Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Fizinį smurtą šeimoje dažniausiai patiria moterys

2015 m. šalyje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų – 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Tarp įtariamų smurtautojų moterų buvo 7 proc., vyrų – 92 proc. Statistika rodo, kad moterys sudaro absoliučią nukentėjusiųjų daugumą, tad yra pagrindo kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje lyties pagrindu.
Paradoksas, kad nors žmonės sutinka, jog moterims reikalinga pagalba, bet ne vienas mano, kad jos pačios kaltos dėl patirto smurto. Taip pat dažnai galvojama, kad moteris gali palikti smurtautoją, jei tik iš tiesų to norėtų. Vis dėlto pamirštama, kad moterys dėl to rizikuoja savo ar/ir vaikų sveikata, saugumu, dažnai neturi ekonominių resursų pradėti savarankišką gyvenimą. Dažna moteris net ir po skyrybų susiduria su partnerio persekiojimu.

Adolfina Blauzdžiūnienė nuo 1991 m. savanoriškai ir neatlygintinai gelbsti moteris, patekusias į bėdą.Dirba jau daug metų
Marijampolės apskrities moters veiklos centro (MVC) vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė, galima sakyti, yra labai arti tų moterų, kurios patiria smurtą šeimoje. Šis centras, be visos kitos pagalbos moterims, kurios neteko darbo, artimojo ar pan., teikia pagalbą ir smurto aukoms. MVC atlieka Specializuoto pagalbos centro funkcijas Marijampolės apskrityje. Nuo šių metų sausio 1 d. šiame centre gavo pagalbą 335 smurtą artimoje aplinkoje patyrę žmonės.
„Nuo 1997 metų visą laiką nemokamai dirbu su smurto aukomis. Kai 2011 m. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, teikėme paraiškas, laimėjome, gavome finansavimą ir dirbame su smurto aukomis. Gavome specializuoto pagalbos centro statusą.“
Apžvelgus tuos metus atrodo, jog statistiškai smurto atvejų daugėja, bet manoma, kad taip yra todėl, jog moterys pasidarė drąsesnės. Kaip pasakojo centro vadovė, ir policija priversta imtis priemonių, o anksčiau tai buvo labai sudėtinga, iš policijos tekdavo išgirsti: „Mes nieko negalime“. „Įstatymą priėmė, o lėšų papildomai policijai neskyrė, – sako A. Blauzdžiūnienė. – Praėjusią savaitę buvo specializuotų centrų mokymai, kalbėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, žadėjo padidinti ir mums finansavimą. Gal mes galėsime daugiau į vietą nuvažiuoti, nes dabar kurui labai stinga lėšų, o aukos, būna, kad neturi Vykdomos įvairios socialinės kampanijos, siekiant paskatinti smurto aukas netylėti.galimybių ar lėšų iš kaimų atvykti. Taip pat pagal dabar turimą finansavimą mūsų konsultantės psichologė ir juristė gali dirbti tik 3–4 val. per dieną.“

Pasiūloma teisininko ir psichologo pagalba
Šalyje yra įsteigta 17 specializuotų pagalbos centrų, kurie suteikia pagalbą smurto aukoms. Marijampolės centras kasdien iš visų apskrities savivaldybių gauna pranešimus apie visus užfiksuotus smurto atvejus. Konsultantė teisininkė suveda duomenis į žurnalą: apie įvykius, kas nukentėjo, nuo ko nukentėjo ir pan. Paskui išskirsto duomenis trims konsultantams pagal savivaldybes, o šie susisiekia su smurto aukomis, jei reikia, susiranda ir jų telefonus, klausia, kokios pagalbos reikia, pasiūlo teisininko, psichologo konsultacijas. Aukos pildo klausimyną, ar priklauso nuo smurtautojo, kokio pobūdžio buvo smurtas, kiek vaikų turi ir pan.
„Informuojame apie teisines paslaugas, laikinąsias apsaugos priemones, paaiškiname, kas laukia smurtautojo, o kas jos. Jei šeimoje yra vaikų, pranešama vaikų teisių apsaugos specialistams. Moteriai pasiūloma teisininko ar psichologo pagalba, susisiekiama pakartotinai mažiausiai tris kartus, domimasi, kuo baigėsi byla“, – pasakojo A. Blauzdžiūnienė.
Per dieną Marijampolės apskrityje užfiksuojama vidutiniškai po du pranešimus. Pagalbos centro specialistės pildo daug ataskaitų, surašo, kokia pagalba suteikta. Paprastai visos aukos jos neatsisako. Situacija tokia, kad darbuotojoms tenka informuoti aukas, ką jos turi toliau daryti, supažindina jas su įstatymu, nes dauguma nežino. Pranešama, kad smurtautojas bus atskirtas nuo šeimos, o neretai ir smurtautojai nežino, kas jų laukia.

