“ – su jam būdingu humoru tarsi apibendrino dailininkas.
Paroda M. B. Stankūnienės menų galerijoje veikia iki rugsėjo pradžios, tik norint apsilankyti dabar reikės tartis su budinčiomis darbuotojomis – kultūros centre vyks remontas.O tų jubiliejų, „apvalių ir pusinių“, kaip juokais įvardija, būta nemažai. Nes šiųmetis, tikėsite ar ne, žymi jau devyniasdešimtmetį.
Justinas Prakapas gimė 1928 metais, kai Lietuva minėjo pirmą atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetį. Skriaudučio kaimas – netoli Marijampolės, tad iš gimtųjų vietų niekur toli neiškeliavo (išskyrus mokslus Kaune ir Vilniuje, ilgą tarnybos kariuomenėje laiką). Taigi matė visokių valdžių, santvarkų, istorijos virsmų, tačiau vaikui, paaug-liui ar daug kas rūpi? Prisiminimai, detalės, vyresniųjų pasakojimai, o ir jau suvokti skaudieji dalykai paliko pėdsakus, klostėsi atmintyje lyg senųjų audinių ornamentai – sudėtingi, ne vien linksmomis spalvomis švytintys… Daug kas atgimė vėliau – net nesistengiant prisiminti: išplaukė iš slaptingų atminties skrynelių ir sugulė ant drobės, nes matyt, buvo tam atėjęs laikas, branda… „Tragiškus įvykius jis išgyvena kaip tikras menininkas“, – sakė buvęs ilgametis kolega Vytautas Viliūnas, pavadinęs J. Prakapą „reiškiniu mūsų miesto kultūroje, nes jis ir menotyrininkas, ne tik tapytojas.“
Pasveikinti Justino Prakapo su ypatingu jubiliejumi buvo susirinkę ir savivaldybės vadovai, ir kolegos dailininkai, ir buvę bendradarbiai... Piešimas, ne kartą yra pats sakęs, traukė nuo mažumės, tad tik reikia įvertinti tėvų drąsą ir nuovokumą: 1942 metais išleido sūnų į Kauno dailės mokyklą, kurią ir šiandien jubiliatas mini geru žodžiu. Čia gavo ne tik pradmenis – čia, sako, susiformavo kaip dailininkas, nes dėstė tikri grandai. Įtakos turėjo Algirdas Petrulis, Ignas Budrys, Antanas Gudaitis, Augustinas Savickas… Ar žinovas atrastų pėdsakų marijampoliečio kūryboje? Vargu – nebent ankstyviausiuose darbuose, nes savo stilių metams bėgant susikūrė pats. Spalva ir potėpio veržlumas gal bene geriausiai jį apibūdintų, ypač jei žvelgsime į pastarųjų metų abstrakcijas: jos putoja ir veržiasi iš rėmų… Beje, jos – dar vienas kūrybinis posūkis, nustebinęs jubiliato gerbėjus, tačiau autorius sako, kad tai – anaiptol ne tuščias taškymasis spalvomis: pavargus nuo konkrečių darbų norisi lengvesnio žanro. Drįsčiau teigti, kad šie kūrybiniai viražai ir leido Justinui Prakapui išvengti vienodumo ar savęs tiražavimo. Ištobulinta akvarelės technika įnešė savitumo į aliejinę tapybą, abiejų samplaika spalvomis ir formomis ištryško akrilo darbuose.
Energija, pozityvas, daug saulės (geltona tik liejasi…) – tokia naujausia ekspozicija. Nors čia yra ir labai nelinksmų temų („Oi, neverk, motinėle“, „Atleisk jiems, Viešpatie“, „Ištuštėjęs kaimas“, „Žemės ūkio reforma“), jos traktuojamos ne tik su grauduliu, bet ir ironiškai, iš mūsų pačių susikurtos situacijos pasišaipant. Beje, ironija ir autoironija ponui Justinui nesvetima, yra nupiešęs ne vieną karikatūrą – pastabi akis pagauna būdingiausius dalykus, tai labai svarbu ir tapant portretus. Juose bene labiausiai jaučiamas ir akvarelininko braižas, nors tapyta ir kita technika.
Impresijos ir ekspresija, spalvų siausmas – naujausiuose darbuose.…Sveikinusieji Justiną Prakapą negalėjo atsistebėti jo darbštumu ir gyvybingumu (beje, kai prieš keletą metų buvo stipriai susižalojęs dešinę ranką, mažai kas tikėjo, kad vėl imsis teptuko – ėmėsi ir dar labai greitai). Jis savo jaunatviškumo paslapties neatskleidė: tik sakė, kad nereikia būti surūgusiems, piktiems, į viską žvelgti su humoru ir neieškoti nebūtų dalykų.
„Temų, įvykių aplink pilna, jų išsemti neįmanoma. Ir tai nebūtinai kas nors nepaprasta – tai gali būti ir netyčia išgirsta muzika, ir kokie nors susipešę katinai kieme ar per radiją išgirsta žinutė. Tokios smulkmenos gali pakeisti net ir seniai brandintą sumanymą, nes įspūdį reikia skubiai užfiksuoti. Ir taip kiekvieną dieną… Kai nieko daugiau nemoki, tai ir pieši kasdien“, – sakė jubiliatas.
Beliktų pridurti, kad Justino Prakapo darbai yra nukeliavę toli už Lietuvos ribų, o pas mus gal tik retas bent vieno kito neturi.
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...