Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kaip atsiranda konfliktai ir kaip jų išvengti

Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Bendravimo arba socialiniai poreikiai net žmogaus prigimtinių poreikių piramidėje stovi bene aukščiausiame taške. Viskas todėl, kad bendraudami galime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame ar jaučiame, kokiais matome save ir mūsų aplinką. Bendraudami įvairiais būdais perteikiame aplinkiniams savo požiūrį į juos, o iš kitų žmonių galime sužinoti apie tai, kaip mes atrodome, ką kiti mano apie mus. Tik bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis, padėti kitiems ir ieškoti pagalbos.
Deja, žmonėms ne visada pavyksta bendrauti lengvai ir sklandžiai. Susitikus priešingoms nuomonėms, požiūriams, pozicijoms, interesams, neradus vieningo problemos sprendimo būdo, atsiranda nesutarimai, kurie dažnu atveju perauga į konfliktus. Konfliktus kai kurie mokslininkai apibūdina kaip kovą, kiti juos apibrėžia kaip santykiams gresiantį pavojų su dviem baigtimis: galimybe santykius nutraukti arba suteikti šansų juos vystyti palankesne linkme. Kiekvieno konflikto baigtis skirtinga, tačiau kokia ji – renkamės mes patys.

Konfliktai gali privesti net iki smūgių kumščiais, tačiau teigiamų rezultatų toks konfliktų valdymas vargu ar duos. Užuot puolus oponentą, pirmiau mokslininkai pataria jį išklausyti, išgirsti jo problemas.  Priežastys, vedančios į konfliktines situacijas
Žodis „konfliktas“ daugumai asocijuojasi su pykčiu, ginčais, skausmu, smurtu, tragedijomis, įžeidimais, nemalonumais, išdavyste, nepasitikėjimu, neapykanta, praradimais, blogiu. Kad netektų patirti tokių ir panašių jausmų, geriausia būtų konfliktų išvengti apskritai. Tikrai ne visada tai pavyksta, tačiau žinant, kaip atsiranda konfliktai, kokios priežastys juos lemia, kokių rūšių konfliktai gali būti, įmanoma bandyti juos suvaldyti arba bent jau sušvelninti.
Pradėkime nuo konflikto ištakų – pradžių pradžios, kur pradeda megztis nesutarimas. J. Edelmanas (Edelman) ir M. B. Krein (Crain, 1997) išskiria 8 konfliktų atsiradimo priežastis.
Pirmoji – nesusipratimai ir santykių neišsiaiškinimas – jie kyla tada, kai kita pusė visai kitaip, nei buvo tikėtasi, supranta jus ir reaguoja į jūsų elgesį. Antroji – nesąžiningumas – kai žmonės vienas kitam nesako tiesos, galima teigti, kad anksčiau ar vėliau kils konfliktų. Kad konfliktas iškiltų, visai nebūtina akiplėšiškai meluoti: kartais konfliktai kyla ne todėl, jog meluojama, bet todėl, kad sakoma tik pusiau tiesa, tačiau neišsakyti dalykai gali gerokai pakenkti draugystei. Tai dalinis nesąžiningumas. Trečioji – aplaidumas – daug konfliktų kyla dėl paprasčiausio aplaidumo. Pasakyti žodžiai, netesėti pažadai, atsakomybė, kurios stengiamės išvengti – visa tai potencialūs konfliktų šaltiniai. Ketvirtoji – nuostatos. Jos yra turbūt galingiausi konfliktų išprovokavimo, tačiau ir sprendimų šaltiniai. Kai esame nusiteikę suprasti kitus ir elgtis taip, kad visiems būtų gerai, konflikto beveik visada galima išvengti. O jei esame fiziškai ar dvasiškai nusiteikę kam nors pakenkti, darome viską, kad būtų iškastas karo kirvis. Penktoji – ypatingas pasitikėjimas savo nuomone ir įsitikinimais. Dar vienas bendras konfliktų šaltinis yra įsitikinimų skirtumai. Kai du žmonės yra skirtingų įsitikinimų ir abu šventai tiki, jog jų nuomonė teisingiausia, konflikto ilgai laukti netenka. Šeštoji – nesugebėjimas nustatyti ribų: nesugebėjimas aiškiai nustatyti, ko norime, ko mums reikia, ir leisti suprasti, ko nemėgstame ir nesitikime, yra kvietimas konfliktui. Leisdamas kitam pasinaudoti savimi gali tikėtis, kad galiausiai pradėsi to žmogaus nekęsti. O nuo neapykantos tik vienas žingsnis iki konflikto. Septintoji – netinkamas konflikto sprendimas – daugelis žmonių nežino, kaip reaguoti į iškilusią konfliktinę situaciją, ir pridaro daugybę klaidų. Dauguma konfliktų yra sunkios ir sudėtingos situacijos, prasidėjusios nuo adatos, iš kurios priskaldomas visas vežimas tik todėl, jog daugelis nežino, kas yra konfliktas ir ko juo dar nederėtų vadinti. Pajutę įtampą ar bręstantį konfliktą su kitu žmogumi, dažniausiai pritvinkę pykčio ar baimės, paleidžiame į laisvę emocijas. Pasiruošiame gintis. Galime pulti kitą. Galime mėginti įsiteikti. Galime viską paneigti. Arba visiškai užsisklęsti savyje. Ir paskutinė aštuntoji priežastis – baimė – ji glūdi daugelio konfliktų esmėje.
Baimę galima laikyti svarbiausia varomąja jėga, slypinčia už nesąžiningumo, per didelio pasitikėjimo savo vertybių sistema, nesugebėjimo nustatyti ribas ir visų kitų gynybinių veiksmų, neleidžiančių bendrauti dorai ir atvirai. Paprastai būna taip, kad įsivėlę į konfliktą ar pajutę jo grėsmę kartu suvokiame mums gresiantį pavojų. Tada nusprendžiame, kad būti garbingam ar pažeidžiamam nesaugu, nes bijome kito žmogaus pykčio, priešiškumo ar keršto. Gali atsirasti baimė, kad prarasime kažką labai svarbaus ir reikšmingo.

