Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Fizinį smurtą šeimoje dažniausiai patiria moterys

2015 m. šalyje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų – 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Tarp įtariamų smurtautojų moterų buvo 7 proc., vyrų – 92 proc. Statistika rodo, kad moterys sudaro absoliučią nukentėjusiųjų daugumą, tad yra pagrindo kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje lyties pagrindu.
Paradoksas, kad nors žmonės sutinka, jog moterims reikalinga pagalba, bet ne vienas mano, kad jos pačios kaltos dėl patirto smurto. Taip pat dažnai galvojama, kad moteris gali palikti smurtautoją, jei tik iš tiesų to norėtų. Vis dėlto pamirštama, kad moterys dėl to rizikuoja savo ar/ir vaikų sveikata, saugumu, dažnai neturi ekonominių resursų pradėti savarankišką gyvenimą. Dažna moteris net ir po skyrybų susiduria su partnerio persekiojimu.

Adolfina Blauzdžiūnienė nuo 1991 m. savanoriškai ir neatlygintinai gelbsti moteris, patekusias į bėdą.Dirba jau daug metų
Marijampolės apskrities moters veiklos centro (MVC) vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė, galima sakyti, yra labai arti tų moterų, kurios patiria smurtą šeimoje. Šis centras, be visos kitos pagalbos moterims, kurios neteko darbo, artimojo ar pan., teikia pagalbą ir smurto aukoms. MVC atlieka Specializuoto pagalbos centro funkcijas Marijampolės apskrityje. Nuo šių metų sausio 1 d. šiame centre gavo pagalbą 335 smurtą artimoje aplinkoje patyrę žmonės.
„Nuo 1997 metų visą laiką nemokamai dirbu su smurto aukomis. Kai 2011 m. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, teikėme paraiškas, laimėjome, gavome finansavimą ir dirbame su smurto aukomis. Gavome specializuoto pagalbos centro statusą.“
Apžvelgus tuos metus atrodo, jog statistiškai smurto atvejų daugėja, bet manoma, kad taip yra todėl, jog moterys pasidarė drąsesnės. Kaip pasakojo centro vadovė, ir policija priversta imtis priemonių, o anksčiau tai buvo labai sudėtinga, iš policijos tekdavo išgirsti: „Mes nieko negalime“. „Įstatymą priėmė, o lėšų papildomai policijai neskyrė, – sako A. Blauzdžiūnienė. – Praėjusią savaitę buvo specializuotų centrų mokymai, kalbėjęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis, žadėjo padidinti ir mums finansavimą. Gal mes galėsime daugiau į vietą nuvažiuoti, nes dabar kurui labai stinga lėšų, o aukos, būna, kad neturi Vykdomos įvairios socialinės kampanijos, siekiant paskatinti smurto aukas netylėti.galimybių ar lėšų iš kaimų atvykti. Taip pat pagal dabar turimą finansavimą mūsų konsultantės psichologė ir juristė gali dirbti tik 3–4 val. per dieną.“

Pasiūloma teisininko ir psichologo pagalba
Šalyje yra įsteigta 17 specializuotų pagalbos centrų, kurie suteikia pagalbą smurto aukoms. Marijampolės centras kasdien iš visų apskrities savivaldybių gauna pranešimus apie visus užfiksuotus smurto atvejus. Konsultantė teisininkė suveda duomenis į žurnalą: apie įvykius, kas nukentėjo, nuo ko nukentėjo ir pan. Paskui išskirsto duomenis trims konsultantams pagal savivaldybes, o šie susisiekia su smurto aukomis, jei reikia, susiranda ir jų telefonus, klausia, kokios pagalbos reikia, pasiūlo teisininko, psichologo konsultacijas. Aukos pildo klausimyną, ar priklauso nuo smurtautojo, kokio pobūdžio buvo smurtas, kiek vaikų turi ir pan.
„Informuojame apie teisines paslaugas, laikinąsias apsaugos priemones, paaiškiname, kas laukia smurtautojo, o kas jos. Jei šeimoje yra vaikų, pranešama vaikų teisių apsaugos specialistams. Moteriai pasiūloma teisininko ar psichologo pagalba, susisiekiama pakartotinai mažiausiai tris kartus, domimasi, kuo baigėsi byla“, – pasakojo A. Blauzdžiūnienė.
Per dieną Marijampolės apskrityje užfiksuojama vidutiniškai po du pranešimus. Pagalbos centro specialistės pildo daug ataskaitų, surašo, kokia pagalba suteikta. Paprastai visos aukos jos neatsisako. Situacija tokia, kad darbuotojoms tenka informuoti aukas, ką jos turi toliau daryti, supažindina jas su įstatymu, nes dauguma nežino. Pranešama, kad smurtautojas bus atskirtas nuo šeimos, o neretai ir smurtautojai nežino, kas jų laukia.

