Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Fizinį smurtą šeimoje dažniausiai patiria moterys

2015 m. šalyje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų – 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Tarp įtariamų smurtautojų moterų buvo 7 proc., vyrų – 92 proc. Statistika rodo, kad moterys sudaro absoliučią nukentėjusiųjų daugumą, tad yra pagrindo kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje lyties pagrindu.
Paradoksas, kad nors žmonės sutinka, jog moterims reikalinga pagalba, bet ne vienas mano, kad jos pačios kaltos dėl patirto smurto. Taip pat dažnai galvojama, kad moteris gali palikti smurtautoją, jei tik iš tiesų to norėtų. Vis dėlto pamirštama, kad moterys dėl to rizikuoja savo ar/ir vaikų sveikata, saugumu, dažnai neturi ekonominių resursų pradėti savarankišką gyvenimą. Dažna moteris net ir po skyrybų susiduria su partnerio persekiojimu.

Adolfina Blauzdžiūnienė nuo 1991 m. savanoriškai ir neatlygintinai gelbsti moteris, patekusias į bėdą.Dirba jau daug metų
Marijampolės apskrities moters veiklos centro (MVC) vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė, galima sakyti, yra labai arti tų moterų, kurios patiria smurtą šeimoje. Šis centras, be visos kitos pagalbos moterims, kurios neteko darbo, artimojo ar pan., teikia pagalbą ir smurto aukoms. MVC atlieka Specializuoto pagalbos centro funkcijas Marijampolės apskrityje. Nuo šių metų sausio 1 d. šiame centre gavo pagalbą 335 smurtą artimoje aplinkoje patyrę žmonės.
„Nuo 1997 metų visą laiką nemokamai dirbu su smurto aukomis. Kai 2011 m. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, teikėme paraiškas, laimėjome, gavome finansavimą ir dirbame su smurto aukomis. Gavome specializuoto pagalbos centro statusą.“
Apžvelgus tuos metus atrodo, jog statistiškai smurto atvejų daugėja, bet manoma, kad taip yra todėl, jog moterys pasidarė drąsesnės. Kaip pasakojo centro vadovė, ir policija priversta imtis priemonių, o anksčiau tai buvo labai sudėtinga, iš policijos tekdavo išgirsti: „Mes nieko negalime“. „Įstatymą priėmė, o lėšų papildomai policijai neskyrė, – sako A. Blauzdžiūnienė. – Praėjusią savaitę buvo specializuotų centrų mokymai, kalbėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, žadėjo padidinti ir mums finansavimą. Gal mes galėsime daugiau į vietą nuvažiuoti, nes dabar kurui labai stinga lėšų, o aukos, būna, kad neturi Vykdomos įvairios socialinės kampanijos, siekiant paskatinti smurto aukas netylėti.galimybių ar lėšų iš kaimų atvykti. Taip pat pagal dabar turimą finansavimą mūsų konsultantės psichologė ir juristė gali dirbti tik 3–4 val. per dieną.“

Pasiūloma teisininko ir psichologo pagalba
Šalyje yra įsteigta 17 specializuotų pagalbos centrų, kurie suteikia pagalbą smurto aukoms. Marijampolės centras kasdien iš visų apskrities savivaldybių gauna pranešimus apie visus užfiksuotus smurto atvejus. Konsultantė teisininkė suveda duomenis į žurnalą: apie įvykius, kas nukentėjo, nuo ko nukentėjo ir pan. Paskui išskirsto duomenis trims konsultantams pagal savivaldybes, o šie susisiekia su smurto aukomis, jei reikia, susiranda ir jų telefonus, klausia, kokios pagalbos reikia, pasiūlo teisininko, psichologo konsultacijas. Aukos pildo klausimyną, ar priklauso nuo smurtautojo, kokio pobūdžio buvo smurtas, kiek vaikų turi ir pan.
„Informuojame apie teisines paslaugas, laikinąsias apsaugos priemones, paaiškiname, kas laukia smurtautojo, o kas jos. Jei šeimoje yra vaikų, pranešama vaikų teisių apsaugos specialistams. Moteriai pasiūloma teisininko ar psichologo pagalba, susisiekiama pakartotinai mažiausiai tris kartus, domimasi, kuo baigėsi byla“, – pasakojo A. Blauzdžiūnienė.
Per dieną Marijampolės apskrityje užfiksuojama vidutiniškai po du pranešimus. Pagalbos centro specialistės pildo daug ataskaitų, surašo, kokia pagalba suteikta. Paprastai visos aukos jos neatsisako. Situacija tokia, kad darbuotojoms tenka informuoti aukas, ką jos turi toliau daryti, supažindina jas su įstatymu, nes dauguma nežino. Pranešama, kad smurtautojas bus atskirtas nuo šeimos, o neretai ir smurtautojai nežino, kas jų laukia.