Konflikto raidos etapai
Konflikto etapai pagal J. Almonaitienę, D. Antinienę, N. Ausmanienę ir kt. Ar visi šie jausmai virto konfliktu – atpažinti sunku, tačiau atliekant savianalizę, bandant atpažinti savo jausmus, galima suprasti, kada atsiranda konfliktinė situacija, kiek ji yra pažengusi ir kada reikia imtis ją spręsti.
Knygos „Bendravimo psichologija“ autoriai skiria 5 konflikto etapus. Pirmąjį jie apibūdina kaip konfliktinės situacijos atsiradimas. Autorių teigimu, jo metu intuityviai pajuntama, jog kažkas bendravime su žmogumi ne taip, kaip buvo anksčiau. Jei šiame etape nesiimama veiksmų ir leidžiama konfliktui augti, jis pažengia, ir konfliktuojantys asmenys atsiduria antrame etape, kurį „Bendravimo psichologijos“ autoriai apibrėžia kaip konfliktinės situacijos suvokimas. Šiame etape bendravimas sukelia susierzinimą ar susijaudinimą – tai yra signalas, kad prasideda konfliktas. Jei nepaisant to, kad asmenys suvokia pradėję konfliktuoti, pradeda riboti kontaktus su potencialiu priešininku, o santykiai su juo tampa įtampos šaltiniu, oponentai atsiduria atviro konflikto pradžios etape. Iškart po to prasideda atviro konflikto plėtra. Tuomet priešininkai įnirtingai ginčijasi, gali naudoti net prievartą. Šiame konflikto etape nesilaikoma įprastų elgesio normų, atvirai reiškiamos skirtingos nuomonės, reikalavimai, kurie gali baigtis santykių nutraukimu. Po šio etapo galima atsidurti jau tik paskutiniame konflikto etape, kurį autoriai apibrėžia kaip konflikto sprendimą.

Kai dvi konfliktuojančios pusės visiškai nesiklauso viena kitos ir nemato reikalo to daryti, būtų gerai, kad į konfliktą įsikištų trečias asmuo ir priverstų oponentus išklausyti vienas kitą. Negirdėdami vienas kito konfliktuojantys gali tik dar labiau įklimpti į ginčą.Principai, padedantys valdyti konfliktus
Išbristi iš konfliktinės situacijos galima ir nepraėjus visų konflikto etapų. Siekiant išspręsti ginčus mokslininkai pataria bandyti juos spręsti vos kilus nesutarimams ir taikyti tarpasmeninių konfliktų valdymo principus.
Jausmų išliejimo principas. Šiuo atveju reikia leisti priešingai pusei išlieti savo jausmus – galbūt po to jo nuomonė visiškai pasikeis. Pozicijų pasikeitimo principas: čia svarbu, kad konfliktuojantys asmenys pasikeistų savo pozicijomis. Apsikeitę nuomonėmis jie gali blaiviai įvertinti vienas kito situaciją ir pamatyti ne tik savo nelaimes, bet ir priešininko bėdas. Agresijos apnuoginimo principas: konfliktuojančias puses suvedus kokiai nors veiklai galima tikėtis, kad ginčas išsispręs savaime. Sportuodami ar rengdami projektą oponentai galbūt lengviau ras išeitį ir supras, jog jų konfliktas buvo pernelyg išpūstas. Oponento priverstinio klausymo principas. Jo tikslas – priversti dvi konfliktuojančias puses išklausyti viena kitą. Jį galima taikyti tuomet, kai abi pusės visiškai nesiklauso viena kitos ir nemato reikalo to daryti. Pajuokavimo principas. Kalbantis su oponentu galima įterpti pajuokavimus. Tai panaikina įtampą, gali net padėti visiškai išvengti konflikto.

