Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Gyvenimo dėlionė – tarsi margi vitražai... (Kūrėjai šalia mūsų)

Romas Šapokas sako vitražą interjere pamatęs Vokietijoje ir Belgijoje.Dabar atsiradus aibei naujų medžiagų ir paplitus įvairioms technologijoms (kai kurios jų anksčiau nebuvo nei matytos, nei girdėtos), profesionalų ir mėgėjų darbų parodose ar mugėse tarp daugybės žanrų darbų vis dėlto retai kada surasi vitražą. Tad kai vienoje marijampoliečių parodoje Marijampolės kultūros centre buvo eksponuojami šie darbai, sulaukė daug dėmesio ne tik dėl to, kad traukė žvilgsnį spalvomis ir neįprastumu. Ne vienam kilo klausimas: nejaugi pas mus yra žmogus, meistriškai įvaldęs šį subtilų stiklo meną?
Pasirodo, yra ir ne iš kažkokių didmiesčių atklydęs, o daugybę metų Marijampolėje gyvenantis, daug kam pažįstamas. Tik gal ne visi iš jų žino šį gebėjimą (talentą?) turint ir jau beveik dešimtmetį tuos gražius darbus darant… Romas Šapokas sako, kad stiklas jam visada patikęs, tačiau didesnę gyvenimo dalį ne su juo, o su metalu dirbo, gerai buvo įvaldęs ir medžio meistrystę. Dirbo tuometės Maisto pramonės automatų gamyklos suvenyrų bare: per 19 metų užteko laiko, kad ranka įgustų, kad atsirastų ypatinga nuojauta, kurios labai prireikia, kai tarsi viskas gerai, bet tas ar kitas darbas neskamba, kažko jam trūksta… Šiame bare dirbo kūrybingi žmonės – ne vienas, tarp jų ir Romas, buvo tarp pirmų „Mūzos“ liaudies menininkų klubo narių, tik aktyvesniam dalyvavimui parodose vis pritrūkdavo laiko.
Jei nebūtų buvę didelių permainų įmonėje ir apskritai mūsų gyvenime, gal tas suartėjimas su trapiąja medžiaga ir nebūtų įvykęs arba įvykęs daug vėliau. Idėja pamažu gimė, kai dirbo Vokietijoje, Belgijoje. Ten sako neretai matydavęs vitražų, didesnių ir mažesnių: kavinukėse, įvairiuose interjeruose – namų taip pat. „Pagalvojau: gražu, pagyvina ir interjerą, ir aplinką, jei šviesa sklinda iš patalpos ir išryškina vitražą, tegul ir nediduką. Kodėl pas mus šito nėra?“ Pagalvojo – ir grįžęs po kurio laiko ėmėsi.
…Dabar pagrindinę temą palikime nuošalyje ir pakalbėkime apie… muziką. Nes ji buvo ne mažiau svarbi pašnekovo gyvenimo dalis: ar ne iš čia tas linijų ritmas, spalvų sąskambiai, kompozicijos sandara dabartiniuose darbuose? Kai viskas atrodo tarsi ir paprasta, ir be galo patrauklu, lengva… Šnekantis paaiškėjo, kad Romas Šapokas ne tik garsiajame berniukų chore „Vyturėlis“ dainavo („pagavo mane jo vadovas mokyklos koridoriuje ir nuo to laiko…“). Mokėsi tuomečiame Juozo Gruodžio muzikos technikume, muzikuodavo ir mūsų mieste vykstančiuose šokiuose, ir vėliau kariuomenėje, dainavo gamyklos chore, o dirbdamas Vokietijoje taip pat grojo ansamblyje, įrašinėjo muziką… Dabar sako aktyviai nebemuzikuojantis, tačiau kas buvo – taip, matyt, ir liko tarsi neištrinamas įrašas.