Specializuoto pagalbos centro darbuotojos nenori rodyti veidų, kad neprisišauktų kokio nubausto smurtautojo keršto.Reikia pagalbos ir vyrams
A. Blauzdžiūnienė, turinti ilgametę darbo šioje srityje patirtį, sako, kad Lietuvoje vis dėlto daugiau smurtaujama, nei kitose ES valstybėse.
Vienoje konferencijoje lektorius norvegas sakė, jog jų šalyje jau 40 metų galioja priešsmurtinis įstatymas, bet smurto atvejų nesumažėjo.
„Ne tik pas mus, bet ir ten, kur aukštas pragyvenimo lygis, labiau išsivysčiusiose šalyse irgi daug smurto šeimose. Gal todėl, kad vyras yra karys, turi būti jo viršus. Tie patys norvegai įspėja, kad pas juos smurtaujama prieš kitatautes žmonas. Norvegas parsiveža žmoną iš Rumunijos, Turkijos ar Bulgarijos, ji būna paprastai su vaikais. Vyras tampa didvyriu, nes išgelbėjo juos visus nuo skurdo, paskui užrakina žmoną namuose, ji tampa tarnaite. Kadangi įstatymų neišmano, kalbos paprastai nemoka, negali ištrūkti. O vyrai randa būdų prispausti žmoną.“
Krizių aukų namuose Europoje daugiausia gyvena kitatautės.
Vis dėlto daugėja ir smurto prieš vyrus, apie 24 proc. užfiksuojama tokio smurto, kurio paprastai imasi feministės (yra apie 100 feminizmo rūšių). Taigi vis daugiau reikia ir vyrų krizių centrų.
„Marijampolėje esu įkūrusi vyrų krizių centrą, per mėnesį apsilanko apie 50 vyrų. Čia jiems organizuojame elgesio keitimo programas, kurias lankyti priteisė teismas. Priešingu atveju smurtautojams gresia kalėjimas.“
Prieš 6 metus Moters veiklos centras dalyvavo bendrame kelių šalių projekte – danų specialistai buvo atvažiavę, apmokė ir įkūrė šalyje 5 vyrų centrus. Juose tenka dirbti su smurtautojais, mokyti juos, kaip susivaldyti, nuslopinti impulsą smurtauti. „Sunkiausia juos priversti suvokti, kad negalioja pasiteisinimas „pačios prisiprašė“. Danų specialistai apmokė mus, kaip vesti smurtautojų elgesio keitimo programą. Ten tokia trunka 1,5 metų, o pas mus 3 mėnesius: 15 susitikimų po 2,5 val. Dirba psichologai, bet ir aš pati vedu, esu apmokyta.“

