Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kibernetinius incidentus žabos atnaujintas įstatymas ir naujai parengta strategija

Daugėjant nusikaltimo atvejų internetinėje, elektroninėje erdvėse vis garsiau ir plačiau imama kalbėti apie kibernetinio saugumo stiprinimą. Lietuvoje tuo rūpinasi ir incidentams ištikus į pagalbą siūlosi prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsikūręs Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Minėtos įstaigos atsakingos už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, informacinių išteklių akreditavimą, reguliuoja viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų veiklą kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje. Deja, vien NKSC ir RRT kompetencijų nacionaliniam kibernetiniam saugumui užtikrinti nepakanka, o ir kibernetinį saugumą reglamentuojantys teisės aktai bei įstatymai dėl senumo nėra pajėgūs sukontroliuoti kibernetinės erdvės saugumą. Todėl, siekiant aukštesnių kibernetinio saugumo parametrų, vasaros pradžioje buvo atnaujintas kibernetinio saugumo įstatymas, o prieš keletą savaičių pristatyta ir KAM parengta nacionalinė kibernetinio saugumo strategija.

Atnaujino, nes neužtikrino reikiamo saugumo
Atnaujintas kibernetinio saugumo įstatymas ir naujai pristatyta Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija, tikimasi, bus raktas į sėkmę kovojant su kibernetiniais nusikaltimais.Lyginant šiuos du dokumentus, kibernetinio saugumo įstatymą ir Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, pasakyti, kuris svarbesnis arba aktualesnis, negalima, nes abu jie skirtingi ir siekia skirtingų tikslų. Pavyzdžiui, kibernetinio saugumo įstatymas nustato kibernetinio saugumo principus, kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijas, šių institucijų įgaliojimus kibernetinio saugumo srityje, kibernetinio saugumo subjektų pareigas, taip pat tarpinstitucinį bendradarbiavimą, nustato nuobaudų už kibernetinio saugumo nuostatų nesilaikymą dydžius.
Pirmą kartą kibernetinio saugumo įstatymas buvo priimtas 2014 m. gruodį. Įstatymu buvo nustatytas kibernetinio saugumo sistemos organizavimas, valdymas ir kontrolė, buvo apibrėžtos kibernetinio saugumo politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, jų kompetencijos, funkcijos, teisės ir pareigos, valstybės informacinių išteklių valdytojų ir tvarkytojų, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų pareigos bei atsakomybės ir kibernetinio saugumo užtikrinimo priemonės.
Per 4 įstatymo galiojimo metus daug kas pasikeitė ir iki šiol galiojusių įstatymo nuostatų nepakako maksimaliai galimam kibernetiniam saugumui užtikrinti. Todėl šiemet pirmą kartą įstatyme buvo atlikti tam tikri pakeitimai: naujai apibrėžti kibernetinio saugumo subjektai, nustatytos ir patikslintos jų pareigos. Kibernetinio saugumo įstatymas nuo šiol taikomas ir skait­meninių paslaugų tiekėjams, kurie teikia elektroninės prekyvietės ir interneto paieškos paslaugas.

Fiziškai valstybė gali atrodyti saugi, tačiau pavojų jos ir piliečių saugumui gali kelti kibernetinėje erdvėje tykantys pavojai. Todėl Krašto apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos šiandien rūpinasi ne tik saugiu gyvenimu valstybėje, bet ir virtualioje erdvėje.Įvesta anonimiškumo galimybė, nustatyti baudų dydžiai
Nauja tai, jog pakeitimų dėka atsirado anonimiškumo išlikimo galimybė. Nuo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo pradžios, 2018 m. liepos 4 dienos, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nėra kibernetinio saugumo subjektai, gali savanoriškai pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui apie kibernetinius incidentus, ir jiems nebus taikomos jokios papildomos atsakomybės ar pareigos.
Kaip praneša KAM, siekiant užtikrinti aukštą bendrų tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygį ES ir gerinti vidaus rinkos veikimą, nustatyta atsakomybė už Kibernetinio saugumo įstatymo nuostatų nevykdymą. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis buvo nustatytos atgrasančios priemonės ir išplėstas su ryšių sistemomis susijusių subjektų, kuriems taikoma administracinė atsakomybė už nusižengimus, ratas. Nuobaudos, nuo įspėjimo iki 5,8 tūkst. eurų, už teisės aktų nesilaikymą būtų taikomos atsižvelgiant į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro arba policijos nustatytus pažeidimus.

