Apgavysčių elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni ir įmantresni. Sukčių, norinčių greitai ir lengvai pasipelnyti, nemažėja. Naiviems ir patikliems tai atneša didelius nuostolius. Ypač skaudžiai išgyvena garbaus amžiaus žmonės, kurie dažniausiai ir tampa sukčių aukomis. Apie sukčiavimo būdus, kaip nepakliūti į apgavikų pinkles, kodėl būtina saugoti savo asmens duomenis, „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Liutauras Sinkevičius ir vyresnysis tyrėjas Andrius Baliulis.
Nusikaltėliai – puikūs psichologai
Visuomenė nuolat informuojama, kad netikėtų gaunamomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus dėl „laimėtų“ prizų ar pareigūnu arba giminaičiu prisistatančio asmens skambučiais dėl ištikusios nelaimės. Dauguma gyventojų tikrai žino apie tokius sukčiavimo būdus, tačiau į sukčių pinkles patenkančių ir nukentėjusių gyventojų nemažėja. Absurdiška, tačiau buvę atvejų, kad pinigus sukčiams, norėdami išgelbėti sūnus nuo baudžiamosios bylos, sumokėjo ir tie, kurie vaikų neturi. Pareigūnai vieningi – kiek bepasakotum, kaip bešviestum žmones, nusikaltėliams vis dar pavyksta rasti lengvatikių. „Sukčių atakos, bandymai jus apgauti, pagrįsti žmogiškuoju faktoriumi, psichologija. Todėl ir randama aukų, o būdai, kaip užkirsti kelią šiems nusikaltimams, neduoda norimų rezultatų. Atrodo, kad auka tiesiog leidžiasi būti apgaunama ir nereikia būti kvalifikuotu programuotoju, kad paliktum žmones be pinigų. Tereikia šiek tiek išmanyti psichologiją. Žmones lengviausia apgauti tuomet, kai jie stipriai emociškai paveikti – labai nudžiugę ar išsigandę. Tokios būsenos žmogus dažnai nesuspėja visko logiškai apgalvoti ir impulsyviai atlieka tai, ką pasako sukčiai“, – sako Andrius Baliulis.
Aukomis tampa įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai nukenčia senoliai, kuriuos paprastai ir pasirenka sukčiai. Senyvo amžiaus žmonės pasirenkami, nes yra patiklesni, prasčiau orientuojasi aplinkoje ir neretai turi sutaupę grynųjų pinigų.
Sukčiai vis suranda naujų apgaulės būdų. Jie akimirksniu prisitaiko prie visuomenėje vyraujančių tendencijų, aktualijų, rinkos. Sakykime, rudenį viešoje erdvėje pasirodo skelbimai apie parduodamas malkas. Rugpjūčio mėnesį internetiniuose tinklalapiuose pasipila pranešimai apie pigiai išnuomojamus butus, vasaros pradžioje – apie parduodamą žemės ūkio techniką. Jeigu valdžia paskelbia didinanti pensijas, po savaitės sukčiai jau beldžiasi pas garbaus amžiaus žmones „perskaičiuoti“ ar „primokėti“ pensijų.
Pasak tyrėjo A. Baliulio, didžiąją dalį šių nusikaltimų atlieka pataisos namuose kalintys nuteistieji. Marijampolės regione yra dvi įkalinimo įstaigos, tad sukčiaujančių netrūksta.
Saugoti konfidencialią informaciją
Pastaruoju metu sukčiai tampa vis išradingesni ir įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Anot pareigūnų, konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.
„Taip pat privalu saugoti savo asmens kodą, nes tai yra jūsų identifikavimo numeris. Kito tokio nėra“, – sako L. Sinkevičius. Pasak pareigūno, žinant žmogaus asmens kodą, galima paimti paskolą iš greitųjų kreditų bendrovių, gauti prekių lizingu. Taip pat buvę atvejų, kai svetimais asmens kodais naudodavosi lažybose.
Pareigūnai turi pavyzdžių, kai konfidenciali informacija ne tik išviliojama, bet pavagiama. Gyventojai su banko kortelėmis, asmens dokumentais laiko ir ant lapelio užrašytą PIN kodą, slaptažodį. Vagys akimirksniu ištuština jų sąskaitas. Štai liepos mėnesį toks atvejis buvęs Marijampolės cukraus fabrike.
Penkiasdešimtmetis marijampolietis pranešė, kad liepos 18-ąją, po darbo, iš jo užrakinamos spintelės dingo piniginė. Pinigų joje tebuvo 3 eurai. Bet buvo visi dokumentai: asmens tapatybės kortelė, banko kortelė, prisijungimo kodai ir kiti asmens dokumentai.