Marijampolės apskrities moters veiklos centras ruošia projektus ir veiklas vykdo gaudamas projektinį finansavimą.Psichologinis smurtas ne mažiau baisus
A. Blauzdžiūnienė pasakojo, kad pas mus nuvertinamas psichologinis smurtas. „Viena lektorė amerikietė pabrėžė, koks geras pas mus įstatymas, nes jame įvardintas ir psichologinis smurtas. Ji sakė: „Pas mus to nėra, nes teisininkai per silpni tokį smurtą atpažinti ir įvertinti“. Tiesa, psichologinį smurtą sunkiau įrodyti, bet tikrai nėra neįmanoma“, – sakė A. Blauzdžiūnienė.
Apie psichologinį smurtą gali paliudyti šeimos nariai, kiti giminės arba kaimynai. Tiesa, centras turėjo klienčių, kurios po 20–30 metų kentė psichologinį vyro smurtą. „Būna, kad teisininkai to nepriima kaip fakto, nesiima bylos, nors suaugusios dukros jau galėtų liudyti. Jie įtaria, jog žmona nori apkalbėti vyrą ir užvaldyti bendrą turtą“, – stebisi moteris.
Fizinis smurtas dažniausiai kyla išgėrus, neretai ir iš pavydo. Vyrui, pavyzdžiui, pasirodė, kad žmona vakarėlyje maivėsi prieš visus, taigi sulaužė jai nosį. Nesakė nieko, nes ši galėtų supykti, bet iš karto kirto į veidą… Tenka pripažinti, pasak A. Blauzdžiūnienės, kad lietuviai nemoka bendrauti, kalbėtis. Dažnai smurtinės situacijos kyla dėl nesusikalbėjimo.

Smurtaujama ne tik skurdžiau gyvenančiose šeimose.Rengiami elgesio keitimo kursai
Pasitaikė vyrų bandymų išsipirkti nuo elgesio keitimo kursų, atneša dovanų, kad pasirašytų, jog lankė visus kursus. Beveik visi pradžioje neigia problemas, tik paskui išmoksta, kad galima pasikalbėti, išsiaiškinti be muštynių. Po kokio penkto apsilankymo kursuose pakeičia nuomonę, jau nelaiko visų kaltais ir kvailais – ir policijos, ir teismų, ir moterų, ir psichologų… Galiausiai pramoksta suvaldyti stresą, pyktį.
A. Blauzdžiūnienė ir įkalinimo įstaigose yra vedusi elgesio keitimo programą. Daugiausia tokių atvejų, kai sutuoktiniai kartu geria ir prasideda smurtavimas. Moterys daugiausia kalėjime sėdi dėl smurtautojo nužudymo besiginant. Būna kentusios po 20 metų ir daugiau, o galiausiai stveria, kas papuola po ranka, ir ginasi. „JAV tokiu atveju pripažįsta savigyną, o pas mus, deja, ne visada. Praktikos daugelyje sričių stinga. Štai pas mus dar vykdomos akistatos aukos su smurtautoju, užsieniečiai akis išpučia išgirdę tokius dalykus. Įstatymas įpareigoja auką ir smurtautoją gyventi atskirai, nesimatyti, o tyrėjas, būna, sukviečia kartu arba net apgauna auką, paskiria susitikimą vos 20 min. skirtumu ir jie susitinka koridoriuose. Kai kurie specialistai nesupranta, kokią žalą smurto aukai daro tokie susitikimai. Yra tekę išgirsti auką sakant: „Geriau jau būčiau nesikreipusi“… Tai blogiausias įmanomas variantas.“

Įprastai daugiau smurtauja vyrai, bet pastaraisiais metais auga ir nuo moterų smurto kenčiančių vyrų skaičius.Įstatymą teko daug tobulinti
Dažniausiai smurtas kyla išgėrus, o neretai geria abu sutuoktiniai.Tiesa, institucijų ir pareigūnų praktika pamažu tobulėja. Taip pat ilgai buvo tobulinamas, ruošiamas ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
„Nuo 2001 m. įvairios ministerijos vis kviesdavosi mus, visuomenininkus, padėjome kurti įstatymą, siūlydavome savo pastabas. Pradiniame variante jis turėjo būti lyties pagrindu – prieš moteris, bet galiausiai Seime viską apvertė. Ilgai užtruko pasiruošimas, bet pagaliau įstatymas buvo priimtas. Atsimenu, kad jį priimti paskatino Prezidentė. 2011 m. ji tradiciškai prieš Moters dieną sukvietė moterų organizacijų atstoves. Ten lygių galimybių kontrolierė pasiguodė, kad vis dar nėra įstatymo prieš smurtą šeimoje. Prezidentė sureagavo, paskubino jo priėmimą“, – prisiminimais dalijosi A. Blauzdžiūnienė.
Aišku, įstatymą pradžioje teko daug taisyti, o policijai priskirtoms funkcijoms nenumatyta lėšų, bet pamažu viskas tvarkosi. „Seniai dirbu šitoje veikloje, daug kartų keitėsi valdžia, vis iš naujo tekdavo aiškinti tą patį, kad būtinas antismurtinis įstatymas, įtikinėti, kad ne gražesni šaligatviai daro žmones laimingesnius, o būtent operatyvi ir kvalifikuota pagalba bėdoje“, – sako moteris.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Signataras Romas Gudaitis: „Mes vadovavomės idealais ir sąžine“

