Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dėmesio! Įmones atakuoja jų vadovais apsimetę sukčiai

Išmonės nestokojantys ir vis išradingesnius nuotolinius sukčiavimo scenarijus kuriantys sukčiai pastaruoju metu itin dažnai ėmė atakuoti įvairias įmones. Gali būti, kad nuolat apie telefoninius ir virtualioje erdvėje siaučiančius sukčius informuojami gyventojai jau tapo atsargesni, ir vis dažniau sukčių pastangos išvilioti banko klientų slaptus elektroninės bankininkystės duomenis ir pasisavinti bankų sąskaitose jų laikomus pinigus tampa nerezultatyvios. Kitas niuansas – paskutiniai įvykiai liudija, kad sėkmingos sukčių operacijos, kai jų atakų akiratyje atsidūrė įmonių finansininkai ar buhalteriai, nusikaltėliams garantavo itin įspūdingus, keliolikos ir net keliasdešimties tūkstančių eurų laimikius. Taigi gali būti, kad jiems tiesiog naudingiau stengtis apgauti įmonių finansininkus ar buhalterius, nei paprastam žmogeliui „kabinti makaronus“ dėl kelių šimtų eurų.

Prieš pervesdamos pinigus į nežinomą sąskaitą buhalterės turėtų neskubėti ir patyrinėti, ar mokėjimo nurodymą atsiuntė ne įmonės vadovu ar klientu apsimetę sukčiai.Sukčiai siunčia „direktorių“ laiškus
Įvairaus dydžio įmonių finansininkai ir buhalteriai virtualioje erdvėje siaučiančių sukčių padidėjusį dėmesį stipriai pajuto baigiantis šių metų vasarai. Dauguma jų buvo atakuojami pirmomis savaitės dienomis, dažniausiai anksti ryte. Pagal šį apgavystės scenarijų įmonių darbuotojams klaidinti buvo naudojami tų įmonių vadovų elektroninio pašto dėžučių pavadinimai.
Įdomu, kad visai neseniai toks laiškas buvo įkritęs ir į išradingesnių sukčių dėmesio lig šiol išvengdavusios „Suvalkiečio“ vyr. buhalterės elektroninio pašto dėžutę. Iš pirmo žvilgsnio buvo galima pagalvoti, kad laiškas, pavadintas balansu, iš tiesų atkeliavo iš mūsų laikraščio redaktoriaus elektroninio pašto, nes ekrane buvo matyti būtent toks pašto siuntėjo vardas. „Labas rytas, – rašė redaktoriumi apsimetęs asmuo. – Ar galime šiandien sumokėti 98 tūkst.?“
Mūsų vyr. buhalterė išsyk perprato, kad tai redaktoriaus vardu pašto dėžutę susikūrusių sukčių darbas. Redakcija tokiomis sumomis nedisponuoja, o ir atidžiau žvilgtelėjus į laišką buvo matyti, kad jam išsiųsti sukčiai naudojo tik redaktoriaus pašto dėžutės pavadinimą, o tikrasis siuntėjo adresas nieko bendra su „Suvalkiečiu“ neturi.
Dauguma šių metų rugpjūtį ir rugsėjį „direktorių“ laiškų sulaukusių Lietuvos įmonių ir bendrovių buhalterių buvo prašomi atlikti skubius tarptautinius lėšų pervedimus. Tiesa, direktoriais apsimetę sukčiai pirmuose laiškuose jokių rekvizitų lėšoms pervesti dažniausiai nenurodydavo. Stengdamiesi sudaryti iliuziją, kad įmonių buhalterės bendrauja su tikruoju direktoriumi, jie dar pasiteiraudavo, kokių duomenų reikia tokiam pavedimui atlikti. Reikalingus rekvizitus „direktoriai“ atsiųsdavo antru laišku ir tuomet paprašydavo atlikti skubų pavedimą. Būta atvejų, kai „direktorius“ su finansų skyriaus darbuotojais susirašinėja tol, kol gaunami pinigai.