Augančias kibernetinio saugumo problemas spręs strategija
Informacinė visuomenė sparčiai keičiasi, technologijos vystosi, taigi ir kibernetiniai pavojai kinta, darosi sudėtingesni. Todėl naujus saugumo tikslus ir uždavinius sau kelti turėsime nuolat.Be minėtų naujovių, kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimai suteikė galimybę atsirasti Nacionalinei kibernetinio saugumo strategijai. Krašto apsaugos ministerijos parengta, Vyriausybės šių metų rugpjūčio 13 dieną patvirtinta, Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija yra visiškai naujas, analogų neturintis, pirmą kartą Lietuvoje patvirtintas dokumentas. KAM pranešė, jog strategija atsirado ir buvo parengta įvertinus pastaraisiais metais Lietuvoje didėjantį kibernetinių išpuolių prieš viešąjį ir energetikos sektorių, oro uostus, žiniasklaidos tarnybas, nacionaliniam saugumui svarbių objektų infrastruktūrą, skaičių, taip pat prastėjančią viešojo sektoriaus interneto svetainių būklę, kibernetinio saugumo specialistų trūkumą ir kitas identifikuotas problemas.
Siekiant išspręsti šias prob­lemas, strategija, dokumente teigiama, sieks stiprinti valstybės kibernetinį saugumą ir gynybos pajėgumus, užtikrinti nusikalstamų veikų kibernetinėje erdvėje prevenciją, užkardymą ir tyrimą, skatinti kibernetinio saugumo kultūrą ir inovacijų plėtrą, stiprinti glaudų viešojo ir privataus sektorių bei mokslo institucijų bendradarbiavimą, taip pat stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Strategijoje nurodoma, jog šie tikslai yra orientuoti į valstybės kibernetinio atsparumo ir kibernetinių gynybos pajėgumų plėtrą, kibernetinio saugumo kultūros plėtojimą, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo skatinimą, kovos su nusikalstamumais kibernetinėje erdvėje ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą.
Svarbu paminėti, kad siekiant aukštų kibernetinio saugumo rodiklių, nacionalinėje kibernetinio saugumo strategijoje keliamus tikslus ir uždavinius, dokumente nurodoma, įgyvendinti turėtų ne tik įstaigos, kurių tiesioginė atsakomybė – kibernetinis saugumas, bet pagal savo kompetenciją prisidėti turėtų ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, suinteresuotos visuomenės grupės ir privataus sektoriaus subjektai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žemės reformos šalininkas ir vykdytojas

    2017-09-05Žemės reformos šalininkas ir vykdytojas
    Nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje buvo tūkstančiai opių klausimų, o patirties ir sugebančių problemas spręsti žmonių mažai. Todėl nereikėtų stebėtis, kad įvairiose srityse darbavosi, atrodo, toli nuo tų dalykų esantys žmonės. Kaip sako istorikas A. Totoris, lyg ir keista, kad reforma rūpinosi ir žemės ūkio ministru tapo kunigas, bet kita vertus – ar ne svarbiausia buvo strategija ir organizaciniai sugebėjimai? M. Krupavičius ne kartą mini, kad į politiką ėjo nenoriai, bet „žinojau, kad demokratinėje tvarkoje kiekvienas geros valios lietuvis turi ne tik išmanyti savo krašto politikos srityje, bet ir aktyviai joje dalyvauti. Kur visuomenėje tokio politikos vertinimo nėra, kur žmonės nuo politikos, kaip ...
  • Asmenybė, kurios įžvalgos ir darbai tebestebina…