    2017-08-01Signataras Romas Gudaitis: „Mes vadovavomės idealais ir sąžine“
    Rašytojas, scenaristas, politikas Romas Gudaitis gimė ir augo Marijampolės rajono Pielkavos kaime. Baigęs studijas Vilniaus universitete ir įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę būsimasis rašytojas ir politikas dirbo pedagoginį darbą, atliko tarnybą sovietų armijoje. R. Gudaičiui teko redaguoti „Ekrano naujienų“ žurnalą, dirbti Lietuvos kino studijos scenarinėje kolegijoje. Rašytojas kūrė ne tik prozos kūrinius, bet ir rašė scenarijus kino filmams. Būtent pagal jo scenarijus Lietuvos kino studijoje buvo pastatyti kino filmai „Laimingas laimės neradęs“, „Perskeltas dangus“. Lietuvos rašytojų sąjungos nariu mūsų kraštietis tapo 1982 m. Jo plunksnai priklauso romanai „Sėjėjai“, „Kartos“, „Metaforų medžiotojai“, „Chamskio eros rytas“, „Invazija į Prahą ir širdis: ...
  • 1990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai

    2017-08-011990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai
    1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje pirmą kartą per 50 šalies okupacijos metų įvyko daugiapartiniai demokratiški Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1996 m. buvo pavadinta Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu (AT-AS), rinkimai. Istorikų ir politologų vertinimu, jie faktiškai prilygo referendumui dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, nes dainuojamajai Lietuvos revoliucijai dirigavusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rinkimuose pasiekta pergalė (LPS kandidatams atiteko 96 deputatų vietos iš 141) išreiškė tautos valią nedelsiant, parlamentiniu būdu atkurti Lietuvos valstybingumą.     Valstybė buvo atkurta de facto Tad po gerų dviejų savaičių, Kovo 11-ąją, vykusiame istoriniame AT-AS posėdyje, kuriame dalyvavo 130 tuomet jau išrinktų deputatų, 124 tautos atstovai paskelbė ir pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos ...
  • Darbų ir atminties saugotojai

    2017-08-01Darbų ir atminties saugotojai
    Kur begyveno, V. Kudirka visą laiką buvo žandarų akiratyje, kratos jo namuose buvo nuolatinės – net ir tada, kai jau sunkiai sirgo. Stasys Ankevičius knygelėje „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“ (2000 m.) aprašo daug tokių atsitikimų. „Idealia knygneše“ jis vadina Marcelę Barzdaitytę, kuri „sugebėjo visus Kudirkos rankraščius pernešti per Širvintą, ir nė karto žandarai nesučiupo jos, benešančios tokią jiems vertingą literatūrą. Ji svarbiausia knygnešių knygnešė. Jeigu mes šiandien turime dr. Kudirkos kūrybą-raštus, tai tik šios varguolės, beraštės kaimo moterėlės dėka. Jeigu ne jos pavojingi žingsniai į Širvintą, mes šiandien negiedotume himno.“ Marcelė neapleido Kudirkos iki mirties. …O jei ne ...
  • „Kultūros paveldą būtina išsaugoti“

    2017-08-01„Kultūros paveldą būtina išsaugoti“
    Tai akcentavo Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjas Martynas Vasiliauskas, paklaustas apie istorinės atminties išsaugojimo problemas mūsų regione. Ir ne tik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras prieš kurį laiką perspėjo, kad ima nykti paminklai, įamžinę kovotojus už laisvę, jų žūties vietas, rezistentus. Nemažai paminklų, kryžių statė visuomenininkai, vienminčiai, daug kas vyko stichiškai, tad dabar daug tų atminimo ženklų nebeprižiūrima, nes ir tų žmonių nebėra… Nors po nepriklausomybės atkūrimo praėjo daug metų, ne visada deramai rūpinamasi ir Lietuvos kūrėjų, signatarų atminimu. Pasak M. Vasiliausko, daug problemų saugant kultūros paveldą kyla todėl, kad vis dar vyrauja griovimo nuotaikos, jos ypač ryškios ...
  • Muziejus šviečia, paminklas priešais – aptriušęs