Konfliktų atsiradimo priežastys pagal J. Edelman ir M. B. Crain (1997). Svarbiausia – atvirumas
Būdų spręsti konfliktus yra įvairių, tačiau geriausias, anot L. Pakalkaitės (2005), yra atvirumas. Anot jos, tik atvirai bendraudami žmonės gali aptarti problemas ir nesutarimus, vienas kitu pasitikėti. Negana to, būtina suprasti, jog kiekvieno nuomonė yra svarbi ir vertinga. Taip pat anot autorės, svarbu mokėti nuomonę ne tik išsakyti, bet ir ją išklausyti. Tad sprendžiant konfliktus ji pataria pirmiausiai stengtis suprasti kitą, o tik paskui būti suprastam, vengti išankstinių stereotipinių vertinimų, nepamiršti kartkartėmis žiūrėti pašnekovui į akis. Jos nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į savo laikyseną, veido išraišką – kūno kalba dažnai būna įtikinamesnė už žodžius. Siekiant geriausio rezultato, į oponento teiginius ji pataria atsakyti trumpomis paskatinančiomis pastabomis, tokiomis kaip „suprantu, ką turi galvoje“, „papasakok apie tai daugiau“, „tai įdomu“, „tikrai, taip ir yra“ ir pan. Dar svarbu pašnekovo nepertraukinėti ir patvirtinti, kad supratote jo teiginius, perfrazuojant pašnekovo žodžius: „tu sakai, kad…“
Kartais, kai konfliktai būna smarkiai įsisiūbavę, išlikti santūriems, kalbėti ramiai, stengtis suprasti priešingą pusę sunku. Visgi tai – vienintelis kelias išspręsti problemas, o jas spręsti reikia, nes konfliktiniai santykiai ne tik atitolina žmones, bet ir sukelia įvairius sveikatos sutrikimus: depresiją, širdies ir endokrinines ligas ar net vėžį.
Literatūra:
1. Almonaitienė J., Antinienė D., Ausmanienė N., Lekavičienė R., Matulienė G., Ruibinaitė L., Vaisiliauskaitė Z. (2003) Bendravimo psichologija. Kaunas: Technologija.
2. Edelman J., Crain M. B. (1997) Derybų kelias. Vilnius: Margi raštai.
3. Pakalkaitė L.(2005) Konfliktas – kelias į sėkmę? Vadovo pasaulis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“

    2021-09-01„Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“
    Taip vadinasi prieš penketą metų išleista knygelė, skirta mūsų kraštiečiui, kurio šaknys – Kazlų Rūdos apylinkėse, o jo paties, artimųjų vaikystės, jaunystės takeliai vingiavo per Veiverius, Marijampolę, kitas vietas. Deja, apie jį, manyčiau, daugelis mūsų nelabai ką težino… Tenka pripažinti: jei ne skambutis į redakciją iš Kauno, kažin ar būtume atkreipę dėmesį, kad rugpjūčio 15 dieną sukako 150 metų žmogui, kuris buvo pirmasis lietuviškų vadovėlių autorius ir nuveikė daug kitų darbų, kurdamas švietimo pagrindus Lietuvoje, puoselėdamas lietuvybę – plačiąja prasme. Skambino Birutė Bytautienė, Juozo Damijonaičio sesers Natalijos anūkė (tai ji minėto leidinio autorė), sauganti, puoselėjanti šio Lietuvos šviesuolio atminimą. Ir neretai ...
  • Sergate katarakta? Nedelskite