Specializuoto pagalbos centro darbuotojos nenori rodyti veidų, kad neprisišauktų kokio nubausto smurtautojo keršto.Reikia pagalbos ir vyrams
A. Blauzdžiūnienė, turinti ilgametę darbo šioje srityje patirtį, sako, kad Lietuvoje vis dėlto daugiau smurtaujama, nei kitose ES valstybėse.
Vienoje konferencijoje lektorius norvegas sakė, jog jų šalyje jau 40 metų galioja priešsmurtinis įstatymas, bet smurto atvejų nesumažėjo.
„Ne tik pas mus, bet ir ten, kur aukštas pragyvenimo lygis, labiau išsivysčiusiose šalyse irgi daug smurto šeimose. Gal todėl, kad vyras yra karys, turi būti jo viršus. Tie patys norvegai įspėja, kad pas juos smurtaujama prieš kitatautes žmonas. Norvegas parsiveža žmoną iš Rumunijos, Turkijos ar Bulgarijos, ji būna paprastai su vaikais. Vyras tampa didvyriu, nes išgelbėjo juos visus nuo skurdo, paskui užrakina žmoną namuose, ji tampa tarnaite. Kadangi įstatymų neišmano, kalbos paprastai nemoka, negali ištrūkti. O vyrai randa būdų prispausti žmoną.“
Krizių aukų namuose Europoje daugiausia gyvena kitatautės.
Vis dėlto daugėja ir smurto prieš vyrus, apie 24 proc. užfiksuojama tokio smurto, kurio paprastai imasi feministės (yra apie 100 feminizmo rūšių). Taigi vis daugiau reikia ir vyrų krizių centrų.
„Marijampolėje esu įkūrusi vyrų krizių centrą, per mėnesį apsilanko apie 50 vyrų. Čia jiems organizuojame elgesio keitimo programas, kurias lankyti priteisė teismas. Priešingu atveju smurtautojams gresia kalėjimas.“
Prieš 6 metus Moters veiklos centras dalyvavo bendrame kelių šalių projekte – danų specialistai buvo atvažiavę, apmokė ir įkūrė šalyje 5 vyrų centrus. Juose tenka dirbti su smurtautojais, mokyti juos, kaip susivaldyti, nuslopinti impulsą smurtauti. „Sunkiausia juos priversti suvokti, kad negalioja pasiteisinimas „pačios prisiprašė“. Danų specialistai apmokė mus, kaip vesti smurtautojų elgesio keitimo programą. Ten tokia trunka 1,5 metų, o pas mus 3 mėnesius: 15 susitikimų po 2,5 val. Dirba psichologai, bet ir aš pati vedu, esu apmokyta.“

Marijampolės apskrities moters veiklos centras ruošia projektus ir veiklas vykdo gaudamas projektinį finansavimą.Psichologinis smurtas ne mažiau baisus
A. Blauzdžiūnienė pasakojo, kad pas mus nuvertinamas psichologinis smurtas. „Viena lektorė amerikietė pabrėžė, koks geras pas mus įstatymas, nes jame įvardintas ir psichologinis smurtas. Ji sakė: „Pas mus to nėra, nes teisininkai per silpni tokį smurtą atpažinti ir įvertinti“. Tiesa, psichologinį smurtą sunkiau įrodyti, bet tikrai nėra neįmanoma“, – sakė A. Blauzdžiūnienė.
Apie psichologinį smurtą gali paliudyti šeimos nariai, kiti giminės arba kaimynai. Tiesa, centras turėjo klienčių, kurios po 20–30 metų kentė psichologinį vyro smurtą. „Būna, kad teisininkai to nepriima kaip fakto, nesiima bylos, nors suaugusios dukros jau galėtų liudyti. Jie įtaria, jog žmona nori apkalbėti vyrą ir užvaldyti bendrą turtą“, – stebisi moteris.
Fizinis smurtas dažniausiai kyla išgėrus, neretai ir iš pavydo. Vyrui, pavyzdžiui, pasirodė, kad žmona vakarėlyje maivėsi prieš visus, taigi sulaužė jai nosį. Nesakė nieko, nes ši galėtų supykti, bet iš karto kirto į veidą… Tenka pripažinti, pasak A. Blauzdžiūnienės, kad lietuviai nemoka bendrauti, kalbėtis. Dažnai smurtinės situacijos kyla dėl nesusikalbėjimo.