    2017-08-01Muziejus  šviečia, paminklas priešais – aptriušęs
    1934 metais miestas, kurio pavadinimas kelis kartus kito, pavadintas Kudirkos Naumiesčiu, jo skvere atidengtas Vinco Grybo sukurtas paminklas. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad autorius ketinęs sukurti skulptūrinę grupę: šalia centrinės V. Kudirkos skulptūros turėjusios būti dar dvi, simbolizuojančios knygnešius bei lietuviško žodžio kelią į žmones… Tačiau didžiojo varpininko skulptūra taip ir liko viena. Išstovėjo per karą, atlaikė tautinei savimonei nepalankius laikus. Bet laiko tėkmė ardo ne tik mūsų atmintį – paminklus taip pat. Problemos neaplenkė ir Kudirkos Naumiestyje esančio: teko restauruoti (paskutinį kartą 2008 metais), kažkada švietęs baltumu pastaruoju metu atrodo varganai… Priešais aikštę stovintis ir naujumu spindintis (tik šių metų vasarį ...
  • Paliko kaip testamentą…

    2017-08-01Paliko kaip testamentą...
    Taip „Tautišką giesmę“ įvardijo Stasys Ankevičius – mokytojas, V. Kudirkos (ir viso šio krašto kultūros palikimo) saugotojas ir puoselėtojas, įkūręs ir bene keturis dešimt-mečius varpininko gimtuosiuose Paežeriuose prižiūrėjęs muziejėlį su brangiomis relikvijomis. Čia įkurtas visuomeninis dr. Vinco Kudirkos muziejus 1965 metais buvo oficialiai atidarytas ir tapo žinomas visoje Lietuvoje. S. Ankevičiaus ir bendraminčių, bendražygių (tarp jų – ir tuometis Paežerių mokyklos, vėliau – Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius) dėka čia buvo sukaupta vertingų ir unikalių eksponatų, vienas tokių – V. Kudirkos smuikas. Juo tautos himno autorius vingiavo melodiją savo žodžiams – tai vargu ar kas girdėjo: nebent ...
  • Vis minime Vincą Kudirką, skamba himnas, o paminklas Kudirkos Naumiestyje vis labiau šempa

    2017-08-01Vis minime Vincą Kudirką, skamba himnas, o paminklas Kudirkos Naumiestyje vis labiau šempa
    …Ant šimto ar daugiau piliakalnių, didžiųjų miestų aikštėse ir prie kuklių paminklų ar kryžių miesteliuose ir kaimuose, taip pat ir tolimose šalyse – ten, kur istorijos sūkurių nublokšti ar savo noru išvykę gyvena lietuviai – liepos 6-ąją vėl skambėjo „Tautiška giesmė“. Lietuvos himnas. Gimęs beveik prieš 120 metų, kvietęs ir raginęs lietuvius pasijusti… lietuviais. Tai, kas oficialu – tarsi savaime suprantama, dažnas net ir iš širdies traukdamas „Tautišką giesmę“ ir žinodamas, kas jos autorius, nelabai ką daugiau ir tepasakytų. O juk Vinco Kudirkos kelias iki jos, kaip ir paties kūrinio likimas, atspindi sudėtingiausią istorijos tarpsnį. Nes tai buvo metas, kai ...
  • „Sūduvos sakalai“ – už miesto ir šalies garbę