    2017-09-05Asmenybė, kurios įžvalgos ir darbai tebestebina...
    Mykolo Krupavičiaus knygos „Atsiminimai“ (išleista 1972 m. Čikagoje jau po autoriaus mirties) įvade leidėjai apžvelgia visos jo veiklos esmę, nors knygoje – jo prisiminimai iki 1919 metų: gyvenimo pažinimo, mokslų, asmenybės, pažiūrų formavimosi tarpsnis. „Atsiminimai yra tik įvadas į plačios ir gilios Krupavičiaus veiklos studijas. (…) Jas tektų dalinti į tris savitas dalis. Pirmąją dalį sudarytų jo veikla Lietuvos nepriklausomybės kūrimo baruose. Čia įeitų jo veikla seimuose, žiedžiant Lietuvos konstituciją, formuojant pagrindinius įstatymus ir pravedant žemės ūkio reformą. Antrąją jo veiklos dalį apimtų laikotarpis, jam pasitraukus iš valdžios. Čia įeitų jo klebonavimai, jo santykiai su Lietuvos valdžia, kovos už ūkininką, santykiai su ...
  • Savanorystė suteikia drąsos

    2017-08-22Savanorystė suteikia drąsos
    Pasak Ritos, atrasti savanorystę jai nebuvo sunku, nes šia veikla užsiėmė jos vyresnioji sesuo. Tad natūraliai, sulaukusi tinkamo amžiaus, į savanorystę įsijungė ir Rita. Pirmoji jos, kaip savanorės, patirtis – Vilkaviškio vyskupijos centro vykdyta prevencinė jaunimo programa „Sniego gniūžtė“, kuri skatina jaunimą išmokti linksmintis, įdomiai leisti laiką be alkoholio ir psichotropinių medžiagų. Taip pat Rita savanoriavo Vilkaviškio vyskupijos centro organizuotose stovyklose paaugliams. „Kai pritrūkdavo veiklos, eidavau savanoriauti įvairiuose renginiuose, tokiuose, kaip „Protų mūšis“ ir panašiai“, – sako Rita. Kuo ją patraukė savanorystė? Anot Ritos, Marijampolė – mažas miestas, jame daug veiklos nėra, o savanoriaudamas atrandi daugiau jos, sutinki panašiai mąstančių žmonių. „Po ...
  • „Aš negaliu nieko neveikti“

    2017-08-22„Aš negaliu nieko neveikti“
    Aistė Jaudegytė, Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė, savanorių veikloje dalyvauja jau trečius metus. Anot Aistės, savanoryste ji užsiima, kai tik lieka laisvo laiko, kai atranda ką nors įdomaus. O to laisvo laiko, ypač per mokslo metus, Aistė praktiškai neturi. Mergina mokosi gerai ir dar turi daugybę pomėgių ir užsiėmimų. Šiais metais Aistė baigė muzikos mokyklą. Keletą metų lankė Marijampolės dramos teatro studiją „Nauja karta“, kur repeticijos prieš premjerą būdavo vos ne kasdien. Aistė sako su teatru jau atsisveikinsianti, nes nerimauja dėl mokslų, kad gali visur nesuspėti. „Šiais mokslo metais susitelksiu į mokslus“, – sako Aistė. Be to, jų mylima režisierė ir studijos ...
  • Birutė Taraskevičiūtė: nuo veiklos bendruomenėje iki skautų vadovės