Specializuoto pagalbos centro darbuotojos nenori rodyti veidų, kad neprisišauktų kokio nubausto smurtautojo keršto.Reikia pagalbos ir vyrams
A. Blauzdžiūnienė, turinti ilgametę darbo šioje srityje patirtį, sako, kad Lietuvoje vis dėlto daugiau smurtaujama, nei kitose ES valstybėse.
Vienoje konferencijoje lektorius norvegas sakė, jog jų šalyje jau 40 metų galioja priešsmurtinis įstatymas, bet smurto atvejų nesumažėjo.
„Ne tik pas mus, bet ir ten, kur aukštas pragyvenimo lygis, labiau išsivysčiusiose šalyse irgi daug smurto šeimose. Gal todėl, kad vyras yra karys, turi būti jo viršus. Tie patys norvegai įspėja, kad pas juos smurtaujama prieš kitatautes žmonas. Norvegas parsiveža žmoną iš Rumunijos, Turkijos ar Bulgarijos, ji būna paprastai su vaikais. Vyras tampa didvyriu, nes išgelbėjo juos visus nuo skurdo, paskui užrakina žmoną namuose, ji tampa tarnaite. Kadangi įstatymų neišmano, kalbos paprastai nemoka, negali ištrūkti. O vyrai randa būdų prispausti žmoną.“
Krizių aukų namuose Europoje daugiausia gyvena kitatautės.
Vis dėlto daugėja ir smurto prieš vyrus, apie 24 proc. užfiksuojama tokio smurto, kurio paprastai imasi feministės (yra apie 100 feminizmo rūšių). Taigi vis daugiau reikia ir vyrų krizių centrų.
„Marijampolėje esu įkūrusi vyrų krizių centrą, per mėnesį apsilanko apie 50 vyrų. Čia jiems organizuojame elgesio keitimo programas, kurias lankyti priteisė teismas. Priešingu atveju smurtautojams gresia kalėjimas.“
Prieš 6 metus Moters veiklos centras dalyvavo bendrame kelių šalių projekte – danų specialistai buvo atvažiavę, apmokė ir įkūrė šalyje 5 vyrų centrus. Juose tenka dirbti su smurtautojais, mokyti juos, kaip susivaldyti, nuslopinti impulsą smurtauti. „Sunkiausia juos priversti suvokti, kad negalioja pasiteisinimas „pačios prisiprašė“. Danų specialistai apmokė mus, kaip vesti smurtautojų elgesio keitimo programą. Ten tokia trunka 1,5 metų, o pas mus 3 mėnesius: 15 susitikimų po 2,5 val. Dirba psichologai, bet ir aš pati vedu, esu apmokyta.“

Marijampolės apskrities moters veiklos centras ruošia projektus ir veiklas vykdo gaudamas projektinį finansavimą.Psichologinis smurtas ne mažiau baisus
A. Blauzdžiūnienė pasakojo, kad pas mus nuvertinamas psichologinis smurtas. „Viena lektorė amerikietė pabrėžė, koks geras pas mus įstatymas, nes jame įvardintas ir psichologinis smurtas. Ji sakė: „Pas mus to nėra, nes teisininkai per silpni tokį smurtą atpažinti ir įvertinti“. Tiesa, psichologinį smurtą sunkiau įrodyti, bet tikrai nėra neįmanoma“, – sakė A. Blauzdžiūnienė.
Apie psichologinį smurtą gali paliudyti šeimos nariai, kiti giminės arba kaimynai. Tiesa, centras turėjo klienčių, kurios po 20–30 metų kentė psichologinį vyro smurtą. „Būna, kad teisininkai to nepriima kaip fakto, nesiima bylos, nors suaugusios dukros jau galėtų liudyti. Jie įtaria, jog žmona nori apkalbėti vyrą ir užvaldyti bendrą turtą“, – stebisi moteris.
Fizinis smurtas dažniausiai kyla išgėrus, neretai ir iš pavydo. Vyrui, pavyzdžiui, pasirodė, kad žmona vakarėlyje maivėsi prieš visus, taigi sulaužė jai nosį. Nesakė nieko, nes ši galėtų supykti, bet iš karto kirto į veidą… Tenka pripažinti, pasak A. Blauzdžiūnienės, kad lietuviai nemoka bendrauti, kalbėtis. Dažnai smurtinės situacijos kyla dėl nesusikalbėjimo.