    2017-08-01„Sūduvos sakalai“ –  už miesto ir šalies garbę
    Klubo, miesto ir tautine atributika „apsiginklavę“ Marijampolės futbolo komandos „Sūduva“ fanai, susibūrę į klubą „Sūduvos sakalai“, lydi futbolininkus į visas rungtynes išvykose, visada būna ir „Arvi“ futbolo arenoje vykstančiose varžybose. Į ovacijomis, skanduotėmis savo komandą palaikantį spalvingą sirgalių būrį atkreipiamas dėmesį, o atslūgus aistroms klausinėjama apie miestą ir šalį, iš kurios atvažiavę. Liepos 6-ąją, po pergalingai pasibaigusių „Sūduvos“ varžybų su svečių iš Baltarusijos komanda „Šachtior“, klubo fanai susirinko į J. Basanavičiaus aikštę, kad su lietuviais visame pasaulyje sugiedotų Lietuvos himną. – Mes gerbiame savo šalį, saugome jos vertybes. Visada, kur bevažiuotume ar su „Sūduvos“ komanda, ar su Lietuvos rinktine, vežamės Trispalvę, Marijampolės ...
  • Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos

    2017-08-01Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos
    Pirmoji pažintis su Lietuvos istorija Kalvarijos gimnazijos dešimtokei Aivarai Šitkauskaitei prasidėjo vaikystėje, beklausant prosenelės pasakojimų, o dalyvauti konkursuose „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ paskatino brolis ir nuo penktos klasės istorijos ją mokantis mokytojas Algimantas Babeckas, todėl, pasak Aivaros, jos pasiekimai – abiejų su mokytoju darbas. Tokie mokiniai – laimė „Ugdyti pagarbą savo Tėvynei, jos praeičiai, tautinėms tradicijoms, skatinti jaunosios kartos patriotiškumą, puoselėti tautinius jausmus, domėtis savo valstybės ir Lietuvos kariuomenės istorija, dabartine veikla ir aktualijomis, formuoti pilietinę mokinių savimonę – tai pagrindiniai mokytojų uždaviniai, ruošiant mokinius ne tik konkursams, bet ir gyvenimui“, – sako Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas. Jo organizuojama regioninė ...
  • Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis

    2017-08-01Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis
    Jauno žmogaus pasaulėžiūros kūrimas prasideda nuo pagarbos šeimai ir savo valstybei. Ir klysta tie, kurie mano, kad meilė Tėvynei, jos tradicijų puoselėjimas – tik gražūs žodžiai švenčių metu iš tribūnų. Patriotinius jausmus puoselėjantis jaunimas buriasi į klubus, vienija bendraminčius, rašo projektus ir ne garsiais lozungais apie patriotizmą ir pilietiškumą, o aktyvia veikla formuoja jaunų žmonių pagarbą valstybei. Tokią veiklą jau antras dešimtmetis vykdo ir Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“. „Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – akcentuoja jo nariai.   Jaunimą vienijo didžiulis entuziazmas Klubo susikūrimo pradžia – 2003 metai. Idėja suburti jaunus žmones kilo dviem entuziastingoms studentėms Evelinai Didvalienei ir ...
  • Svajonių darbas – dantų techniko

    2017-08-01Svajonių darbas – dantų techniko
    22 metų marijampolietis Linas Rubinas – laimingas žmogus, nes turi mėgstamą darbą, kurį dirba su dideliu užsidegimu. Tokią laimę patiria tikrai ne kiekvienas, daugeliui pasirinkimas ir apsisprendimas, kuo būti, būna itin sunkus ir neretai nesėkmingas. Linas yra tikras praktikas, įgijęs dantų techniko profesiją, kurią pasirinko sąmoningai, jai rimtai ruošėsi ir iki šiol nenusivylė.   Visada buvo „krapštukas“ Bandydamas prisiminti, kas pakreipė jo kelią link odontologijos, Linas sako, jog visada mėgo knebinėti, ardyti, taisyti, nuo mažens buvo „krapštukas“. „Sėdėdavau garaže, kažką ardydavau, man tai buvo įdomu. Pradžioje viską laužydavau norėdamas pažiūrėti, kaip pagaminta, kas yra viduje“. Tarp Lino giminaičių buvo odontologų, ko gero, galimybė matyti jų ...
  • „Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“