Rugpjūčio 8-ąją nuvykęs į banką marijampolietis išsiėmė sąskaitos išrašą. Vyras pamatė, kad vagystės dieną buvo atlikti penki pavedimai po 30 eurų iš jo banko sąskaitos į kito asmens. Nuostolis – 163 eurai.
Pareigūnai pataria gyventojams niekuomet šalia banko mokėjimo kortelės nelaikyti lapelio su PIN kodu. „Geriausia įsiminti ir suplėšyti popieriaus lapelį, ant kurio užrašytas prisijungimo slaptažodis. Tačiau, jeigu bijote pamiršti, pasistenkite įsiminti skaičių kombinaciją ar pasikeiskite slaptažodį į jums tik vienam težinomą prasmę ar skaičius. Pagaliau turėkite jį pasidėjęs kitur, ne kartu su dokumentais, užšifruokite“, – sako Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas.
Pigaus sūrio nebūna
Pastaruoju metu padažnėjo sukčiavimo atvejų, kai gyventojai į nusikaltėlių pinkles patenka pasikliovę internetiniuose tinklalapiuose publikuojamais skelbimais. Paprastai žmonės susivilioja pigiau parduodamu daiktu, išnuomojamu būstu ir perveda avansą. Gavę pinigus sukčiai dingsta.
Štai prieš kurį laiką į policiją kreipėsi 34 metų Marijampolės savivaldybės gyventojas. Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ jis rado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note II“ ir sutaręs su pardavėju dėl telefono pirkimo pervedė 200 eurų avanso, tačiau nei pinigų, nei telefono iki šios dienos negauna. Pareigūnai išaiškino sukčius, kurie tinklapyje „Skelbiu.lt“ skelbdavosi nuomojantys butus, gaudavo avansą ir dingdavo. Buvo nustatyta, kad šiuos nusikaltimus darė Kybartuose kalintys nuteistieji.
Sukčiai taikosi į tuos, kurie spaudoje ar interneto svetainėse „Autogidas“, „Autoplius“ ieško skelbimų apie pigiai parduodamus automobilius. Nusikaltėliai pasiūlę mažą kainą už gerą automobilį prašo avanso, o jį gavę, pradingsta.
Pareigūnai sako, kad tokius skelbimus atpažinti labai lengva, jie turi vieną bendrą požymį – mažesnę kainą negu rinkoje. „Jeigu asmuo daiktą parduoda pigiau negu rinkos kaina, sukluskite. Nemokamo sūrio nebūna. Tiesiog atidžiau patikrinkite. Prašykite susitikti su pardavėju ir, prieš mokant avansą, apžiūrėti daiktą. Jeigu tai vyksta kažkur toliau nuo jūsų, paprašykite draugų, pažįstamų. Patikrinkite asmens, kuris parduoda daiktą, duomenis, istoriją, paieškokite daugiau informacijos, atsiliepimų“, – pataria tyrėjas A. Baliulis. Žmonės apsigauna todėl, kad suveikia žmogiškasis faktorius – norisi įsigyti prekę pigiau, skubama, kad nenupirktų kitas.
Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai
Policijos duomenimis, vieni iš populiariausių sukčiavimo būdų yra melagingi pranešimai apie laimėtus prizus, padarytus nusikaltimus ar eismo įvykius. Taip pat dažnai aukomis pasirenkami besinaudojantys „Labas“, „Pildyk“ ar kitomis mobiliojo ryšio paslaugomis. Sukčiai, žmogui paskelbę apie laimėtą prizą, pamini, jog yra dar viena žaidimo smulkmena – reikia nusipirkti telefono papildymo kortelę už tam tikrą sumą ir pranešti jos serijos numerį. Pasak tyrėjo A. Baliulio, 2015 metais viena močiutė telefono papildymų, kad atsiimtų laimėtą prizą, nupirko už 2000 eurų.
Marijampolės policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko teigimu, pastaruoju metu išaiškinama daug nusikaltimų, susijusių su sukčiavimu. Neseniai į Marijampolės apylinkės teismą nukeliavo keliasdešimties tomų baudžiamoji byla, kur įtariamieji – telefoniniai sukčiai, atliekantys bausmes pataisos namuose. Nukentėjusių šioje byloje daug, jie – iš visos Lietuvos. „Deja, nors tokie nusikaltimai ir išaiškinami, nusikaltėliai nubaudžiami, nukentėjusieji labai retai atgauna prarastus pinigus, nes paprastai kalintys neturi jokio turto, nieko neuždirba. Tad geriau būti budriems, neskubėti ir neįkliūti į sukčių pinkles“, – sako Liutauras Sinkevičius.