Smurtaujama ne tik skurdžiau gyvenančiose šeimose.Rengiami elgesio keitimo kursai
Pasitaikė vyrų bandymų išsipirkti nuo elgesio keitimo kursų, atneša dovanų, kad pasirašytų, jog lankė visus kursus. Beveik visi pradžioje neigia problemas, tik paskui išmoksta, kad galima pasikalbėti, išsiaiškinti be muštynių. Po kokio penkto apsilankymo kursuose pakeičia nuomonę, jau nelaiko visų kaltais ir kvailais – ir policijos, ir teismų, ir moterų, ir psichologų… Galiausiai pramoksta suvaldyti stresą, pyktį.
A. Blauzdžiūnienė ir įkalinimo įstaigose yra vedusi elgesio keitimo programą. Daugiausia tokių atvejų, kai sutuoktiniai kartu geria ir prasideda smurtavimas. Moterys daugiausia kalėjime sėdi dėl smurtautojo nužudymo besiginant. Būna kentusios po 20 metų ir daugiau, o galiausiai stveria, kas papuola po ranka, ir ginasi. „JAV tokiu atveju pripažįsta savigyną, o pas mus, deja, ne visada. Praktikos daugelyje sričių stinga. Štai pas mus dar vykdomos akistatos aukos su smurtautoju, užsieniečiai akis išpučia išgirdę tokius dalykus. Įstatymas įpareigoja auką ir smurtautoją gyventi atskirai, nesimatyti, o tyrėjas, būna, sukviečia kartu arba net apgauna auką, paskiria susitikimą vos 20 min. skirtumu ir jie susitinka koridoriuose. Kai kurie specialistai nesupranta, kokią žalą smurto aukai daro tokie susitikimai. Yra tekę išgirsti auką sakant: „Geriau jau būčiau nesikreipusi“… Tai blogiausias įmanomas variantas.“

Įprastai daugiau smurtauja vyrai, bet pastaraisiais metais auga ir nuo moterų smurto kenčiančių vyrų skaičius.Įstatymą teko daug tobulinti
Dažniausiai smurtas kyla išgėrus, o neretai geria abu sutuoktiniai.Tiesa, institucijų ir pareigūnų praktika pamažu tobulėja. Taip pat ilgai buvo tobulinamas, ruošiamas ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
„Nuo 2001 m. įvairios ministerijos vis kviesdavosi mus, visuomenininkus, padėjome kurti įstatymą, siūlydavome savo pastabas. Pradiniame variante jis turėjo būti lyties pagrindu – prieš moteris, bet galiausiai Seime viską apvertė. Ilgai užtruko pasiruošimas, bet pagaliau įstatymas buvo priimtas. Atsimenu, kad jį priimti paskatino Prezidentė. 2011 m. ji tradiciškai prieš Moters dieną sukvietė moterų organizacijų atstoves. Ten lygių galimybių kontrolierė pasiguodė, kad vis dar nėra įstatymo prieš smurtą šeimoje. Prezidentė sureagavo, paskubino jo priėmimą“, – prisiminimais dalijosi A. Blauzdžiūnienė.
Aišku, įstatymą pradžioje teko daug taisyti, o policijai priskirtoms funkcijoms nenumatyta lėšų, bet pamažu viskas tvarkosi. „Seniai dirbu šitoje veikloje, daug kartų keitėsi valdžia, vis iš naujo tekdavo aiškinti tą patį, kad būtinas antismurtinis įstatymas, įtikinėti, kad ne gražesni šaligatviai daro žmones laimingesnius, o būtent operatyvi ir kvalifikuota pagalba bėdoje“, – sako moteris.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Nuo sausio 20-osios – jau Lietuvos kultūros sostinė