Prieš dvejus trejus metus ne vienoje mūsų krašto įmonėje, ryte įjungus kompiuterius, ekranuose pasirodė toks vaizdas ir reikalavimas sumokėti išpirką už duomenų atkodavimą.Pradėta nemažai tyrimų
Policijos departamentas, šalies gyventojus informuojantis apie policijos veiklą ir užfiksuotus nusikaltimus bei nelaimes, šių metų rugsėjo 12-ąją išplatino pranešimą „Pareigūnai įspėja – nustatyta sukčiavimo schema, išviliojant dideles sumas pinigų“, kuriame buvo pateikta informacija apie suintensyvėjusias sukčių atakas prieš įmonių finansininkus ir buhalterius.
„Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., dėl sukčiavimo, kai panaudojant apgaulės schemą iš įmonių išviliojamos didelės pinigų sumos, – skelbiama pranešime. – Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nuo rugsėjo 10 d. Lietuvoje įsikūrusios įvairios įmonės gauna melagingus elektroninius laiškus, kurių siuntėjai prisistato įmonių direktoriais, prašo pateikti balanso duomenis ir padaryti skubų mokėjimą už neva suteiktas paslaugas. Prašomos sumos svyruoja nuo 30 iki 50 tūkstančių eurų. Pradžioje laiškai siunčiami iš vieno el. pašto adreso, vėliau kitais elektroninių paštų adresais, kuriuose jau nurodomos konkrečios banko sąskaitos, atidarytos Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje. Sąskaitos pateikiamos nevienodos, kiekvienu atveju įmonėms pateikiamas vis kitoks sąskaitos numeris.
Kauno apskr. VPK pareigūnai informuoja, jog laiku kreipiantis į teisėsaugos institucijas ir banko atstovus yra galimybė pervestas lėšas užšaldyti užsienio bankuose. Policijos pareigūnai nuolat bendrauja su bankų atstovais, informuoja juos apie tokias sąskaitas.
Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ragina įmonių atstovus būti budrius ir gavus tokius melagingus laiškus nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas.“

Nukentėjo dėl tokios pat sukčiavimo schemos
Pirmieji policijos ir žurnalistų pranešimai apie sukčių atakas prieš įmonių finansininkus ir buhalterius pasirodė dar rugpjūtį. Šiaulių apskrities policija pranešė, kad rugpjūčio 24 d. įmonės direktoriumi prisistatęs asmuo elektroniniu laišku buhalterei nurodė atlikti 37 tūkst. eurų tarptautinį pavedimą. Buhalterė nurodymą įvykdė ir apie tai informavo direktorių. Jis, supratęs, kad į įmonę nusitaikė sukčiai, bandantys pasisavinti bendrovės pinigus, pavedimą spėjo sustabdyti. Nors turtinė žala nebuvo padaryta, įmonė kreipėsi į policiją, ir pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Rugpjūčio pabaigoje ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pradėjo Klaipėdos policijos pareigūnai, į kuriuos kreipėsi kredito unijos atstovai. Jie nurodė, kad rugpjūčio 30 d. unijos buhalterė elektroniniu laišku gavo neva vadovo nurodymą atlikti tarptautinį 32908,50 Eur pavedimą. Moteris pinigus pervedė. Apie tai, kad kredito unijos vadovas tokio nurodymo jai nedavė ir jokio laiško nesiuntė, paaiškėjo per vėlai, kai sustabdyti pinigų pervedimą galimybių jau nebuvo.
Rugsėjo 11-osios rytą gavusi apgaulingą elektroninį laišką 49296 eurų tarptautinį pavedimą atliko vienos Kaišiadorių rajono ŽŪB vyr. buhalterė, o rugsėjo 18 d. vieno Vilniaus „uabo“ vyr. buhalterė, irgi ryte gavusi apgaulingą elektroninį laišką, atliko 98 tūkst. Eur tarptautinį pavedimą.

