Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Noriu įsilieti į Marijampolės turiningą kūrybinę erdvę“

Gegužės 24-ąją susigiminiavusių miestų koncerte Marijampolėje kartu su Bergiš Gladbacho miesto (Vokietija) kameriniu orkestru ir Marijampolės Česlovo Sasnausko choru dainavusi kraštietė operos solistė Laura Latvaitytė-Zaman (Lietuva, Vokietija) marijampoliečiams vėl ruošiasi padovanoti koncertą. Ir ne tik koncertą. Šiais metais įkurtas L. Latvaitytės-Zaman labdaros ir paramos fondas siekia surinkti lėšų nupirkti Marijampolės kultūros centrui fortepijoną.
Apie operos solistės karjerą ir gyvenimą Vokietijoje, apie gimtojo krašto ilgesį ir meilę jam, apie planus ir kalbamės su Laura.

Gladbacho miesto (Vokietija) kameriniu orkestru ir Marijampolės Česlovo Sasnausko choru dainavusi kraštietė operos solistė Laura Latvaitytė-Zaman.– Laura, kasmet sulaukiame Tavo koncerto Marijampolėje. Ar Tau smagu sugrįžti į gimtinę, ar nebūna sudėtinga suderinti koncertų tvarkaraščius ten, Vokietijoje, ir čia?
– Šie metai ypatingi! Kultūros sostinės statusas Marijampolės intelektualaus gyvenimo rutiną įsuko į spalvingą, turiningą kultūrinį sūkurį. Atstovauti Marijampolei, kaip Lietuvos kultūros sostinei, ir tapti kultūros ambasadore man buvo didelė garbė.
Jau treti metai esu kviečiama sugrįžti… Jaučiuosi laukiama, tad stengiuosi kasmet kalendoriuje palikti ypatingą intervalą, kuriame tilptų „kelionė namo“ ir koncertas pačiai nuoširdžiausiai publikai.
– Ar lengvai priėmei pasiūlymą koncertuoti su Bergiš Gladbacho kameriniu orkestru? Kaip jauteisi dainuodama kartu su orkestru, o ne viena? Kuo praturtino Tave šis kitoks pasirodymas?
– Bendradarbiavimas su Bergiš Gladbacho kameriniu orkestru ir jo vadovu dirigentu ir pianistu Romanu Saliutovu (Roman Salyutov) paliko muzikaliai malonų spaudą kūrybinėje biografijoje ir atviras galimybes ateities darbams. Ypatingu meniniu profesionalumu pradžiugino ir sužavėjo Česlovo Sasnausko kamerinis choras ir jo vadovas Mindaugas Radzevičius, mūsų bendram projektui – koncertui suteikęs gilesnę, sakralinę prasmę. Visuomet labai įdomu dirbti didesnio masto projektuose, kuriuose dalyvauja orkestras, choras ir solistai. Gausus kolektyvas sukelia daugiau šurmulio, daugiau kūrybinės įvairovės ir prasmės, taip pat, mano įsitikinimu, daugiau džiaugsmo žiūrovui.
Šių metų koncerte atlikau soprano solo V. A. Mocarto (W. A. Mozart) „Missa brevis D-Dur“. Dirigento R. Saliutovo prašymu paruošiau ir keletą R. Šuberto (R. Schubert) dainų. Keturios kuklios dainos, penkiolika minučių scenoje. Nuoširdžiai prisipažinsiu, nesitikėjau tokios teigiamos žiūrovų reakcijos… Kodėl?…Vokiškos dainos – „Lied“ žanras nėra paprastas ir lengvas klausytojui pirmiausia dėl kalbos barjero, taip pat ir dėl autoriaus filosofinio mąstymo kompozicijoje. R. Šuberto dainų muzikiniame audinyje apstu simbolikos, taip autorius siekia perteikti poetinę mintį.
Ne kiekviename koncerte „Lied“ žanru lengva įtikinti Vokietijos melomanus, nors iš čia šio žanro tradicija yra kilusi ir itin puoselėjama. Aš likau sužavėta Marijampolės publika!
– Kaip manai, ar mūsų mieste sudarytos geros sąlygos klestėti menams, kultūrai?
– Kultūrinė terpė mūsų krašte, mano manymu, buvo visuomet gaji ir derlinga. Bereikia apsidairyti, kiek rašytojų, muzikų, menininkų, politikų ir iškilių žmonių ši žemė yra išauginusi.
Atsigręžusi į savo asmeninę patirtį galiu teigti: man, muzikaliam ir meniškam vaikui, Marijampolėje augti ir lavintis buvo sudarytos visos sąlygos.