Smurtaujama ne tik skurdžiau gyvenančiose šeimose.Rengiami elgesio keitimo kursai
Pasitaikė vyrų bandymų išsipirkti nuo elgesio keitimo kursų, atneša dovanų, kad pasirašytų, jog lankė visus kursus. Beveik visi pradžioje neigia problemas, tik paskui išmoksta, kad galima pasikalbėti, išsiaiškinti be muštynių. Po kokio penkto apsilankymo kursuose pakeičia nuomonę, jau nelaiko visų kaltais ir kvailais – ir policijos, ir teismų, ir moterų, ir psichologų… Galiausiai pramoksta suvaldyti stresą, pyktį.
A. Blauzdžiūnienė ir įkalinimo įstaigose yra vedusi elgesio keitimo programą. Daugiausia tokių atvejų, kai sutuoktiniai kartu geria ir prasideda smurtavimas. Moterys daugiausia kalėjime sėdi dėl smurtautojo nužudymo besiginant. Būna kentusios po 20 metų ir daugiau, o galiausiai stveria, kas papuola po ranka, ir ginasi. „JAV tokiu atveju pripažįsta savigyną, o pas mus, deja, ne visada. Praktikos daugelyje sričių stinga. Štai pas mus dar vykdomos akistatos aukos su smurtautoju, užsieniečiai akis išpučia išgirdę tokius dalykus. Įstatymas įpareigoja auką ir smurtautoją gyventi atskirai, nesimatyti, o tyrėjas, būna, sukviečia kartu arba net apgauna auką, paskiria susitikimą vos 20 min. skirtumu ir jie susitinka koridoriuose. Kai kurie specialistai nesupranta, kokią žalą smurto aukai daro tokie susitikimai. Yra tekę išgirsti auką sakant: „Geriau jau būčiau nesikreipusi“… Tai blogiausias įmanomas variantas.“

Įprastai daugiau smurtauja vyrai, bet pastaraisiais metais auga ir nuo moterų smurto kenčiančių vyrų skaičius.Įstatymą teko daug tobulinti
Dažniausiai smurtas kyla išgėrus, o neretai geria abu sutuoktiniai.Tiesa, institucijų ir pareigūnų praktika pamažu tobulėja. Taip pat ilgai buvo tobulinamas, ruošiamas ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
„Nuo 2001 m. įvairios ministerijos vis kviesdavosi mus, visuomenininkus, padėjome kurti įstatymą, siūlydavome savo pastabas. Pradiniame variante jis turėjo būti lyties pagrindu – prieš moteris, bet galiausiai Seime viską apvertė. Ilgai užtruko pasiruošimas, bet pagaliau įstatymas buvo priimtas. Atsimenu, kad jį priimti paskatino Prezidentė. 2011 m. ji tradiciškai prieš Moters dieną sukvietė moterų organizacijų atstoves. Ten lygių galimybių kontrolierė pasiguodė, kad vis dar nėra įstatymo prieš smurtą šeimoje. Prezidentė sureagavo, paskubino jo priėmimą“, – prisiminimais dalijosi A. Blauzdžiūnienė.
Aišku, įstatymą pradžioje teko daug taisyti, o policijai priskirtoms funkcijoms nenumatyta lėšų, bet pamažu viskas tvarkosi. „Seniai dirbu šitoje veikloje, daug kartų keitėsi valdžia, vis iš naujo tekdavo aiškinti tą patį, kad būtinas antismurtinis įstatymas, įtikinėti, kad ne gražesni šaligatviai daro žmones laimingesnius, o būtent operatyvi ir kvalifikuota pagalba bėdoje“, – sako moteris.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų tai – didelio ir ilgo politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo įprasminimas. K. Griniaus kelias link prezidento posto prasidėjo dar studijuojant mediciną Maskvos universitete. Studentas ne ...
  • Knygoje prisiminimai apie kun. Joną Maksvytį