    2018-02-09Nuo sausio 20-osios – jau Lietuvos kultūros sostinė
    (visus jubiliejinius, ypatingus šaliai metus) Tai įvyko! Planai, idėjos, darbai, diskusijos, pasitarimai ir derinimai (nemigo naktys taip pat) pagaliau materializavosi ir tapo pirmąja dovana, kurią organizatoriai įteikė miestelėnams, savivaldybės gyventojams ir Marijampolės svečiams. Tų dovanų visus metus, iki pat gruodžio, bus daug – per 200, nes visi renginiai bus nemokami. O Kultūros sostinės atidarymo šventė „Laikas keičiasi ir keičia“ – tarsi solidi ir spalvinga, vasaros šilumą skleidžianti puokštė beįpusėjant žiemai (renginio režisierius – Marijampolės neužmirštantis Vytenis Pauliukaitis). Beje, kol kas neatskleista, kas tarp daugelio šventę organizavusių žmonių buvo atsakingas už orą, bet jis tikrai pasistengė… Praėjusį šeštadienį rinkdamiesi į Jono Basanavičiaus aikštę ...
  • Visose apygardose buvo iš Suvalkijos kilusių žmonių

    2017-12-19
    Iš 112 išrinktų Steigiamojo Seimo narių nemaža dalis atstovų buvo iš Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Žmonių, kilusių iš mūsų krašto, į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta ne tik 1-oje, bet ir kitose rinkimų apygardose. Voldemaras Vytautas Čarneckis, savo gyvenimo kelią pradėjęs Mockavos pradžios mokykloje, Steigiamojo Seimo nariu išrinktas 4-oje (Telšių) rinkimų apygardoje. Eliziejus Draugelis, gimęs Bardauskuose, Gižų valsčiuje, 1918 m. gruodžio 20 d. – 1919 m. kovo 23 d. buvęs pirmas Marijampolės burmistras, į Steigiamąjį Seimą išrinktas 2-oje (Kauno) rinkimų apygardoje. Broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai iš Sintautų valsčiaus, Šakių apskr., Jonas Andziulis iš Paežerių valsčiaus, Vilkaviškio apskrities, Jonas Matulevičius iš Gulbiniškių, Marijampolės apskr., Jeronimas ...
  • Marijampolei atstovavo ir dvi moterys

    2017-12-19Marijampolei atstovavo ir dvi moterys
    Kaip rašoma knygoje „Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė – Suvalkijos krašto dukra, gimusi 1896 m. vasario 15 d. Dobilaičiuose, Virbalio valsč., Vilkaviškio apskrityje. O. Muraškaitė mokėsi Kybartų vokiečių pradžios mokykloje ir dviklasėje miesto mokykloje. 1912–1914 m. mokėsi Marijampolės „Žiburio“ progimnazijoje. Nuo 1914 m. pabaigos mokytojavo Ošiškių kaime (Trakų apskritis), „Ryto“ draugijos slaptoje liaudies mokykloje, organizavo valdžios draudžiamus vakarinius kursus suaugusiems. 1915 m. atvyko pas giminaičius į Vilnių, o artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui persikėlė į Voronežą. 1918 m. ten baigė Martyno Yčo gimnaziją, dalyvavo ateitininkų veikloje. 1917–1918 m. Voronežo liaudies universitete dėstė Lietuvos istoriją. 1918 metų pirmoje pusėje grįžusi į ...
  • Jo žodžiai tapo priesaku

    2017-12-19Jo žodžiai tapo priesaku
    Netičkampio kaimo gyventojai saugo prisiminimus apie Marijampolės krašto atstovą Steigiamajame Seime, Darbo federacijos pirmininką, ateitininką, Lietuvos kariuomenės karininką, leitenantą, drąsiai stojusį ginti Nepriklausomos Lietuvos Antaną Matulaitį. Bibliotekininkė Renata Kavaliauskienė surinkusi medžiagą apie Netičkampio Matulaičių gimtinę. Matulaičių tėviškė minima nuo 1592 m., pirmą kartą archyviniuose dokumentuose 1750 m. paminėtas Netičkampyje gimęs Mykolas Matulaitis. 1864 m. čia gimė knygnešys, kruopščiai rinkęs ir užrašinėjęs tautosaką, Juozas Matulaitis, 1912 m. gimė kunigas, iš vokiečių kalbos išvertęs apie 500 religinių, teologijos ir grožinės literatūros knygų, Juozapas Konstantinas Matulaitis. Garsioje šeimoje 1895 m. gruodžio 27 d. gimė ir būsimasis Steigiamojo Seimo narys, I atsargos bataliono Marijampolėje leitenantas Antanas ...
  • Valstybės pagrindus kūrė Steigiamasis Seimas