    2017-08-01„Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“
    Apie „moksliuko“ kelią kalbamės su buvusiu marijampoliečiu Roku Valančiumi, kuris šiandien yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros lektorius, mokslų daktaras. – Kas paskatino rinktis mokslininko kelią? – Apie mokslininko ir dėstytojo kelią tikrai negalvojau nei vaikystėje, nei pradėjęs studijas universitete. Pirmieji paskatinimai stoti į doktorantūros studijas buvo iš tuomečio baigiamojo magistro darbo vadovo prof. A. Jurelionio. Vėliau, kai jau turėjau oficialų kvietimą studijuoti doktorantūroje, labai skatino artimieji. Jeigu atvirai, ilgai pats dvejojau, ar verta eiti šiuo keliu, nes žinojau, kad jis nebus lengvas ir pareikalaus daug laiko ir kantrybės. Studijuojant doktorantūroje buvo tikrai nelengvų periodų, kai strigo ...
  • Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą

    2017-08-01Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą
    Rygiškių Jono gimnazijos II klasės mokinys Paulius Pultinevičius (gim. 2001 m.) tikrai pakeliui į šachmatų olimpą. Taip mano ir jo treneris Rolandas Martinkus, sakantis, kad vaikinas nestovi vietoje ir turi visus duomenis ten užkopti. Per 30 trenerio darbo metų tai pirmas toks išskirtinis mokinys.   Pradėjo vėliau nei kiti Marijampolės žaidimų sporto mokykloje (ŽSM) dirbantis R. Martinkus sako, kad Paulius į šachmatų sportą atėjo kaip visi. Nuo 6 metų dar darželyje pradėjo lankyti pamokas, atėjo su visu būriu vaikų. Po pradinių klasių daugelis metė, tik ne Paulius. Nuo tada ėmė pasiekti rezultatų, o baigęs 5 klasę jau vyko į Europos čempionatą Čekijoje, surinko ...
  • Su spauda – beveik 50 metų

    2017-06-27Su spauda – beveik 50 metų
    UAB „TeleSAT pressa“ spaustuvės direktoriumi dirba Juozas Bilinskas, turintis beveik 50 metų darbo patirtį. Anot paties direktoriaus, su spauda jis draugauja nuo 1970-ųjų. Darbo pradžia buvo Baltarusijoje, Minske, kur mokėsi poligrafijos. Teko dirbti prie leidinių spausdinimo, laužymo, rinkimo linotipu. Šakių rajone gimęs ir užaugęs J. Bilinskas negali pasakyti, kas jį paskatino rinktis tuo metu mažai kam žinomą specialybę. „Tiesiog man patiko šis darbas“, – sako spaustuvės direktorius, nuo 1973 metų pradėjęs dirbti Šakių spaustuvės vedėju. Pasak J. Bilinsko, Šakių spaustuvėje tuo metu buvo spausdinamas rajono laikraštis „Draugas“, tebeeinantis iki šių dienų, ir visa blankinė produkcija. Buvo vienas linotipas (teksto eilučių rinkimo ...
  • Linotipininkės specialybę atrado atsitiktinai

    2017-06-27Linotipininkės specialybę atrado atsitiktinai
    Marijampolės spaustuvėje ilgiausiai dirbanti Laima Kunigonienė pirmuosius žingsnius laikraščių leidyboje pradėjo 1977 metais. Tuomet Marijampolės spaustuvė priklausė Alytaus spaustuvei. Patalpos buvo įsikūrusios P. Butlerienės gatvėje, kur dabar archyvas, joje dirbdavo apie 12–13 žmonių. Laima linotipininkė, jai tekdavo rinkti „Naujojo kelio“ tekstus. Darbas buvo rankinis, raidės liejamos metalinėmis eilutėmis, jas surinkus daromas maketas. Krūvis didžiulis, reikėdavo labai sekti, kad nepadarytum klaidų, nors jos būdavo neišvengiamos. Laima prisimena, kaip kartą atvirkščiai įdėtoje nuotraukoje antys išėjo žemyn galvomis. Dirbama buvo su kenksmingomis medžiagomis švinu, stibiu, alavu. Nuo garuojančio švino spaustuvėje tvyrodavo specifinis kvapas. Didelis krūvis tekdavo ir akimis, visą laiką reikėdavo akylai žiūrėti, kad ...