    2016-06-28
    Mokytoja Genovaitė Beinaravičienė, kilusi iš Liudvinavo seniūnijos Kūlokų kaimo, daug metų mokytojavusi Liudvinavo vidurinėje mokykloje, yra sukaupusi daug medžiagos apie gimtojo kaimo žmones. Pedagogė išleidusi knygą apie Liudvinavo parapijos kleboną kun. Joną Maksvytį. Knygelė pavadinta „Kun. J. Maksvytis. Tauraus gyvenimo momentai“, joje pasakojama apie Liudvinavo bažnyčios istoriją, čia dirbusius klebonus. Daugiausia dėmesio skiriama parapijos klebono, kuris Liudvinave klebonavo nuo 1973 m. iki pat mirties, veiklai. Knygoje gausu šio iškilaus žmogaus biografijos faktų, pasakojimų apie jo būdą, veiklą, darbus, bažnyčios atstatymą. Pasak G. Beinaravičienės, poreikis kaupti gimtojo krašto istoriją atsirado po tėvų mirties. Atėjo suvokimas, kad reikia užrašyti senų žmonių pasakotas istorijas, nes ...
  • Domėjosi, tyrinėjo, užrašė…

    2016-06-28
    Sakoma, kad tikras pilietis yra tas, kuris pažįsta ir brangina tėvynę, siekia išsaugoti jos praeitį, pasirūpinti dabartimi ir kurti ateitį. Liudvinavo miestelio ir seniūnijos istorija, čia gyvenusiais žmonėmis, jų prasmingais darbais savo krašto kultūrai, dvasiniam lobynui, tradicijomis domėjosi, tyrinėjo ir jas užrašė ne vienas Liudvinavo seniūnijos gyventojas.   „Triobiškių dainose“ atgyja senelių dainos, istorijos Išsaugant savojo krašto istoriją didelį įnašą paliko Želsvoje gyvenusi Elvyra Kalindrienė, išleidusi knygą „Triobiškių dainos“. Čia sudėtos dainos surinktos maždaug prieš 140 metų Liudvinavo apylinkėse. Dirbdama Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje ji sutvarkė ir atnaujino „Triobiškių dainų“ leidinį. Knygos pamatas – rusų kalbininkų F. Fortunatovo ir V. Milerio surinktos ...
  • Kraštotyrininkė T. Vizbarienė: ieškoti, atrasti, kaupti, pasidalinti

    2016-06-28
    Knygos apie Liudvinavą, pavadintos „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“ su paantrašte „Liudvinavo kraštas, įvykiai ir žmonės“, kurios sudarytoja yra Teresė Marijona Vizbarienė, ištraukas „Suvalkietis“ spausdino praėjusią vasarą. Šį kartą domėjomės, kaip sekasi autorei įgyvendinti savo svajonę – išleisti knygą, prie kurios rašymo ji sugaišo daug laiko ir įdėjo nemažai pastangų ieškodama istorinės medžiagos, rinkdama ją. Kraštotyrininkės klausėme, kodėl ji ėmėsi tyrinėti gimtojo karšto istoriją. Ar tai pomėgis, ar tiesiog pareiga neleisti užmarštin nugrimzti svarbiems įvykiams, kaupti ir kitiems perduoti žinias apie savo gimtinę? Knyga leidybai paruošta Pasak Teresės Vizbarienės, knyga leidybai jau paruošta. Nuotraukos ir medžiaga atrinkta, peržiūrėti rankraščiai, sudėlioti skyriai. Iš ...
  • Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma

    2016-06-16Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma
    Pasibaigus mokslo metams daugelis vaikų pramogauja kaip išmano. Tačiau kad vasara nenueitų vėjais ir dar būtų galima ko nors išmokti, specialistai siūlo savo atžalą leisti į vasaros stovyklą. Dalis jų remiamos valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.  Ugdo ir lavina Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys tikina, kad prasidėjus vasarai vaikų smalsumas neišblėsta, todėl jį reikia skatinti. Vasaros stovyklos tam – puiki galimybė. „Ar tai būtų dienos, ar stacionari stovykla, vaikams jos labai naudingos. Nors ir vasara, vaikas neturi būti užsidaręs namuose ir užsiimti nežinia kuo, o tėvai ne visada turi laiko rūpintis kokybišku jo užimtumu. Šį rūpestį ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.