    2021-09-01Sergate katarakta? Nedelskite
      Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta. Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto? Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta gali būti klasifikuojama į senatvinę, trauminę, toksinę ir kt. rūšis. Didžiausią dalį sudaro įgytoji – taip vadinamoji senatvinė katarakta. Pastebėta, jog dažniausiai liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims, labiau paplitusi moterų tarpe. Jaunesniems žmonėms katarakta gali išsivystyti kaip kitų ligų komplikacija (pvz.: diabeto), pasireikšti asmenims, vartojantiems kortikosteroidus, patyrusiems akies traumą, dirbantiems kenksmingomis ...
  • Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų

    2021-09-01Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų
    Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958) buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 1998 m. pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Švenčiant SKAT (dabar KASP) įkūrimo trisdešimtmetį 2021 08 21 Vilniuje Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Mišių aukoje paminėti žuvusieji už Tėvynės laisvę savanoriai, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Parlamento žuvęs SKAT Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas. Joms pasibaigus prie Krašto apsaugos ministerijos esančio paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui surengta SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė (apie 250 savanorių). Joje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, ...
  • Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu

    2021-08-31Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu
    Šiais laikais internete galima rasti labai daug patarimų, idėjų, kurios turėtų padėti Jums sumažinti kūno apimtis, žinoma, ne tik gražiau atrodyti, tačiau taip pat ir gerai jaustis. Mitybos pasiūlymus teikia ne tik dietologai, tačiau ir specialistais save vadinantys asmenys, kurių išsilavinimas neturi nieko bendro su dietologija. Natūralu, kad tokiu atveju dažnai žmonės savo sveikatai padaro dar daugiau problemų, kurių galima buvo išvengti suderinus sveiką santykį su maistu. Apie tai kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu, kuris dalinasi praktiškais svorio metimo patarimais. Su kokiais pacientais Jums dažniausiai tenka dirbti? Mano specializacija yra tie pacientai, kurie sveria ne keliais kilogramais daugiau nei rodo KMI, tačiau tie, ...
  • „Menas – visada terapija“

    2021-08-28„Menas – visada terapija“
    Taip į grafikos ir tapybos parodos „Įžūlus apsinuoginimas“ atidarymą susirinkusiems marijampoliečiams sakė jos autorė Laimutė Širvydienė, akcentuodama, kad net mažiausiai pastangų reikalaujantis kūrybos procesas veikia pozityviai. Tarkime, tai gali būti kad ir koliažai, dėliojami iš karpomų žurnalų… Nijolė LINIONIENĖ Atėjusieji į Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galeriją gal ir buvo nustebinti, pamatę daugybę mažo formato piešinių, pirmiausia kritusių į akis (esame įpratę prie didokų formatų) – kiekvienas dar ir su tekstu. Tai – įspūdžio ar konkretaus vyksmo apibūdinimas. Ką atskleidė pirma pažintis? Kad autorė daug keliauja – ir labai dažnai būna išskirtiniuose koncertuose… Kai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė ją pristatė, ...
  • Literatūriniai pietūs su kraštiečiu

    2021-08-28Literatūriniai pietūs su kraštiečiu
    Rugpjūtį užplūdusi vasariška šiluma, saulė, dangaus žydrynė dar labiau skatino norą ištrūkti iš karantino ir virtualios erdvės į tikrą, visais pojūčiais patiriamą pasaulį. Daukšiečiai buvo pakviesti į bibliotekos kiemelį pasimėgauti literatūriniais pietumis su kraštiečiu, dvylikos knygų autoriumi, aistringu gamtininku, kolekcininku, medžiotoju, ichtiologu ir gausybės titulų savininku Algimantu Zubavičiumi, šiuo metu gyvenančiu Dauguose. Kraštietis visus pradžiugino ne tik „desertu“ – unikalia trofėjų ir daiktų iš tolimosios Afrikos kolekcija, bet ir nuoširdžiu, atviru bendravimu, kuris pakylėjo ir užliejo šviesiausiomis, gražiausiomis emocijomis! Kalbėdamas dažnai pabrėždavo, kad gyvenimas ir kūryba nėra du skirtingi pasauliai, jų santykis labai glaudus – kūryba kyla iš gyvenimo ir yra ...
  • Želsva kvietė į širdis vasaros žydėjimą