Marijampolės muzikos mo-kykloje fortepijonu groti pradėjau šešerių metų. Esu labai dėkinga mokytojams Sidonai ir Broniui Kaubriams, kurie kiekvienam vaikui sugebėdavo atverti duris ir langus į muzikos meno pasaulį, reikėjo tik norėti matyti ir išgirsti. Beje, mokytojai Kaubriai lankosi visuose mano koncertuose, įskaitant ir pirmąjį pačios organizuotą kūrybos vakarą Vilniaus paveikslų galerijoje. Jie domisi, seka mano kūrybinę veiklą. Sulaukiu ne tik pagyrų, bet ir kritikos, esu labai jiems už tai dėkinga.
Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijoje, kur aš mokiausi, veikė lėlių teatras, kūrybiškai puoselėjamas mokytojos G. Šalaševičienės, jame vaidinti aš pradėjau dar darželyje. Ji parodė man M. K. Čurlionį – jo muziką, tapybą. Prisimenu mokytoją G. Šalaševičienę lietuvybės puoselėtojos rolėje. Atgimimo laikotarpiu Liudvinave ji buvo subūrusi etnografinį moterų ansamblį, kuriame dainavo mano mama, dažnai repeticijose dalyvaudavau ir aš… Iš mokytojos sklidusią šviesą jaučiu iki šiol, nepaisant, kad materialiame gyvenime šios asmenybės jau nebėra…
Į raiškiojo skaitymo konkursus, vykusius tuo metu Marijampolės centrinėje bibliotekoje, ruošėmės kartu su lietuvių kalbos mokytoja Zita Krukoniene. Mane žavėjo pokalbiai su šiuo žmogumi ir teksto dramaturgijos analizės. Kalbėdavome apie meną, kultūrą, istoriją, gana dažnai apie mano pačios rašytus tekstus, ji skatino skaityti, reikštis, analizuoti ir kurti.
Į Dainų dainelės konkursą ruošė mokytoja Irma Stražnickaitė, mums pavyko pasiekti net televizinį turą!
Dainų ir šokių šventė prie Orijos ežero atmintyje liko kaip didelė lietuviška geros nuotaikos puota, vykusi kiekvienais metais!
Autorinės dainos konkursas, organizuotas radijo stoties „Kapsai“, Marijampolės dramos teatre buvo puikus savęs, kaip savarankiško menininko, individualybės išbandymas.
Labai daug visko vyko Marijampolėje ir jos apylinkėse, reikėjo tik visur suspėti…
Manau, kad menas ir kultūra klesti tol, kol yra poreikis, kol yra žmonių, tikinčių, jog tai – pagrindas tautos egzistencijai, vienintelis būdas išauginti pilietišką, sveiką jaunąją kartą.
Sugrįžusi į Marijampolę kaskart gėriuosi naujomis kūrybinėmis erdvėmis ir projektais, muziejais, galerijomis, festivaliais. Reikėtų nepamiršti, kad užkulisiuose dirba labai daug kultūra tikinčių ir jai atsidavusių žmonių. Tokių žiburių Marijampolėje yra daug.
– Kokie Tavo planai ateičiai?
– Rugsėjį vėl grįžtu į Lietuvą. Jaučiu poreikį prisidėti prie kultūros puoselėjimo Marijampolėje. Šiais metais įsteigiau savo vardo paramos ir labdaros fondą, kurio tikslas – finansiškai remti aukštąją muzikinę kultūrą Marijampolėje. Labai džiaugiuosi, kad palaikymo ir finansinės pagalbos sulaukiau iš šeimos. Fondo steigiamasis koncertas įvyks rugsėjo 15 dieną 17 valandą Marijampolės kultūros centre.
Pirmasis fondo projektas skirtas Marijampolės kultūros centrui, siekiame įsigyti koncertinį fortepijoną, nes dabar esantis instrumentas tiesiog neatitinka salės poreikių. Tolimesnę fondo veiklą norėčiau nukreipti į talentingą jaunąją kartą ir Marijampolės meno mokyklos auklėtinius.
Tikriausiai prireiks kelerių metų, kol pavyks organizuojamų koncertų metu įgyvendinti pirmą užsibrėžtą tikslą, tačiau labai viliuosi savo darbu ir savo balsu bent šiek tiek įsilieti į Marijampolės turiningą kūrybinę erdvę.
– Ačiū už nuoširdų pokalbį. Didelės sėkmės. Lauksime Tavęs rugsėjį Marijampolėje.

Loreta TUMELIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...