    2017-08-22Birutė Taraskevičiūtė: nuo veiklos bendruomenėje iki skautų vadovės
    Iš Liudvinavo seniūnijos Želsvos kaimo kilusi Birutė Taraskevičiūtė savojo krašto žmonėms žinoma kaip aktyvi bendruomenės narė, metraštininkė. Būdama moksleivė rašė straipsnius į spaudą, dalijosi savo mintimis ir išgyvenimais. Marijampolės krašto jaunimui ji pažįstama per savanoriavimo liniją. Ši veikla Birutei tapo gyvenimo prasme, mėgstamu darbu. Jau keletą metų ji dirba nevyriausybinėje organizacijoje „A.C. Patria“. Beje, savanoriaudama Birutė surado ir savo antrąją pusę – daugiau nei prieš metus ji sumainė žiedus su vyru Mariumi ir tapo Birute Daugėliene. Anot moters, su savu kraštu ją sieja tvirti šeimyniniai ryšiai, darbiniai ir skautiški reikalai. Šiandien su Birute kalbamės apie savanorystės veiklą, kuri populiarėja Lietuvoje, apie ...
  • Negalima iš visų reikalauti didvyriškumo, bet…

    2017-08-17Negalima iš visų reikalauti didvyriškumo, bet...
    Kai Slavickų šeimą – tėvus ir tris sūnus – trėmė į Sibirą, Vytautui buvo dešimt metų. Atšiauriame Irkutsko krašte jis užaugo, baigė mokyklą, ir… buvo pašauktas į tarnybą sovietų kariuomenėje.   Šeima buvo įskųsta Vytautui buvo dveji, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Vaiko atmintin įstrigo vokiečių kareiviai, kurie jam davė saldainių, ir pilnas tėvų sodybos kiemas kareiviškų mašinų. Ryškesnis vaizdas iškyla jau 1944-aisiais, kai atsitraukdami vokiečiai kieme pasistatė haubicą, artilerijos pabūklą su į viršų iškeltu vamzdžiu… Dar po penkerių metų, 1949-ųjų kovo 25 d., kieme ir vėl šeimininkavo svetimi… – Į namus Išlandžių kaime, prie Šeštokų, įsiveržė rusas ir keli stribai. Visą naktį prasėdėjo ...
  • Tremtis paženklino žmonių gyvenimus visam laikui

    2017-08-17Tremtis paženklino žmonių gyvenimus visam laikui
    Angelė ir Kazimieras Juodžiai į tremtį 1948 metais išvežti iš skirtingų Lietuvos vietovių: ji – iš Prienų rajono, jis – iš Kauno r. Kaip vėliau išaiškėjo, abu į nežinią vežti tuo pačiu ešelonu. Į Lietuvą sugrįžo po dešimties metų.   Gegutė iškukavo tremties dešimtmetį Angelės tėvai Vaikšniai, pasiturintys Važatkiemio kaimo ūkininkai, dirbę 40 hektarų žemės, auginę septynias dukras ir sūnų, viską prarado – išdraskyta šeima, nacionalizuota žemė, į tremtį išvežta motina, sūnus ir dukra, po naktinių stribų tikrinimų sveikatą praradęs tėvas… Laimė, baisios nežinios išvengė kitos dukros. Angelė su viena iš seserų mokėsi Prienuose, „Žiburio“ gimnazijoje, tėvai dukroms buvo išnuomoję kambarį. Mergina ruošėsi baigiamiesiems ...
  • „Vežė tuos, kas mokėjo užsidirbti duoną sau ir dar kitam“

    2017-08-17„Vežė tuos, kas mokėjo užsidirbti duoną sau ir dar kitam“
    Gražiausius gyvenimo metus prievarta praleidę Sibiro platybėse: Krasnojarske, Igarkoje, prie Laptevų jūros, Norilske, Novosibirske, Omske, Magadane, Tomske, lietuviai neprarado tikėjimo gimtosios šalies laisve. Viltį susigrąžinti Lietuvos nepriklausomybę įžiebė 1988 metais pakilusi tautinio Atgimimo banga.   Tremtiniai būrėsi į sąjungą Kartu su Sąjūdžiu buvę sovietinių lagerių politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai pirmieji susibūrė į klubą „Tremtinys“, kuris 1990 m. buvo pavadintas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Visoje šalyje susikūrė 58 tremtinių skyriai, vienijantys apie 76 tūkstančius žmonių. Sąjungos lėšomis ir pastangomis Lietuvoje pastatyta šimtai paminklų ir keletas memorialų žuvusiems Lietuvos partizanams ir okupantų nukankintiems Laisvės kovotojams atminti. Daugelyje miestų ir miestelių įrengti ...
  • Netekusios darbo vietų jas susikūrė pačios

