Be socialinių tinklų dažnas mūsų negalėtų įsivaizduoti savo kasdienybės. Čia bendraujame, dalijamės mintimis, ieškome informacijos apie įmones, įstaigas, užsisakome įvairias paslaugas, net perkame daiktus. Rodos, puikiai žinome, kaip veikia „Facebook“ , „Instagram“, mokame ir suprantame, kaip jais naudotis.
Deja, tai, kas savaime suprantama ir aišku, ne visada yra paprasta ir patikima. Socialiniuose tinkluose, kaip ir visuomenėje, yra gerų ir blogų žmonių, nutinka keistų, netikėtų, neplanuotų ir negerų dalykų. Viso to galima būtų išvengti žinant kelias socialinių tinklų naudojimo taisykles ir principus. Juos ir aptarsime.

Už anketą mainais atiduodame asmeninę informaciją
Pradėkime nuo asmeninės informacijos. Prisiregistruodami prie socialinio tinklapio, pavyzdžiui, populiariausio „Facebook“, atskleidžiame jam labai daug duomenų apie save. Svetainei atskleidžiame ne tik savo vardą, pavardę, gimimo datą, bet ir pateikiame duomenis apie gyvenamąją vietą, darbovietę, įvardijame savo pomėgius. Tokią informaciją „Facebook“ renka siekdamas uždirbti: duomenys apie vartotojus, jų elgesį socialiniuose tinkluose suteikia daug reikalingos informacijos reklamos siūlymui ir tokiu būdu socialiniams tinklams duoda dideles pajamas.

Paskelbė apie atostogas – apšvarino butą
Tokia socialinių tinklų veikimo schema piktintis negalime. Tai – jų žaidimo taisyklės ir patys pasirenkame, ar norime šį žaidimą žaisti, ar ne. Bėda ta, kad žaisti dažnai sutinkame realiai nežinodami visų taisyklių.
Pavyzdžiui, statistika rodo, jog apie tai, kad socialiniai tinklai naudoja mūsų asmeninę informaciją siekdami uždirbti iš reklamos, žino tik kas trečias socialinių tinklų vartotojas, tačiau ir tai – ne pats blogiausias dalykas.
Kur kas blogiau, kad žmonės nežino, jog atskleisdami asmeninę informaciją ne tik socialiniam tinklalapiui, bet ir kitiems jo vartotojams, jie kelia tiesioginę grėsmę savo saugumui. Pavyzdžiui, jei socialinio tinklalapio vartotojas viešai dalijasi savo buvimo vieta, socialinių tinklų draugams praneša, kur šiuo metu yra, ką veikia, sukčiai ir vagys gali pasinaudoti tokiais duomenimis ir, asmeniui nesant namuose, nieko netrukdomi į juos įsibrauti ir pasisavinti įvairius daiktus.
Tokie atvejai pasitaiko dažnai. Vienas naujausių ir garsiausiai nuskambėjusių buvo nutikęs šių metų pradžioje. Tuomet paauglys socialiniame tinkle paskelbė apie planuojamas šeimos atostogas, o tai žinodami vagys apšvarino šeimos butą. Kaip tuomet išsiaiškino policijos pareigūnai, jaunuolis internete pranešė ne tik apie atostogų faktą, bet tikslią datą ir netgi laiką, kada visa šeima žada išvykti iš namų. Tuo pasinaudoję vagys surengė nelegalų vizitą į jų namus ir pasisavino dalį vertingų daiktų.

Aktualia informacija dalintis tik su artimiausiais
Informacija apie planuojamas atostogas ar išvykas galbūt įdomi artimiems, gerai pažįstamiems ir žinomiems profilio draugams, tačiau apie tai geriau juos informuoti asmeniškai, ne viešame socialinio tinklalapio puslapyje. Jei vis dėlto norima dalintis tokia informacija su socialinio tinklalapio draugais, būtų gerai, kad skelbiamos informacijos pasiekiamumas būtų sureguliuotas – ne visiems, o tik artimiausiems, žinomiems ir patikimiems žmonėms. Juolab kad informacijos prieinamumą „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklalapiai kiekvienam vartotojui leidžia susireguliuoti taip, kaip kiekvienas nori. Tai reikalinga, nes būna atvejų, kad ne visi asmenys, esantys socialinių tinklų draugų sąraše, yra tie, kokiais dedasi. Socialiniuose tinkluose yra daugybė netikrų anketų, kuriomis naudojasi sukčiai. Gali būti, kad tokių anketų savo kontaktų sąraše turite ne vieną ir apie tai net nežinote. Dėl šios priežasties reikėtų labai gerai pagalvoti, kam ir kokią su savimi susijusią informaciją atskleidžiate ir kokias pasekmes tai gali sukelti.