Įmones apgaudinėjančius telefoninius sukčius policijos pareigūnams pavyksta nustatyti, tačiau nukentėjusiųjų teismams pateikti civiliniai ieškiniai dažniausiai lieka neatlyginti, nes sukčiai niekur nedirba ir savo vardu neturi registruoto turto.Suvalkietės buhalterės – itin budrios
Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos (KP) Nusikaltimų tyrimo skyriaus (NTS) viršininko Liutauro Sinkevičiaus teigimu, pastaruoju metu Marijampolės apskrityje pagal tokį sukčiavimo būdą nusikaltimų užfiksuota nebuvo.
„Taip veikia tarptautiniai sukčiai, kurie klaidingus elektroninius laiškus siunčia ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir kitų Europos šalių įmonėms ir gyventojams, – sako L. Sinkevičius. – Tokiam laiškui išsiųsti šiems sukčiams visai nebūtina įsilaužti į tikrą atitinkamos įmonės direktoriaus elektroninį paštą. Šiais laikais yra daugybė interneto svetainių, per kurias galima prisidengti kokiu tik nori elektroninio pašto vardu ir sėkmingai išsiųsti laišką norimam gavėjui.“
Pasakodamas apie virtualioje erdvėje veikiančius ir aukų ieškančius sukčius L. Sinkevičius sakė, kad dėl panašaus sukčiavimo atvejo Marijampolės apskr. VPK ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 metais. Tuomet sukčiai neva susirašinėjo su viena iš įmonių dėl vilkiko įsigijimo ir po kiek laiko atsiuntė kitą užsienio šalies bankui priklausančią sąskaitą, į kurią marijampoliečiai pervedė apie 22 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nusikaltimas įvykdytas ne mūsų šalies teritorijoje, todėl anot L. Sinkevičiaus, byla buvo perduota kitai valstybei tyrimui tęsti pagal nusikaltimo padarymo vietą.
Tai, kad nuo tokių klaidinančius elektroninius laiškus siuntinėjančių sukčių mūsų krašto įmonės kol kas nenukentėjo, turbūt pirmiausia reikėtų pagirti dėmesingas ir pareigingas suvalkietes buhalteres. Vienoje „Facebook“ suburtoje buhalterių grupėje viena marijampolietė apie tokį sukčiavimo būdą savo koleges įspėjo dar 2016 metų spalį. „Kolegės, noriu įspėti, kad ką tik į el. paštą įmonės vadovo vardu gavau laišką, kuriame neva mūsų direktorius paprašė padaryti skubų 12900 Eur pavedimą į Angliją, – rašė marijampolietė. – Kai sukčiaus pasiteiravau, už ką mokėsime ir kur sąskaita, gavau labai taisyklinga kalba, be gramatikos klaidų parašytą atsakymą. Tuomet padariau pavedimą ir paskambinau direktoriui, kad pavedimas atliktas. Direktorius labai nustebo, nes tokio nurodymo nebuvo davęs. Visa laimė, kad mūsų įmonės pavedimams būtinas antras parašas. Tai mane ir išgelbėjo.“
Į šį pranešimą atsiliepė dar kelios mūsų krašto buhalterės, kurios irgi buvo gavusios panašius elektroninius laiškus. „Aš irgi gavau, – rašė kita moteris. – „Direktorius“ kreipėsi vardu, prašė skubiai apmokėti, o vėliau atsiuntė 8900 Eur sąskaitą. Dabar klausia, ar gavau.“
„O mes su direktoriumi nutarėme su tais sukčiais susirašinėti ir pažiūrėti, kaip jie elgsis. Aš parašiau „Direktoriau, atsiųskite Invoicą (sąskaitą faktūrą – aut. past.). Atsiuntė… Tuomet paprašiau „Direktoriau, atsiųskite sutartį, kokios ten konsultacijos“. Atsiuntė. Susirašinėjimas nutrūko, kai parašiau „Atsiųskite sutartį su Jūsų parašu ir iškart sumokėsiu.“ Matyt, nepavyko padirbti direktoriaus parašo, tačiau turime žinoti, kad finansiniai sukčiai yra labai kantrūs ir ištobulėję.“