Romas Šapokas sako vitražą interjere pamatęs Vokietijoje ir Belgijoje.Kitas dalykas – tapyba, menai, kurie visada žavėjo. „Savo laiku rinkau dailininkų profesionalų paveikslus, esu dalyvavęs ir aukcio-nuose… Turiu visų Marijampolės autorių darbų – Prakapo, Juodzevičiaus, Krasninkevičiaus ir kitų. Kariuomenėje teko tarnauti tuomečiame Leningrade, turėjau progos ne po kartą aplankyti muziejus. Ir Londone, kur gyvena dukra, galerijas esu apėjęs po keletą kartų. Žiūri neatsižiūrėdamas… Labai daug reiškia pamatyti originalą. Kiek buvo skaityta apie „Moną Lizą“, matyta reprodukcijų – o sustojau aš prieš tą paveikslą ir nežinau, kas pasidarė, kaip apibūdinti tą jausmą… Džiaugiuosi, kad vaikai irgi neabejingi (Šapokų sūnus gyvena Estijoje) šiems dalykams: jiems tenka daug važinėti, irgi lankosi muziejuose, pasidalijame įspūdžiais. Kur tik bebūčiau, vis į vitražus kyla akys.“
Pašnekovas sako, kad yra daugybė įdomių dalykų ir mažiausiai ko norėtų – žiūrėti per televiziją popsines laidas. „Yra daug parodų, labai daug gražių vietų. Mėgstame su žmona keliauti, nebūtinai su dideliais užmojais. Turime kelių tūkstančių knygų biblioteką (čia jau žmonos nuopelnas), skaitymas irgi visada buvo svarbus. O šie darbai, kaip aš vadinu, gyvenimo paįvairinimui. Vasarą daugiau galvoju, planuoju (dabar jau žinau, ką po šios vasaros pirmiausia darysiu), o paskui jau imuosi…“ Taip, tarsi iš nieko, o iš tiesų – iš daugybės buvusių ir visai naujų patirčių, įspūdžių, jausmų, kurie užvaldo gėrintis gyvąja gamta ar meno šedevrais ir gimsta šie trapūs, ryškūs darbai.
…Grįžtant prie vitražų: ko labiausiai, išskyrus norą, reikia pasiryžusiam įveikti pirmus barjerus? Romas Šapokas sako, kad ne tik pradžioje, bet ir visada – kantrybės. Stiklas trapus, net ir įgudusiam pasitaiko visokių dalykų, o ir šiaip ši technologija sudėtinga, procesas ilgas. Tai ne tie, senieji tradiciniai „sunkūs“ vitražai, kurie matyti bažnyčiose, rūmuose. Pašnekovas paaiškino, kad tai – vadinamasis „tiffany“ metodas, atsiradęs XIX–XX amžių sandūroje ir pavadintas jo išradėjo menininko Luiso Tifani vardu. Šie vitražai lengvesni, nes naudojamas plonas stiklas, kitoks ir atskirų dalių jungimas, bet visi vitražai iki šiol yra prabangus (ir brangus) dalykas. Kvadratinis metras vitražo kainuoja, priklausomai nuo daugelio dalykų, apie 800–900 eurų (teko skaityti – ir apie 2000). Iš plono stiklo kuriami ne tik plokšti daiktai: mėgiami lempų gaubtai, interjero puošmenos – daiktai dažnai vienetiniai.
O dabar – apie technologiją. Sukūręs eskizą meistras natūralaus dydžio detales išsikerpa iš popieriaus, perkelia ant stiklo lakšto ir darbuojasi rėžtuku. Ne tokiu, kaip mūsų seneliai pjaudavo langų stiklą, o specialiu japonišku. Kraštai apdirbami stakliukėmis, paskui apklijuojami specialia juostele (folija), visas dalis taip paruošus sujungiama lituojant. „Daug apdirbimo darbų – ir čia jau jokia kūryba: tik žiūrėk, kad „nepabėgtų“, nepraslystų. Kruopštumo reikia. Aš stiklą perku Kaune, galima užsisakyti, kad pagamintų, galėčiau įvairinti spalvas, bet tada kaina kelis kartus didesnė…“ Nors darbai skirtingi, sako vis norisi juos paįvairinti – dabar sugalvojo, kaip įrėminti su medžiu. Iš karto, nepaisant turimos įvairios patirties, nepavyko, bet – kantrybė nugali. Padarė taip, kaip buvo sumanęs – originaliai.
Kur galima pamatyti šiuos vitražus? Tie, kas lankosi grilio bare „Kampas“, be abejo, jau matė. Ten jie puošia interjerą ir teikia jaukumo. O jeigu sumanysite įsigyti šio žanro kūrinį ar nutarsite vitražą panaudoti kaip detalę kad ir kokiam mažam langeliui, prisiminkite, kad „vitražui visada reikia šviesos: keičiantis šviesai jis atgyja, gyvena“.

Nijolė LINIONIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...