Informaciją perduodame vaizdais
Socialiniuose tinkluose, be įvairių asmeninių duomenų ir įrašų, dalijamės ir nuotraukomis, vaizdais. Jas ten įkeliame norėdami pasirodyti draugams, ką veikiame, kaip atrodome ir pan. Vis dėlto reikėtų suprasti, kad skelbiant nuotrauką savo paskyroje draugai arba visai nepažįstami asmenys ją ne tik mato, bet ir gali ja dalintis, parsisiųsti ir naudoti ją visai ne taip, kaip vartotojas planavo ar norėjo. Vartotojas, žinodamas, kad jo nuotrauka yra naudojama įvairiomis, jam nepageidaujamomis aplinkybėmis, ją gali ištrinti. Bėda ta, kad dar iki jos ištrynimo daugybė vartotojų turi galimybę ją parsisiųsti, išsisaugoti, o jiems panorėjus ji gali imti plisti kaip koks virusas. Negana to, naudojantis svetimomis nuotraukomis gali būti kuriamos netikros anketos, vykdoma nusikalstama veika.
Dar blogiau, jei paviešinta socialiniame tinklalapyje nuotrauka yra kompromituojančio pobūdžio. Tuomet nuotraukos gali paplisti po neva juokingo turinio „Youtube“ vaizdus – tai gali asmenis žeisti, žeminti, priversti juos jaustis nesaugiai.

Pakenkti gali ir draugai

Net jei pats vartotojas yra atsakingas ir socialiniuose tinkluose nesidalija provokuojančiais, žeidžiančiais ar žeminančiais vaizdais, tai už jį gali padaryti draugai. Iš tiesų, niekas neturi teisės platinti nuotraukų internete be asmenų sutikimo, tačiau feisbukas neprašo, prieš sutikdamas platinti nuotrauką socialiniame tinkle, joje esančių asmenų sutikimo tą nuotrauką publikuoti. Tai reiškia, kad draugai gali jus fotografuoti ir dalintis tomis fotografijomis internete jums to nežinant.
Svarbu žinoti, kad tokią draugų įkeltą nuotrauką jūs turite teisę paprašyti ištrinti. Jei draugai to daryti geranoriškai nesutinka, visada galima pranešti „Facebook“ apie tokį incidentą. Tam socialiniai tinklai yra sukūrę specialius mygtukus. Geriausia žymėti, kad nuotrauka, kurioje jūs esate ir kuria dalijasi draugai, yra žeminančio pobūdžio. Į tokius pranešimus „Facebook“ reaguoja greitai – draugai gali būti paprašyti tą nuotrauką išimti, o jiems nesutikus, ją panaikina pats „Facebook“.
Gerai, jei draugas, kuris ketina dalintis jūsų fotografija, joje jus pažymi – pasidalija aktyvia nuoroda į jūsų profilį. Tuomet vartotojas yra perspėjamas, kad socialiniame tinkle bandoma paskleisti fotografiją su jo atvaizdu. Tokiu atveju, jei fotografijos turinys vartotojo netenkina, jis gali nesutikti būti pažymėtas ir jį netenkinančios nuotraukos plitimui užkirsti kelią greičiau: pranešti apie netinkamą turinį „Facebook“, kuris nuotrauką padarytų neprieinamą, arba paprašyti draugo ją tiesiog ištrinti.

Nuotrauka tapo įrodymu
Kartais nutinka ir kuriozinių situacijų, kai košės socialinių tinklų vartotojai prisiverda patys. Turbūt daug kas girdėjo skandalą apie amerikietį plaukiką Rajaną Lochtę (Ryan Lochte), kuris buvo 14-ai mėnesių diskvalifikuotas po to, kai socialiniame tinklalapyje „Instagram“ pasidalijo nuotrauka, kurioje sėdėjo prijungtas prie lašinės. Sportininkas po nuotrauka rašė, kad „atsigauna su šiek tiek vitaminų“. Pasirodo, sportininkams intraveniniai skysčių įleidimai į organizmą yra priskiriami draudžiamiems metodams. Išimtis gali būti taikoma tik tais atvejais, jei sportininkui tokia procedūra būtina dėl medicininių priežasčių, bet jokios pažymos R. Lochtė antidopingo agentūros kontrolieriams, prieš prisijungdamas prie lašinės, nepateikė. Nuotrauką socialiniuose tinkluose pastebėję antidopingo kontrolieriai skyrė jam diskvalifikaciją. Šiuo atveju sportininkas į bėdą įstūmė pats save. Tikėtina, kad jis žinojo, jog atlieka neleistinus veiksmus, tačiau vargu ar galėjo tikėtis, jog nuotrauką pamatys kontrolieriai ir kad ji taps akivaizdžiu įrodymu, leisiančiu skirti jam nušalinimą nuo varžybų.