    2017-08-08Netekusios darbo vietų jas susikūrė pačios
    Už neseniai Marijampolėje duris atvėrusio „Bordo Boutique“ prekystalio stovi dvi žavios merginos Aurelija Kliučinykaitė ir Judita Galeckienė. Jos – parduotuvės įkūrėjos ir savininkės. Anksčiau merginos dirbo vienoje įmonėje, tačiau jai bankrutavus abi liko be darbo. Kito darbo taip ir neradusios rankų sudėjusios nesėdėjo – darbo vietas susikūrė pačios. Suvedė buvusi darbovietė Kai liko be darbų, merginos iš karto negalvojo, kad imsis kurti nuosavą verslą. Kurį laiką svarstė, kuo galėtų užsiimti, pirmiausia, žinoma, dairėsi į darbo skelbimus. – Marijampolė – mūsų miestas ir mūsų namai. Nesinorėjo išvažiuoti, nors tai gal būtų buvę lengviausia. Tačiau ir darbo pasiūlymų, kurie tenkintų mūsų lūkesčius, neradome. Ėmėme ieškoti ...
  • Jei galėtų, bandytų įsitvirtinti kitame mieste

    2017-08-08Jei galėtų, bandytų įsitvirtinti kitame mieste
    Marijampolietis Ričardas Patackas – picerijos „Pizza House“ savininkas. Vaikinas sako visada svajojęs turėti nuosavą verslą, todėl džiaugiasi pagaliau galėdamas dirbti sau. Visgi jei galėtų viską pradėti iš naujo, verslą steigtų didesniame mieste. Anot Ričardo, Marijampolė traukiasi – žmonių mažėja, jų perkamoji galia menksta, tad ir vietiniai smulkieji verslininkai ne aukso amžių išgyvena.   Apie nuosavą verslą svajojo seniai Noras turėti nuosavą verslą Ričardui kilo tada, kai baigęs vidurinę mokyklą vasarą įsidarbino picų išvežiotoju. Vaikinas matė, kad verslas juda, picas marijampoliečiai mėgsta ir dažnai jas perka. Jis taip pat suprato, jog maistas yra ta sritis, kuri Marijampolėje gali duoti pelną, nes yra paklausi. Anot ...
  • Ieva Vasiliauskaitė: „Marijampolė – mano namai, Marijampolė – mano darbai“

    2017-08-08Ieva Vasiliauskaitė: „Marijampolė – mano namai, Marijampolė – mano darbai“
    Iš Vilkaviškio kilusi Ieva Vasiliauskaitė neseniai Marijampolėje duris atvėrusioje grožio studijoje „Studio IV“ dūzgia it bitė. Mergina planuoja jos veiklą, dėlioja darbus – užsiima organizacine veikla. Nors baigė studijas Vilniuje ir gyvenimą buvo pradėjusi kurti ten, gimtojo krašto trauka buvo tokia stipri, jog nuosavą verslą nusprendė kurti Marijampolėje.   Mokslams – teisė, laisvalaikiui – grožis ir mada Nors šiandien sukasi grožio ir estetikos pasaulyje, baigdama mokyklą ir rinkdamasi specialybę mergina save įsivaizdavo dirbant visai kitoje srityje. Teisė – štai kas domino Ievą. Krimsdama mokslus mergina buvo patenkinta savo pasirinkimu, tačiau laisvalaikiu domėjosi stiliumi, mada, grožio naujienomis. Dar studijuodama ėmė ieškoti darbo. Ieva sako, ...
  • Signataras Jonas Mačys: „Norėjosi padaryti kiek galima daugiau“