    2017-12-19Valstybės pagrindus kūrė Steigiamasis Seimas
    Nors 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad Lietuvos Steigiamasis Seimas – institucija, turėjusi nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis, turi būti sušauktas kiek galima greičiau, rinkimai įvyko tik daugiau kaip po dvejų metų. Priimtas Rinkimų įstatymas Laikinoji valstybės valdžia tik 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės laikinų dėsnių 31 straipsniu pažymėjo, jog ji „nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti“. 1919 m. spalio 30 d. buvo sukurti juridiniai pagrindai pirmiesiems demokratiniams rinkimams nepriklausomoje Lietuvoje ir priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas. Sudarytos devynios rinkimų apygardos, padalytos į apylinkes, tačiau realiai rinkimai vyko tik I–VI rinkimų apygardose. ...
  • Laikas, praleistas teatre, neabejoja, bus naudingas ir ateityje

    2017-12-19
    Liza Zakuckaitė. Prie studijos veiklos prisijungė prieš metus. Mergina sako, kad iki tol, kol nebuvo „Naujos kartos“ narė, manė, jog visi aktoriai ir menininkai yra keistuoliai. Tačiau vieną dieną, visai atsitiktinai, niekieno neraginta ir neskatinta, pati užsimanė vaidinti ir prisijungti prie „Naujos kartos“. – Nežinau iš kur tas noras atsirado, atrodo, kad mane čia kažkas traukė. Atėjau, buvau šiltai priimta, pabandžiau ir viskas taip patiko, kad nebenorėjau eiti atgal. Įsitikinau, kad teat­ras ir vaidyba – mano sritis. Visiškai rimtai svarstau studijuoti aktorystę, nors ir suprantu, kad lengva nebus. Dabar esame saugioje aplinkoje, visi gražiai sutariame, tačiau platesniuose vandenyse yra didelė konkurencija ...
  • Jaunimo studijai veidą sukūrusi Justina Širvelytė: „Darbas studijoje man buvo svarbesnis net už studijų laikotarpį“

    2017-12-19Jaunimo studijai veidą sukūrusi Justina Širvelytė: „Darbas studijoje man buvo svarbesnis net už studijų laikotarpį“
    Prieš penkerius metus iš Klaipėdos į Marijampolės dramos teatrą atvykusi statyti spektaklį savo baigiamajam darbui jauna režisierė apie gyvenimą ir darbą mažame mieste negalvojo. Tačiau likimas susiklostė taip, kad ką tik režisūros studijas baigusi mergina savo karjerą pradėjo būtent Marijampolėje. Čia praleidusi 5 metus Justina Širvelytė užaugo pati ir leido užaugti nemažam būriui jaunimo. Dabar mergina naujų patirčių, karjeros galimybių ieško Vilniuje, tačiau sako, kad laikas, praleistas jaunimo studijoje Marijampolėje, jai davė ne ką mažiau, o gal net ir daugiau, nei studijų laikas, praleistas Klaipėdoje. Būtent studijoje įgyta galimybė pasireikšti tapo paraiška merginos, kaip menininkės ir kūrėjos, ateičiai. Paliko ryškų pėdsaką Nors ...
  • Marijampolės dramos teatro studija „Nauja karta“: renkamės meną

    2017-12-19Marijampolės dramos teatro studija „Nauja karta“: renkamės  meną
    Marijampolės dramos teatro jaunimo studija skaičiuoja jau 17 veiklos metus. Susikūrė ji Marijampolės dramos teatro vadovo Romualdo Kučiausko iniciatyva, tačiau vadovų ir režisierių, kaip ir pavadinimų, studija turėjo net keletą. Nepaisant to kada, kas ir kaip studijai vadovavo, ar kaip ji vadinosi, tikslas visada buvo ir yra vienas – kurti meną.   Pokyčių metas Šiandien Marijampolės dramos teatro studijai – tikras darbymetis. „Nauja karta“ prieš savaitę pristatė naują kalėdinį spektaklį ir artimiausiu metu jį rodys dar ne vieną kartą. Tiesa, jis „Naujai kartai“ ypatingas. Spektaklį statė visiškai nauja režisierių grupė, o jame vaidina naujos sudėties „Naujos kartos“ komanda. Mat pastaruosius 5 metus „Naujai ...
  • Profesinės reabilitacijos paslaugos užtikrina aktyvesnį neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką

    2017-12-15Profesinės reabilitacijos paslaugos užtikrina aktyvesnį neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką
    Darbas – dažnam vienas svarbiausių savęs įprasminimo įrankių. Tai liečia ne tik darbingus ir sveikus žmones. Įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis darbingumą praradę asmenys lieka tarsi nuošalyje. Dvylika metų teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos padeda neįgaliesiems pasijusti reikalingais visuomenei.   Galimybė savivertei Neretai patys neįgalieji save nuvertina, nepasitiki savo galimybėmis, nesugeba savęs motyvuoti dirbti, sukuria tam tikrus barjerus, užkertančius kelią gyventi savarankiškai, nepriklausant nuo kitų materialios ar nematerialios pagalbos. Profesinė reabilitacija – tai specializuota priemonė negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius. Dirbantis neįgalusis ne tik išreiškia save, įgyja pasitikėjimą savimi, bet ir gaudamas pajamas ir turėdamas galimybę pats save išlaikyti visuomenės akimis tampa lygiateisiu jos ...
  • Marijampolės teatro šviesa negeso ir karo sūkuriuose

    2017-12-05Marijampolės teatro šviesa negeso ir karo sūkuriuose
    Visais gyvavimo etapais teatras buvo pats didžiausias šviesulys Marijampolės padangėje, pradėjęs veikti 1920 m. kaip Liaudies teatras. Antrąjį nepriklausomybės dešimtmetį teatralai būrėsi į teatro trupes. Vienos jų vaidindavo nuolat, kitos pastatydavo tik vieną kitą spektaklį. Pavasarininkų, šaulių, krikščionių darbininkų sąjungos skyriaus teatro entuziastai vien per vienerius 1934–1935 metus pastatė 14 vaidinimų. Įvairūs teatriniai renginiai – vaidinimai, operetės – buvo populiarūs ir žydų bendruomenėje. 1940 m. įsteigiamas Darbo teatras. Pirmas vaidinimas „Dinamo 1000 H. P.“, kurį režisavo Kazys Tumkevičius, vyko tų pačių metų kovo 3 d. Petro Armino pradinės mokyklos salėje. Ir nors teatras gyvavo vos tris mėnesius, vaidinimai vyko kiekvieną sekmadienį, ...
  • Inteligentai tapo nacių koncentracijos lagerių kaliniais

    2017-12-05Inteligentai tapo nacių koncentracijos lagerių kaliniais
    Du nusikalstami režimai – nacistinis fašistinis ir sovietinis komunistinis – beatodairiškai naikino, išnaudojo Lietuvoje gyventojus. „Pagal nacių planus tebuvome „lašas vandens ant įkaitusio akmens“, o pagal sovietų siekius turėjome tapti rusakalbe „tarybine liaudimi“, – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštyje rašė dr. Arūnas Bubnys.   Nacių žiaurumas buvo begalinis. Tik užėmę Lietuvą vokiečių karo vadai, vėliau karo komendantai pradėjo įvedinėti savą tvarką, tuo panaikindami visas piliečių teises ir laisves. Už drausmės pažeidimus buvo taikomas areštas, baudos, už nustatytos natūrinės duoklės nevykdymą bausta mirties bausme, įvesta kolektyvinė atsakomybė už partizanų veiksmus, o 1944 m. priėmus nutarimą dėl ypatingų priemonių saugumui Lietuvoje užtikrinti prasidėjo represijos. ...
  • Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: intelektualiu laisvės keliu Tėvynėje ir išeivijoje