Kibernetiniai nusikaltėliai ne tik sukčiauja, bet gali ir reketuoti
Rugsėjį kibernetinių sukčių ataką patyrė ir „Suvalkietis“ – vyr. buhalterei buvo atsiųstas redaktoriumi apsimetusio sukčiaus laiškas.Mūsų krašto įmonės prieš dvejus trejus metus buvo patyrusios ir kitokių kibernetinių nusikaltėlių atakų. Programišiai įsibraudavo į įmonių kompiuterius, užblokuodavo juose esančius duomenis ir žadėdami juos atblokuoti reikalaudavo sumokėti tam tikrą pinigų sumą virtualia valiuta bitkoinais. Įmonės apie tokias atakas paprastai sužinodavo rytais, kai prasidėjus darbo dienai įjungdavo kompiuterius. Tuomet kompiuterių ekranuose vietoj įprasto vaizdo darbuotojai išvysdavo iš juodo ekrano į juos žvilgsnį įsmeigusias katės akis, o pačiame ekrane anglų kalba parašytą tekstą „Your computer’s data has been encrypted. To recover the data, write the e-mail address specified in the message thread, specify the code, which is to file and pay 0.5 bitcoin“ (Jūsų kompiuterio duomenys buvo užkoduoti. Norėdami atgauti duomenis, parašykite e. laišką nurodytu adresu, laiško temoje nurodykite kodą, kuris yra prie failų, ir sumokėkite 0,5 bitkoino).
Apie tokius jau ne sukčiavimo, bet turto prievartavimo požymių turinčius atvejus paklaustas apskr. VPK KP NTS viršininkas L. Sinkevičius teigė, kad jo žiniomis, Marijampolės apskrityje dėl tokių nusikaltimų į policiją niekas nesikreipė. L. Sinkevičiaus teigimu, pastaraisiais metais nemažai mūsų krašto įmonių nukentėjo nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ar kitais pareigūnais, taip pat bankininkais apsimetusių sukčių.
Štai pernai spalį į policiją kreipėsi viena Vilkaviškio gyventoja, kuri vienoje to miesto įmonėje dirba buhaltere. Moteris pareigūnams nurodė, kad ją apgavo į įmonę paskambinęs ir FNTT pareigūnu prisistatęs vyras. Anot vilkaviškietės, „pareigūnas“ jai pasisakė savo vardą ir pavardę, o paskui informavo, kad banko, kuriame įmonė turi sąskaitą, darbuotojai į įmonės sąskaitą nuolat pervedinėja tam tikras pinigų sumas, o paskui tuos pinigus susigrąžina. Be to, „pareigūnas“ paaiškino, kad dėl tokio pinigų „vaikščiojimo“ metų pabaigoje bankas iš įmonės sąskaitos už paslaugas nurašys nemenką pinigų sumą, ir neva tokiems bankininkų veiksmams užkirsti paprašė jam padiktuoti slaptus elektroninės bankininkystės duomenis.
Suglumusi moteris padarė, ko prašoma, tačiau po to iškart sudvejojo, ar nebus patekusi į sukčių akiratį. Dvejonėms išsklaidyti vilkaviškietė nuskubėjo į banką, tačiau per tą laiką sukčiai iš įmonės sąskaitos jau buvo spėję pagrobti 5 tūkst. Eur.
2016 m. ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo buvo pradėtas, kai pareigūnais apsimetę sukčiai iš vienos individualios Šakių įmonės išviliojo slaptus elektroninės bankininkystės duomenis ir jais pasinaudoję iš įmonės sąskaitos savo bendrininkams pervedė apie 15 tūkst. Eur. L. Sinkevičiaus teigimu, šio tyrimo metu buvo nustatyti keturi įtariamieji – trys tuomet Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji ir vienas jų bendrininkas, kuris buvo laisvėje ir pagrobtus pinigus išgrynino. 2017 m. ši byla buvo baigta tirti ir perduota nagrinėti teismui. Tiesa, teismo procesas dar nesibaigęs. Kitas dalykas – kad šiuo metu už grotų esantys visi keturi kaltinamieji savo vardu neturi jokio registruoto turto, ir vargu ar nukentėjusiai įmonei pavyks atgauti pagrobtus pinigus.

Būkime budrūs
Siekdami savo skaitytojus informuoti apie vis išradingesnes sukčiavimo schemas ir norėdami įspėti būti budrius (sukčiai turi gebėjimų paveikti ne tik eilinius gyventojus, bet ir proto aštrumu bei budrumu pasižyminčius buhalterius), pakalbinome Marijampolės AVPK KP NTS vyresnįjį tyrėją Andrių Baliulį. Jo teiravomės, kaip sukčių aukomis tapusios buhalterės aiškina, kodėl jos patikėjo pareigūnais apsimetusiais sukčiais. Juolab kad jau keleri metai ir policija, ir žiniasklaida nuolat „trimituoja“, jog nei policijos pareigūnai, nei bankų darbuotojai niekuomet nereikalauja atskleisti slaptų elektroninės bankininkystės duomenų. Teisėsaugos institucijos, esant poreikiui, tokius duomenis gauna įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tikrai ne telefonu.
Anot A. Baliulio, nuo sukčių nukentėję asmenys dažniausiai tik apgailestauja, gūžčioja pečiais dėl savo veiksmų, suprasdami, kad sukčių aukomis tapo dėl neapdairumo ir spontaniškumo. Tiesa, telefoniniai sukčiai yra puikūs artistai. Nuolat tuo užsiimdami jie taip įsijaučia į pareigūnų, prokurorų ar bankininkų vaidmenis, kad net labai atsargiam žmogui išgirdus, kaip jie kalba, sunku būna patikėti, jog iš tiesų kalba ne FNTT tyrėjas, o dažniausiai pataisos namų gyventojas.
A. Baliulis taip pat atkreipė dėmesį, kad įmonių vadovai ir jų finansininkai į sukčių akiratį dažniausiai patenka todėl, kad jų duomenys vis dar viešai skelbiami internete, taip pat kartais ir įmonių tinklalapiuose. „Sukčiai, jau prieš aukai skambindami, žino jos vardą, pavardę ir telefono numerį, taip pat kitą rekvizituose nurodytą informaciją“, – sakė pareigūnas.
Pastaruoju metu sukčiai dažniausiai taikosi į įvairias verslo įmones, taip pat mokyklas, klebonijas, butų ūkius, daugiabučių namų savininkų bendrijas ir panašias įstaigas, kurios yra oficialiai įregistruotos, o jų duomenų galima nesunkiai rasti internete. Prognozuojama, kad verslui ir kitiems subjektams vis dažniau eksploatuojant virtualią erdvę, įvairių kibernetinių atakų tik daugės. Tad būkime budrūs!

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...