    2021-08-28Želsva kvietė į širdis  vasaros žydėjimą
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka šiais metais švenčia bibliotekos šimtmetį. Vienas iš renginių, skirtų šiam jubiliejui, „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ vyko Želsvos bibliotekoje. Jis skirtas lietuvių poetui Vytautui Mačerniui paminėti. Šiais metais sukanka 100 metų nuo kūrėjo gimimo (1921–1944). Jaunas poetas paliko žymų pėdsaką lietuvių poezijos kloduose. Apie jo talentą ir poeziją kalbėjo aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, pristačiusi poezijos almanachą „Apnuogintos širdies vizijos“, skirtą Vytautui Mačerniui. Poetui savo eiles skyrė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos poetai atvykę iš Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Jų pirmininkė, poetė gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė, dėkojo už galimybę supažindinti poezijos mėgėjus su Rašytojų sąjungos poetais ir ...
  • Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime

    2021-08-27Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime
    Kol šalies žiniasklaidoje skaitome, kad vis gerėja sąlygos prekybos centrų darbuotojams ir sparčiai kyla jų atlyginimai bei gerėja darbo sąlygos, tikrovė kartais parodo kitą pusę – nepakėlę sunkių darbo sąlygų ir pasipiktinę dėl mažų atlyginimų ketvirtadienį į darbą Kazlų rūdoje neišėjo visa „Maximos“ parduotuvės darbuotojų pamaina – dvylika žmonių. Vienas vyriškis bei vienuolika moterų būriavosi lauke prie parduotuvės ir sakė, kad kantrybės taurę perpildė prieš kelias dienas gauti atlyginimai – žmonės nesitikėjo, kad už sunkias darbo sąlygas, ilgas darbo valandas gaus tiek mažai pinigų. Nepasitenkinimas atlyginimu ir darbo sąlygomis brendo ilgą laiką – Ši mūsų akcija nėra spontaniška, ji brendo jau kurį ...
  • Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?

    2021-08-26Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?
    Jeigu bet kuriame kitame kambaryje mes galime gyventi be veidrodžio, tai vonios veidrodžiai – neatsiejama vonios kambario detalė. Jie gali būti įvairių dydžių, montuojami atskirai arba integruoti kartu su pakabinama vonios spintele. Taip pat gali būti įrėminti arba be rėmų – viskas priklauso tiek nuo jūsų pasirinkimo, tiek ir nuo vyraujančio vonios kambario interjero. Kaip pasirinkti tinkamą veidrodį vonios kambariui? Net jeigu ir atrodo labai paprasta, išsirinkti veidrodį voniai gali pasirodyti nelengva. Renkantis vonios veidrodį reikia atsižvelgti į tam tikrus aspektus ir laikytis keleto taisyklių. Labai svarbu išlaikyti proporcijas atsižvelgiant į vonioje esančius baldus bei keramiką, todėl reikėtų vengti pernelyg didelių ar ...
  • Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką

    2021-08-25Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką
    Rugpjūčio 19-ąją Marijampolės kultūros centre buvo atidaryta šio miesto metraštininku vadinamo fotografo Romo Linionio fotografijų paroda „Mano miesto žmonės“, kurioje – 1976–2021 metais užfiksuoti Sūduvos sostinės daugiau ar mažiau žinomi, daugeliui pažįstami žmonės. Algis VAŠKEVIČIUS Parodą lydi nemažai sutapimų – ji ir jubiliejinė, nes šį pirmadienį fotografui R. Linioniui sukako 70 metų, ji buvo surengta tą dieną, kai minima Pasaulinė fotografijos diena ir tą pačią dieną savo 80-ąjį gimtadienį minėjo vienas žinomiausių ir R. Linionio labai vertinamų Lietuvos fotografų Romualdas Rakauskas. Be to, jau penkiasdešimt metų, kai Romas dirba šį darbą. Pasaulinė fotografijos diena pasirinkta neatsitiktinai – 1837 metais prancūzai Lui Dageras (Louis ...
  • Kurti grožį ir dalintis juo su kitais

    2021-08-25Kurti grožį ir dalintis juo su kitais
    Netoli Marijampolės esančioje rezidencijoje „Grįžulo ratai“ veikia Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje gyvenančios dailininkės Birutės Jakštienės-Šniaukštienės dailės darbų paroda. Jos atidarymas į šią rezidenciją priviliojo gausų būrį menininkės talento gerbėjų. Didelė jo dalis atvyko iš Zanavykų krašto. Algis VAŠKEVIČIUS B.Jakštienė-Šniaukštienė – gerai žinoma šio krašto menininkė, o jos spalvingi, šviesūs, optimizmu alsuojantys darbai eksponuoti jau daugelyje parodų, ji ne kartą yra dalyvavusi respublikinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“. Menininkės karjeroje buvo labai kūrybingas laikotarpis, buvo ir pauzių, o šiuo metu ji vėl liejasi puikiose drobėse, kur kiekviena detalė, kiekvienas paukštelis rūpestingai ir širdingai ištapyti ir turi savo vietą. Būtent dėl tų paukštelių menininkė ...
  • Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų

    2021-08-25Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų
    Praėjusią savaitę Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos mažojoje salėje savo kurtus originalius paveikslus, „nutapytus“ su vinimis ir siūlais, pristatė marijampolietė Jovita Dabašinskienė. Marija BURBIENĖ „Styginių menu“ vadinamais paveikslais J. Dabašinskienė susidomėjo tik prieš metus, pernai pavasarį užklupus pirmajam koronaviruso pandemijos karantinui. – Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Benaršydama internete aptikau nematyta technika sukurtus paveikslus ir pabandžiau pati tokius padaryti. Pirmi paveikslėliai – kavos puodelis ir gėlių vaza – patiko močiutei ir anytai, o mane „užkabino“ kūrybai, – susirinkusiems į parodos pristatymą gerbėjams pasakojo Jovita. Begalinė Jovitos kantrybė ir kūrybinė fantazija, pasak pristatyme dalyvavusios pirmosios mokytojos, ją lydėjo visą ...
  • Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)

    2021-08-25Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)
    Tik netingėkime pavaikščioti mūsų miestelio gatvėmis ir pasigėrėti gražiai tvarkomomis sodybomis. Visos jos turi vieną bruožą: rūpestingai, išmaniai tvarkomos, įdedant ne tik daug laiko, darbo, pastangų, bet ir lėšų. Nors visos ir labai skirtingos… Miestelio pradžioje esanti nedidelė, jauki Miško gatvelė pagaliau išasfaltuota, nutiesti šaligatviai, tačiau pirmieji jos gyventojai naujakuriai to jau nesulaukė… Šioje gatvėje beveik prieš 30 metų įsikūrė darbšti ir draugiška Nijolės ir Sauliaus Dagių šeima. Nijolė labai mėgsta gėles, įvairius augalus, krūmus, gyvūnus, o turėdama dailininko talentą juos realistiškai atvaizduoja. Šiemet žiemą aliejumi tapyti nuostabūs paveikslai – natiurmortai kabo svetainėje. Nijolė turi gabumų ne tik tapyti, bet ir ...
  • Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?

    2021-08-25Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?
    Artėjantis šildymo sezonas kainomis nebeprimins prieš tai buvusių – biokuro ir dujų kainų šuolis lems didesnius mokesčius už šildymą. Deja, bet tai labiausiai pajaus energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai – šiuose pastatuose didžioji dalis brangstančios energijos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintą stogą bei sienas. Tai gali lemti išaugusį visuomenės susidomėjimą daugiabučių modernizacija. Svarbu paminėti, jog net 75 proc. šilumai naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. dujos ir 4 proc. – komunalinės atliekos. Lyginant su pernai metų šildymo sezonu, biokuro kainos išaugo net 30–40 proc., gamtinių dujų – du kartus, būtent šie faktoriai lems sąskaitų už šildymą padidėjimą. Prognozuojamas nuoseklus šildymo kainų augimas Prieš kelerius ...
  • „Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)

    2021-08-21„Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)
    Taip kažkada įvardintą būseną (nuostatą) vėl patvirtino Gintarė Baltuškaitė. Muzikė – atlikėja ir pedagogė – jau seniai gyvenanti Italijoje, šio sugrįžimo metu kartu su Arnoldu Jasevičiumi padovanojusi marijampoliečiams puikų fortepijoninį koncertą, dalyvavusi ir akcijos „Atrakink kultūrą“ koncerte Kalvarijoje. Nesijaučia nutolusi nuo Lietuvos ar susvetimėjusi, nes nuolat bendrauja su Liudvinave gyvenančiais tėvais, sese Jurga Jasevičiene, palaiko ryšius su buvusiais bendramoksliais, kai tik gali, atvyksta. Kuo per devynetą metų po praėjusio pokalbio gyveno, kuo šiandien džiaugiasi mūsų kraštietė Gintarė iš Florencijos? Nijolė LINIONIENĖ Apie koncertą Kai praėjusį kartą kalbėjome, pašnekovė sakė nesanti tikra, kada išgirsime ją Lietuvoje, Marijampolėje, nes atvažiuoti ir „pagroti tik šiaip sau“, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.