    2017-12-05Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: intelektualiu laisvės keliu Tėvynėje ir išeivijoje
    Juozas Ambrazevičius-Brazaitis gimė 1903 m. gruodžio 9 d. Marijampolės valsčiuje, Trakiškių kaime, ūkininkų Simono ir Jievos Ambrazevičių šeimoje.     Uolus mokinys, aktyvus visuomenininkas 1916 m. pradėjęs mokytis Marijampolės gimnazijoje dalyvavo moksleivių ateitininkų veikloje, kurią tęsė ir studijuodamas Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Studijuodamas taip pat dirbo laikraščio „Lietuva“ redakcijoje. Diplominio darbo tema pasirinkęs Vaižganto kūrybą universitetą baigė 1927 m. su pagyrimu ir įsidarbino „Aušros“ mergaičių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoju. Nuo 1934 m. dirbo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Visuotinės literatūros istorijos katedros vyresniuoju asistentu. Bedirbdamas 1931–1932 m. tobulino žinias Bonos universitete. Šiuo laikotarpiu paskelbė keletą savo studijų. Iš pradžių vienas, o vėliau drauge su kitais parengė ...
  • Muziejuje gyva Grinių šeimos dvasia

    2017-12-05Muziejuje gyva Grinių šeimos dvasia
    Pernai gruodžio 17 d. sukako 150 metų, kai gimė parlamentinės demokratijos Lietuvoje kūrėjas, Steigiamojo I, II ir III seimų narys, krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų koalicinės vyriausybės Ministras Pirmininkas, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (1866–1950). Prezidento Kazio Griniaus atminimui Marijampolėje 1997 m. gruodžio 16 d. atidarytas memorialinis muziejus. Jis įsikūrė buvusiame Grinių šeimos name, Bažnyčios gatvėje 23. Čia šeima gyveno nuo 1904 iki 1928 metų. Muziejaus įkūrėjas ir ilgametis vadovas – Vytautas Grinius, dirbęs nuo 1998 m. iki šių metų sausio. Muziejuje saugomas oficialaus Prezidento portreto, kabojusio prezidentūroje, originalas. Jis išliko atitiktinai, nes buvo užsimetęs rūsyje, todėl nepražuvo sovietmečiu. Net ir ...
  • Praeities ir dabarties ryšys Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje

    2017-12-05Praeities ir dabarties ryšys Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje
    Kazys Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būdoje, kuri dabar priklauso Kazlų Rūdos savivaldybei. Kazlų Rūdos vidurinei mokyklai teko garbė vadintis šio didžio lietuvio vardu. Vardas jai buvo suteiktas 1995 m. sausio 13 d. Gimnazijos bendruomenė didžiuojasi ir nuoširdžiai puoselėja bei įprasmina Prezidento atminimą. Daugiau nei 18 metų mokykla organizuoja netradicinę akciją, skirtą Kovo 11-ajai ir Prezidentui Kaziui Griniui atminti. Akcijoje dalyvauja gimnazijos bendruomenė, Kazlų Rūdos savivaldybės, mokyk­lų, įmonių, įstaigų atstovai. Akcija pradedama Prezidento amžinojo poilsio vietoje Selemos Būdos kaime. Bėgimo dalyviai bėga simbolinį 11 kilometrų atstumą ir nešą simbolinį fakelą į Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnaziją. Nešamas fakelas simbolizuoja ...
  • Prezidento Kazio Griniaus demokratijos ir tolerancijos pamokos tęsiasi ne vien jo memorialiniame muziejuje

    2017-12-05Prezidento Kazio Griniaus demokratijos ir tolerancijos pamokos tęsiasi ne vien jo memorialiniame muziejuje
    Šiemet pavasarį Kazlų Rūdos gyventojams ir svečiams buvo parodyta premjera – spektaklis „Nerimstanti širdis“ apie vieną iškiliausių kraštiečių Prezidentą Kazį Grinių. Pjesę sukūrė ir pastatė marijampolietė Virginija SAMUOLIENĖ, turinti dvigubą specialybę – lituanistės ir režisierės. Šio vaidinimo kelionė po mūsų šalį ir net užsienį – tai tarsi paties Griniaus, jo aplinkos išėjimas iš muziejaus sienų, knygos puslapių ir susitikimas su gyvais žmonėmis. Keletą klausimų uždavėme pjesės autorei ir režisierei.   – Kodėl domėjaisi K. Griniumi, o ne kuriuo kitu politiku? – Domėtis Kazio Griniaus asmenybe pradėjau ne dėl pjesės, o daug anksčiau. Dėl to, kad atrodė labai įdomi asmenybė, kurią pažinojau nuo vaikystės, mat ...