    2017-08-01Signataras Jonas Mačys: „Norėjosi padaryti kiek galima daugiau“
    Igliškėlių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkų šeimoje gimęs ir drauge su keturiais broliais bei seserimi augęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Kovo 11-osios akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras Jonas Mačys jį pažinojusių mūsų krašto žmonių, signatarų ir artimųjų atmintyje išliko kaip labai darbštus, atkaklus ir veržlus, optimistiškos prigimties žmogus. Šie, matyt, su tėvų kraujo genais paveldėti ir dėl gana sunkios vaikystės bei jaunystės įgyti bruožai J. Mačiui padėjo siekti žinių, išsilavinimo, o paskui tapti vienu iš tų, kurie Lietuvoje prasidėjus Atgimimui net nesvarstydami apie gresiančius pavojus, atsidurti kokiame nors Rusijos pakraštyje esančiame lageryje ar psichiatrijos ligoninėje, telkė apie save tuos, ...
  • Signataras Romas Gudaitis: „Mes vadovavomės idealais ir sąžine“

    2017-08-01Signataras Romas Gudaitis: „Mes vadovavomės idealais ir sąžine“
    Rašytojas, scenaristas, politikas Romas Gudaitis gimė ir augo Marijampolės rajono Pielkavos kaime. Baigęs studijas Vilniaus universitete ir įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę būsimasis rašytojas ir politikas dirbo pedagoginį darbą, atliko tarnybą sovietų armijoje. R. Gudaičiui teko redaguoti „Ekrano naujienų“ žurnalą, dirbti Lietuvos kino studijos scenarinėje kolegijoje. Rašytojas kūrė ne tik prozos kūrinius, bet ir rašė scenarijus kino filmams. Būtent pagal jo scenarijus Lietuvos kino studijoje buvo pastatyti kino filmai „Laimingas laimės neradęs“, „Perskeltas dangus“. Lietuvos rašytojų sąjungos nariu mūsų kraštietis tapo 1982 m. Jo plunksnai priklauso romanai „Sėjėjai“, „Kartos“, „Metaforų medžiotojai“, „Chamskio eros rytas“, „Invazija į Prahą ir širdis: ...
  • 1990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai

    2017-08-011990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai
    1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje pirmą kartą per 50 šalies okupacijos metų įvyko daugiapartiniai demokratiški Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1996 m. buvo pavadinta Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu (AT-AS), rinkimai. Istorikų ir politologų vertinimu, jie faktiškai prilygo referendumui dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, nes dainuojamajai Lietuvos revoliucijai dirigavusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rinkimuose pasiekta pergalė (LPS kandidatams atiteko 96 deputatų vietos iš 141) išreiškė tautos valią nedelsiant, parlamentiniu būdu atkurti Lietuvos valstybingumą.     Valstybė buvo atkurta de facto Tad po gerų dviejų savaičių, Kovo 11-ąją, vykusiame istoriniame AT-AS posėdyje, kuriame dalyvavo 130 tuomet jau išrinktų deputatų, 124 tautos atstovai paskelbė ir pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos ...
  • Darbų ir atminties saugotojai

    2017-08-01Darbų ir atminties saugotojai
    Kur begyveno, V. Kudirka visą laiką buvo žandarų akiratyje, kratos jo namuose buvo nuolatinės – net ir tada, kai jau sunkiai sirgo. Stasys Ankevičius knygelėje „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“ (2000 m.) aprašo daug tokių atsitikimų. „Idealia knygneše“ jis vadina Marcelę Barzdaitytę, kuri „sugebėjo visus Kudirkos rankraščius pernešti per Širvintą, ir nė karto žandarai nesučiupo jos, benešančios tokią jiems vertingą literatūrą. Ji svarbiausia knygnešių knygnešė. Jeigu mes šiandien turime dr. Kudirkos kūrybą-raštus, tai tik šios varguolės, beraštės kaimo moterėlės dėka. Jeigu ne jos pavojingi žingsniai į Širvintą, mes šiandien negiedotume himno.“ Marcelė neapleido Kudirkos iki mirties. …O jei ne ...