Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Atsargumo ir saugumo priemonių niekada nebūna per daug

Antivirusinės apsaugos pioniere vadinama slovakų informacinių technologijų saugumo kompanija ESET, remdamasi kompanijos duomenimis, yra viešai paskelbusi, kad beveik pusė (48 proc.) skaitmeniniame pasaulyje užfiksuotų duomenų pažeidimų atvejų yra susiję su kenkėjiška veikla. Šios kompanijos specialistų tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusė – net 59 proc. skaitmeninių duomenų pažeidimų atvejų yra susiję su programišių naudojamomis kenkėjiškomis programomis. Įsilaužimai į duomenų bazes ir asmenines paskyras sudaro 23 proc. kenkėjiškos veiklos atvejų. Likusieji dar 18 proc. priskiriami socialinei inžinerijai, kai žmogus paveikiamas emociškai, pavyzdžiui, policijos pareigūnais prisistačiusių sukčių, kuriems slapti prisijungimo vardai ir kodai padiktuojami tiesiog dėl netikėtumo efekto ir patiklumo. Juolab kad sukčiai yra labai išradingi ir nuolat ieško naujų būdų ir scenarijų, kaip iš potencialių aukų išvilioti svarbius duomenis ar kaip jas priversti sumokėti už svarbią informaciją.
Taigi kaip savo kompiuterius ir kitus skaitmeninius įrenginius apsaugoti nuo programišių kenkėjiškos veiklos ir kaip patiems virtualioje erdvėje apsisaugoti nuo sukčių?

*Į šį klausimą atsako Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius viršininkas Liutauras SINKEVIČIUS.
Pirmiausia noriu priminti, kad mūsų šalyje nuo šių metų gegužės 25 d. pradėtas taikyti Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, sugriežtinęs asmens duomenų apsaugos tvarką. Taigi visi – įmonės, besinaudojančios kompiuteriais ir įvairia skaitmenine įranga, taip pat eiliniai piliečiai turėtų atminti, kad privalome tinkamai saugoti asmens duomenis.
Svarbiausia, ką turime žinoti apie duomenų apsaugą – kad asmens duomenys gali būti bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti nustatyta. Populiariausi duomenys yra vardas, pavardė, asmens kodas, tačiau asmens duomenimis gali būti ir nuotrauka, dabartinės ar ankstesnės gyvenamosios vietos adresas, darbovietės pavadinimas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, elektroniniai laiškai, banko sąskaitos numeris, mokėjimo kortelių duomenys, informacija, susijusi su religiniais įsitikinimais, sveikata, IP adresas, artimųjų vardai ir pavardės ir taip toliau. Visa tai privalu atidžiai saugoti. Ir ne tik dėl jau minėto Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo. Mums, policijos pareigūnams, žinoma daugybė atvejų, kai netinkamai saugomi ar tiesiog kažkam atskleisti asmens duomenys, patekę į nesąžiningų asmenų, pavyzdžiui, sukčių, rankas, tampa nusikaltimų įrankiais. Jokia paslaptis, kad telefoniniai sukčiai ieškodami aukų naudoja telefonų knygose ir virtualioje erdvėje skelbiamus telefonų numerius. Į nusikaltėlių akiratį gali patekti net jūsų iniciatyva virtualioje erdvėje, pavyzdžiui, skelbimų portale, prie asmeninio skelbimo paskelbtas jūsų mobiliojo ryšio telefono numeris. Tad jei virtualioje erdvėje skelbėte savo telefono numerį, privalote būti ypač budrūs ir atsargūs, nes gali būti, kad po kiek laiko sulauksite, pavyzdžiui, banko darbuotojais ar policijos pareigūnais apsimetusių telefoninių sukčių skambučių.
Ypač griežtų saugumo priemonių privalo imtis ir įmonės, kuriose veiklos tikslais kaupiama daug asmens ir kitų svarbių duomenų. Programišiams ir sukčiams, kad galėtų įsilaužti į jūsų turimas paskyras, duomenų bazes ar net banko sąskaitas, kartais užtenka išgauti tik dalelę svarbios informacijos. Taigi teisę prieiti prie svarbių duomenų privalėtų turėti tik tie darbuotojai, kuriems jie yra reikalingi darbo funkcijoms atlikti.
Kitas dalykas – sukauptų duomenų saugumui garantuoti juos derėtų perkelti į slaptažodžiu apsaugotą kompiuterį. Be to, tokiems duomenims reikėtų suteikti pseudonimus ir juos šifruoti, tuomet praradę šifruotus duomenis galėtume tikėtis, kad pašaliniai asmenys jų neįstengs iššifruoti.
Kompiuteriais dirbantys asmenys privalo žinoti, kad kompiuteriai nė minutei negali būti palikti be priežiūros, nes juos pačius ar juose esančius duomenis tiesiog gali kažkas pavogti. Atidžiau turėtų būti saugomi ir asmeniniai nešiojamieji kompiuteriai, nes vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės juos trumpam palieka kavinėse, automobiliuose. Jeigu jau tenka kompiuterį palikti automobilyje, tai bent nelaikykite jo ant sėdynės, o įdėkite į bagažinę, kad kompiuteris nekristų į akį vagims. Eiliniai vagys dažniausiai taikosi tik į konkrečius daiktus – kompiuterius, telefonus, planšetes, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad pavogę tokį daiktą jie nesumanys pabandyti neteisėtai panaudoti jame saugotų duomenų. Kitas dalykas – jei neturite kopijų, gali būti, kad jūs negrįžtamai prarasite pavogtame kompiuteryje ar telefone saugotą informaciją, nuotraukas ir t. t. Tad vien jau dėl to turėtumėte tinkamai saugoti savo daiktus ir kitą turtą.
Kalbant apie kompiuteriuose kaupiamų duomenų apsaugą pirmiausia, be abejo, turėtume įsidiegti patikimas antivirusines programas, susikurti ir naudoti tik stiprius slaptažodžius. Be to, svarbu įsisavinti pagrindines „Windows“ ir „Linux“ komandas, suprasti jungtis, kuriomis jūsų įrenginiai jungiasi prie interneto, žinoti, kokios paslaugos ir susijungimai yra standartiniai, o kurie gali būti potencialios grėsmės. Dar vienas labai svarbus dalykas – tinkama elektroninio pašto apsauga.
Siekiant tinkamai apsaugoti kompiuteryje sukauptus duomenis, nederėtų visą svarbią informaciją patikėti vienam įrenginiui. Juolab kad kompiuteriai taip pat genda, juos gali pavogti. Taigi svarbius dalykus reikėtų nusikopijuoti ir laikyti kitur, pavyzdžiui, diskinėje namų saugykloje. Kopijas galima pasidaryti ir saugoti nešiojamuose išoriniuose USB diskuose, bet šiuo metu viena iš patikimiausių duomenų saugojimo alternatyvų yra vadinamoji debesų saugykla.
Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad naudojantis kompiuteriu svarbiausia laikytis elementarių saugumo taisyklių: nesiųsti ir neatskleisti duomenų nepažįstamiems asmenims, neatsakinėti į keistus elektroninius laiškus, neatidarinėti prie gaunamų laiškų prisegtų nežinomų priedų. Be to, svarbu socialiniuose tinklalapiuose neskelbti informacijos, kurią prieš jus galėtų panaudoti blogų tikslų turintys asmenys.
Dar kartą primenu, kad nei bankų darbuotojai, nei policijos ir finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybų darbuotojai niekuomet gyventojų neprašo atskleisti slaptų internetinės bankininkystės prisijungimo kodų ir slaptažodžių.
Visada kilus abejonėms skambinkite į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...